- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- e2-4263-1139/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01767-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Advokatai
- Gediminas Blaškevičius
teismo posėdyje žodinio tvarka, civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau -UAB ) „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai
1. 2021 m. rugsėjo 3 d. teisme priimtas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys atsakovei UAB „Vikreda“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovė 4 830,38 Eur nuostolių atlyginimo, 109 Eur žyminį mokestį bei 418,87 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą, 6 procentu metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį grindė tuo, kad jis remdamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, paskelbtais su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikui biurui jo pareikalautą sumą, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 23 straipsniu, turi teisę reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ieškovas kreipėsi į atsakovė reikalaudama grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 4 830,38 Eur, tačiau atsakovė ieškovui šios sumos nesumokėjo.
Šalies argumentai
1.1. Ieškovas dublike papildomai nurodė, kad atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti Vokietijoje vykusiame 2019 m. spalio 31 įvykio metu padarytos žalos administravimo procese, tačiau ji tik pateikė pranešimą, kuriuo iš esmės pripažino aplinkybę, kad S. D., vairuodamas transporto priemonę VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį. Atsakovė neteikė paaiškinimų Biurui ir Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui, todėl atsakovo prieštaravimai negali būti vertinami regresinio reikalavimo byloje. Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas išimtinai kompetentingo subjekto – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie Vokietijoje yra pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtą žalą. Taigi ieškovas pateikė faktinį savo reikalavimo pagrindą pagrindžiančius įrodymus, kurie paremti Vokietijos teisės aktų nuostatomis. Atsakovė kelia tik nepagrįstas abejones.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Vikreda“, atstovaujama advokato Gedimino Blaškevičiaus, pateiktame atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir prašo jį atmesti. Remdamasis teismų praktika, TPVCAPDĮ, 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo nuostatomis, teigia, kad iš nurodytų teisės aktų nuostatų išplaukiantis draudikų biurų tarpusavio bendradarbiavimas, dėl kurio biuras pasitiki kitos valstybės narės biuro atliktu žalos administravimu, jo atliktu eismo įvykio šalies teisės aktų taikymu ir dėl to automatiškai atlygina visas mokėtinas sumas, negali būti besąlygiškai išplėstas ir dėl trečiųjų asmenų, nedalyvaujančių biurų tarpusavio santykiuose. Transporto priemonių draudikų biuras – sumokėjęs išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pareiškia atgręžtinį reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, vien ieškovo pateikti duomenys apie faktą, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimą, negali būti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiantys padarytos žalos sudedamąsias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalą asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos dydžio nepripažįsta. Pažymi, kad BECS Europos žalų administravimo biuro rašte nurodyta, jog atlygintina žalą, įskaitant advokato išlaidas yra 4 200,33 Eur, o apgadinto automobilio nerekomenduojama remontuoti, nes remonto išlaidos viršija automobilio atkuriamąją vertę, kuri yra lygi 2 800 Eur (atskaičius likutinę vertę). Ekspertas automobilio atkuriamąją vertę nustatė vadovaujantis privačiojoje rinkoje esančiomis kainomis. Teigia, kad ieškovo reiškiamu ieškiniu reikalaujama suma yra nepagrįsta, visų pirma dėl to, jog Vokietijos biuras atlygino ne tik automobilio atkuriamąją vertę, bet ir teisines advokato išlaidas, kurios yra visiškai nepagrįstos ir nesusijusios su eismo įvykio metu padaryta ir atlygintina žala. Be to, teigia, kad Vokietijos biuras papildomai įtraukė į atlygintinas Ieškovo sumas ir administravimo mokestį, kuris visiškai nekoreliuoja su eismo įvykio metu padaryta ir nukentėjusiajam asmeniui atlygintina žala, todėl negali būti reikalauja atlyginti šią sumą iš atsakovo. Į bylą yra pateikti Ieškovo dokumentai – mokėjimo pavedimai, iš kurių matyti, kad Vokietijos draudikų biuras atlygino bendrą 4 200,33 Eur siekiančią žalą (įskaitant ir teisines išlaidas), tačiau Ieškovui pateikė reikalavimą atlyginti žalą didesnę sumą, o Ieškovas net nesigilindamas į jam teikiamus dokumentus ir juose esančius neatitikimus, iškart atlygino žalą Vokietijos biurui, net nesuteikdamas atsakovui teikti prieštaravimų dėl žalos dydžio. Todėl daro pagrįstą išvadą, kad galimai buvo atlyginta didesnė žala nei realiai patirta nuostolių, nors realus žalos dydis nebuvo nustatytas. Nukentėjęs asmuo gavo daugiau, nei patyrė žalos, o tai prieštarauja visiško nuostolių atlyginimo principui. Taip pat nurodo, kad Vokietijos biuro pretenzijoje nurodyta, jog turėtų būti atlyginama ir 630,05 Eur suma, kuri įvardijama kaip „mokestis“, akivaizdu, kad šis reikalavimas yra visiškai nepagrįstas ir neturėtų būti priteisiamas iš atsakovo, kadangi regresiniu ieškiniu turi būti atlyginama realiai nukentėjusiojo asmens patirta žala, o ne Vokietijos biuro taikomi papildomi mokesčiai, kurių jis nukentėjusiajam asmeniui neišmokėjo.
