Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P. ir I. P. ieškinį atsakovams G. B. ir B. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo; trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje Šiaulių rajono pirmojo notaro biuro notarė N. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

11. Atsakovė B. B. ir notarė N. M. pateikė prašymus bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

13. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-882/2019, kuris įsiteisėjo 2019 m. liepos 3 d., atsakovas G. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, iš atsakovo G. B. nepilnamečiui sūnui R. B. priteista 1000,00 Eur, I. P. – 600,00 Eur, A. P. – 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Minėtoje byloje iš G. B. ieškovams priteista 1996 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 847 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

16. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-914/2019, kuris įsiteisėjo 2019 m. spalio 17 d., atsakovas G. B. pripažintas kaltu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, iš atsakovo G. B. ieškovei I. P. priteista 3000 Eur, ieškovui A. P. priteista 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 1270 Eur išlaidų už advokato paslaugas.

Dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

21. Taikant CK 6.66 straipsnį kreditorius yra ne tik asmuo, kuris įgyja reikalavimo teisę į skolininką sutarties pagrindu, bet ir asmuo, kurio reikalavimo teisė į skolininką atsiranda iš deliktinės atsakomybės, paveldėjimo, vaikų, sutuoktinių išlaikymo teisinių santykių ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2001; 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2007 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; kt.).

22. Nustatant, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į žalos, padarytos dėl neteisėtos veikos, atlyginimą, vadovaujamasi deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Žalos atlyginimo prievolės atsiradimo momentas nustatytas CK 6.288 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žalos atlyginimo prievolės atsiradimas siejamas su jos padarymo (tam tikrais atvejais – su jos atsiradimo, jeigu žalos atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu; įstatyme nenustatyta jokių aptariamos prievolės atsiradimo momento išimčių. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turi nurodyti konkretų savo reikalavimo dydį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą yra teisės į žalos atlyginimą apgynimas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, jog žalos atlyginimo prievolė skolininkui atsiranda nuo jos konstatavimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nuosprendžiu) momento.

23. Sprendžiant klausimą dėl pirmosios actio Pauliana taikymo sąlygos, t. y. kad ieškovai turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, egzistavimo, nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 8 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas 2016 metais. Todėl vadovaudamasis cituota kasacinio teismo praktika ir atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovai ginčo sandorių sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą G. B.. Teismų procesiniai sprendimai, kuriais buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas (1 900 Eur) ir bylinėjimosi išlaidos (2843 Eur) ieškovams, nėra reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas, o reiškia tik ieškovų savo pažeistų teisių gynybos rezultatą.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis R. K. vykdo: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 24 d. vykdomąji raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-914/2019 dėl 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 885,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko G. B. išieškotojo A. P. naudai (vykdomoji byla Nr. 0098/19/02719); 2019 m. spalio 24 d. vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-59-914/2019 dėl 3000,00 Eur skolos, 885,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš skolininko G. B. išieškotojos I. P. naudai (vykdomoji byla Nr. 0098/19/02718); 2019 m. liepos 16 d. vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-33-882/2019 dėl 996,00 Eur advokato paslaugų išlaidų iš skolininko G. B. išieškotojos I. P. naudai (vykdomoji byla Nr. 0098/19/01939); 2019 m. kovo 14 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-571-949/2015 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko G. B. išieškotojos I. P. naudai (vykdomoji byla Nr. 0098/19/01257). 2021 m. gruodžio 2 d. duomenimis skolos likutis vykdomojoje byloje Nr. 0098/19/02719 – 2385,00 Eur; vykdomojoje byloje Nr. 0098/19/02718 – 3885,00 Eur; vykdomojoje byloje Nr. 0098/19/01939 – 563,00 Eur; vykdomojoje byloje Nr. 0098/19/01257 – išlaikymo įsiskolinimas sudaro 1278,70 Eur; tai yra visa atsakovo skola 2021 m. gruodžio 2 d. duomenimis sudarė 8111,70 Eur. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad iš atsakovo G. B. 2021 m. gruodžio mėnesio darbo užmokesčio išieškotas 126,00 Eur išlaikymas nepilnamečiui sūnui, todėl bylos duomenimis atsakovo G. B. įsiskolinimas ieškovams yra 7985,70 Eur.

25. Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti pirmosios actio Pauliana sąlygos – kreditoriaus reikalavimo teisės – egzistavimą ginčo dovanojimo sutarties sudarymo ir šiuo metu.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

26. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje yra pateikiamas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

27. Nagrinėjamoje byloje aktualus CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyto atvejo – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – aiškinimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ši formuluotė reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012), taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-423/2007). Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-611/2017).

