Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. G. dėl žalos regreso tvarka priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

2. Byloje nustatyta, kad ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (draudikas) ir uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (draudėjas) 2022 m. liepos 1 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Pagal sutartį buvo apdrausta transporto priemonės MERCEDES BENZ E 200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė.

3. 2023 m. vasario 26 d. 1.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilnius, įvyko eismo įvykis, kurio metu sugadintas turtas: atitvarai, signalinis stulpelis. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) 2023 m. kovo 7 d. draudimo bendrovei pateiktoje informacijoje apie eismo įvykį Nr. 07-23-95923838 nurodyta, kad eismo įvykio rūšis – užvažiavimas ant kliūties; eismo įvykio aplinkybės - pastebėtas į atitvarus įvažiavęs MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje nėra, keleivis paaiškino, kad vairuotojas išsigando ir pasišalino iš eismo įvykio vietos pėsčiomis ir į įvykio vietą negrįžo; sugadintas turtas – atitvarai ir signalinis stulpelis; transporto priemonės vairuotojas nežinomas. Taip pat, aprašyti minėtos transporto priemonės sugadinimai (priekinis bamperis, priekinis stiklas, priekiniai ratai ir sparnai, variklio dangtis, priekiniai žibintai ir posūkio žibintai, radiatoriaus grotelės), bei nurodyti padaryti KET pažeidimai – 222 p. ir 426 str. 1 d., bei pateikta informacija, jog įvykį tiria Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus 2 - ojo poskyrio vyresnysis tyrėjas A. G..

4. Vilniaus AVPK draudimo bendrovei AB „Lietuvos draudimas“ 2024 m. gegužės 20 d. pateiktoje informacijoje apie eismo įvykį Nr. 07-23-95923838 jau nurodytas transporto priemonę vairavęs asmuo – E. G. (atsakovas), turintis teisę vairuoti transporto priemonę, blaivus, kuris yra eismo įvykio kaltininkas. Nurodyta, jog jis pažeidė KET 127 punktą ir ANK 417 str. 7 d.

5. Vilniaus AVPK 2024 m. gegužės 22 d. atsakingo pareigūno, vyresniojo tyrėjo A. G. pateiktoje informacijoje apie minėtą eismo įvykį, pažymėta, kad eismo įvykio dalyvis vairuotojas E. G. blaivus, eismo įvykyje nenukentėjo, iš įvykio vietos pasišalino. Automobilis iš eismo įvykio vietos nepasišalino, jo savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltininkas E. G., jo padaryto nusižengimo esmė: kad 2022-02-26 apie 01:00 val. (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, automobilio nesuvaldė, atsitrenkė į kelio atitvarą. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis ir kelio atitvaras.

6. 2024 m. balandžio 24 d. Vilniaus AVPK E. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta, kad jis nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarą. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis ir kelio atitvaras. Tuo pažeistas Kelių eismo taisyklių 127 punktas ir padarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 str. 7 dalyje. E. G. nubaustas 5 (penkių) eurų bauda, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 str. 7 dalyje. Pažymėta, kad asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių, atskirame lape.

7. Iš su administracinės bylos medžiaga pateikto E. G. 2024 m. balandžio 22 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis prisipažįsta eismo įvykio metu vairavęs automobilį. Teigia, kad eismo įvykio metu patyrė stiprų galvos sumušimą, buvo iššovusios oro pagalvės, automobilis stipriai apgadintas. Nuo galvos sumušimo nesiorientavo aplinkoje, prišnekėjo nebūtų dalykų, minėjo tai K, tai dar kažkieno vardą. Jų nebuvo, tėvo taip pat nebuvo, važiavo vienas. Dėl to labai gailisi, kad savo veiksmais apsunkino tyrimą. Tačiau to nepadarė sąmoningai, po eismo įvykio ilgai buvo galvos skausmai, dalinai buvo dingusi atmintis. Įvykio metu buvo blaivus ir niekur nepasišalino. Elgėsi neadekvačiai dėl patirtų sužalojimų.