2.1. Triplike papildomai nurodė, kad ieškovas tik deklaratyviais teiginiais grindžia savo poziciją, kad atsakovas pasyviai dalyvavo žalos administravime, neteikė savalaikių paaiškinimų dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl jo prieštaravimai negali būti vertintini regresinio ieškinio nagrinėjimo metu. Teigia, kad atsakovas, gavęs Ieškovo kartu su dubliku pateiktą prašymą dėl informacijos pateikimo, savalaikiai užpildė ir pateikė paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių, tačiau pačiame žalos administravime atsakovas neturėjo jokių objektyvių galimybių dalyvauti ir ginčyti žalos dydį ar jos nustatymo būdą, todėl akivaizdu, kad atsakovo prieštaravimai turi būti vertinami regresinio reikalavimo metu. Be to, nurodo, kad tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktika, kurioje yra įtvirtinta, jog atsakovo prieštaravimai yra vertinami regresinio ieškinio byloje ir tokiu būdu yra užtikrinama proceso šalių teisė į teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017). Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad objektyviai atsakovas net ir negalėjo reikšti jokių pastebėjimų ar prieštaravimų dėl nustatyto žalos dydžio, kadangi žalos administravimo Vokietijoje metu dalyvauja tik ieškovas ir atsakovas nėra įtraukiamas į žalos administravimo procesą. Atsakovo dalyvavimas žalos administravimo procese apsiriboja tik paaiškinimo dėl įvykusio eismo įvykio pateikimu. Iki pretenzijos pateikimo atsakovui nėra žinoma apie nustatytą žalos dydį, todėl jis neturiu jokių objektyvių galimybių teikti paaiškinimus dėl žalos dydžio ar jo nustatymo. Be to, Vokietijoje biuras galimai atlygino nepagrįstą žalos dydį kadangi atlyginta automobilio atkuriamoji vertė galimai buvo nustatyta ženkliai didesnė nei reali atkuriamoji vertė, tą patvirtina atsakovo kartu su atsiliepimu pateikti papildomi dokumentai su ištrauka iš Vokietijos internetinio puslapio, kuriame prekiaujama naudotais automobiliais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti procese, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovo pateikti prieštaravimai turi būti vertinami regresinio ieškinio byloje. Akivaizdu, kad atsakovo nedalyvavimas žalos administravimo proceso metu Vokietijoje užkirto kelią reikšti prieštaravimus dėl tikrųjų žalos dydžių, teikti vertinimą dėl ekspertizėje nurodytos atkuriamosios vertės įvertinimo.
