Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Valstybės įmonės Registrų centras atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto I. P. skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centras (toliau – ir Institucija, VĮ Registrų centras) 2024 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-363-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. P. VĮ Registrų centras 2024 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-363-2024 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 625 Eur bauda. I. P. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2022 m. bendrovės metinio finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse.

Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punktu ir Nuostatų 38.2 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

Pirmiau aprašytais veiksmais I. P. pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalį, 2.67 straipsnį, ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 24 straipsnio 1 dalį, 37 straipsnio 12 dalies 12 punktą, 58 straipsnio 3 dalį, Nuostatų 38.2, 41, 120.2, 123, 127.1 punktus.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenys patvirtina, kad iš tikrųjų 2022 m. gruodžio 6 d. buvo atlikta krata ir paimti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai (b. l. 5, 6). Tačiau nei iki sueinant metinio finansinių ataskaitų rinkinio už 2022 metu pateikimo terminui (iki 2023 m. birželio 1 d.,), nei vėliau I. P. nesikreipė į ikiteisminį tyrimą organizuojantį (jam vadovaujantį) prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną dėl ataskaitų rinkinio parengimui reikalingų dokumentų kopijų gavimo. Taip pat nėra duomenų, kad I. P. būtų informavęs Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie negalėjimą įgyvendinti jo atžvilgiu taikomų įstatymų reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teismo posėdyje nurodytos aplinkybės dėl galimų nepatogumų atsirenkant ir kopijuojant didelį kiekį apskaitos dokumentų, jo nuo įstatyme įtvirtintos juridinio asmens vadovo pareigos neatleidžia ir neveikimo nepateisina. Kitų faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas gauti reikalingų dokumentų kopijas ir pateikti metinį finansinių ataskaitų rinkinį neturėjo objektyvios galimybės, byloje nėra. Tuo labiau, kad pats pareiškėjas pripažino, jog yra kreipęsis dėl kelių kratos metu paimtų dokumentų kopijų. Taigi nepriklausomai nuo to, kad bendrovė pati fiziškai buhalterinės apskaitos dokumentais nedisponuoja, šiuo atveju neeliminavo galimybės pareiškėjui pareigą įvykdyti tinkamai. Tai iš esmės pripažino ir pats I. P., teismo posėdyje paaiškindamas, kad galėjo įdėti daugiau pastangų, nes pateikti metinį finansinių ataskaitų rinkinį įmanoma.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo reiškia prašymą atleisti jį nuo administracinės atsakomybės. Teismo posėdyje patikslino, kad jeigu nebūtų pagrindo Institucijos nutarimą panaikinti, prašo sumažinti paskirtą baudą. Tenkinti šiuos prašymus nėra pagrindo.

Aplinkybės, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn ar atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, yra reglamentuotos ANK IV skyriaus 12–21¹ straipsniuose. Tokiomis aplinkybėmis yra laikoma: mažai pavojinga veika; būtinoji gintis; įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymas; profesinių pareigų atlikimas; būtinasis reikalingumas; teisėsaugos institucijų užduočių vykdymas; įsakymų vykdymas; pateisinama profesinė ar ūkinė rizika; mokslinis eksperimentas; vadovavimasis klaidinga oficialia konsultacija. Nuo administracinės atsakomybės taip pat atleidžiamas pranešėjas, jeigu yra nustatytos visos ANK 21¹ straipsnyje nurodytos sąlygos.

Pripažinti I. P. padarytą administracinį nusižengimą mažai pavojinga veika ir tuo pagrindu atleisti jį nuo administracinės atsakomybės, nėra teisinio pagrindo. ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti konkretūs nusižengimai, kuriuos padaręs asmuo gali būti atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, jeigu jis atitinka kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu. Į šios ANK normos taikymo sritį patenkančių administracinių nusižengimų sąrašas yra baigtinis ir tarp jų ANK 223 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo nėra. Taigi ANK 12 straipsnio nuostatos I. P. negali būti taikomos. Aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas svarstyti kitus atleidimo nuo administracinės atsakomybės pagrindus, šioje byloje nenustatytos. Tokių aplinkybių nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, prašymą atleisti nuo administracinės atsakomybės motyvuodama tik tuo, kad pateikti finansines ataskaitas neturėjo galimybės, nes bendrovė neturi apskaitos dokumentų, kurie paimti kratos metu. Tačiau kaip aptarta pirmiau, ši aplinkybė pareiškėjo veikos teisiniam vertinimui šioje byloje neturi reikšmės ir jo atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį nešalina.

