- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- 2S-2276-601/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02676-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio S. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio S. V. 2014 m. gegužės 27 d. patvarkymą Nr. S-14-11811 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskebtini), 2014 m. gegužės 27 d. patvarkymą Nr. S-14-11809 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskebtini) ir 2014 m. gegužės 27 d. patvarkymą Nr. S-14-11806 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskebtini). Nurodė, kad antstolis skundžiamais patvarkymais areštavo už realizuotą paveldėtą turtą gautas pinigines lėšas po 84,14 Lt, bet ne didesnes kaip valstybės iš mirusio skolininko A. K. paveldėto turto tikroji vertė. Skundžiamiems patvarkymams įsigaliojus ir areštavus lėšas, gautas pardavus po A. K. mirties paveldėtą turtą, susidarytų situacija, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavusi parduoto valstybės paveldėto turto realią kainą, negalėtų toliau vykdyti gautų pinigų paskirstymo kreditoriams pagal teisės aktuose nustatytą tvarką. Piniginių lėšų areštas neleistų paskirstyti pinigų, gautų už realizuotą paveldėtą turtą, dėl ko atsirastų neigiamos teisinės pasekmės visiems mirusio skolininko kreditoriams ir lėšų paskirstymas taptų neįmanomas, būtų pažeidžiamos kreditorių teisės. Lietuvos Respublika yra specifinis paveldėjimo teisės subjektas, kuris negali atsisakyti paveldėjimo, o gavusi pinigus už parduotą paveldėtą turtą yra įpareigota teisės aktuose nustatyta tvarka juos paskirstyti kreditoriams. Antstoliui neturėtų kilti nepagrįstų abejonių Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiga teisingai ir teisėtai paskirstyti gautas lėšas kreditoriams teisės aktuose nustatyta tvarka. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra įpareigota atlikti valstybės vardu gautų lėšų paskirstymą, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas valstybės atžvilgiu būtų nepagrįstas.
Antstolis 2014 m. birželio 18 d. patvarkymais pareiškėjos skundus tenkino iš dalies, sumažino patvarkymuose nurodytas išieškotinas sumas, paliekant išieškoti tik vykdymo eigoje susidariusias vykdymo išlaidas. Likusioje dalyje skundų netenkino ir perdavė nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pareiškėjos skundus tenkino – panaikino antstolio S. V. 2014 m. gegužės 27 d. patvarkymą Nr. S-14-11811 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskebtini), 2014 m. gegužės 27 d. patvarkymą Nr. S-14-11809 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskebtini) ir 2014 m. gegužės 27 d. patvarkymą Nr. S-14-11806 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskebtini) dėl piniginių lėšų arešto (b. l. 20-22).
Teismas nustatė, kad antstolio S. V. kontoroje yra užvestos: vykdomoji byla Nr. (duomenys neskebtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-4517-292/2009 dėl 1,65 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. K. valstybės naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskebtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3950-292/2008 dėl 1,65 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. K. valstybės naudai ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskebtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3596-272/2007 dėl 7,75 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. K. valstybės naudai. (duomenys neskebtini) skolininkas mirė. 2014 m. balandžio 30 d. paveldėjimo teisės liudijimu skolininko palikimą priėmė valstybė, todėl skolininkas 2014 m. gegužės 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistas jo teisių perėmėja Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas, remdamasis CPK 692 straipsnio norma, nurodė, kad antstolis privalo valstybei perduotiną turtą perduoti realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai bei sprendė, kad piniginių lėšų areštas trukdytų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdyti teisės aktais jai pavestas funkcijas, įskaitant ir gautos sumos pardavus paveldėtą turtą paskirstymą kreditoriams.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Šalies argumentai
Antstolis S. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir skundžiamus antstolio veiksmus pripažinti pagrįstais ir teisėtais (b. l. 25-26):
Motyvuose nurodė:
Teismas klaidingai nurodė, kad antstolis areštavo iš mirusio asmens paveldėtą turtą. Mirusio skolininko turtui vykdomojoje byloje nėra taikyti jokie apribojimai, todėl nėra jokių kliūčių realizuoti šį turtą. Antstolis nėra pažeidęs CPK 692 straipsnio, o skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės prieštarauja faktinei situacijai. Skolininkė vykdomosiose byloje yra valstybė, o pagal CPK 668 straipsnio 2 dalį vykdant išieškojimą iš valstybės išieškojimas gali būti nukreiptas tik į joms priklausančias pinigines lėšas. Antstolis turi teisę areštuoti valstybei priklausančias lėšas. Kadangi mirusio skolininko, kurio turtą paveldėjo valstybė, lėšų turėtojas yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, tai būtent šioje institucijoje esančios lėšos ir turi būti areštuotos. Skundžiamais patvarkymais buvo areštuotos ne valstybei priklausančios abstrakčios lėšos ar šiuo metu jau turimos lėšos banko sąskaitose, o tikslinės lėšos, t. y. lėšos, kurios bus gautos pardavus paveldėtą turtą neviršijant paveldėto turto vertės. Dėl to skunde išdėstyti nuogąstavimai dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo suvaržymo yra nepagrįsti. Skundžiami patvarkymai taip pat nepažeidžia valstybės interesų, kadangi įstatymai paveldėtojui numato pareigą padengti mirusio asmens, kurio turtą paveldėjo paveldėtojas, skolas, o skundžiami patvarkymai traktuotini tik kaip mandagus priminimas apie esamą skolą. Jei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nebūtų gavusi informacijos apie esamą skolą, abejotina, ar ji efektyviai savarankiškai turėtų galimybes surinkti duomenis apie visus mirusio asmens kreditorius, kadangi Lietuvos Respublikoje nėra jokio skolų registro, kuriame būtų kaupiami duomenys apie asmenų skolas.