2.2. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai remiasi Vokietijos biuro išimtine teise spręsti dėl žalos dydžio ir regresinio ieškinio pateikimo metu, nes ši teisė vadovaujantis vidaus nuostatais taikoma tik tarp valstybių draudikų biurų. Ieškovas reikšdamas regresinį ieškinį, privalėjo įrodyti visas Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau to nepadarė ir net neįrodinėjo šių sąlygų viseto, todėl konstatuotina, kad Ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Be to, teigia, kad turi būti vertinamas ir atlygintinos žalos dydis. Atlyginant žalą negali būti atliekama jokių pagerinimo darbų, žalos atlyginimas negali būti pasipelnymo šaltiniu. Byloje yra keliamas klausimas dėl atlygintinos žalos pagrįstumo, nes galimai atkuriamoji automobilio vertė realiai yra ženkliai mažesnė, nei nustatyta Vokietijos biurui pateiktoje ekspertizėje. Mano, kad buvo būtina užsakyti nepriklausomų ekspertų automobilio vertinimo ataskaitą, kurioje būtų nustatyta reali automobilio atkuriamoji vertė, tačiau to nepadarius ir atsakovui neturint objektyvių galimybių dalyvauti žalos administravimo procese nustatant tikrąjį žalos dydį, galimai buvo nustatytas ženkliai didesnis atlygintos žalos dydis nei realiai patirta. Taigi vien aplinkybė, kad Vokietijos biuras priėmė sprendimą išmokėti atitinkamas sumas nukentėjusiajam, automatiškai nesuteikia jokios prejudicinės galios nacionalinio draudikų biuro sprendimui. Taigi ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
3. Ieškovo ir atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti ieškovui ir atsakovui, jų atstovams, nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas
Ieškinys tenkintinas.
Dėl atsakovės atsakomybės už padarytą žalą
4. Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės teisinės atsakomybės pagrindų ir sąlygų, kai Biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės (Vokietijos) transporto priemonių draudikų biurui reikalaujamą sumą, pareiškė regresinį reikalavimą dėl išmokėtos sumos grąžinimo iš neapdrausto ir atsakingo už žalą transporto priemonės valdytojo.
5. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. spalio 31 d. Vokietijoje dėl S. D., vairavusio transporto priemonę VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio kaltininkas automobilio VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. D.. Dėl to ginčo byloje nėra. Tai patvirtina eismo įvykio deklaracija, 2020 m. vasario 26 d., pranešime apie įvykį nurodyta informacija Kaltininko/atsakingo asmens pranešime apie eismo įvykį nurodyti duomenys.
6. Eismo įvykio dieną automobilio savininkė buvo UAB „VFS LT“, tačiau atsakovė buvo transporto priemonės VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja pagal lizingo sutartį, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Atsakovės valdoma transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ir šio fakto atsakovė neginčija.
7. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDĮ, kurio 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota. Be kita ko, TPVCAPDĮ 41 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą.
8. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 5 dalį, nacionalinis draudikų biuras išmoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai žala padaryta Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje, kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Biuras išmoką dėl kitoje ES valstybėje narėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Bendradarbiavimo nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad biuras turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakingo už eismo įvykio metu padarytą žalą asmens išmokėtos pinigų sumos.
9. Ieškinys dėl žalos atlyginimo regreso tvarka pareikštas atsakovei UAB „Vikreda“, kaip transporto priemenės VOLVO (duomenys neskelbtini), valdytojai. Kadangi atsakovė eismo įvykio metu nebuvo įvykdžiusi pareigos apdrausti jos valdomą transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnyje). Taigi atsakovės UAB „Vikreda“ atsakomybė šiuo atveju atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad automobilio valdytojas neįvykdė įstatymo imperatyvo, įpareigojančio jį apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
10. Atsakovei valdymo teise priklausančia transporto priemone Vokietijoje 2019 m. spalio 31 d. buvo padarytas eismo įvykis, eismo įvykį sukėlė S. D. – UAB „Vikreda“ darbuotojas. Iš atsakovės pateiktos darbo sutarties nustatyta, kad su S. D. 2018 m. rugsėjo 13 d. sudaryta darbo sutartis, pagal kurią jis įdarbintas pas atsakovę tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.. Darbo sutartis terminuota - iki 2019 m. rugsėjo 19 d., pratęsta iki 2021 m. spalio 8 d., tačiau nutraukta 2020 m. birželio 30 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą dalį (šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas).