Kaip matyti iš institucijos nutarimo, I. P. už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, įvertinus pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, asmenį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, buvo paskirta 625 Eur bauda. ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo 600 Eur iki 1 450 Eur. Taigi aptariamu atveju administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui buvo paskirta artima minimaliai bauda. I. P. administracinio nusižengimo tyrimo metu ir nagrinėjant bylą ne teismo tvarka, kaltės nepripažino, nesigailėjo, atsakomybės neprisiėmė, savo neveikimą teisindamas aplinkybe, kad įmonė neturi apskaitos dokumentų, kadangi jie buvo paimti kratos metu. Nei iki termino dokumentams pateikti pabaigos, t. y. iki 2023 m. birželio 1 d., nei vėliau I. P., kaip įmonės vadovas turėdamas pareigą elgtis rūpestingai ir kvalifikuotai, ir užtikrinti, kad vadovaujama įmonė veiktų nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, jokių aktyvių veiksmų tam, kad tinkamai įvykdyti įstatyme nustatytą pareigą, nesiėmė, nors tam jokių objektyvių kliūčių nebuvo. Bylos duomenimis, I. P. buvo baustas administracine tvarka, be kita ko ir už administracinius nusižengimus, susijusius su jo, kaip įmonės vadovo, pareigų vykdymu (pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, 144 straipsnio 1, 5 dalis, 431 straipsnio 1 dalį). Eilę kartų baustas už nustatyto greičio viršijimą, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 16–39). Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo pripažinti, kad Institucija, paskirdama administracinę nuobaudą, ANK 32, 34 straipsnių nuostatas taikė netinkamai ir dėl to I. P. nubaudė akivaizdžiai per griežtai.

Pasisakant dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo mažinti baudos dydį, pažymėtina, kad nors įstatymų leidėjas ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtino galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali, arba administracinės nuobaudos iš viso neskirti, šios ANK normos taikymas yra ribotas. ANK 34 straipsnio 6 dalies, kai išimtinės normos, švelninančios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, taikymą patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kt.). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023 ir kt.).

Vertinti I. P. padarytą administracinį nusižengimą, kaip mažesnio rūšinio pavojingumo, nėra pagrindo. Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (direktoriumi) registruotas nuo 2008 m. vasario 14 d., todėl įstatymuose jam, kaip juridinio asmens vadovui, nustatytos pareigos, tarp jų ir pareiga Juridinių asmenų registro tvarkytojui nustatytu laiku pateikti reikalingus duomenis (dokumentus) turėjo būti žinomos. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesiėmė jokių galimų veiksmų, kad pareiga pateikti metinį finansinių ataskaitų rinkinį būtų įvykdyta laiku, t. y. su prašymu išduoti leidimą padaryti kratos metu paimtų dokumentų kopijas nesikreipė, apie negalėjimą tinkamai įvykdyti pareigą Juridinių asmenų registro tvarkytojo neinformavo. Taip pat nedėjo jokių pastangų šią pareigą įvykdyti pasibaigus terminui, nors objektyvios, nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės tai padaryti nekliudė. Tai pripažino ir pats pareiškėjas. Teismo posėdyje I. P. paaiškino, kad padarytą pažeidimą pripažįsta iš dalies, o jo paaiškinimų turinys suponuoja, kad atsakomybę jis vis tik linkęs perkelti ikiteisminio tyrimo institucijai, teisindamasis nepatogumais bei laiko sąnaudomis kratos metu paimtų dokumentų kopijų pasidarymui.

Šios aplinkybės, taip pat pirmiau aptarta informacija apie baustumą administracine tvarka už einant juridinio asmens vadovo pareigas padarytus nusižengimus bei Kelių eismo taisyklių pažeidimus, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas, nekritiškas pareiškėjo požiūris į privalomų įstatymo reikalavimų laikymąsi, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei mažareikšmiškumo, kitų ypatingų aplinkybių, teikia pagrindą išvadai, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas I. P. pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus, neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų bei paskirties. Pažymima, kad skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas, pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Konstatuojama, kad Institucija I. P. bylą išnagrinėjo ir įrodymus įvertino nepažeisdama ANK reikalavimų, ir pagrįstai jį pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje. Paskirdama baudą ANK straipsnio sankcijos ribose ir nustatydama artimą minimaliam jos dydį, Institucija ANK 32, 34 straipsnių nuostatas taikė tinkamai, nuobaudą individualizavo, todėl pagrindo išvadai, kad I. P. buvo nubaustas aiškiai per griežtai, aptariamu atveju nėra. Konstatavus šią išvadą, Institucijos priimtas nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti Valstybės įmonės Registrų centras 2024 m. balandžio 17 d. nutarimą, Nr. RC-ANR_N-363-2024, nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto I. P. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.