28. Ieškovai įrodinėja, kad ginčijamas sandoris pažeidžia jų teises, kadangi atsakovas, sudaręs ginčijamą dovanojimo sutartį, nors ir netapo nemokus, tačiau sumažino galimybes įvykdyti prievoles ieškovams. Ieškovai remiasi antstolio pateiktais duomenimis, kad atsakovas ginčo sandorio sudarymo metu VSDFV duomenimis niekur nedirbo, socialinių išmokų negavo, kito nekilnojamojo turto neturėjo.

29. Vienas iš teiginių, kuriuo rėmėsi atsakovas prieštaraudamas ieškovų pozicijai, buvo tai, kad atsakovas tiek iki ginčo sandorio sudarymo, tiek ginčo sandorio sudarymo metu, tiek po to dirbo užsienyje ir gavo pajamas, pakankamas prievolių įvykdymui. Posėdžio metu atsakovo atstovė teigė, kad G. B. neneigia savo prievolės mokėti išlaikymą, nevengia dirbti ir uždirbti pinigus, tačiau dėl šiuo metu jam taikomo priverstinio ambulatorinio gydymo neturi galimybės išvykti dirbti į savo darbo vietą užsienyje, gauti didesnes pajamas ir greičiau padengti įsiskolinimus.

30. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas pagal 2018 m. spalio 22 d. darbo sutartį dirbo Norvegijos bendrovėje (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat pateikti duomenys, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. atsakovui buvo išmokėta 696 925 NOK (68 679,25 Eur).

31. Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad atsakovas G. B. per savo artimuosius tam tikra dalimi patenkino ieškovų reikalavimus: 2019 m. gruodžio 24 d. atliktas 1000 Eur dydžio mokėjimas, kuriuo atlyginta neturtinė žala, priteista sūnaus naudai; 2019 m. gruodžio 29 d. atliktas 600 Eur mokėjimas, kuriuo atlyginta ieškovei I. P. priteista neturinė žala; 2019 m. gruodžio 31 d. atliktas 300 Eur mokėjimas, kuriuo atlyginta ieškovui A. P. priteista neturinė žala; 2020 m. sausio 4 d. atliktas 847 Eur mokėjimas atstovavimo išlaidų padengimui.

32. Byloje pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovas G. B. ieškovei I. P. 2020 m. vasario mėnesį 26 pavedimais po 2 Eur sumokėjo 52 Eur. 2020 m. kovo mėnesį 28 pavedimais po 2 eurus sumokėjo 56 Eur.

33. Antstolis R. K. 2020 m. gruodžio 1 d. patikslintoje išlaikymo mokėjimų lentelėje nurodė, kad skolininkas G. B. pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-571-949/2015 dėl išlaikymo sūnui R. B. yra skolingas išieškotojai I. P. 39,70 Eur.

34. Byloje esančiais ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nutartimi kaltinamajam G. B. baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-409/2021 buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią pavesta atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams. Ta pačia nutartimi kaltinamasis buvo atiduotas į ekspertinį skyrių ekspertizės atlikimui. 2020 m. spalio 29 d. teisme gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus raštas, kuriame nurodoma, jog ekspertizė G. B. atlikta, jos metu nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu (2018 m.) G. B. sirgo ir šiuo metu serga (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, šiuo metu jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, G. B. rekomenduojamas priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis; G. B. yra socialiai pavojingas, jam reikalingas gydymas, todėl prašoma priimti nutartį dėl G. B. patalpinimo į psichiatrijos ligoninę iki įvyks teismas dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo. 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi pradėtas priverčiamųjų priemonių taikymo procesas. 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-409/2021 pripažino, jog G. B. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 154 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusysis A. P.), 154 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusioji I. P.), 154 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusioji R. A.), 145 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusysis A. P.), 145 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusioji I. P.), padarė būdamas nepakaltinamas; G. B. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, tai yra, VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje; nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmetė. Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi pakeitė G. B. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą ((duomenys neskelbtini)) ir gydymą pratęsė.

35. Atsakovo atstovė nurodė, kad pas medikus ir/ar kitus specialistus atsakovas G. B. turi lankytis ne rečiau kaip kas 14 dienų, o jų nurodymu – ir dažniau, ir tai yra objektyvi priežastis, ribojanti atsakovo galimybes išvykti dirbti į savo darbovietę užsienyje. Ambulatorinio priverstinio stebėjimo tikslingumas peržiūrimas kas 6 mėnesiai ir gali būti tęsiamas neribotą laiką.

36. VSDFV duomenimis atsakovas G. B. nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. sausio 13 d. dirbo (duomenys neskelbtini), atlyginimas 2021 m. gruodžio mėnesį – 368 Eur, 2022 m. sausio mėnesį – 447 Eur.