11. Taigi šiuo atveju asmuo, sukėlęs eismo įvykį, buvo sudaręs darbo sutartį su UAB „Vikreda“ ir vykdė darbines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai šalis sieja darbo teisiniai santykiai, didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir kartu atsakingu už žalos padarymą asmeniu pripažintinas darbdavys. Darbuotojas, vairavęs transporto priemonę autoavarijos metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012). Kadangi atsakovę UAB Vikreda“ transporto įmonę ir S. D. eismo įvykio metu siejo darbo teisiniai santykiai, todėl didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir kartu atsakingu už žalos padarymą asmeniu pripažintina būtent UAB „Vikreda“. Būtent atsakovė perduodama neapdraustą automobilį naudoti savo darbuotojui, pažeidė įstatymo draudžiamąją normą ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus. Be to, įvertinus Darbo sutarties, bei jos pakeitimo sąlygas, nėra duomenų, kad su darbuotoju būtų sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Atsižvelgus į tai, bei į išdėstytą teisinį reglamentavimą, darbuotojas į bylą trečiuoju asmeniu neįtrauktinas.
Dėl žalos dydžio
12. Atsakovė nagrinėjamu atveju neginčija, kad jai priklausančia transporto priemone buvo sukeltas eismo įvykis, ir kad jos vairuotojas, kuris atsakovės įmonėje dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, yra kaltas dėl eismo įvykio. Taip pat neginčija ir tai, kad transporto priemonė, kuria buvo padaryta žala, nebuvo apdrausta, ir kad ji yra atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą. Tačiau nesutinka su žalos dydžiu, kuri, anot atsakovo, yra nepagrįsta. Tvirtina, kad ieškovas neįrodė, jog būtent toks žalos dydis buvo realiai patirtas. Teigia, kad galimai atkuriamoji automobilio vertė realiai yra ženkliai mažesnė, nei nustatyta Vokietijos biurui pateiktoje ekspertizėje ir pateikia internetinio puslapio nuorodą, kurioje yra prekiaujama naudotasi automobiliais ir kuri, pasak atsakovo, patvirtina, kad buvo nustatyta ženkliai didesnė nei reali atkuriamoji vertė.
13. Lietuvos Respublika ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra žaliosios kortelės sistemos dalyvės. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai, paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB). Esant neapdraustai įvykio kaltininko vairuojamai transporto priemonei, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, šiuo atveju Vokietijos, vadovaudamasis minėtais nuostatais, administruoja žalą ir atlygina ją nukentėjusiems, atlyginęs žalą patirtas išlaidas pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti administravimo išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, šiuo atveju ieškovui, kuris atlygina išmokėtą žalą.
14. Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimą nukentėjusiam asmeniui administravo Vokietijos biuras „Grune Karte e.V.“. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis), todėl minėtas Vokietijos automobilių draudikų biuras žalą administravo savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais.
15. Ieškovas, remdamasis TPVCAPDĮ 6 straipsnio 1 dalimi, kuriame nustatyta, kad <<... Išmoka mokama atsižvelgus į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.>>. Žalos administravimą šiuo atveju atliko Vokietijos nacionalinio draudikų biuras, o ieškovo ją atlygino. Ieškovas iš Vokietijos nacionalinio draudikų biuro gavo reikiamą informaciją apie žalos administravimo procesą, iš kurių aiškiai matyti, kas kaltas dėl eismo įvykio ir kokia žala buvo padaryta nukentėjusiam asmeniui, todėl remdamasis šiais duomenimis, ieškovas ir prašo priteisti žalą regreso tvarka iš atsakovės.
16. Iš Vokietijos automobilių draudikų biuro pateiktų duomenų nustatyta, kad buvo atlikta automobilio ekspertizė ir pagal paskaičiuotą žalą, Vokietijos biuras „Grune Karte e.V.“ 2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pateikė reikalavimą atlyginti žalą, kuri siekia 4 830,38 Eur. Iš kurių 4 200,33 Eur sudaro kompensacija ir 630,05 Eur administravimo mokestis. Iš BECS Europos žalų administravimo biuro pateiktos informacijos matyti, kad sumą 4 200,33 Eur sudaro: techninė ekspertizė (961,69 Eur), smulkios išlaidos, vienkartinė suma (25 Eur) advokato honoraras (413,64 Eur) ir atkuriamoji vertė (2 800 Eur). Pridėtas pavedimo nurodymas, kuris patvirtina, kad 2020 m. kovo 31 d. pervesta advokatui 413,64 Eur suma (pridėta ir išlaidų suvestinė).
