- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-1978-153/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02673-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio S. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3305-179/2014 pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą dėl antstolio S. V. veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundu dėl antstolio veiksmų (b. l. 2–3) prašė panaikinti antstolio S. V. 2014 m. gegužės 27 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0127/08/04495. Nurodė, kad antstolis skundžiamu patvarkymu areštavo už realizuotą paveldėtą turtą gautas pinigines lėšas, ne didesnes kaip valstybės iš mirusio skolininko A. J. Ž. paveldėto turto tikroji vertė. Vadovaujantis galiojančiomis LR civilinio kodekso, civilinio proceso kodekso normomis bei 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, valstybės paveldėto turto realizavimo teisė priklauso Valstybinei mokesčių inspekcijai. Todėl antstolio patvarkymas areštuoti lėšas, kurios bus gautos už perduotą valstybės paveldėtą turtą, turėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Be to, mirusiojo asmens turtui paveldėjimo teise perėjus valstybei, ji patiria įvairias su šio turto perėmimu, apskaita, saugojimu ir realizavimu susijusias išlaidas. Atskaičius šias patirtas išlaidas, likusią pinigų sumą Valstybinė mokesčių inspekcija turi panaudoti atsiskaitymams su palikėjo kreditoriais. Piniginių lėšų areštas trukdys atsiskaityti su kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Antstoliui neturėtų kilti nepagrįstų abejonių Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pareiga teisingai ir teisėtai paskirstyti gautas lėšas kreditoriams teisės aktuose nustatyta tvarka. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra įpareigota atlikti valstybės vardu gautų lėšų paskirstymą, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas valstybės atžvilgiu būtų nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi (b. l. 7–8) pareiškėjos skundą tenkino, panaikino vykdomojoje byloje Nr. 0127/08/04495 antstolio S. V. 2014 m. gegužės 27 d. patvarkymą Nr. S-14-11794 dėl piniginių lėšų arešto. Teismas, remdamasis CPK 692 straipsnio norma, nurodė, kad antstolis privalo valstybei perduotiną turtą perduoti realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, bei sprendė, kad piniginių lėšų areštas trukdytų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdyti teisės aktais jai pavestas funkcijas, įskaitant ir gautos sumos pardavus paveldėtą turtą paskirstymą kreditoriams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu antstolis (b. l. 11) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį ir skundžiamus antstolio veiksmus pripažinti pagrįstais ir teisėtais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas klaidingai nurodė, kad antstolis areštavo iš mirusio asmens paveldėtą turtą. Mirusio skolininko turtui vykdomojoje byloje nėra taikyti jokie apribojimai, todėl nėra jokių kliūčių realizuoti šį turtą. Antstolis nėra pažeidęs CPK 692 straipsnio, o skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės prieštarauja faktinei situacijai.Vykdomojoje byloje skolininkė yra valstybė, o pagal CPK 668 straipsnio 2 dalį, vykdant išieškojimą iš valstybės išieškojimas gali būti nukreiptas tik į jai priklausančias pinigines lėšas. Antstolis turi teisę areštuoti valstybei priklausančias lėšas. Kadangi mirusio skolininko, kurio turtą paveldėjo valstybė, lėšų turėtojas yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tai būtent šioje institucijoje esančios lėšos ir turi būti areštuotos.Skundžiamu patvarkymu buvo areštuotos ne valstybei priklausančios abstrakčios lėšos ar šiuo metu jau turimos lėšos banko sąskaitose, o tikslinės lėšos, t. y. lėšos, kurios bus gautos pardavus paveldėtą turtą neviršijant paveldėto turto vertės. Dėl to skunde išdėstyti nuogąstavimai dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo suvaržymo yra nepagrįsti. Skundžiamas patvarkymas taip pat nepažeidžia valstybės interesų, kadangi įstatymai paveldėtojui numato pareigą padengti mirusio asmens, kurio turtą paveldėjo paveldėtojas, skolas, o skundžiamas patvarkymas traktuotinas tik kaip mandagus priminimas apie esamą skolą. Jei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nebūtų gavusi informacijos apie esamą skolą, abejotina, ar ji efektyviai savarankiškai turėtų galimybes surinkti duomenis apie visus mirusio asmens kreditorius, kadangi Lietuvos Respublikoje nėra jokio skolų registro, kuriame būtų kaupiami duomenys apie asmenų skolas.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 14–15) prašo palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį nepakeistą. Nurodo argumentus, kurie yra analogiški skundo dėl antstolio veiksmų argumentams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).
Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje keliamas antstolio veiksmų areštuojant pinigines lėšas teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Nagrinėjant atskirąjį skundą, nustatyta, kad Kauno apygardos teisme yra išnagrinėtų analogiškų bylų pagal to paties pareiškėjo skundus dėl to paties antstolio veiksmų (2S-2044-260/2014, 2S-2045-260/2014; 2S-2043-426/2014).
Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą, nurodytose Kauno apygardos teismo išnagrinėtose bylose sukurtais precedentais, kurie pagrįsti kasacinio teismo praktika, teismas vadovaujasi ir nagrinėjamojoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0127/08-04495 duomenimis nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0127/08/04495 pagal 2005-05-11 Alytaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1128-572/2005 dėl 4,95 Lt skolos išieškojimo iš skolininko J. A. Ž. valstybės naudai. 2012-04-29 skolininkas mirė. 2014-04-23 paveldėjimo teisės liudijimu skolininko palikimą priėmė valstybė, todėl skolininkas 2014-05-27 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistas jo teisių perėmėja Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2014 m. gegužės 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu vykdomojoje byloje apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra 84,14 Lt, tą pačią dieną antstolis priėmė ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. 2014 m. gegužės 21 d. patvarkymu dėl piniginių lėšų arešto antstolis areštavo 84,14 Lt pinigines lėšas, tačiau ne didesnes kaip valstybės iš mirusio skolininko J. A. Ž. paveldėto turto tikroji vertė, ir nurodė, kad areštuotos lėšos privalo būti pervestos į antstolio depozitinę sąskaitą. 2014 m. gegužės 27 d. patvarkymu, pakeičiančiu 2014 m. gegužės 21 d. patvarkymą, antstolis patvarkė areštuoti už realizuotą paveldėtą turtą gautas 84,14 Lt pinigines lėšas, tačiau ne didesnes kaip valstybės iš mirusio skolininko J. A. Ž. paveldėto turto tikroji vertė. Vykdomojoje byloje tuo pačiu ir išieškotoja, ir skolininke esanti Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti patvarkymą dėl piniginių lėšų arešto kaip trukdantį valstybei atstovaujančiai institucijai vykdyti realizavus turtą gautų lėšų paskirstymą kreditoriams, nes tokiu atveju būtų pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Antstolis pateikto skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir jį su vykdomąja byla persiuntė teismui. Apeliacine tvarka skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas skundą dėl antstolio veiksmų patenkino ir skundžiamą patvarkymą dėl piniginių lėšų arešto panaikino.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų areštuojant pinigines lėšas teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu patvarkymu antstolis areštavo už realizuotą paveldėtą turtą gautas 84,14 Lt pinigines lėšas, tačiau ne didesnes kaip valstybės iš mirusio skolininko A. J. Ž. paveldėto turto tikroji vertė. Kaip nustatyta byloje, palikimą po skolininko A. J. Ž. mirties priėmė valstybė, kuri, remiantis CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Sprendžiant antstolio veiksmų teisėtumo klausimą būtina atkreipti dėmesį į tai, kad vykdomojoje byloje mirusį skolininką pakeitus jo teisių perėmėja, tiek išieškotoja, tiek ir skolininkė yra vienas ir tas pats asmuo, t. y. Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą nutraukti vykdomąją bylą (CPK 629 straipsnio 1 dalies 7 punktas), tačiau, kaip kad galima spręsti iš vykdomosios bylos duomenų, valstybei kreipusis į antstolį dėl skolos iš skolininko A. J. Ž. išieškojimo, vykdymo išlaidos antstoliui nebuvo sumokėtos, todėl antstolis vykdomojoje byloje apskaičiavo vykdymo išlaidas, priėmė patvarkymą dėl jų išieškojimo, o kartu, siekdamas užsitikrinti apskaičiuotų vykdymo išlaidų išieškojimą, areštavo dalį lėšų, kurias valstybė gaus realizavusi mirusio skolininko A. J. Ž. turtą. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad būtent Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra atsakinga už skolininkui A. J. Ž. priklausiusio ir valstybės paveldėto turto realizavimą ir pardavus turtą gautų lėšų paskirstymą, nėra.
Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Areštavus skolininko turtą jis netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotu turtu.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirajame skunde antstolio nurodytomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nutartyje akcentavo, kad antstolis areštavo mirusio skolininko A. J. Ž. turtą. Pirmosios instancijos teismo nutartyje tokia aplinkybė nėra nustatyta. Priešingai, teismas vertino piniginių lėšų, kurios bus gautos realizavus po skolininko mirties valstybės paveldėtą turtą, areštą ir pripažino, kad būtent šių lėšų areštas trukdytų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinkamai įvykdyti jai teisės aktais pavestas funkcijas, susijusias su pardavus paveldėtą turtą gautų lėšų paskirstymu palikėjo kreditoriams. Taip pat teismas skundžiamoje nutartyje nėra konstatavęs ir CPK 692 straipsnio pažeidimo.
