- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-01
- Bylos Nr.
- 2YT-803-443/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00650-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Pareiškėjas
- B. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. J.
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjui B. S., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, suinteresuotam asmeniui A. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas B. S. pareiškime nurodė, kad Z. P. (N.), gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), sesuo. Z. P. paskutinė žinoma gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Z. P. mirė 1997 m. gegužės 26 d. (1997 m. gegužės 26 d. mirties įrašo Nr. 8). Pareiškėjo motina K. S. mirė 2001 m. lapkričio 14 d. (2001 m. lapkričio 15 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės Pilviškių seniūno išduotas mirties liudijimas, įrašo Nr. 71). 1999 m. gruodžio 1 d. Marijampolės apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 84-10 277 B. S. buvo atkurtos nuosavybės teisė į jam tenkančią dalį (1,68 ha) iš A. N. priklausiusio miško (3,36 ha), nekilnojamąjį turtą gražinant natūra kartu su bendrasavininkiais Z. P. ir A. J. 3,36 ha miško ūkio paskirties žemė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Pūstauniškių k., Lukšių šen., Šakių r. sav., nekilnojamojo turto registre ir nuosavybės teisės į jį bendraturčiams B. S. (168/336 dalys), Z. P. (84/336 dalys) ir A. J. (84/336 dalys), nekilnojamo turto registre buvo įregistruotos 1999 m. gruodžio 6 d., remiantis Marijampolės apskrities viršininko įsakymu Nr. 404ŽŠ. Z. P. po savo mirties testamento nepaliko. Z. P. teisės į nekilnojamąjį turtą (84/336 dalis miškų ūkio paskirties iš 3,36 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos ir nekilnojamojo turto registre įregistruotos praėjus daugiau kaip 2 metams po jos mirties. Po Z. P. mirties palikimo iki šiol niekas nepriėmė, apie tai Pareiškėjas sužinojo 2016 metų balandžio mėnesio pabaigoje. 2015 metais pareiškėjas norėjo atsidalinti jam priklausančią dalį miškų ūkio paskirties žemės (sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pradėjęs tvarkyti nuosavybės atskyrimui būtinus dokumentus jis pastebėjo, kad dalis minimo sklypo nuosavybės teise vis dar priklauso mirusiai jo tetai, todėl jam kilo įtarimas, kad palikimo, atsiradusio po jo tetos mirties, niekas nepriėmė. Iš karto po to jis ėmėsi veiksmų, kad būtų atnaujintas palikimo priėmimo terminas. K. Z. P. testamento nesudarė, po jos mirties atsiradęs palikimas paveldimas pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.11 straipsnyje nurodytos įpėdinių paveldint pagal įstatymą eilės. Kadangi pareiškėjas yra Z. P. sesers sūnus (sūnėnas), jis yra penktos eilės įpėdinis paveldėti po Z. P. mirties atsiradusį palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Z. P. mirties metu galiojusio 1964 m. redakcijos CK 587 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, o to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad palikimą reikia priimti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Susiklosčiusioje situacijoje pareiškėjas neturi kito pasirinkimo, kaip tik kreiptis į teismą prašydamas atnaujinti palikimo priėmimo terminą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mirus pareiškėjo tetai dėl jos teisių į žemę atkūrimo nebuvo priimtas joks sprendimas, todėl jis kaip paveldėtojas neturėjo galimybės nei teisiškai, nei faktiškai realizuoti savo teisių. Pažymėjo, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo B. S. pareiškimui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Nurodė, kad juos sieja tolimi giminystės ryšiai, taip pat, kad jis yra 3,36 ha ploto žemės sklypo bendraturtis su pareiškėju B. S. ir mirusiaja Z. P..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Gyventojų registro tarnybos 2015 m. lapkričio 12 d. pažyma apie asmens duomenis, Nr. 3V-3063, patvirtina, kad Z. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirė 1997 m. gegužės 26 d., gyvenamąją vietą deklaravo adresu: Šakių r. sav., Barzdų sen., Miknaičių k. (b. l. 7);
Gyventojų registro tarnybos 2015 m. rugsėjo 11 d. pažyma apie asmens duomenis, Nr. 3V-2427, patvirtina, kad duomenų apie buvusį mirusiosios Z. P. sutuoktinį, vaikus bei kitus artimus giminaičius, nėra (b. l. 8);