17. Automobilių ekspertų biuro 2019 m. lapkričio 23 d. sąskaitoje nurodyta, kad pagal civilinės atsakomybės draudimo taisykles atlyginama žala yra: 961,69Eur (atlikta automobilio ekspertizė), nurodyta kokia bus remonto eiga - detaliai nurodyta kokie remonto darbai turėtų būti atlikti. Galutinė sąmata atsarginių detalių pagal sąrašą kaina sudaro 2 868,16 Eur, papildomos išlaidos 60 Eur, darbo užmokestis - 4 037,99 Eur, dažymas – 2 429,43 Eur, preliminari remonto išlaidų su PVM suma – 11 180,74 Eur, atkuriamoji vertė – 3 800 Eur, likutinė vertė – 100 Eur, prastovos kompensacija už kalendorinę dieną – 43 Eur (2 800 Eur) (Ekspertizės aktas Nr. 19247).
18. Advokato Feldmann kontora (įgaliojimas atstovauti A. I. I. byloje dėl eismo įvykio išduotas 2019 m. lapkričio 8 d.) informavo, kad jie paskaičiavo žalą iš viso 3 786,69 Eur ir prašė sumokėti preliminarią sumą už žalą – 3 786,69 Eur. Rašte advokatui nurodyta, kad Jums bus pervesta 3 786,69 Eur: 2 800 žala automobiliui (atkuriamoji vertė atskaičius likutinę vertę), 961,69 Eur ekspertizės išlaidos, 25 Eur - bendrosios išlaidų.
19. Ieškovas į Vokietijos automobilių draudikų biuro sąskaitą pervedė 4 830,38 Eur pagal nurodymą Nr. 2001285631, Lietuvos transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mokėjimo pavedimas 2020 m. gegužės 28 d. 2020 m. birželio 4 d., 2021 m. kovo 2 d. išsiuntė ieškovas atsakovei pretenzijas dėl 4 830,38 Eur grąžinimo.
20. Atsakovas nesutinka su paskaičiuota likutine automobilio verte – 2 800 Eur ir pateikė nuorodą į Vokietijos internetinį puslapį, kuriame prekiaujama naudotais automobiliais (atsiliepimo 4 psl.). Tačiau pažymėtina, kad internetinė nuoroda, kurią nurodė atsakovė, negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas byloje, kuri, be kita ko, yra Vokiečių kalba (CPK 113 straipnsio 3 dalis). Kitų duomenų, leidžiančių abejoti Vokietijos automobilių ekspertų atlikta ekspertize, nepateikė.
Dėl administravimo mokesčio ir atstovavimo išlaidų priteisimo
21. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras nukentėjusiam asmeniui atlygino 4 200,33 Eur, į kurią įeina ir atstovavimo išlaidos, tačiau ieškovas iš atsakovės reikalauja 4 830,38 Eur. Kaip matyti į ieškovo reikalaujamą priteisti žalos dydį įeina net tik padaryta žala, atstovavimo išlaidos, su kuriomis atsakovė taip pat nesutinka, be ir administravimo
22. Administravimo mokestis sudaro 630,05 Eur. Toks mokestis Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtas pagrįstai. Remiantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnio 1 dalis). Biuro tarybos 37-oji generalinė asamblėja sprendimų ir rekomendacijų 1, 2 punktais patvirtino mokėtinų administravimo mokesčių dydį, kuris apskaičiuojamas remiantis 15 procentų dydžio nuo konkrečiai nustatytos žalos sumos, kuris siekia minimalų 200 Eur arba maksimalų 3 500 Eur dydį. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras šiuo atveju taikė didesnį administravimo mokestį nei nustatytas minimalus, kurį įtraukė į patirtų nuostolių sumą bei pateikė reikalavimą ieškovui juos atlyginti. Ieškovas, remdamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi ir, atsižvelgdamas Biurų tarybos Vidaus nuostatus, Vokietijos biurui „Grune Karte e.V.“ sumokėjo reikalaujamą minimalų 630,05 Eur žalos administravimo mokestį. Kadangi administravimo išlaidos yra susijusios su žalos administravimo procesu, todėl jas ieškovas taip pat pagrįstai atlygino ir įgijo teisę regreso tvarka ją reikalauti priteisi iš asmens, atsakingo už sukeltą žalą, šiuo atveju iš UAB „Vikreda“, kuri nevykdė pareigos apdrausti transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).
