Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (pareiškėjos) A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ir atsakovo T. K. prašymą patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui T. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-43096-1050/2018, teisėtumo ir pagrįstumo.

Faktinės bylos aplinkybės

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-43096-1050/2018 patvirtino ieškovės A. Š. ir atsakovo T. K. taikos sutartį, sudarytą 2018 m. gruodžio 13 d., ir civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui T. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, nutraukė. Taikos sutarties 6 punkte šalys susitarė dėl skyrium gyvenančio tėvo T. K. bendravimo su vaiku D. K., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos, pagal kurią ,,• Laikotarpiu iki (duomenys neskelbtini) atsakovas T. K. bendrauja tokia tvarka: Atsakovas kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis, neporinių metų porinėmis savaitėmis) paima vaiką šeštadienį 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sekmadienį 19 val., į jo gyvenamąją vietą.• Nuo (duomenys neskelbtini) Atsakovas kas antrą savaitgalį (porinių metų neporinėmis savaitėmis, neporinių metų porinėmis savaitėmis) paima vaiką penktadienį 18 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina sekmadienį 19 val., į jo gyvenamąją vietą. • Nesant galimybės su vaiku bendrauti vieną iš nustatyto savaitgalio dienų Atsakovas paima vaiką laisvą nustatyto savaitgalio dieną 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina jį tą pačią dieną 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą. • Atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 16 val. iki 19 val., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar abiejų šalių sutartos kitos vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą ar abiejų šalių sutartą kitą vietą. • Dėl objektyvių, svarbių priežasčių ar vaiko ligos atveju (liga šiuo atveju turi būti tokia, dėl kurios vaikas negalėtų (neturėtų) išvykti iš namų į kitą gyvenamąją vietą) numatytas bendravimas neįvyksta. • Apie kliūtis susitikti ar bendrauti su sūnumi Ieškovė ir Atsakovas turi informuoti nedelsiant paaiškėjus kliūčiai. • Atsakovas poriniais metais katalikų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmą švenčių dieną bendrauja su sūnumi, paimant vaiką 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant 19 val. į jo gyvenamąją vietą, neporiniais metais katalikų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antrą švenčių dieną bendrauja su sūnumi, paimant vaiką 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant 19 val. į jo gyvenamąją vietą. • Sūnaus gimimo diena, (duomenys neskelbtini), atsakovas praleidžia su vaiku ne daugiau kaip keturias valandas, laiką iš anksto suderinęs su Ieškove. • Kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) atsakovas bendrauja su sūnumi, paimant vaiką 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant 19 val. į jo gyvenamąją vietą. • Jeigu pirmas gegužės sekmadienis (Motinos diena) sutampa su Atsakovo bendravimo su vaiku savaitgaliu, Atsakovas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą iki šios dienos 10 val. • Vasaros atostogų metu Atsakovas praleidžia su sūnumi dvi savaites, grafiką iš anksto (ne mažiau kaip prieš mėnesį) suderinęs su Ieškove. • Vykdydamos nustatytą tvarką Šalys bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis: - T. K.: telefono numeris (duomenys neskelbtini); adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini). – A. Š.: telefono numeris (duomenys neskelbtini); elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini). • Apie kontaktinių duomenų pasikeitimą, netikslumus Šalys turi nedelsiant informuoti vienas kitą trumpąją SMS žinute ir elektroniniu paštu. • Esant bendram Šalių susitarimui SMS žinute ar elektroniniu paštu, Šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos, jeigu tai nekenkia vaiko interesams.“ Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis, kuria patvirtina šalių sudaryta taikos sutartis, įsiteisėjo 2019 m. sausio 7 d.

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 12 d. priėmė skundžiamą nutartį, kuria pareiškėjui T. K. išdavė vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties 6 punktą dėl bendravimo su vaiku tvarkos priverstinio vykdymo, nustatęs, jog yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pateikto prašymo pagrindu.

Dėl pirmosios instancijos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

11. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka. Remiantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, teismas suinteresuoto asmens prašymu dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems asmenims. Taigi pagal šio straipsnio nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma.