Išrašas iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro patvirtina, kad Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 1997 m. gegužės 26 d. (1997 m. gegužės 26 d. mirties įrašo Nr. 8); (b. l. 10);
Valstybės įmonės Centrinės hipotekos įstaigos išrašas patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo ir atsisakymų faktų (b. l. 11);
Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarės Ritos Vasiliauskienės 2016-04-20 raštas patvirtina, kad po Z. P. mirties, paveldėjimo byla neužvesta, įpėdiniai dėl turto paveldėjimo nesikreipė ir pareiškimų apie palikimo priėmimą neužregistruota (b. l. 12);
Valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. balandžio 26 d. išrašas patvirtina, kad 3,36 ha ploto žemės sklypo, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančio Šakių r. sav., Lukšių sen., Pūstauniškių k., 168/336 dalis nuosavybės teise priklauso B. S., 84/336 dalis – A. J. ir 84/336 dalis – mirusiajai Z. P., pagal 1999 m. gruodžio 6 d. apskrities viršininko įsakymą, Nr. 404ŽŠ (b. l. 13-14);
1960 m. spalio 13 d. išduotas gimimo liudijimas, Nr. 369529, patvirtina, kad B. S. yra K. S. sūnus (b. l. 18);
K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2001 m. lapkričio 14 d. (2001 m. lapkričio 15 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės Pilviškių seniūno išduotas mirties liudijimas, įrašo Nr. 71) (b. l. 19);
Vilkaviškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės Ritos Vyzienės 2016-04-15 raštas patvirtina, kad po Z. P. mirties, paveldėjimo byla neužvesta, įpėdiniai dėl turto paveldėjimo nesikreipė ir pareiškimų apie palikimo priėmimą neužregistruota (b. l. 24).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas per 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje (galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d.) nustatytą šešių mėnesių terminą nepadavė pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo po savo tetos Z. P. mirties, kuri mirė 1997 m. gegužės 26 d. Taip pat nepriėmė palikimo faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo buvo paduotas teisme 2016 m. gegužės 23 d., tai yra praėjus 19 metų po palikėjos mirties.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo spręstinas tokiais atvejais, kai įpėdiniai nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų, t. y. neatliko ar dėl tam tikrų priežasčių negalėjo atlikti aktyvių veiksmų tam, kad priimtų palikimą.
Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, tiek 1964 m. CK 588 straipsnyje, tiek 2000 m. CK 5.57 straipsnyje, nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50 straipsnis, 57 straipsnis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. S. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-319-695/2015).
Iš pareiškėjo B. S. paaiškinimų ir bylos medžiagos darytina išvada, jog šešių mėnesių terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi jo tetai Z. P. mirus, jis nežinojo, jog turi teisę paveldėti ir, kad atsiras turto, kurį bus galima paveldėti. Šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo tik 2016 m. balandžio mėnesį, kai norėjo tvarkytis dokumentus dėl žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Kadangi dalis žemės sklypo priklauso mirusiajai Z. P., pareiškėjas negali atidalinti jam priklausančios žemės sklypo dalies iš bendro ploto, nes reikalingas visų žemės savininkų sutikimas.
Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo A. J. nepateikė prieštaravimų dėl pareiškimo patenkinimo, paveldėjimo teisės liudijimas į Z. P. palikimą nėra išduotas ir paveldėjimo byla po mirusiosios Z. P. neužvesta, jokių aukštesnės eilės įpėdinių priimti palikimą po Z. P. mirties neatsirado ir niekas nepriėmė palikimo faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl remdamasis pareiškėjo paaiškinimais, bylos medžiaga, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 straipsniu, 442 straipsniu, 578 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo B. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tenkinti visiškai.
Atnaujinti pareiškėjui B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jo tetos Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, mirusios 1997 m. gegužės 26 d. (1997 m. gegužės 26 d. mirties įrašo Nr. 8), priimti, nustatant trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
Nutartis per 7 d. nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.