CPK 668 straipsnio 2 dalis suteikia antstoliui teisę areštuoti valstybei priklausančias lėšas. Kadangi skolininkė vykdomojoje byloje yra būtent valstybė, priėmusi palikimą po skolininko A. J. Ž. mirties, tai antstolis turėjo teisę nukreipti išieškojimą į valstybei priklausančias pinigines lėšas, bet tik į dalį, kuri neviršija valstybės po skolininko mirties paveldėto turto tikrosios vertės. Tačiau vien tik egzistuojanti galimybė nukreipti išieškojimą į valstybei priklausančias pinigines lėšas nesudaro pagrindo pripažinti, kad antstolio veiksmai areštuojant pinigines lėšas, kurias valstybė gaus realizavus mirusio skolininko turtą, yra teisėti ir pagrįsti. Atskirajame skunde pagrįstai teigiama, kad antstolis skundžiamu patvarkymu areštavo ne valstybei priklausančias abstrakčias lėšas ar šiuo metu turimas banko sąskaitose lėšas, o tikslines lėšas, t. y. lėšas, kurios bus gautos už parduotą paveldėtą turtą neviršijant paveldėto turto vertės, tačiau nurodytos aplinkybės neturėjo reikšmės pripažįstant antstolio veiksmus neteisėtais.
Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, todėl ir antstolis, taikydamas priverstines vykdymo priemones, imdamasis tam tikrų vykdymo veiksmų, privalo šiais principais vadovautis. Apeliacinės instancijos teismo manymu, antstolio veiksmai areštuojant pinigines lėšas, kurios bus gautos realizavus valstybės po skolininko mirties paveldėtą turtą, negali būti laikomi proporcingais ir būtinais siekiamam tikslui pasiekti. Kaip jau buvo nurodyta, turto arešto instituto tikslas yra laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Turto arešto taikymas kitiems, nei nurodyta, tikslams pasiekti, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Kaip matyti iš antstolio pateikto atskirojo skundo, jis skundžiamą patvarkymą dėl piniginių lėšų arešto priėmė siekdamas priminti valstybei apie esamą skolą. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad antstolis skundžiamą patvarkymą dėl turto arešto priėmė iš esmės ne siekdamas išlaikyti turtą, iš kurio būtų galima išieškoti, bet vien tik siekdamas priminti valstybei apie egzistuojančią skolininko skolą (nesumokėtas vykdymo išlaidas) antstoliui. Tokie antstolio veiksmai, kai jis vykdymo veiksmus atlieka siekdamas kitų, ne su vykdymo procesu susijusių tikslų, negali būti laikomi teisėtais, pagrįstais ir pateisinamais siekiamiems tikslams pasiekti. Antstolis jam suteiktais įgaliojimais privalo naudotis sąžiningai. Nors antstolis nurodė, kad abejotina, ar valstybė gali savarankiškai efektyviai surinkti duomenis apie visas mirusio asmens skolas, tačiau nei duomenų, nei juos patvirtinančių įrodymų, kad informavimo apie skolą tikslas negalėjo būti pasiektas kitais būdais, antstolis nepateikė. Be to, pažymėtina, kad vykdomojoje byloje Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, yra tiek išieškotoja, tiek skolininkė vykdomojoje byloje, kad jai buvo žinoma apie vykdymo procesą, ji pati pasiūlė antstoliui kreiptis dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, todėl abejotina, ar buvo būtina ir būtent tokiu būdu priminti apie susidariusią skolą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdomojoje byloje duomenų apie tai, kad valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, neigtų savo pareigą sumokėti apskaičiuotas vykdymo išlaidas, nėra.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad piniginių lėšų areštas gali trukdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai tinkamai vykdyti jai teisės aktais priskirtas funkcijas, susijusias su piniginių lėšų, gautų realizavus paveldėtą turtą, tinkamu paskirstymu kreditoriams, o atskirojo skundo argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia. Kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas, realiai gautas lėšas realizavus paveldėtą turtą Valstybinė mokesčių inspekcija paskirsto skolininko kreditoriams CPK 753–755 straipsniuose nustatyta tvarka. Paminėtina, kad pagal nurodytų aktų nuostatas, tais atvejais, kai išieškoto turto nepakanka vykdymo išlaidoms bei visiems reikalavimams patenkinti, atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 753 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kaip matyti iš vykdomojoje byloje esančio vykdymo išlaidų apskaičiavimo, į vykdymo išlaidų sumą yra įtrauktas ir atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Nesant duomenų, kad po skolininko mirties paveldėto turto užteks visiems jo kreditorių reikalavimams patenkinti, pripažintina, kad antstolio taikytas piniginių lėšų areštas visa apskaičiuotų vykdymo išlaidų apimtimi (įskaitant ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą) gali trukdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinkamai įvykdyti jai priskirtą pareigą teisės aktuose nustatyta tvarka paskirstyti mirusio skolininko kreditoriams gautas lėšas.
Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad antstolio veiksmai skundžiamu patvarkymu areštuojant pinigines lėšas buvo būtini siekiant užtikrinti vykdymo proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus. Pripažintina, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, savo įgaliojimus naudojo nesąžiningai, siekdamas tikslų, kurie galėjo būti įgyvendinti kitomis, proporcingesnėmis priemonėmis.
Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčo atveju tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar pakeisti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama 2014 m. liepos 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.