Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-159-368/2022 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01767-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1.; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.18.1(S)

2022 m. balandžio 4 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4263-1139/2021 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau tekste– UAB) „Vikreda“ prašydama priteisti iš atsakovės 4 830,38 Eur nuostolių atlyginimo, 109 Eur žyminį mokestį bei 418,87 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą, 6 procentu metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad jis remdamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, paskelbtais su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo, sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikui biurui jo pareikalautą sumą, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 23 straipsniu, turi teisę reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ieškovas kreipėsi į atsakovė reikalaudama grąžinti Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 4 830,38 Eur, tačiau atsakovė ieškovui šios sumos nesumokėjo. Atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti Vokietijoje vykusiame 2019 m. spalio 31 d. įvykio metu padarytos žalos administravimo procese, tačiau ji tik pateikė pranešimą, kuriuo iš esmės pripažino aplinkybę, kad S. D., vairuodamas transporto priemonę VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį. Atsakovė neteikė paaiškinimų Biurui ir Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui, todėl atsakovo prieštaravimai negali būti vertinami regresinio reikalavimo byloje. Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas išimtinai kompetentingo subjekto – Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie Vokietijoje yra pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtą žalą. Taigi ieškovas pateikė faktinį savo reikalavimo pagrindą pagrindžiančius įrodymus, kurie paremti Vokietijos teisės aktų nuostatomis.

3. Atsakovė UAB „Vikreda“ su reikalavimais nesutiko, nurodydama, kad reikalaujama suma yra nepagrįsta, nes Vokietijos biuras atlygino ne tik automobilio atkuriamąją vertę, bet ir teisines advokato išlaidas, kurios yra visiškai nepagrįstos ir nesusijusios su eismo įvykio metu padaryta ir atlygintina žala. Vokietijos biuras papildomai įtraukė į atlygintinas Ieškovo sumas ir administravimo mokestį, kuris nekoreliuoja su eismo įvykio metu padaryta ir nukentėjusiajam asmeniui atlygintina žala, todėl negali būti reikalaujama atlyginti šią sumą iš atsakovo. Vokietijos draudikų biuras atlygino bendrą 4 200,33 Eur siekiančią žalą (įskaitant ir teisines išlaidas), tačiau Ieškovui pateikė reikalavimą atlyginti žalą didesnę sumą, o Ieškovas net nesigilindamas į jam teikiamus dokumentus ir juose esančius neatitikimus, iškart atlygino žalą Vokietijos biurui, net nesuteikdamas atsakovui teikti prieštaravimų dėl žalos dydžio. Vokietijos biuro pretenzijoje nurodyta, jog turėtų būti atlyginama ir 630,05 Eur suma, kuri įvardijama kaip „mokestis“, akivaizdu, kad šis reikalavimas nepagrįstas ir neturėtų būti priteisiamas iš atsakovo, kadangi regresiniu ieškiniu turi būti atlyginama realiai nukentėjusiojo asmens patirta žala, o ne Vokietijos biuro taikomi papildomi mokesčiai, kurių jis nukentėjusiajam asmeniui neišmokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės 4 830,38 Eur nuostolius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 460,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 527,87 Eur bylinėjimosi išlaidų (109 Eur žyminio mokesčio, 418,87 Eur– vertimo išlaidos).

3. Teismas nurodė, kad kadangi atsakovė eismo įvykio metu nebuvo įvykdžiusi pareigos apdrausti jos valdomą transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnyje), atsakovės atsakomybė šiuo atveju atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad automobilio valdytojas neįvykdė įstatymo imperatyvo, įpareigojančio jį apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

4. Kadangi atsakovę UAB Vikreda“ transporto įmonę ir S. D. eismo įvykio metu siejo darbo teisiniai santykiai, todėl didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir kartu atsakingu už žalos padarymą asmeniu pripažintina būtent UAB „Vikreda“. Būtent atsakovė perduodama neapdraustą automobilį naudoti savo darbuotojui, pažeidė įstatymo draudžiamąją normą ir tokiu elgesiu padarė neteisėtus veiksmus. Nėra duomenų, kad su darbuotoju būtų sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl darbuotojas į bylą trečiuoju asmeniu neįtrauktinas.