Atsiliepimas
Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė argumentus, kurie yra analogiški skundo dėl antstolio veiksmų argumentams, papildomai teigdama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolio skundžiamą veiksmą pripažino neteisėtu ir naikintinu (b. l. 31-32).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjant atskirąjį skundą, nustatyta, kad Kauno apygardos teisme yra išnagrinėtų analogiškų bylų pagal to paties pareiškėjo skundus dėl to paties antstolio veiksmų (t. y. 2S-2044-260/2014, 2S-2045-260/2014, 2S-2043-426/2014, 2S-1978-153/2014).
Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pasisakęs dėl precedentų reikšmės teismų atliekamai teisingumo vykdymo funkcijai. Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). < ... > Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama. Remiantis nurodytu Konstitucinio Teismo nutarimu ir nurodytose Kauno apygardos teismo išnagrinėtose bylose sukurtais precedentais, kurie pagrįsti kasacinio teismo praktika, teismas vadovaujasi ir nagrinėjamojoje byloje.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje yra vykdoma: vykdomoji byla Nr. (duomenys neskebtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-11-24 vykdomąjį raštą Nr. 2-4517-292/2009 dėl 1,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išieškojimo iš skolininko A. K. valstybei; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskebtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-12-03 vykdomąjį raštą 2-3650-292/2008 dėl 1,65 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išieškojimo iš skolininko A. K. valstybei ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskebtini) pagal Alytaus rajono apylankės teisimo 2008-01-14 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3596-572/2007 dėl 7,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išieškojimo iš skolininko A. K. valstybei. A. K. (duomenys neskebtini) mirė. Palikimą po skolininko mirties priėmė Lietuvos Respublikos valstybė. 2014 m. gegužės 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi vykdymo procese buvo skolininke vietoje mirusio skolininko A. K. buvo pakeista Lietuvos Respublikos valstybė. 2014 m. gegužės 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu vykdomosiose bylose apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra po 84,14 Lt, tą pačią dieną antstolis priėmė ir patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir patvarkymų dėl vykdymo išlaidų išieškojimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nagrinėjamoje byloje nėra keliamas, skundas dėl jų CPK nustatyta tvarka nėra paduotas, todėl atskirai dėl šių antstolio procesinių veiksmų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. 2014 m. gegužės 20 d. patvarkymais dėl piniginių lėšų arešto antstolis areštavo pinigines lėšas po 84,14 Lt sumai, tačiau ne didesnes kaip valstybės iš mirusio skolininko A. K. paveldėto turto tikroji vertė ir nurodė, kad areštuotos lėšos privalo būti pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą. 2014 m. gegužės 27 d. patvarkymais, pakeičiančiais 2014 m. gegužės 20 d. patvarkymus, antstolis patvarkė areštuoti už realizuotą paveldėtą turtą gautas pinigines lėšas po 84,14 Lt sumą, tačiau ne didesnes kaip valstybės iš mirusio skolininko A. K. paveldėto turto tikroji vertė. Vykdomosiose bylose tuo pačiu ir išieškotoja, ir skolininke esanti Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė skundus dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti patvarkymus dėl piniginių lėšų arešto kaip trukdančius valstybę atstovaujančiai institucijai vykdyti realizavus turtą gautų lėšų paskirstymą kreditoriams, nes tokiu atveju būtų pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Antstolis pateiktų skundų dėl antstolio veiksmų netenkino ir juos su vykdomosiomis bylomis Nr. (duomenys neskebtini), Nr. (duomenys neskebtini) ir Nr. (duomenys neskebtini) persiuntė teismui. Nustačius, kad Alytaus rajono apylinkės teisme yra trys civilinės bylos Nr. 2-3308-297/2014, Nr. 2-3310-297/2014 ir Nr. 2-3312-297/2014 dėl antstolio veiksmų, jos sujungtos į vieną civilinę bylą, paliekant bylos Nr. 2-3308-297/2014. Apeliacine tvarka skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas skundą dėl antstolio veiksmų patenkino ir skundžiamus patvarkymus dėl piniginių lėšų arešto panaikino.