8. Pažymėtina, kad iš byloje pateiktos administracinės bylos medžiagos matyti, kad netrukus po įvykusio eismo įvykio, 2023 m. kovo 9 d., administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas E. G., kuris yra atsakovo E. G. tėvas. Jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už 2023 m. vasario 26 d. apie 1.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) įvykusį eismo įvykį, kurio metu sugadintas apdraustasis automobilis ir kelio atitvaras. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad eismo įvykio metu automobilį MERCEDES BENZ E 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. G., kuris nepasirinko saugaus greičio, automobilio nesuvaldė, atsitrenkė į kelio atitvarą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Jo padarytas nusižengimas buvo kvalifikuotas pagal ANK 426 str. 2 d. Tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus viršininkė grąžino administracinio nusižengimo bylą (duomenys neskelbtini) papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti. 2023 m. balandžio 13 d. Tarnybiniame pranešime dėl administracinio nusižengimo bylos grąžinimo nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje iš Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus 2 - ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo A. G. (toliau - Pareigūnas) gauta administracinio nusižengimo byla, kurioje E. G., gim. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 2 d. Patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, nustatyta, jog byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą dėl E. G. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Nurodyta, kad pirminiais duomenimis (pareigūnų tarnybinis pranešimas, Body kameros įrašai) aptariamo įvykio metu (laiku) ir vietoje automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) draugė K, kuri nesuvaldžiusi automobilio trenkėsi į atitvarus ir netrukus išsigandusi pasišalino iš eismo įvykio vietos. Žodinio bylos nagrinėjimo metu E. G. savo kaltės neginčijo, tačiau nesutiko su jam inkriminuojama veika, teigė, jog iš įvykio vietos nepasišalinęs, o išėjęs ieškoti pagalbos į degalinę. Su juo automobiliu važiavę sūnus E ir jo draugė K. Vairavo paprašytas sūnaus, kuris buvo išgėręs alkoholio. Grįžęs iš degalinės, neradęs nei sūnaus su drauge, nei automobilio.

9. Administracinėje byloje esančiame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio E. K. 2023 m. vasario 26 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad 2023 m. vasario 26 d. apie 1.00 val. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu K. K., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties kelio išsišakojimu į(duomenys neskelbtini), pastebėjo į kelio atitvarus įvažiavusį automobilį MERCEDES BENZ E 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie jo sustojus, prie automobilio stovėjęs akivaizdžiai neblaivus vyras, kaip paaiškėjo, tai buvo E. G., gimęs(duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad automobilį vairavo jo draugė vardu K, kuri nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į kelio atitvarus, po ko išsigando ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Bendraujant su E. G., jis nuolatos bandė susisiekti su drauge telefonu, tačiau ji jam nekėlė ragelio. E. G. paaiškinus, kad bus įformintas eismo įvykis, pradėta AN teisena dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, bei automobilis bus išgabentas į saugomą automobilių aikštelę, jis dar bandė susisiekti su drauge, o po kurio laiko pasakė, kad automobilio vairuotoja, kurios vardas O, jau atvyksta ir atvažiuos už 40 min. E. G. buvo paprašyta parašyti paaiškinimą dėl eismo įvykio, jis parašyti sutiko, tačiau nesugebėjo. Buvo įformintas eismo įvykis, automobilis išgabentas į stovėjimo aikštelę. Eismo įvykio vietoje išbuvo iki 02.15 val., tačiau vairuotoja taip ir nepasirodė.

10. Eismo įvykis analogiškai aprašytas ir eismo įvykio registracijoje, papildomai nurodant, kad įvykis filmuotas BODY, apie įvykį informuota grinda INFO.

11. 2025-04-23 ieškovė taip pat pateikė papildomus duomenis iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo žalos bylos (likusią su ieškiniu nepateiktą žalos bylos medžiagą), (DOK - 49158). Taip pat, 2025-04-23 pateikė Kasko draudimo bylą (DOK 49148).

