Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-31 · Civilinė byla Nr. 2S-502-259/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-12-23Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-03-31Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-31
Bylos Nr.
2S-502-259/2015
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03658-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Pareiškėjas
S. J.
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-502-259/2015Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03658-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 122.3;122.4;128.11; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos S. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-43092-292/2014 pagal pareiškėjos S. J. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolė D. K., AB Šiaulių bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja skundu prašė atlikti tinkamą jai priklausančio turto – (duomenys neskelbtini) esančios sodybos, kurią sudaro 34,9 arų žemės sklypas, 91,63 kv.m. ploto gyvenamasis namas, 50 kv. m. ploto ūkinis pastatas, 23 kv. m. ploto ūkinis pastatas, 51 kv. m. ploto ūkinis pastatas, 18 kv. m. ūkinis pastatas, vertės nustatymo ekspertizę. Nurodė, kad specialiame interneto tinklalapyje ji sužinojo, kad antstolė paskelbė jai priklausančios sodybos varžytynes, kuriose antstolė sodybą pardavinėja už 54 000 Lt. Pareiškėja nesutinka su nustatyta išvaržyti paskelbto turto verte ir nurodyta kaina. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artimai esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Antstolio nustatyta parduodamo turto vertė neatitinka realios padėties rinkoje, ką patvirtina pateikiami pasiūlymai dėl turto įsigijimo populiariausiuose Lietuvoje nekilnojamo turto portaluose. Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į parduodamų analogiškų objektų kainas, jai priklausančio turto pardavimo iš varžytynių nustatyta vertė yra žymiai per maža.

Antstolė D. K. 2014-09-04 patvarkymu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, varžytynes Nr. 50758 dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), atšaukė, o skundo dalį dėl tinkamos S. J. priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizės atlikimo atmetė ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0164/13/01179 persiuntė teismui. Antstolė nurodė, kad areštuoto pareiškėjai priklausančio turto vertę nustatė ne antstolė, o ekspertas K. J. pagal jos 2014-02-04 patvarkymą skirti ekspertizę. Patvarkymas skirti ekspertizę pareiškėjai įteiktas 2014-02-08. 2014-03-12 gavus turto ekspertizės aktą, patvarkymu remiantis eksperto išvada nustatyta turto vertė yra 90 000 Lt, nes areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. 2014-03-12 priimtas patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo. Patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo ir varžytinių paskelbimo įteiktas 2014-03-22. Iš pareiškėjos prieštaravimų dėl turto įkainojimo negauta. Antstolis gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, jei gauna motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Asmuo prieštaraujantis dėl antstolio nustatytos turto vertės, prieš skiriant ekspertizę turi sumokėti už ekspertizės skyrimą. Jeigu jis nesumoka už ekspertizės atlikimą ar nėra pagrindo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, už kurią sumokama iš antstolio lėšų. Antstolės iniciatyva jau buvo skirta ekspertizė turto vertei nustatyti ir antstolė 2014-03-07 sumokėjo už ekspertizės atlikimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra varžytynėse parduodamos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) savininkė. Išieškojimas vykdomas iš hipoteka įkeisto turto. Turto (sodybos) vertę (90 000 Lt) nustatė nekilnojamo turto ekspertas, remdamasis antstolės patvarkymu (CPK 682 str.). Teismas nurodė, kad pirmosiose varžytinėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Pareiškėjos nekilnojamam turtui buvo paskelbtos antrosios varžytynės, kuriose parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos, todėl teismas sprendė, kad pagrįstai sodybos, parduodamos antrosiose varžytinėse, kaina yra nustatyta 54 000 Lt. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos argumentai dėl nekilnojamo turto portaluose nurodytų analogiškų objektų didesnių kainų, yra nepagrįsti, nes didesnę įrodomąją vertę turi eksperto išvada, kurios pareiškėja, gavusi antstolės patvarkymą dėl eksperto nustatytos kainos, neskundė. Be to nurodė, kad už pakartotinę ekspertizę turės mokėti to prašantis asmuo, nes už ekspertizės skyrimą antstolė jau yra sumokėjusi iš antstolės kontoros lėšų. Todėl teismo vertinimu, svarstytina, ar neturint pakankamų argumentų dėl areštuoto turto įkainojimo, pareiškėja nedidins vykdymo išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - įpareigoti antstolę atlikti papildomą S. J. priklausančio turto – (duomenys neskelbtini) esančios sodybos vertės nustatymo ekspertizę. Nurodo, kad vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artimai esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Antstolės nustatyta parduodamo turto vertė neatitinka realios padėties rinkoje, ką patvirtina pateikiami pasiūlymai dėl turto įsigijimo populiariausiuose Lietuvoje nekilnojamo turto portaluose. Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į parduodamų analogiškų objektų kainas, jai priklausančio turto pardavimo iš varžytynių nustatyta vertė yra žymiai per maža. Teismas šių pareiškėjos argumentų nevertino ir skundo netenkino praktiškai tik dėl vykdymo išlaidų klausimo, net nesvarstydamas tos aplinkybės, jog už papildomą turto ekspertizę būtų apmokėta iš pareiškėjos lėšų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė D. K. prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėja vilkina procesą. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Šiuo atveju motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados nepareikšta, prašymas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę negautas, sumos, būtinos už ekspertizės atlikimą, nesumokėtos.

