Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjos J. M. atstovei advokato padėjėjai Donatai Slavinskaitei - Gargasei, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu V. Ž. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo – V. Ž. yra pareiškėjos brolis – V. Ž. sūnus ir A. Ž. anūkas. Prieštaravimų dėl termino palikimo priėmimui atnaujinimo nereiškė. Suinteresuotam asmeniui V. Ž. teismo procesiniai dokumentai įteikti 2024 m. balandžio 10 d. pasirašytinai, apie posėdį pranešta per šeimos narį 2024 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 27 d. mirė pareiškėjos tėvas V. Ž.. Mirus tėvui pareiškėja laiku kreipėsi į notarą ir tik tuomet paaiškėjo, kad tėvas jokio paveldimo turto, registruoto jo vardu, mirties dieną neturėjo, nors pareiškėja buvo įsitikinusi, kad jis po senelės – V. Ž. motinos A. Ž. – mirties yra paveldėjęs senelei priklausantį gyvenamąjį namą su statiniais ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Tik notaras nurodė, jog minėtas nekilnojamas turtas vis dar yra registruotas pareiškėjos senelės A. Ž. vardu, o po jos mirties niekas dėl palikimo nesikreipė. Pareiškėja teigė, jog su tėvu ilgą laiką ryšių nepalaikė, tėvai buvo išsituokę, nes tėvas vedė netinkamą gyvenimo būdą, todėl net apie jo mirtį sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Ji yra antrosios eilės A. Ž. įstatyminė įpėdinė ir jos tėvui nepriėmus senelės palikimo, turi teisę į senelės palikimo priėmimą. Šiuos pareiškėjos teiginius patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai (priedai Nr. 5, 9, 12 13, 15, 18).

Procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, į bylą pateikti įrodymai patvirtina pareiškėjos siekį paveldėti mirusiojo tėvo ir senelės turtą. Suinteresuotas asmuo byloje nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, nurodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. pareiškėja nežinojo, jog senelė A. Ž. turėjo turto, nes buvo pagrįstai įsitikinusi, kad jį paveldėjo palikėjos sūnus V. Ž.. Tuo labiau, kad 2004 m. gegužės 18 d. testament A. Ž. aukščiau minima žemės sklypą su pastatais paliko būtent pareiškėjos tėvui V. Ž. (priedai Nr.16,17). V. Ž. savo teisės į palikimą neįgyvendino iki pat savo mirties.

Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad pareiškėja dėl objektyvių priežasčių apie senelei (po jos mirties – tėvui) priklausantį turtą sužinojo pavėluotai ir neturėjo galimybės kreiptis dėl šio palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Todėl, teismo vertinimu, šios bylos kontekste pareiškėjo nurodyta aplinkybė – sąžiningas nežinojimas apie paveldimą turtą, pripažintina svarbia priežastimi palikimo priėmimo terminui praleisti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pripažinus, kad pareiškėja trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas šį terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, pareiškėja neprieštarautų, jei senelės palikimą priimtų ir jos brolis – V. Ž., todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

Pažyma civilinėje byloje patvirtina, kad susidarė 10,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš pareiškėjos (CPK 88, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 443, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą jos 2016 m. gegužės 22 d. mirusios senelės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui pagal įstatymą priimti.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Priteisti iš pareiškėjos J. M. valstybei 10,22 Eur (dešimt eurų 22 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 1886 59752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.