37. Nagrinėjamos bylos kontekste yra aktualu tai, kad ieškovė I. P., atstovaujanti nepilnametį sūnų R. B., kaip kreditorė, turi teisę į išieškomą išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Pareiga rūpintis nepilnamečiais vaikais, juos materialiai išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jų pilnametystės. Tik vaikams sulaukus pilnametystės pasibaigia, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, tėvų pareiga išlaikyti vaikus (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Tačiau net ir vaikams sulaukus pilnametystės, savaime dėl šio fakto neišnyksta prievolės, atsiradusios dėl netinkamo abiejų ar vieno iš tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymo. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-98/2007).

38. Ieškovė, kaip išlaikymą turintis gauti asmuo, turi neabejotiną reikalavimo teisę į atsakovą ne tik dėl išlaikymo įsiskolinimo, tačiau ir išlaikymo sumos, atsakovo mokėtinos ateityje, todėl atsakovas, sudarydamas bet kokius turto perleidimo sandorius, yra saistomas nepilnamečio sūnaus ir ieškovės intereso gauti laiku ir visišką išlaikymo mokėjimą. Byloje nustatyta, kad išlaikymo pareigos atsakovas tinkamai nevykdė, išlaikymas buvo išieškomas priverstine tvarka nuo 2019 metų. Ginčijamu sandoriu perleidus nekilnojamąjį turtą, atsakovo turtą sudarė tik iš darbo santykių gaunamos pajamos, kito turto jis neturėjo. Užtrukęs teismo priteistų periodinių išmokų sūnaus išlaikymui nemokėjimas virto didesniu negu 1000 Eur įsiskolinimu. Net ir nedidelis įsiskolinimas pažeidžia atsakovo nepilnamečio sūnaus ir ieškovės interesus, o ta aplinkybė, kad išlaikymą už atsakovą moka ir jo artimieji, akivaizdžiai įrodo, kad pats atsakovas yra nepajėgus vykdyti įstatyme nustatytos pareigos. Nagrinėjamu atveju nėra užtikrinti nepilnamečio R. B. interesai ir nėra užtikrinta jo teisę laiku gauti išlaikymą. Taigi atsakovas, perleidęs savo turtą, taip sumažino savo mokumą, kad ieškovė, kaip kreditorė, neturi pagrindo tikėtis, jog ateityje išlaikymas bus teikiamas laiku ir visas. Skolininkui pajamų šaltinio, kurio lėšos galėtų būti panaudotos išlaikymui teikti, išlaikymo (ir ypač jo įsiskolinimo) išieškojimas galėtų ir turėtų būti nukreiptas į skolininko turtą. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų apie atsakovo darbą nuo 2022 m. sausio 13 d., todėl yra pagrindas išvadai, kad priteistas išlaikymas iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio gali būti neišieškotas ir toliau gali kauptis išieškojimo įsiskolinimas.

39. Teismas konstatuoja, kad ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta nepaisant to, kad atsakovas neturėjo kito turto, į kurį, vykdant teismo sprendimą, galėtų būti nukreiptas susidariusio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas. Aplinkybė, kad ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo metu atsakovas turėjo darbinių pajamų, neturi esminės reikšmės, nes ir turėdamas darbinių pajamų atsakovas išlaikymo nemokėjo, buvo susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, o prievolė mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui yra tęstinio pobūdžio.

41. Esant tokioms bylos aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovas G. B. pažeidė ieškovų, kaip kreditorių, interesus ir teises, nes, nors perleidęs ginčo butą ir netapo nemokus, tačiau gerokai sumažino savo turtą ir sudarė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai pagal teismų priimtus sprendimus nebus tinkamai įvykdyti.

Dėl pareigos sudaryti ginčo sandorius

42. CK 6.66 straipsnyje numatyta kreditoriaus galimybė ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

43. Teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo nei pareigos, nei būtinybės, nei tam tikrų susiklosčiusių faktinių aplinkybių, jog ginčijamo sandorio pagrindu atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas neatlygintinai būtų perleistas jo motinai. Atsakovai būtinybę sudaryti sandorį argumentuoja tuo, kad turto dovanojimo sandorio sudarymo būtinybę lėmė atsakovės, kaip motinos siekis padėti sūnui įsigyti ginčo butą suteikiant dalį pradinio įnašo ir vėliau grąžinant paskolą bankui. Šios aplinkybės atsakovų procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodytos, taip pat aplinkybės nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovų įvardytos priežastys actio Pauliana instituto taikymo kontekste negali būti vertinamos kaip būtinos dovanojimo sandoriui sudaryti, nes neatitinka privalomumo kriterijų. Byloje nustatytų ginčo sandorių sudarymo aplinkybių kontekste nėra pagrindo siekį padėti sūnui traktuoti kaip neišvengiamą būtinybę perimti didelės vertės nekilnojamąjį turtą.