Atsiliepimu atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantė nenurodė jokių motyvų ar teisinių argumentų, kuriais remiantis skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta. Pareiškėja tik įvardina, jog teismas pažeidė vykdymo proceso principus, tačiau nenurodo jokių pažeidimus patvirtinančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, nustatė, kad antstolė tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą ir jų nepažeidė. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie būtų pakankami abejoti eksperto nustatyta turto verte. Apeliantė, remdamasi vykdymo procesą reglamentuojančiais teisės aktais, prašyti ekspertizės, ją apmokant, turėjo teisę po antstolės patvarkymo dėl turto įkainojimo įteikimo, t. y. po 2014-03-22. Nepasinaudojus šia teise ir kreipiantis į teismą dėl jos realizavimo praėjus beveik metams, yra iš esmės vilkinama vykdomoji byla, pažeidžiant išieškotojų interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje apeliantė iš esmės nesutinka su tuo, kokia verte, antstolei paskyrus vykdomojoje byloje ekspertizę areštuoto ir įkeisto skolininkės S. J. turto vertei nustatyti, buvo įvertintas ir paskelbtas išvaržyti turtas – namų valda, esanti (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja atskirajame skunde išdėstė iš esmės tokius pat argumentus kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde dėl antstolės veiksmų, į kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakankamai argumentuotai atsakė. Pareiškėja su atskiruoju skundu nepateikė jokių naujų faktinių bei teisinių argumentų, naujų įrodymų, kurie patvirtintų skundžiamų antstolės veiksmų neteisėtumą bei paneigtų skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą.

Civilinės ir vykdomosios bylos Nr. 0164/13/01179 duomenimis nustatyta, kad antstolė D. K. vykdo Alytaus m. 2-ojo notarų biuro 2013 m. gruodžio 16 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 8035 dėl 62383,51 Lt, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš įkaito davėjos S. J. išieškotojo AB Šiaulių bankas naudai. 2014 m. vasario 4 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto, į kurį vykdomojoje byloje nukreiptas išieškojimas, vertei nustatyti. Ekspertizę pavesta atlikti ekspertui, turto vertintojui K. J. (vykd. b. l. 15). Šis patvarkymas 2014 m. vasario 8 d. įteiktas skolininkei S. J.. 2014 m. kovo 12 d., gavusi turto ekspertizės aktą, antstolė priėmė patvarkymą dėl areštuoto ir įkeisto S. J. priklausančio nekilnojamojo turto – 0,349 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimo, nustatyta turto vertė – 90 000 Lt (vykd. b. l. 18). 2014 m. kovo 12 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo, pradinė turto pardavimo kaina nustatyta 72 000 Lt. Patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo (vertės) bei varžytynių paskelbimo skolininkei ir įkaito davėjai S. J. įteikti 2014 m. kovo 22 d. (vykd. b. 19). Neįvykus pirmosioms varžytynėms, 2014 m. rugpjūčio 8 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo, pradinė turto pardavimo kaina nustatyta 54 000 Lt. Patvarkymas skolininkei ir įkaito davėjai S. J. išsiųstas jo priėmimo dieną (vykd. b. l. 31). Pareiškėja S. J. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, nurodydama, kad jai priklausančio turto pardavimo iš varžytynių nustatyta vertė yra žymiai per maža.