5. Atsakovė nagrinėjamu atveju neginčija, kad jai priklausančia transporto priemone buvo sukeltas eismo įvykis, ir kad jos vairuotojas, kuris atsakovės įmonėje dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, yra kaltas dėl eismo įvykio. Taip pat neginčija ir tai, kad transporto priemonė, kuria buvo padaryta žala, nebuvo apdrausta, ir kad ji yra atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis), todėl Vokietijos automobilių draudikų biuras žalą administravo savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais.

6. Ieškovo atsakovei siųstame pranešime buvo nurodyta, jog atsakovė UAB „Vikreda“ nurodytų įstatyme nustatytos pareigos neįvykdymo priežastis, užpildyti pranešimo apie eismo įvykį formą. Atsakovė taip pat šiuo pranešimu buvo informuota, kad eismo įvykio metu padarytą žalą administruoja Vokietijos nacionalinis draudikų biuras ir nurodė, kad jei nėra atsakinga už sukeltą žalą, informuoti Vokietijos nacionalinį draudikų biurą (pateikė jo visus kontaktinius duomenis) ir aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese. Taip pat pažymėta, kad priešingu atveju, jų elgesys bus vertinamas kaip pasyvus ir galintis turėti neigiamos įtakos tik galimo regresinio ieškinio bylos nagrinėjimo metu patiektiems prieštaravimams vertinti. Atsakovė tik 2020 m. vasario 26 d. užpildė kaltininko/atsakingo asmens pranešimą apie eismo įvykį. Taigi ieškovas informavo atsakovę apie Vokietijoje vykdomą žalos administravimo procesą ir apie tai, kad pati atsakovė turi visas galimybes aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese susisiekus su Vokietijos nacionaliniu draudikų biuru. Kad atsakovei buvo žinoma apie šį pranešimą, matyti iš tai, kad ji pati 2020 m. vasario 26 d. užpildė ieškovo jai siųstą pranešimo apie eismo įvykį formą. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi į Vokietijos nacionalinį automobilių draudikų biurą ir prašė pateikti detalesnę informaciją apie eismo įvykio metu jos darbuotojo nukentėjusiajam padarytą žalą.

7. Konstatuota, kad ieškovo pateiktų duomenų pakanka daryti išvadai, kad nukentėjusysis asmuo dėl eismo įvykio, kurį sukėlė atsakovės darbuotojas, patyrė būtent 4 830,38 Eur žalą. Atsakovė savo ruožtu teismui nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šį žalos dydį (CPK 178 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė

8. Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) UAB „Vikreda“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. Skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jame nurodyti Ieškovo ieškinio tenkinimo motyvai yra tik deklaratyvūs, vadovaujamasi išskirtinai tik Ieškovo pateiktais teiginiais dėl Vokietijos biuro išimtinės teisės spręsti žalos klausimus, visiškai neatsižvelgiant į Atsakovės atsiliepime bei triplike, tiek šiame apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog Biurų vidaus nuostatai reguliuoja tik biurų veiklą, ir negali būti taikomi Atsakovei.

8.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad Atsakovė draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir todėl neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio, ir Vokietijos teisės aktų taikymo ar teikti prieštaravimus dėl Vokietijos biuro nustatyto žalos dydžio. Atsakovė net jei ir būtų galėjusi dalyvauti žalos administravime (ko negali daryti pagal Biurų nuostatus, nes į žalos administravimą ji nėra įtraukiama) nebūtų turėjusi objektyvių galimybių tai padaryti, nes Ieškovas 2020-05-28 informavo Vokietijos biurą, kad 2020-05-28 atlygino žalą ir tik 2020-06-04 kreipėsi į Atsakovę su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo, iki to laiko Atsakovė neturėjo jokių duomenų apie šį eismo įvykį. Tai, kad Atsakovė neva tai turėjo galimybę dalyvauti Vokietijos biuro žalos administravime, teikti prieštaravimus, yra tik deklaratyvūs pirmosios instancijos teismo teiginiai.