12. Iš pateiktų papildomai privalomojo draudimo žalos bylos duomenų (DOK - 49158) matyti, kad 2023-03-08 nukentėjusioji uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Maniga“, kuri pagal su Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarytą sutartį prižiūrinti eismo organizavimo priemones Vilniaus miesto Pietinėje dalyje, pateikė prašymą ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl nuostolių atlyginimo, kartu su policijos pažyma apie eismo įvykį ir nuostolio paskaičiavimo lokaline sąmata.

13. Gavusi pranešimą, ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2023-03-11, 2023-03-16 ir 2023-03-21 el. laiškais išsiuntė pranešimus draudėjai UAB „(duomenys neskelbtini), informuodama, kad gavo pranešimą apie 2023 m. vasario 26 eismo įvykį, kuriame dalyvavo jos transporto priemonė, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašo užregistruoti įvykį savitarnoje Savas LD.

14. Pažymėtina, kad nei kartu su ieškiniu, nei vėliau, ieškovei pateikus papildomus duomenis iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo žalos bylos, nėra pateikta aiškių duomenų apie šio žalos įvykio registraciją ieškovės sistemoje (įvykio datą, nukentėjusį asmenį, žalos numerį ir kt.). Tuo tarpu Kasko draudimo žalos byloje yra aiškiai nurodyta žalos įvykio registracijos data – 2023-08-28, nurodytas žalos Nr. 3356478, taip pat nurodyta, jog nukentėjo draudėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilis Mersedes-Benz E 200 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kasko žalos byloje taip pat yra pateikta 2023-02-28 13:04:49 ieškovės išsiųsta SMS žinutė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta, jog jos užregistruotos žalos Nr. 3356478. Ši SMS žinutė yra išsiųsta tel. Nr. 370 695 22226),

15. Iš šių duomenų akivaizdu, kad Kasko žalos įvykis buvo užregistruotas 2023-02-28, gavus telefoninį pranešimą apie įvykį, kad nukentėjo draudėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis. Pažymėtina, jog iš ieškovo pateiktoje Kasko byloje easančio garso įrašo galima nustatyti, kad apie minėtą įvykį telefonu pranešė atsakovas E. G., kadangi pokalbio metu jis nurodė savo telefono numerį, kaip kontaktinį, į kurį 2023-02-28 13:04:49 ieškovė išsiuntė SMS žinutę, skirtą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai, jog minėtas telefono numeris 695 22226 priklauso būtent atsakovui E. G., patvirtina ir jo rašytas paaiškinimas 2024-04-22 Vilniaus AVPK, kuriame jis minėtą numerį nurodo kaip savo asmeninį.

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovas teigė, jog nei atsakovas E. G., nei draudėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepranešė draudikui apie eismo įvykį, dėl kurio atsakingas atsakovas, o pranešė nukentėjusioji UAB „Maniga“. Taip pat teigė, kad apie Kasko draudimo įvykį 2023-02-28 pranešė draudėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, per ieškovo savitarną. Tačiau kaip matyti iš aptartų bylos duomenų, apie Kasko draudimo įvykį telefonu pranešė būtent atsakovas E. G..

17. Iš pateikto garso įrašo matyti, kad atsakovui telefonu pranešus, jog nori užregistruoti eismo įvykio metu įmonės (duomenys neskelbtini) patirtą žalą Kasko byloje ir darbuotojai tikslinantis įvykio aplinkybes, jis paaiškino, jog žala yra padaryta ir atitvarams. Darbuotojai pasakius, kad tokiu atveju ji pirmiausia turi užregistruoti privalomojo draudimo žalą, atsakovas tam neprieštaravo, tačiau aiškindamas įvykio aplinkybes maišėsi, pradžioje teigė, kad buvo pildoma eismo įvykio deklaracija, vėliau tai paneigė ir nurodė, kad buvo atvažiavusi policija. Atsakovas neatskleidė, jog automobilį vairavo jis , teigė, jog vairuotojo duomenų dabar neturi. Darbuotojai paaiškinus, kad vairuotojo duomenys turi būti įrašyti į privalomojo draudimo žalą, atsakovas pažadėjo juos pranešti vėliau. Ieškovės darbuotojai toliau aiškinantis Kasko įvykio aplinkybes, atsakovas teisingai nurodė automobilio sugadinimus, taip pat nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ norės draudimo išmokos pinigais. Atsakovas taip pat nurodė savo telefono numerį kaip kontaktinį, o ieškovės darbuotoja jam kelis kartus paaiškino, jog šiuo telefonu jam bus atsiųstas Kasko, o ne privalomojo draudimo žalos numeris.

18. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas negalėjo nesuprasti, kad pagal jo pranešimą buvo užregistruotas tiktai Kasko draudimo įvykis, o privalomojo draudimo įvykis liko neužregistruotas, jam nenurodžius visų reikalingų duomenų.

20. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, pilnai tikėtini ieškovės atstovo paaiškinimai, kad privalomojo draudimo įvykis buvo užregistruotas tik 2023-03-08, gavus UAB „Maniga prašymą dėl nuostolių atlyginimo, kartu su policijos pažyma apie eismo įvykį ir nuostolio paskaičiavimo lokaline sąmata.

26. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, pripažįsta nustatytu faktą, kad E. G. neįvykdė pareigos per tris darbo dienas raštu pranešti draudikui apie eismo įvykį. Nors atsakovas savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas nepranešė apie eismo įvykį, kadangi eismo įvykio metu atsakovo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta ne tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, bet ir Kasko draudimu ir atsakovas ne vėliau kaip per 5 dienas po įvykio apie jį pranešė ieškovei telefonu, ką patvirtina ir tai, jog jam buvo nurodytas žalos bylos Nr. 335678, todėl laikytina, jog ieškovė apie įvykį sužinojo laiku, tačiau teismo vertinimu, tokie atsakovo argumentai nepagrįsti. Tai, kad atsakovas, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pranešė apie Kasko draudimo įvykį, nesudaro pagrindo vertinti, kad draudikas buvo tinkamai informuotas ir apie privalomojo draudimo eismo įvykį, už kurį atsakingas atsakovas. Kaip jau minėta, iš pateikto garso įrašo Kasko žalos byloje matyti, kad ieškovės darbuotoja stengėsi užregistruoti ir privalomojo draudimo įvykį, atsakovui nurodžius, jog eismo įvykio metu buvo padaryta žala ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliui, bet ir kelio atitvarams, tačiau atsakovas nesuteikė reikiamų duomenų apie vairuotoją, nors neabejotinai juos žinojo, kadangi vairavo pats, tų duomenų nepateikė ir vėliau, nors dar kartą skambino ieškovei, teiraudamasis būtent Kasko draudimo žalos bylos numerio ir klausdamas, kaip gali pateikti Kasko bylai reikalingus duomenis, o apie privalomojo draudimo įvykį daugiau jokios informacijos nesuteikė. Kadangi Kasko ir privalomojo draudimo žalos bylos yra atskiros ir atsakovas neabejotinai tai žinojo iš jam suteiktos informacijos, atsiųsto Kasko draudimo žalos numerio, teismas vertina, jog ta aplinkybė, kad atsakovas nustatytu terminu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pranešė apie Kasko draudimo įvykį ir teikė duomenis Kasko byloje, neturi teisinės reikšmės, nes šie veiksmai nepašalina atsakovo pareigos pranešti draudikui apie privalomojo draudimo eismo įvykį, už kurį jis yra atsakingas. Tai nepaneigia atsakovo pareigos nevykdymo bei TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 p. pažeidimo.

27. Tačiau nustačius atsakovo, kaip transporto priemonės valdytojo, pareigos pažeidimą, to nepakanka konstatuoti draudiko teisės reikalauti iš atsakovo grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos. Tokios teisės pripažinimui būtina nustatyti ir tai, ar apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku, ar nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį turėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką (Taisyklių 60.5 p.), kitas reikšmingas aplinkybes (TPVCAPDĮ 22 str. 2 d.).