23. Dėl advokato atstovavimo išlaidų, kurios sudaro 413,64 Eur nurodytina, kad Vokietijos biuras „Grune Karte e.V.“, pateikė ieškovui duomenis, kad Advokato Feldmann kontora pagal įgaliojimą atstovavo nukentėjusiojo A. I. I. interesus byloje dėl eismo įvykio žalos atlyginimo procese. Taip pat pateiktas ir Vokietijos eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo turi teisę kreipėsi į teisininką, kuris atstovauti jo interesus žalos atlyginimo procese. Advokatų Feldmann kontoros išlaidų suvestinėje yra detaliai nurodyta, kas sudaro atstovavimo išlaidas (honoraras, pašto, telekomunikacijų išlaidos ir PVM). Taigi šios išlaidos yra pagrįstos dokumentais, be to, iš Vokietijos nacionalinio draudiko biuro pateiktų duomenų matyti, kad bendradarbiavimas dėl žalos atlyginimo vyko būtent su minėta advokatų kontora.
24. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovas, priešingai nei nurodo atsakovė, pateikė eismo įvykio faktą ir eismo įvykio metu padarytos žalos dydį pagrindžiančius dokumentus. Atsakovė deklaratyvūs nurodymai dėl nesutikimo su alos dydžiu, nepateikiant jokių jos argumentus pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių ir tinkamų įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytą aplinkybę, kad paskaičiuota netinkama atkuriamoji automobilio vertė. Be to, nenurodė ir jokių Vokietijos teisės aktų, kurių pagrindu nepagrįstai buvo išmokėtos išlaidos už teisinę pagalbą. Deklaratyvus atsakovės nurodymas, kad nesutinka su žalos dydžiu, neteikiant jokių kitų įrodymų, nesudaro pagrindo savaime abejoti dėl žalos dydžio tinkamo nustatymo. Taigi atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad nagrinėjamu atveju žalos dydis yra aiškiai per didelis, neatitinkantis tikrovės.
24.1. Pažymėtina, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, kad bylose, kuriose Lietuvos Biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovas, siekdamas paneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018).
Dėl atsakovės argumentų dėl žalos dydžio vertinimo regreso byloje
25. Dėl atsakovės argumento, kad jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti procese, todėl pateikti prieštaravimai dėl žalos dydžio turi būti vertinamo regreso byloje, nurodytina, kad šiuo atveju pagal nustatytas faktines aplinkybes, atsakovės argumentai dėl žalos dydžio neturi būti vertinami šioje byloje.
26. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. vasario 12 d. ieškovas išsiuntė atsakovei pranešimą Nr. S-2658-20-(5.10.) apie tai, kad ji neįvykdė pareigos per 3 dienas nuo eismo įvykio padarymo pranešti Lietuvos Respublikos transporto draudikų biurui. Atsakovė 2020 m. vasario 26 d. užpildė kaltininko/atsakingo asmens pranešimą apie eismo įvykį, kuriame nurodė, kad važiuodamas atbuline eiga VOLVO (duomenys neskelbtini) dešine priekine dalimi kliudė šalia važiavusį automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 4 d., 2021 m. kovo 2 d. išsiuntė ieškovas atsakovei pretenziją dėl 4830,38 Eur grąžinimo. Taigi atsakovė nebuvo įvykdžiusi TPVCAPDĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą pranešti Biurui, o tai o tai leidžia žalos administravimo klausimą spręsti šiam asmeniui nedalyvaujant (TPVCAPD 12 straipsnio 3 dalimis).