8.3. Teismas netyrė ir neanalizavo reikalaujamo priteisti nuostolio ir jo dydžio, o Skundžiamame sprendime tik pritaria ieškovo pateiktiems neva tai žalą įrodančius dokumentus, nesigilinant į šiuose dokumentuose nurodytus skaičiavimus ir žalos nustatymo būdą ir jo teisingumą. Teismas privalėjo tirti eismo įvykio aplinkybes iš naujo, tirti žalos faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus iš esmės, tačiau to nedarė, nepagrįstai Vokietijos biuro pateiktiems dokumentams suteikė prejudicinę galią, nors tai yra tik rašytiniai įrodymai, akivaizdu, kad priimdamas Skundžiamą sprendimą formaliai pasirėmė Ieškovo pateiktais dokumentais ir Vokietijos draudikų biuro pateiktomis sąskaitomis.

8.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Atsakovė turėjo, bet nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Ieškovo nurodytas aplinkybes, tačiau šių įrodymų surinkti Atsakovė neturi jokių objektyvių galimybių, o ir iš karto po įvykio surinkti neturėjo pareigos.

8.5. Vien aplinkybė, kad Vokietijos biuras priėmė sprendimą išmokėti atitinkamas sumas nukentėjusiajam ir/ar kad minėtas biuras turi išimtinę kompetenciją reguliuoti tokias žalas, automatiškai nesuteikia jokios prejudicinės galios nacionalinio draudikų biuro sprendimui.

9. Ieškovė Lietuvos Respublikos transporto priemonių biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas sekančiais argumentais:

9.1. Apeliantas neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2019-10-31 įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti Biurui (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 3 dalis). Apeliantui buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti Vokietijoje vykusiame 2019-10-31 eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procese, tačiau jis neteikė paaiškinimų bei savo argumentus pagrindžiančių įrodymų Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui.

9.2. Šiuo atveju, Biuras bei Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, reaguodami į apelianto pateiktą atsiliepimą į ieškinį pateikė teismui daugiau negu pakankamai Biuro reikalavimo faktinį pagrindą pagrindžiančių įrodymų. dublike Biuras detaliai pasisakė dėl apelianto išdėstytų argumentų bei Biuro reikalaujamos žalos dydžio (Biuro 2021-10-18 dubliko Nr. S-14072-21-(4.11.)priedas).Tuo tarpu, apeliantas apsiribojo vien tik nepagrįstų abejonių dėl Biuro pateiktų faktinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų kėlimu.

9.3. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tik atvejais, kai atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti eismo įvykio valstybėje vykusiame žalos administravimo procese (šiuo atveju buvo priešingai – atsakovas, žinodamas apie vykstančius žalos administravimo procesus, jame dalyvavo pasyviai), pastarasis turi teisę teikti prieštaravimus regresinio ieškinio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 39 punktas).