Pažymėtina, kad CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12, 13 dalių nuostatas rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).

Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti (CPK 682 str. 3 d.).

Kaip minėta, byloje buvo paskirta areštuoto ir įkeisto turto ekspertizė, kurios metu nustatyta turto vertė – 90 000 Lt. Apeliantė, praėjus pusei metų nuo minėto įvertinimo, pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prieštaraudama dėl atlikto areštuoto ir įkeisto turto įkainojimo, abstrakčiai nurodydama, kad turto vertė jos duomenimis yra žymiai per maža. Kartu su skundu pareiškėja nepateikė objektyvių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų, taip pat neapmokėjo būsimos ekspertizės atlikimo išlaidų. Tokiu atveju, kai prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nesumoka antstolio nustatytos sumos už ekspertinį turto vertinimą, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 682 str. 3 d.). Tai reiškia, kad antstolis savarankiškai sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Įstatymo įtvirtinta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.). Aiškinant aptartas nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, jis turėtų skirti ekspertizę, nors prieštaravimus pateikęs asmuo nesumoka nustatytos sumos ekspertizei atlikti. Abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai.

Byloje nustatyta, kad, įvertindama ginčo turtą, antstolė rėmėsi ekspertizės išvada, atlikta prieš pusę metų iki pareikšto prašymo. Už ekspertizės atlikimą buvo sumokėti 605,00 Lt iš antstolės sąskaitos. Kadangi šiuo atveju antstolė skyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, tad ji, nustatydama turto vertę, neprivalėjo vadovautis nekilnojamojo turto portaluose nurodyta informacija apie, pareiškėjos nuomone, analogiškų objektų didesnę kainą. Kaip minėta, antstoliai turtą vertinti gali vadovaudamiesi LR CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka, o kai turtą vertę nustato ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). Šiuo atveju antstolės patvarkymas dėl areštuoto turto įkainojimo ir varžytynių paskelbimo pareiškėjai įteikti pasirašytinai 2014 m. kovo 22 d. Vadovaujantis LR CPK 681-682 straipsnių nuostatomis, pareiškėja turėjo teisę reikšti prieštaravimus, prašyti skirti naują ekspertizę, apmokėdama jos atlikimo išlaidas, tačiau šiuo atveju pareiškėja nepasinaudojo šiomis savo teisėmis ir neskundė turto įvertinimo, nesiūlė paskirti papildomos ekspertizės bei atšaukti paskelbtas varžytynes. Skelbiant pirmąsias varžytynes, parduodamo turto kaina nustatoma remiantis CPK 718 straipsniu, kuriame nurodyta, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Šiuo atveju pirmosioms varžytynėms neįvykus, buvo paskelbtos antrosios pareiškėjai priklausančio turto varžytynės, kuriose, remiantis CPK 722 straipsnio 1 dalimi, parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 procentų CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos, todėl antstolė pagrįstai pareiškėjai priklausančios namų valdos kainą nustatė 54000 Lt. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Spręstina, kad antstolė, neturėdama abejonių dėl turto rinkos vertės ir, apeliantei nepateikus jokių faktinių duomenų, galinčių pagrįsti kitokią turto vertę, nepateikus motyvuotų prieštaravimų bei nesumokėjus už ekspertizės atlikimą, tinkamai naudojosi jai suteikta diskrecijos teise. Pati apeliantė, tiek pateikdama skunde dėl antstolės veiksmų iš esmės nemotyvuotus prieštaravimus dėl antstolės nustatytos ginčo turto rinkos vertės, tiek nesumokėdama už ekspertizės atlikimą ir nesiekdama išspręsti šio klausimo, nevykdė bendradarbiavimo pareigos.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Išnagrinėjus iš esmės pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, naikintinos Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2619-413/2014 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo sustabdyta vykdomoji byla Nr. 0164/13/01179 ir joje atliekami veiksmai (b.l. 46-47) (CPK 145 str. 1 d. 10 p., 150 str. 2 d., 302 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2619-413/2014 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdyta vykdomoji byla Nr. 0164/13/01179 ir joje atliekami veiksmai iki bus išnagrinėtas pareiškėjos S. J. skundas dėl antstolės veiksmų.

Teisėjas Arvydas Žibas