12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju šalys skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos klausimą išsprendė sudarydamos 2018 m. gruodžio 13 d. taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi, minėta, ši teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 7 d. Taigi tokiu atveju taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią ir tapo privaloma ir vykdytina (CPK 18 straipsnis). Pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu pareiškėjas prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-43096-1050/2018 dėl bendravimo su vaiku tvarkos priverstinio vykdymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino. Spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties 6 punktą, teismas turėjo pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą ir tik dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoti vykdomąjį dokumentą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

13. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjo 2025 m. sausio 8 d. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, apie paskirtą teismo posėdžio laiką, vietą ir datą šalis informavo CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat išsiuntė pranešimus apie byloje paskirtą teismo posėdį, įpareigojo suinteresuotą asmenį per 14 dienų pateikti atsiliepimą į prašymą ir suinteresuotas asmuo A. Š. šį įpareigojimą įvykdė. Apeliantė pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimu į prašymą pateikė duomenis – susirašinėjimo ištraukas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2025 m. sausio 16 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninio dokumento ištraukas, kuriais grindė nesutikimą su pareiškėjo prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo.

14. Atskirąjį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą procesinį sprendimą ir bylos medžiagą, mano, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties dalies, tinkamai aiškino ir taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad šiuo atveju yra pagrindas pareiškėjui išduoti vykdomąjį raštą jo pateikto prašymo pagrindu. Byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą spręsti, jog šalių taikos sutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nuostatos nebuvo vykdomos ir pareiškėjas jo nurodytu laiku (per šventes) su vaiku nebendravo, nors pagal taikos sutarties 6 punkto nuostatas toks pareiškėjo ir vaiko susitikimas turėjo vykti. Iš bylos duomenų matyti, jog prašydamas išduoti jam vykdomąjį raštą pagal šalių patvirtintą taikos sutartį pareiškėjas nurodė, jog A. Š. švenčių ir savaitgalio laikotarpiui nesudarė sąlygų pasimatyti su vaiku (,,nedavė vaiko“), nepranešė pareiškėjui, kur vaikas. Taigi, priešingai, nei nurodo apeliantė, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme įvardijo šalių sudarytos taikos sutarties 6 punkto nuostatų pažeidimus.

15. Nors apeliantė atskiruoju skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus duomenis, todėl padarė formalias ir neteisingas išvadas, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šie argumentai nėra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nurodytoms aplinkybėms, jog duomenys apie tinkamą taikos sutarties nuostatų, susijusių su nustatyta atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka, vykdymą teismui nepateikti, ir byloje kartu su atsiliepimu į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui suinteresuoto asmens pateikti įrodymai šių išvadų nepaneigia. Aplinkybė, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas byloje pateiktus duomenis vertino kitaip, negu juos vertina apeliantė, savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino netinkamai ar nesilaikė įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

16. Civilinio proceso teisės normose yra įtvirtina teismo pareiga motyvuoti ir pagrįsti priimtą procesinį sprendimą. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018).

17. Jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, reikia atsižvelgti į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus: jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas; dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ir procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės. Tuo atveju, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, tai toks sprendimas (nutartis) negali būti naikinamas vien dėl to, kad motyvai neišsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-381/2024, 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

18. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vien tai, jog byloje dalyvaujantis asmuo nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, nėra pagrindas pripažinti teismo procesinį sprendimą esančiu be motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 42 punktas).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai, jog skundžiama teismo nutartis iš esmės yra be motyvų, nepagrįsti. Įvertinus byloje esančius procesinius dokumentus, pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino byloje esančius duomenis, o teismo nurodyti motyvai leidžia spręsti apie tai, kokiais teisiniais ir faktiniais argumentais vadovaudamasis teismas nusprendė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tarp šalių kyla ginčų dėl taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo, įvertino pareiškėjo prašymą, nusprendė nesant duomenų apie tinkamą taikos sutarties nuostatų, susijusių su nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, vykdymą, dėl ko nusprendė esant pagrindą išduoti vykdomąjį raštą. Taigi savo procesinį sprendimą motyvavo. Remiantis anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika, vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo spręsti, jog priimtas procesinis sprendimas nemotyvuotas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su vykdomųjų raštų išdavimo institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi apeliantės atskirasis skundas netenkintas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.