9.4. Atsakovės vairuotojo atsakomybė dėl MERCEDES BENZ žalos pripažinta remiantis policijos pažyma. Teisėsaugos institucijos pažymos pagrindu Vokietijoje ir yra pripažįstama atsakomybė už įvykį, taikant Vokietijos Kelių eismo taisykles ir Kelių eismo įstatymą. Nuostoliai atlyginti vadovaujantis Vokietijos Aukščiausiojo Civilinio teismo (BGH) sprendimu BGH, 06.11.1973-VI ZR 1/73, pagal kurį trečioji šalis pagal Vokietijos Civilinio kodekso (vok. BGB) 249 str. gali reikalauti kompensacijos už visas dėl eismo įvykio patirtas išlaidas, o atsakinga už eismo įvykį šalis turi atkurti iki eismo įvykio buvusią transporto priemonės būklę. Taigi prie transporto priemonės žalos pagal Vokietijos teisę yra priskaičiuojamos remonto/ atkūrimo išlaidos, techninės ekspertizės išlaidos, teisininkų išlaidos, bendrosios išlaidos (taip pat ir pakaitinio automobilio nuomos išlaidos arba prastovos (negalėjimo naudotis automobiliu) išlaidos, prekinės vertės sumažėjimas, kt.). Atsakovės antras prieštaravimas tėra gynybinio pobūdžio, nes Vokietijos Biuras / BECS GmbH priėmė sprendimą atlyginti nuostolius taikydamas savo šalies įstatymus.

9.5. Tais atvejais, kai byloje įrodymus teikia tik Biuras, o atsakovas kelia tik nepagrįstas abejones, teismas neturi realaus pagrindo abejoti Biuro reikalavimo pagrįstumu, tuo labiau, kuomet jis yra paremtas išimtinę kompetenciją, apimančią ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiškinimą, administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą turinčio subjekto - Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti Vokietijos teisės aktų nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. 2019 m. spalio 31 d. Vokietijoje dėl S. D., vairavusio transporto priemonę VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei MERCEDES N. E. įvykio kaltininkas automobilio VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. D.. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

12. Biuras 2020 m. vasario 12 d. išsiuntė atsakovei pranešimą Nr. S-2658-20-(5.10.), pranešdamas apie tai, kad atsakovė nevykdė pareigos per 3 dienas nuo eismo įvykio padarymo pranešti Lietuvos Respublikos transporto draudikų biurui. Pranešime nurodytas prašymas nurodyti minėtos pareigos neįvykdymo priežastis, užpildyti pranešimo apie eismo įvykį formą (pridedama) ir kuo skubiau ją pateikti Biurui pasirinktu būdu.

13. Atsakovė 2020 m. vasario 26 d. užpildė kaltininko/atsakingo asmens pranešimą apie eismo įvykį, kuriame nurodė, kad važiuodamas atbuline eiga VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešine priekine dalimi kliudė šalia važiavusį automobilį (duomenys neskelbtini).

14. Vokietijos automobilių draudikų biuras 2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pateikė reikalavimą atlyginti 4830,38 Eur žalą (4200,33 Eur kompensacija ir 630,05 Eur žalos administravimo mokestis, skaičiuojamas remiantis Vidaus nuostatomis). Iš BECS Europos žalų administravimo biuro pateiktos informacijos matyti, kad sumą 4 200,33 Eur sudaro: techninė ekspertizė (961,69 Eur), smulkios išlaidos, vienkartinė suma (25 Eur) advokato honoraras (413,64 Eur) ir atkuriamoji vertė (2 800 Eur). Pridėtas pavedimo nurodymas, kuris patvirtina, kad 2020 m. kovo 31 d. pervesta advokatui 413,64 Eur suma (pridėta ir išlaidų suvestinė).

15. Ieškovas Vokietijos Biurui „GRÜNE KARTE E.V.“ 2020 m. gegužės 28 d. pervedė 4830,38 Eur. Ieškovas, atlyginęs Vokietijos biurui žalą, 2020 m. birželio 4 d., 2021 m. kovo 2 d. išsiuntė pretenziją atsakovei dėl 4830,38 Eur grąžinimo.