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad draudikas apie 2023 m. vasario 26 d. įvykusį eismo įvykį sužinojo 2023 m. kovo 8 d., kai nukentėjusioji UAB „Maniga“ pranešė apie įvykį ir pateikė duomenis apie įvykį (policijos pažymą apie eismo įvykį). Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta kad ieškovė apie tai, jog įvyko įprastinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo eismo įvykis, sužinojo vėliau, negu per tris darbo dienas po įvykio.

29. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl draudiko teisės susigrąžinti išmokėtą išmoką ar jos dalį nagrinėjamu pagrindu, svarbu įvertinti ir tai, ar apie eismo įvykį pranešus laiku, atlygintinos žalos dydis (draudimo išmoka) būtų sumažėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007). Teismas vertina, kad atsakovui pačiam pranešus apie eismo įvykį, AB „Lietuvos draudimas“ atlygintinos žalos dydis (draudimo išmoka) nebūtų sumažėjusi, nes ieškovė nukentėjusiam asmeniui visais atvejais būtų išmokėjusi tokio paties dydžio draudimo išmoką. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad atsakovui laiku pranešus draudikui apie įvykusį eismo įvykį, tai būtų įtakoję žalos dydį.

30. Teismo vertinimu, atsakovo nepranešimas apie įvykį taip pat negalėjo turėti jokios įtakos draudžiamojo įvykio aplinkybėms nustatyti, kadangi įvykį tyrusi VAVPK Kelių policija dar 2023 m. kovo 7 d. parengė pažymą Draudimo bendrovei apie eismo įvykį, kurioje nurodė tiek įvykio aplinkybes, tiek ir sugadintą turtą. Pažymėtina, kad nei įvykio vieta, nei eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė, nei eismo įvykio rūšis (užvažiavimas ant kliūties), nei sugadintas turtas ir jo apimtis vėliau nebuvo tikslinami. Ieškovė, gavusi nurodytus duomenis ir ištyrusi įvykio aplinkybes, išmokėjo draudimo išmoką. Todėl teismas pripažįsta, kad atsakovo nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.

31. Ta aplinkybė, kad iš kart po eismo įvykio nebuvo nustatytas transporto priemonės vairuotojas, neabejotinai apsunkino VAVPK Kelių policijos pareigūnams eismo įvykio tyrimą, nes tik nustačius kaltininką, galimas jo patraukimas administracinėn atsakomybėn. Tačiau teismo vertinimu, tai neturėjo įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog draudimo išmoka UAB „Maniga“ buvo išmokėta 2023-05-30, o administracinio nusižengimo protokolas E. G. surašytas tik 2024 m. balandžio 24 d.

32. Teismas taip pat pažymi, jog ieškovė 2023-03-08 iš UAB „Maniga“ prašymo išmokėti draudimo išmoką sužinojusi apie eismo įvykį, o iš pridėtos policijos pažymos (tikėtina, 2023 m. kovo 7 d. VAVPK pažymos Nr. 10R-34910766-23) sužinojusi, jog eismo įvykio galimas kaltininkas nežinomas, taip pat turėjo teisę nedelsdama kreiptis į eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės draudėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl informacijos apie vairavusį asmenį pateikimo, jeigu vertino, kad ši informacija jai yra svarbi. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, tai padarė tik praėjus daugiau kaip metams po eismo įvykio – 2024-05-29. Jau kitą dieną ieškovė gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus atsakymą, jog vairavo jo draugas Edgaras (kuris, pagal byloje pateiktą šalių atstovų informaciją, nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas), (ieškovės pateikti papildomi duomenys 25-04-19, DOK -45877). Kaip minėta, tuo metu draudimo išmoka jau buvo išmokėta.

33. Taisyklių 60.3 punkte nustatyta draudiko teisė reikalauti grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos iš valdytojo, jeigu draudikui prašant, jis nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovą, o šis atsisakė bendradarbiauti, pateikti draudikui reikalingą informaciją. Taigi, nagrinėjamu atveju bendradarbiavimas nevyko ne tik dėl transporto priemonės valdytojo nepranešimo apie eismo įvykį, bet ir dėl draudiko nesikreipimo į draudėją ar į atsakovą, kurio kontaktinį telefoną turėjo, dėl reikiamos informacijos pateikimo. Taip pat, ieškovas nenurodė, kokios svarbios informacijos nepateikimas įtakojo draudimo išmokos padidėjimą.

34. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovo nepranešimas draudikei apie eismo draudžiamąjį įvykį būtų įtakojęs draudikės pareigą išmokėti išmoką ar būtų pakeitęs jos dydį. Taigi, nors bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonės valdytojas – atsakovas - nepranešė draudikui apie eismo įvykį, tačiau nėra duomenų, kad minėtas nepranešimas kaip nors įtakojo ieškovės pareigą sumokėti draudimo išmoką ar jos dydį. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog dėl nepranešimo ieškovė būtų patyrusi kliūčių įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu ir / ar padarytos žalos dydžiu.

35. Vertintina, jog ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp nepranešimo apie draudžiamąjį įvykį ir draudikės pareigos nustatyti įvykio aplinkybes ir išmokos dydį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 20 procentų draudimo išmokos yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog keliant klausimą dėl draudiko teisės susigrąžinti sumokėtą draudimo išmoką (jos dalį), būtent draudikas (ieškovė) turi įrodyti aplinkybes, suteikiančias atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pagrindo pripažinti įrodyta, jog būtų teisės aktuose apibrėžtos sąlygos, leidžiančios konstatuoti atsakovo pareigą atlyginti ieškovei 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos

36. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovas šiuo pagrindu prašo iš atsakovo priteisti 80 procentų jo išmokėtos draudimo išmokos iš atsakovo.

37. Teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl draudiko teisės susigrąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš transporto priemonės valdytojo, suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą, o administracinio teisės pažeidimo byloje padarius išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos fakto, sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės, nėra pagrindo daryti išvadą civilinėje byloje, kad šis asmuo buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014).

39. Teismo vertinimu, tokie atsakovo argumentai iš dalies nepagrįsti. Nors nagrinėjamu atveju nėra šalių ginčo ir tai patvirtina administracinės bylos medžiaga, kad atvykus policijos pareigūnams atsakovas buvo rastas įvykio vietoje, stovintis prie automobilio, tačiau jis policijos pareigūnams prisistatė kaip keleivis ir informavo, kad automobilį vairavo kitas asmuo – jo draugė K, kuri išsigando ir iš įvykio vietos pasišalino. Vyriausiojo patrulio E. K. 2023-02-26 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atsakovas nuolat bandė susisiekti telefonu su drauge, bet ji nekėlė ragelio, vėliau policijos pareigūnams informavus, kad bus įformintas eismo įvykis ir pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir automobilis išgabentas į saugomą aikštelę, atsakovas aiškino, kad vairuotoja, kurios vardas O, jau atvyksta, tačiau vairuotoja taip ir nepasirodė. Vyriausiojo patrulio E. K. tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog atsakovas akivaizdžiai neblaivus. Esant šioms aplinkybėms, tiek 2023 m. kovo 7 d., tiek 2024 m. gegužės 20 d. VAVPK informacijoje draudimo bendrovei apie eismo įvykį buvo nurodyta, kad vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos ir į įvykio vietą negrįžo.

40. Pažymėtina, kad 2024 m. gegužės 20 d. VAVPK informacinėje pažymoje draudimo bendrovei, skirtingai negu 2023 m. kovo 7 d. pažymoje apie eismo įvykį, transporto priemonės vairuotojas jau yra nurodytas - atsakovas E. G., blaivus, eismo įvykyje nenukentėjo. Tokia pati informacija nurodyta ir 2024 m. gegužės 22 d. informacijoje apie eismo įvykį: kad vairuotojas - E. G., blaivus, eismo įvykyje nenukentėjo, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

41. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad duomenys apie vairuotoją buvo patikslinti tik po to, kai 2024 m. balandžio 22 d. atsakovas E. G. pateikė paaiškinimą VAVPK Kelių policijos viršininkui, kuriame prisipažino įvykio metu vairavęs automobilį. Atsakovas nurodė, kad nei Kamilės, nei kitų asmenų nebuvo, važiavo vienas. Teigė, kad eismo įvykio metu patyrė stiprų galvos sumušimą, nuo kurio nesiorientavo aplinkoje, prišnekėjo nebūtų dalykų. Pažymėjo, jog buvo blaivus ir niekur nepasišalino. Neadekvačiai elgėsi dėl patirtų sužalojimų. Pareigūnai galėjo iškviesti medikus, bet to nepadarė.