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str.), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Kasacinio teismo nuoseklioje praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012 ir kt.). Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų areštuojant pinigines lėšas teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamais patvarkymais antstolis areštavo už realizuotą paveldėtą turtą gautas pinigines lėšas po 84,14 Lt sumą, tačiau ne didesnes kaip valstybės iš mirusio skolininko A. K. paveldėto turto tikroji vertė. Kaip nustatyta byloje, palikimą po skolininko A. K. mirties priėmė valstybė, kuri remiantis CK 5.62 straipsnio 3 dalimi už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Sprendžiant antstolio veiksmų teisėtumo klausimą būtina atkreipti dėmesį į tai, kad vykdomosiose bylose mirusį skolininką pakeitus jo teisių perėmėja, tiek išieškotoja, tiek ir skolininkė yra vienas ir tas pats asmuo, t. y. Lietuvos Respublika, kurią atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą nutraukti vykdomąją bylą (CPK 629 str. 1 d. 7 p.), tačiau, kaip kad galima spręsti iš vykdomųjų bylų duomenų, valstybei kreipusis į antstolį dėl skolos iš skolininko A. K. išieškojimo, vykdymo išlaidos antstoliui nebuvo sumokėtos, todėl antstolis vykdomosiose bylose apskaičiavo vykdymo išlaidas, priėmė patvarkymus dėl jų išieškojimo, o kartu, siekdamas užsitikrinti apskaičiuotų vykdymo išlaidų išieškojimą, areštavo dalį lėšų, kurias valstybė gaus realizavusi mirusio skolininko A. K., turtą. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad būtent Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra atsakinga už skolininkui A. K. priklausiusio ir valstybės paveldėto turto realizavimą ir pardavus turtą gautų lėšų paskirstymą, nėra.
CPK 675 straipsnyje reglamentuota, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Areštavus skolininko turtą jis netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotu turtu.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacine tvarka skundžiama nutartimi, nesutinka su atskirajame skunde antstolio nurodytomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nutartyje akcentavo, kad antstolis areštavo mirusio skolininko A. K. turtą. Pirmosios instancijos teismo nutartyje tokia aplinkybė nėra nustatyta. Priešingai, teismas vertino piniginių lėšų, kurios bus gautos realizavus po skolininko mirties valstybės paveldėtą turtą, areštą ir pripažino, kad būtent šių lėšų areštas trukdytų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinkamai įvykdyti jai teisės aktais pavestas funkcijas, susijusias su pardavus paveldėtą turtą gautų lėšų paskirstymu palikėjo kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nėra konstatavęs ir CPK 692 straipsnio pažeidimo, todėl dėl su šiomis aplinkybėmis susijusių atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Antstolis atskirajame skunde nurodo, kad jis, vadovaujantis CPK 668 straipsnio 2 dalimi, turi teisę areštuoti valstybei priklausančias lėšas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nurodytu atskirojo skundo argumentu, tačiau, šiuo atveju, atsižvelgiant į aplinkybę, kad skolininkė vykdomojoje byloje yra būtent valstybė, priėmusi palikimą po skolininko A. K. mirties, antstolis turėjo teisę nukreipti išieškojimą į valstybei priklausančias pinigines lėšas, bet tik į dalį, kuri neviršija valstybės po skolininko mirties paveldėto turto tikrosios vertės. Tačiau pažymėtina, kad vien tik egzistuojanti galimybė nukreipti išieškojimą į valstybei priklausančias pinigines lėšas nesudaro pagrindo pripažinti, kad antstolio veiksmai areštuojant pinigines lėšas, kurias valstybė gaus realizavus mirusio skolininko turtą, yra teisėti ir pagrįsti. Atskirajame skunde pagrįstai teigiama, kad antstolis skundžiamais patvarkymais areštavo ne valstybei priklausančias abstrakčias lėšas ar šiuo metu turimas banko sąskaitose lėšas, o tikslines lėšas, t. y. lėšas, kurios bus gautos už parduotą paveldėtą turtą neviršijant paveldėto turto vertės, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodytos aplinkybės neturėjo reikšmės pripažįstant antstolio veiksmus neteisėtais.
Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, todėl ir antstolis, taikydamas priverstines vykdymo priemones, imdamasis tam tikrų vykdymo veiksmų, privalo šiais principais vadovautis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolio veiksmai areštuojant pinigines lėšas, kurios bus gautos realizavus valstybės po skolininko mirties paveldėtą turtą, negali būti laikomi proporcingais ir būtinais siekiamam tikslui pasiekti. Kaip jau minėta, turto arešto instituto tikslas yra laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Turto arešto taikymas kitiems nei nurodyta tikslams pasiekti, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Kaip matyti iš antstolio pateikto atskirojo skundo, jis skundžiamus patvarkymus dėl piniginių lėšų arešto priėmė iš esmės ne siekdamas išlaikyti turtą, iš kurio būtų galima išieškoti, bet vien tik siekdamas priminti valstybei apie egzistuojančią skolininko skolą (nesumokėtas vykdymo išlaidas) antstoliui. Tokie antstolio veiksmai, kai jis vykdymo veiksmus atlieka siekdamas kitų, ne su vykdymo procesu susijusių tikslų, negali būti laikomi teisėtais, pagrįstais ir pateisinamais siekiamiems tikslams pasiekti.
Antstolis jam suteiktais įgaliojimais privalo naudotis sąžiningai. Nors antstolis nurodė, kad abejotina, ar valstybė gali savarankiškai efektyviai surinkti duomenis apie visas mirusio asmens skolas, tačiau nei duomenų, nei juos patvirtinančių įrodymų, kad informavimo apie skolą tikslas negalėjo būti pasiektas kitais būdais, antstolis nepateikė. Be to, pažymėtina, kad vykdomosiose bylose Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, yra tiek išieškotoja, tiek skolininkė vykdomojoje byloje, kad jai buvo žinoma apie vykdymo procesus, ji pati pasiūlė antstoliui kreiptis dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, todėl abejotina, ar buvo būtina ir būtent tokiu būdu priminti apie susidariusią skolą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdomojoje byloje duomenų apie tai, kad valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, neigtų savo pareigą sumokėti apskaičiuotas vykdymo išlaidas, nėra.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad piniginių lėšų areštas gali trukdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai tinkamai vykdyti jai teisės aktais priskirtas funkcijas, susijusias su piniginių lėšų, gautų realizavus paveldėtą turtą, tinkamu paskirstymu kreditoriams, o atskirojo skundo argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia. Kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas, realiai gautas lėšas realizavus paveldėtą turtą Valstybinė mokesčių inspekcija paskirsto skolininko kreditoriams CPK 753–755 straipsniuose nustatyta tvarka. Paminėtina, kad pagal nurodytų aktų nuostatas tais atvejais, kai išieškoto turto nepakanka vykdymo išlaidoms bei visiems reikalavimams patenkinti, atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 753 str. 1 d. 4 p.). Kaip matyti iš vykdomosiose bylose esančių vykdymo išlaidų apskaičiavimų, į vykdymo išlaidų sumą yra įtrauktas ir atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Nesant duomenų, kad po skolininko mirties paveldėto turto užteks visiems jo kreditorių reikalavimams patenkinti, pripažintina, kad antstolio taikytas piniginių lėšų areštas visa apskaičiuotų vykdymo išlaidų apimtimi (įskaitant ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą), gali trukdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinkamai įvykdyti jai priskirtą pareigą teisės aktuose nustatyta tvarka paskirstyti mirusio skolininko kreditoriams gautas lėšas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad antstolis, priimdamas skundžiamus patvarkymus, savo įgaliojimus naudojo nepakankamai sąžiningai, siekdamas tikslų, kurie galėjo būti įgyvendinti kitomis, labiau proporcingomis priemonėmis.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, civilinės ir vykdomųjų bylų medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias turto areštą, pagrįstai atsižvelgė į Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teisės aktuose priskirtas pareigas, susijusias su valstybės paveldėto turto realizavimu ir palikėjo kreditorių reikalavimų patenkinimu, priėmė pagrįstą ir teisėtą 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.