Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Aldona Sakalauskienė, sekretoriaujant D. S., nedalyvaujant pareiškėjai S. J., antstolei D. K., suinteresuotų asmenų AB „Šiaulių bankas” ir UAB Šiaulių banko lizingas” atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) S. J. skundą suinteresuotiems asmenims AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ dėl antstolės D. K. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į bylos nagrinėjimą neatvyko pareiškėja S. J., antstolė D. K., suinteresuotų asmenų AB „Šiaulių bankas” ir UAB „Šiaulių banko lizingas” atstovai, kuriems apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 str.).

A. D. Kelmelienė 2016 m. kovo 30 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą, nurodė, kad Pareiškėjos turto pirmosios varžytynės buvo paskelbtos 2014 m. kovo 12 d., priėmus patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo (vertės). Patvarkymai pareiškėjai išsiųsti ir įteikti. Dar vienos pakartotinės vertės nustatymo ekspertizės skyrimas užvilkins vykdymo procesą ir padidins vykdymo išlaidas. Išieškojimas iš pareiškėjos įkeisto turto vykdomas nuo 2013 metų. Areštuoto, S. J. priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Parko g. 15, Obelijos kaime, Alytaus rajone vertę nustatė ekspertas K. J.. 2014 m. vasario 4 d. priimtas patvarkymas skirti ekspertizę pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Obelijos kaime, Alytaus rajone, vertei nustatyti. Patvarkymas skirti ekspertizę pareiškėjai įteiktas 2014 m. vasario 8 d. Areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė - 90000,00 Lt. Už ekspertizės atlikimą buvo sumokėta 605,00 Lt iš antstolės sąskaitos. Antstolei ši suma iki šiol nesumokėta. 2014 m. kovo 12 d. priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo. Patvarkymai dėl areštuoto turto įkainojimo (vertės) bei varžytynių paskelbimo pareiškėjai įteikti 2014 m. kovo 22 d. Iš proceso šalių motyvuotų prieštaravimų dėl turto įkainojimo negauta. Terminas prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti praleistas. Už ekspertizės atlikimą nesumokėta. Antstolės iniciatyva jau buvo skirta ekspertizė pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)vertei nustatyti, už ekspertizės atlikimą sumokėta iš antstolės sąskaitos 2014 m. kovo 7 d. Pareiškėjos įkeisto turto varžytynės, skaičiuojant matematiškai, jau paskelbtos septintą kartą. Pirmosios neįvyko, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Penkis kartus skelbtos antrosios varžytynės buvo atšauktos, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Skiriant dar vieną ekspertizę, ir toliau būtų sudaromos sąlygos vykdymo procesui vilkinti, pažeidžiami abiejų vykdymo proceso šalių išieškotojo ir skolininko interesai, didinamos vykdymo išlaidos. Antstolė taip pat pažymi, kad pareiškėja, paskelbus jos įkeisto turto varžytynes, sistemingai rašo ir teikia skundus, pareiškimus, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, tokiu būdu vilkindama išieškojimo iš įkeisto turto procesą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Pagal CPK 681 straipsnio nuostatas areštuotas skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą ir arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal CPK nuostatas vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artimai esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo metu užtikrina ir galimybė išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, ir antstolio pareiga į ją atsižvelgti. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės kontoroje vykdomas 2013 m. gruodžio 16 d. Alytaus 2-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašas Nr. 8035 dėl 62383,51 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės S. J. išieškotojui AB „Šiaulių bankas“. Nustatyta, kad antstolė pareiškėjos turtą įvertino, atsižvelgdama į 2014 m. vasario 24 d. teismo eksperto K. J. atliktos nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktą Nr. TEA-14-02-040, kuriame nustatyta, kad skolininkei priklausančio nekilnojam turto - gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini)bendra rinkos vertė yra 90000,00 Lt. Antstolė 2014 m. kovo 12 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo (vertės) nustatė minėto pareiškėjai priklausančio turto vertę informavo skolininkę, kad jos turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė ir informavo pareiškėją apie tai, nurodydama terminą per kurį ji turi teisę pateikti savo poziciją dėl turto įkainojimo. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą nepareiškė prieštaravimų dėl turto įvertinimo.

Iš vykdomosios bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjos skundai dėl antstolės veiksmų, kuriuose nagrinėti turto vertės nustatymo bei varžytinėse nustatytos turto vertės teisėtumo fakto klausimai spręsti jau ne kartą - Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje 2-4309-292/2014, kurioje 2014 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjos skundas atmestas. 2015 m. kovo 31 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartis palikta nepakeista. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad antstolės patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo ir varžytynių paskelbimo pareiškėjai įteikti; pareiškėja turėjo teisę reikšti prieštaravimus, prašyti skirti naują ekspertizę, apmokėdama jos atlikimo išlaidas, tačiau tokiomis teisėmis nepasinaudojo ir neskundė turto įvertinimo, nesiūlė paskirti papildomos ekspertizės bei atšaukti paskelbtas varžytynes. Klausimas dėl pareiškėjos turto pakartotinės ekspertizės skyrimo buvo nagrinėtas ir Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5381-179/2015, kurioje 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjos skundas atmestas. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 24 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Įsiteisėjus nutarčiai antstolė 2016 m. kovo 16 d. surašė patvarkymą dėl antrųjų pakartotinių varžytinių paskelbimo, kuriame nurodė, kad pradinė parduodamo turto kaina - 15639,00 Eur. Pareiškėja nesutikdama su šiuo patvarkymu 2016 m. kovo 21 d. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama skelbti varžytines tik atlikus pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Pažymėtina, kad dėl turto vertės nustatymo bei varžytinėse nustatytos turto vertės teisėtumo fakto jau yra ne kartą pasisakęs Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-502-259/2015 ir 2016 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-454-601/2016.