27. Atsakovė tvirtina, kad jos dalyvavimas administravimo procese apsiriboja tik paaiškinimo dėl įvykusio eismo įvykio pateikimu ir iki pretenzijos pateikimo atsakovui nėra žinoma apie nustatytą žalos dydį, todėl jis neturiu jokių objektyvių galimybių teikti paaiškinimus dėl žalos dydžio ar jo nustatymo. Tačiau nustatyta, kad minėtame ieškovo atsakovei siųstame pranešime buvo nurodyta, jog atsakovė UAB „Vikreda“ nurodytų įstatyme nustatytos pareigos neįvykdymo priežastis, užpildyti pranešimo apie eismo įvykį formą. Atsakovė taip pat šiuo pranešimu buvo informuota, kad eismo įvykio metu padarytą žalą administruoja Vokietijos nacionalinis draudikų biuras ir nurodė, kad jei nėra atsakinga už sukeltą žalą, informuoti Vokietijos nacionalinį draudikų biurą (pateikė jo visus kontaktinius duomenis) ir aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese. Taip pat pažymėta, kad priešingu atveju, jų elgesys bus vertinamas kaip pasyvus ir galintis turėti neigiamos įtakos tik galimo regresinio ieškinio bylos nagrinėjimo metu patiektiems prieštaravimams vertinti. Atsakovė tik 2020 m. vasario 26 d. užpildė kaltininko/atsakingo asmens pranešimą apie eismo įvykį. Taigi ieškovas informavo atsakovę apie Vokietijoje vykdomą žalos administravimo procesą ir apie tai, kad pati atsakovė turi visas galimybes aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese susisiekus su Vokietijos nacionaliniu draudikų biuru. Kad atsakovei buvo žinoma apie šį pranešimą, matyti iš tai, kad ji pati 2020 m. vasario 26 d. užpildė ieškovo jai siųstą pranešimo apie eismo įvykį formą.
28. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi į Vokietijos nacionalinį automobilių draudikų biurą ir prašė pateikti detalesnę informaciją apie eismo įvykio metu jos darbuotojo nukentėjusiajam padarytą žalą. Minėta, kad atsakovei buvo žinoma apie žalos administravimo procesą ir ji turėjo galimybę dalyvauti administravimo procese, tačiau šia savo galimybe atsakovė iš esmės nepasinaudojo. Gavusi informaciją iš ieškovo, nesusisiekė su Vokietijos nacionaliniu draudikų biuru ir nesiekė gauti jokios informacijos apie vykstantį žalos administravimo procesą, t. y. nesidomėjo, kas ir kokį žalos dydį nustatė, t. y. nesidomėjo žalos administravimo eiga. Tai rodo, kad atsakovė elgėsi pasyviai, bendravo tik su ieškovu (užpildė ieškovo atsiųsta formą dėl eismo įvykio) ir iš jos gavusi pirminę informaciją apie eismo įvykį, toliau pati nesiėmė jokių veiksmų, kad sužinoti apie žalos administravimo procesą iš Vokietijos institucijų. Tokia atsakovės pozicija negali būti laikoma tinkamu savo interesų gynimu.
29. Teismo vertinimu, ieškovo pateiktų duomenų pakanka daryti išvadai, kad nukentėjusysis asmuo dėl eismo įvykio, kurį sukėlė atsakovės darbuotojas, patyrė būtent 4 830,38 Eur žalą. Atsakovė savo ruožtu teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šį žalos dydį (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovė, vertinant byloje pateiktus duomenis bei atsakovės išdėstytą poziciją procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį ir triplike), konstatuoja, kad atsakovė nesinaudojo savo teisėmis ir galimybėmis tiek iki teismo, tiek ir teismo proceso metu.
30. Esant išdėstytiems argumentams, konstatuotina, kad atsakovė valdė ir leido vairuoti transporto priemonę savo darbuotojui, dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis, žinodama, jog transporto priemonė nėra apdrausta privalomuoju draudimu, pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą transporto priemonės valdytojui nesinaudoti ir neleisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės, todėl privalo atsakyti už eismo įvykio metu sukeltą žalą, kuri yra 4830,38 Eur, todėl ieškinys tenkintinas visiškai. `ą
31. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 109 Eur žyminis mokestis ir 418,87 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą, pagal pateiktą sąskaitą – faktūrą Nr. 82-2021, išrašytą 2021 m. liepos 20 d., todėl šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Vikreda“, juridinio asmens kodas 302318339, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai:
- 4 830,38 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt eurų 38 ct) nuostolių;
- 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 460,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- 527,87 Eur (penkis šimtus dvidešimt septynis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų (109 Eur žyminio mokesčio, 418,87 Eur– vertimo išlaidos).
Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.