42. Teismas iš dalies sutinka su atsakovo paaiškinimo teiginiais, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai turėjo iškviesti medikus. Tačiau tik tokiu atveju, jeigu medikų pagalbos reikėjo. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų (išskyrus minėtą atsakovo paaiškinimą), kad E. G. patyrė sužalojimus eismo įvykio metu ir jam buvo reikalinga medikų pagalba. Nei vyriausiojo patrulio E. K. tarnybiniame pranešime, nei kitoje administracinės bylos medžiagos dalyje, nėra jokios informacijos apie tai, kad atsakovas būtų skundęsis patyręs galvos sumušimą ar vizualiai matytųsi sumušimo požymiai. Informacijoje apie įvykį nurodyta, jog transporto priemonės vairuotojas nenukentėjo.

43. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad atsakovas įvykio metu buvo vartojęs alkoholio, todėl painiojosi paaiškinimuose apie įvykį, nenurodė tikrųjų įvykio aplinkybių, nesugebėjo parašyti paaiškinimo.

44. Nors aplinkybė, kad atsakovas akivaizdžiai buvo neblaivus, nurodyta tik vyriausiojo patrulio E. K. 2023-02-26 tarnybiniame pranešime, o vėlesnėje informacijoje apie įvykį nurodyta, kad transporto priemonės vairuotojas blaivus, tačiau ši aplinkybė gali būti paaiškinama tuo, kad atsakovui nurodžius, jog vairavo kitas asmuo, jo girtumas nebuvo nustatinėjamas, tik įvertintas vizualiai, kaip keleivio. Tikimybę, kad atsakovas įvykio metu nebuvo blaivus, sustiprina ir tai, kad pirminį administracinio nusižengimo protokolą 2023 m. kovo 9 d. surašius atsakovo tėvui E. G., šis prisiėmė kaltę dėl eismo įvykio, o duodamas paaiškinimus nurodė, jog vairavo paprašytas sūnaus, kuris buvo išgėręs alkoholio (VAVPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės 2023-04-13 tarnybinis pranešimas dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK 23199138209 grąžinimo).

45. Taigi, nors atsakovo neblaivumas administracinėje byloje liko neįrodytas, tačiau vertinant atsakovo elgesį po eismo įvykio ir kitas paminėtas aplinkybes, labai tikėtinas.

46. Pažymėtina ir tai, kad iš pateikto garso įrašo Kasko byloje nustatyta, kad 2023-02-28 atsakovas panešė apie Kasko draudimo įvykį. Darbuotojai tikslinantis įvykio aplinkybes, jis paaiškino, jog žala yra padaryta ir atitvarams. Tačiau apie tai, kad nukentėjo ir jis, patyrė stiprų galvos sumušimą, dalinai buvo dingusi atmintis, tęsiasi galvos skausmai, nieko neminėjo. Iš pateikto garso įrašo matyti, kad atsakovas situacijoje orientuojasi ir prisimena eismo įvykio aplinkybes, atsakinėja į darbuotojos jam užduotus klausimus, tačiau tik tiek, kiek reikalinga Kasko draudimo bylai.

47. 2025 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovas į jam užduotus klausimus paaiškino, kad po eismo įvykio atsakovas nesigydė, po vienos savaitės po įvykio turėjo išskristi į užsienį. Nesiorientavo tik iškart po įvykio. Tačiau, kaip nustatyta byloje, paaiškinimą policijai pateikė tik 2024 . balandžio 22 d., t.y., daugiau kaip po metų. Draudimo bendrovei pranešimo apie eismo įvykį, už kurį jis atsakingas, taip ir nepateikė. Toks atsakovo elgesys neatitinka rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio mato.

48. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad „Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi sau nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone ir už ją atsako. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Minėtomis įstatymo nuostatomis ne tik nustatyta atitinkama pareiga transporto priemonės savininkui, bet ir suteikta galimybė išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kurį iš tikro padarė kitas asmuo, neteisėtai ar teisėtai valdęs jam priklausančią transporto priemonę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pripažindamas šį teisinį reguliavimą neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pabrėžė minėtų nuostatų svarbą siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių ir žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Vertinant šio teisinio reguliavimo santykį su Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytu draudimu versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, išaiškinta, kad įtvirtintos garantijos negalima aiškinti taip, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas), ja remdamasis, galėtų atsisakyti nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja (Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarimas). Vadinasi, SEAKĮ 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Iš nurodyto teisinio reguliavimo taip pat išplaukia, kad transporto priemonės savininkas įstatymo nustatytą pareigą vykdo sąžiningai ir iš tikrųjų padeda nustatyti tiesą byloje. Todėl melagingas pareiškimas apie transporto priemonės praradimą prieš savo valią arba melagingas kito asmens, teisėtai valdžiusio transporto priemonę, nurodymas gali būti teismo traktuojamas kaip viena iš automobilio savininko kaltumą rodančių aplinkybių, ir tai nelaikytina įrodinėjimo tvarkos ir nekaltumo prezumpcijos nesilaikymu. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Iš nurodyto teisinio reguliavimo taip pat išplaukia, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) įstatymo nustatytą pareigą vykdo sąžiningai, jis iš tikrųjų padeda nustatyti tiesą byloje. Todėl melagingas pareiškimas apie transporto priemonės praradimą prieš savo valią arba melagingas kito asmens, teisėtai valdžiusio transporto priemonę, nurodymas gali būti teismo traktuojamas kaip viena iš automobilio savininko (valdytojo) kaltumą rodančių aplinkybių, ir tai nelaikytina įrodinėjimo tvarkos ir nekaltumo prezumpcijos nesilaikymu“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020).

49. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, teismas pripažįsta įrodyta aplinkybę, kad atsakovas E. G. po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino ir tai padarė savavališkai, dėl savo kaltės (ne dėl patirtų sužalojimų ar kitų svarbių priežasčių, kurios pašalintų jo kaltę).

50. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė, jog turi pagrindą reikšti ieškinį atsakovui TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, ieškinys dalyje dėl 80 procentų sumokėtos draudimo išmokos, t.y. dėl 8 991,64 Eur žalos regreso tvarka priteisimo (11239,55 Eur x 80 proc.) tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

51. Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys dalyje dėl draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (8 991,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

53. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 253,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 570,00 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, kurias ieškovė pagal Advokatų kontoros Mikulskas, Baliūtis ir partneriai LAW&SUIT pateiktas sąskaitas sumokėjo už ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose.

54. Atsakovo E. G. bylinėjimosi išlaidas sudaro 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos už advokato Dariaus Jurgučio suteiktas teisines paslaugas - atsiliepimo į ieškovės ieškinį, dubliko parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose. Atsakovas į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

55. Teismas pažymi, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies - patenkinus 80 proc. ieškovės reikalavimų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 658,40 Eur (823,00 Eur x 80 proc.), o atsakovui iš ieškovės priteisima 100,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (500,00 Eur x 20 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

56. Atlikus priešpriešinių vienarūšių mokėtinų reikalavimų įskaitymą galutiniu sprendimu ieškovei iš atsakovo priteisiama 558,40 Eur (658,40 Eur – 100,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

57. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2023, Nr. 24579) įtvirtinta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Nagrinėjamu atveju išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 31,72 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalų dydį, o iš atsakovo priteistina 25, 37 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 991,64 Eur (aštuonis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 64 ct.) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 558,40 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,37 Eur (dvidešimt penkis eurus 37 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.