CPK 682 straipsnis numato ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Kai prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nesumoka antstolio nustatytos sumos už ekspertinį turto vertinimą, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 682 str. 3 d.). Antstolis savarankiškai sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Įstatymo įtvirtinta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.).Pareiškėja skunde prašo skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, kadangi per daugiau nei pusantrų metų turto vertė gali kardinaliai pasikeisti, kad dėl ekonominės situacijos nekilnojamojo turto kainos šalyje tik didėjo, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių savo išdėstytas aplinkybes. Nenurodo jokių faktinių aplinkybių, dėl ko jai priklausančio turto rinkos vertė galėjo pakisti, nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, nurodo tik abstrakčiai, kad turto vertė kardinaliai galėjo pasikeisti, bet konkrečiai nenurodo, kaip pasikeitė turto rinkos vertė. Prašo skirti pakartotinę ekspertizę, bet nenurodo, kodėl tikslinga būtų ją skirti. Taip pat pareiškėja neapmokėjo būsimos ekspertizės atlikimo išlaidų, o tik nurodo, kad neturi galimybės sumokėti už turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Atkreiptinas dėmesys, kad už pirminės pareiškėjos turto ekspertizė atlikimą buvo sumokėta 605,00 Lt iš antstolės sąskaitos. Bylos duomenimis antstolei ši suma iki šiol nesumokėta. Antstolis gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, jei gauna motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (CPK 681 str. 3 d.). Pareiškėja, žinodama apie jos atžvilgiu vykdomą išieškojimą, nėra teikusi jokių prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės, nėra teikusi jokio argumentuoto prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir įmokėjusi į depozitinę sąskaitą už tokios ekspertizės atlikimą bei teikusi įrodymus, paneigiančius nustatytą turto rinkos vertę. Teismo vertinimu antstolė pagrįstai ir tinkamai naudojosi jai suteikta diskrecijos teise, kadangi pareiškėja nepateikė jokių faktinių duomenų apie pasikeitusią turto rinkos vertę, todėl antstolei nekilo jokių abejonių dėl turto rinkos vertės, galinčių pagrįsti kitokią turto vertę, be to pareiškėja nepateikė motyvuotų prieštaravimų ir nesumokėjo už ekspertizės atlikimą. Vadovaujantis CPK 722 straipsnio nuostatomis, antrose varžytynėse parduodamo turto nustatoma kaina sudaro 60 procentų nuo CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Antstolė, nurodydama skolininkei priklausančio turto vertę, vadovaudavosi CPK 681 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Ekspertizės metu nustatyta, kad – nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)rinkos vertė yra 26065,80 Eur (90000,00 Lt), todėl, konstatuotina, kad antstolė, nustatydama pradinę parduodamo turto kainą – 15639,00 Eur (26065,80 Eur x 60 procentų), nepažeidė galiojančių įstatymų nuostatų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolė D. K. vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai, parduodamo iš varžytynių turto pradinė kaina nustatyta laikantis įstatymo reikalavimų, skirti pakartotinę parduodamo turto ekspertizę vykdomojoje byloje pagrindo nėra, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.

Suinteresuotas asmuo AB „Šiaulių bankas“ prašė pareiškėjai skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas gali skirti baudą (CPK 95 str. 2 d.). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja su skundu dėl antstolės veiksmų į teismą kreipiasi jau trečią kartą. Visais atvejais pareiškėjos skundai dėl antstolės veiksmų pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Kaip nustatyta aukščiau, pareiškėjas nesinaudojo kitomis turimomis teisėmis (pavyzdžiui pateikti prieštaravimus dėl turto vertinimo), tačiau pasirinko teikti skundus dėl antstolės veiksmų, o tai laiko prasme ištęsia vykdymo procesą ir trukdo antstoliui vykdyti savo pareigas bei operatyviai išieškoti skolą išieškotojai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip į tai, kad teismų informacinės sistemos „Liteko” duomenimis pareiškėja yra bausta už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, prašymas tenkintinas ir pareiškėjai S. J. skirtina 200,00 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos skiriant išieškotojai (CPK 95 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu, 681-682 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos (skolininkės) S. J. skundą dėl antstolės D. K. veiksmų atmesti.

Skirti pareiškėjai S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą, 50 procentų šios sumos skiriant sumokėti suinteresuotam asmeniui AB „Šiaulių bankas“, juridinio asmens kodas 112025254.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.