16. Šioje byloje ieškinys yra pareikštas TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu, kai atsakovė jos naudojamos transporto priemonės nebuvo apdraudusi civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonės neapdraudimas, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra specialūs, įstatymu įtvirtinti atsakomybės Draudikų biurui pagrindai. Transporto priemonės neapdraudimas kvalifikuotinas imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimu (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

17. TPVCAPDĮ nustatyta pareiga transporto priemonės, kurios įprastinė vieta yra Lietuvos Respublikoje, savininkui (valdytojui) drausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonės savininkui (valdytojui), pažeidus šią specialiuoju įstatymu nustatytą pareigą, kyla atitinkamos įstatyme nustatytos teisinės pasekmės. Viena iš jų – civilinė atsakomybė, t. y. biuras įgyja teisę reikalauti, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) jam atlygintų pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu padarytą žalą, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) tenka pareiga biurui atlyginti tokią žalą. TPVCAPDĮ nedetalizuoja šios transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės sąlygų, todėl taikomos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) ir biuro nesieja sutartiniai santykiai, transporto priemonės savininko atsakomybė už biurui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės.

18. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, o kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį – turi įrodyti biuras.

19. Neteisėti transporto priemonės savininko (valdytojo) veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko (valdytojo) elgesiu (neveikimu). Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu.

20. Nagrinėjamu atveju byloje atsakovė neginčija, kad jai priklausančia transporto priemone buvo sukeltas eismo įvykis, ir kad jos vairuotojas, kuris atsakovės įmonėje dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, yra kaltas dėl eismo įvykio. Taip pat neginčija ir to, kad transporto priemonė, kuria buvo padaryta žala, nebuvo apdrausta, ir kad ji yra atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą. Byloje atsakovė iš esmės nesutinka su reikalaujamos priteisti žalos dydžiu, todėl plačiau dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių nuostolių apeliacinės instancijos teismas nepasisako, vertinant, kad egzistuoja visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.

Dėl žalos dydžio

21. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga reglamentuojama CK 6.249 straipsnyje. Šiuo atveju žala yra biuro patirtos išlaidos (nuostoliai). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko kitoje E. S. valstybėje narėje ir į TPVCAPDĮ 17 straipsnyje nustatytą reguliavimą, biuro įrodinėjamą žalą sudaro biuro eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui pagrįstai išmokėta suma. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad biuras Vokietijos Biurui „GRÜNE KARTE E.V.“ 2020 m. gegužės 28 d. pervedė 4830,38 Eur. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad teismas netyrė ir neanalizavo nuostolių ir jų dydžio, nesigilinant į žalos nustatymo būdą ir jo teisingumą. Apelianto teigimu, jam nebuvo sudaryta galimybė išdėstyti savo pozicijos dėl Vokietijoje įvykusio eismo įvykio ir teikti dėl nustatyto žalos dydžio.

22. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020 yra pažymėjęs, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui (biurui), siekiančiam susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo, nepakanka vien tik reikšti abejones dėl ieškovo pateiktų įrodymų.

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kilus ginčui dėl žalos dydžio, būtent biurui tenka pareiga pateikti visus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo (atsakingo už žalą asmens) civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo reikalavimo pagrįstumą. Atitinkamai atsakovas, siekdamas sumažinti žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo, turi pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kurie gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai. Pažymėtina, kad atsakovui nepakanka tik kritikuoti biuro atliktus žalos apskaičiavimus ir kelti abejones, jog nepagrįstai buvo netaikytos atitinkamos E. S. valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė gali būti sumažinta, – jam tenka našta E. S. valstybės narės normomis, jų taikymo praktika ir / ar teisės doktrina pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 49 punktas).

24. Siekdamas pagrįsti žalos dydį, biuras pateikė Vokietijos biuro „GRÜNE KARTE E.V“ 2020 m. balandžio 2 d. pranešimą apie eismo įvykį, kuriame nurodyta, kad Vokietijoje UAB „Vikreda“ vairuotojo vairuojama transporto priemonė Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodama į kitą eismo juostą, apgadino toje juostoje važiavusią transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas pateikė duomenis, kad nuostoliams dėl įvykio atlyginti biuras Vokietijos Biurui „GRÜNE KARTE E.V“ išmokėjo 4830,38 Eur dydžio sumą, kurią sudaro: 630,05 Eur administravimo mokestis ir 4200,33 Eur apgadinimai. Pateikta ir 4200,33 Eur detalizacija: 961,69 Eur už techninę ekspertizę, 25,00 Eur smulkios išlaidos/ vienkartinė suma, 413,64 Eur advokato išlaidos, 2800,00 Eur atkuriamoji vertė pagal ekspertų nuomonę.