Dėl sandorio šalių sąžiningumo

44. Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. CK 6.67 straipsnyje apibrėžtas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. Esant bent vienam šių atvejų trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija, kai ginčijamą sandorį sudaro artimi giminaičiai, o kreditorius savo teises bei interesus siekia ginti pareikšdamas actio Pauliana reikalavimą.

45. Byloje nustatyta, kad dovanojimo sutartis sudaryta tarp sūnaus (dovanotojas) bei jo motinos (apdovanotosios). CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta prezumpcija reiškia, kad pripažįstama, jog esant šiai aplinkybei, sandorio šalys žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus. Vadovaujantis taikoma prezumpcija, neabejotina, kad atsakovė žinojo apie iš jos sūnaus priteistą žalos atlyginimą ieškovams ir išlaikymą sūnui Rigardui ir suvokė, jog atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto perleidimas sumažins ieškovų galimybes išieškoti skolą. Nagrinėjamu atveju atsakovų teiginiai, kad sudarant ginčijamą sandorį jie turėjo kitų tikslų – perduoti turtą atsakovei, kuri jį prižiūrėtų, nes atsakovas ruošėsi gyventi užsienyje, nurodyti tik atsakovo atstovės posėdžio metu ir kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar atsakovai tikrai veikė skatinami tų motyvų, kuriuos išviešino, ar turėjo kitokių, sąžiningumui prieštaraujančių tikslų – išvengti atsiskaitymų su ieškovais.

46. Teismo vertinimu, šalių nesąžiningumo prezumpcija atsakovų nėra paneigta, kadangi jų teiginiai apie sandorio tikslą neturi sąsajos su aptariamos prezumpcijos esme, kuri yra susijusi su atsakovų žinojimu apie egzistuojantį įsipareigojimą ieškovams. Tačiau atsakovai nepaisė susiklosčiusių faktinių aplinkybių ir sudarė ginčo sandorį, mažinantį ieškovų potencialią galimybę tenkinti savo reikalavimą iš atsakovo G. B. turto.

Dėl ieškinio senaties

47. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Šiuo atveju senaties terminas pareikšti actio Pauliana ieškinį nėra praleistas.

48. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai. Nustatytų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendžia, jog ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas. Nustatęs visas actio Pauliana instituto taikymo sąlygas, teismas 2019 m. balandžio 23 d. atsakovų sudarytą Dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 1905/2019) pripažįsta negaliojančia nuo sudarymo momento.

Dėl restitucijos taikymo

49. Tenkinant reikalavimą dėl sandorio negaliojimo, būtina išspręsti restitucijos taikymo klausimą. Kasacinis teismas, pateikdamas restituciją reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, yra taip pat nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji negali būti taikoma mechaniškai, privalu atsižvelgti į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas bei jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2016).

50. Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (6.145–6.153 straipsniai). Nagrinėjamu atveju restitucija taikoma natūra, grąžinant atsakovo G. B. nuosavybėn perleistą nekilnojamąjį turtą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą apmokėjimo tvarką nustato CPK 98 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad dėl advokato suteiktų paslaugų patirtos šalies išlaidos atlyginamos, jei teismui raštu pateikiamas prašymas jas atlyginti su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

52. Už ieškinį ieškovė I. P. sumokėjo 1324 Eur žyminio mokesčio. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė dokumentus (PVM sąskaitos - faktūros, mokėjimo nurodymai), patvirtinančius patirtas 1210 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje rengtų procesinių dokumentų kiekį, į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatytų dydžių, sprendžia, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl iš atsakovų priteistina po 1267 Eur atstovavimo išlaidų ieškovei I. P. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

53. Byloje 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, tenkinus ieškovų prašymą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės: įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės į atsakovei B. B. priklausantį turtą – butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) perleidimo draudimo.

54. CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismui patenkinus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

Dėl dalies bylos medžiagos neviešumo

55. CPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Pažymėtina, kad byloje yra duomenų apie atsakovo G. B. sveikatą, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti byloje esančius duomenis apie atsakovo G. B. sveikatos būklę nevieša bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovų G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 23 d. sudarytą Dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją – butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); adresas (duomenys neskelbtini)) grąžinti atsakovo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn.

Priteisti ieškovei I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1267 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Byloje esančius duomenis apie atsakovo G. B. sveikatos būklę pripažinti nevieša bylos medžiaga.

2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.