25. Automobilių ekspertų biuro 2019 m. lapkričio 23 d. sąskaitoje nurodyta, kad pagal civilinės atsakomybės draudimo taisykles atlyginama žala yra: 961,69 Eur (atlikta automobilio ekspertizė), nurodyta kokia bus remonto eiga - detaliai nurodyta kokie remonto darbai turėtų būti atlikti. Galutinė sąmata atsarginių detalių pagal sąrašą kaina sudaro 2 868,16 Eur, papildomos išlaidos 60 Eur, darbo užmokestis - 4 037,99 Eur, dažymas – 2 429,43 Eur, preliminari remonto išlaidų su PVM suma – 11 180,74 Eur, atkuriamoji vertė – 3 800 Eur, likutinė vertė – 100 Eur, prastovos kompensacija už kalendorinę dieną – 43 Eur (2 800 Eur) (Ekspertizės aktas Nr. 19247). Ieškovas taip pat pateikė aktualias Vokietijos Civilinio kodekso nuostatas dėl žalos atlyginimo ir teismų praktiką.

26. Atmestini atsakovės argumentai, kad ji neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl eismo įvykio. Nagrinėjamu atveju atsakovei buvo sudarytos sąlygos teikti įrodymus, pagrindžiančius, kad ieškovo išmokėtas žalos dydis buvo nepagrįstas. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovė apie apie ginčo eismo įvykį buvo tinkamai informuota 2020 m. vasario 12 d. pranešimu Nr. S-2658-20-(5.10.), kuriame nurodyta, kad ji neįvykdė pareigos per 3 dienas nuo eismo įvykio padarymo pranešti Lietuvos Respublikos transporto draudikų biurui. Pranešime buvo nurodyta eismo įvykio data, vieta, žalą administruojantis Vokietijos Biuras, jo kontaktai, pateikta pildymui Biuro formą, taip pat nurodyta aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese, išaiškinta, kad priešingu atveju toks elgesys bus įvertintas kaip pasyvumas ir nesidomėjimas eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis, galimai turėsiantis neigiamos įtakos tik galimo regresinio ieškinio bylos nagrinėjimo metu pateiktų prieštaravimų vertinimui. Kad atsakovė šį pranešimą gavo, papildomai patvirtina ir tai, kad 2020 m. vasario 26 d. atsakovė užpildė kaltininko/ atsakingo asmens pranešimą apie eismo įvykį, kuriame kad važiuodamas atbuline eiga transporto priemonė VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešine priekine dalimi kliudė šalia važiavusį automobilį M. B. (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie galimybę dalyvauti žalos administravimo procese, turėjo viskas galimybes tai daryti, tačiau nepateikė duomenų, kad būtų kokia nors forma dalyvavusi žalos administravimo procese, todėl žalos administravimo ir atlyginimo klausimas pagrįstai buvo sprendžiamas atsakovei nedalyvaujant.

27. Pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai pasisakyta dėl priteistinos žalos dydžio (sprendimo 16-19, 22-23 pastraipos), o atsakovė procese nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad patirti mažesni nei reikalaujami atlyginti nuostoliai. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nenurodo konkrečių aplinkybių, kurios būtų pagrindu nuostolių mažinimui ir apsiriboja vien deklaratyviais teiginiais, kad teismas netyrė nuostolių dydžio.

28. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 23 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 40 punktas; kt.). Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, įrodinėjimo standartas neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.

29. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos dydį, o atsakovė jo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteistas 4830,38 Eur nuostolių atlyginimas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

30. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliekami nepakeisti.

31. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Netenkinus apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja ieškovas, tačiau pastarasis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neskirstomos (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.