Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Albino Sirvydžio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu G. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, G. J. į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2008 m. rugpjūčio 21 d. iki 2008 m. rugpjūčio 22 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta galutinė bausmė – 98 MGL (12 740 Lt) dydžio bauda.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendis pakeistas: G. J. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 201 straipsnio 2 dalies į BK 199² straipsnio 1 dalį, paskiriant dvejų metų laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008 m. rugpjūčio 21 d. iki 2008 m. rugpjūčio 22 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, iš G. J. konfiskuotas automobilis „VW LT 40“ (duomenys neskelbtini). Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas G. J. pripažino kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį ir nustatė, kad jis 2008 m. rugpjūčio 20 d. iš Lenkijos Respublikos automobiliu „VW LT 40“ (duomenys neskelbtini) keliu Berezninkai–Kauknoris–Kapčiamiestis nuo Lietuvos Respublikos valstybinės sienos su Lenkijos Respublika iki Kauknorio kaimo Lazdijų rajone, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai gabeno 4905 litrus 82-90 proc. stiprumo etilo alkoholio koncentracijos denatūruoto etilo alkoholio iki kol 2008 m. rugpjūčio 21 d., apie 0.30 val., buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad G. J. 2008 m. rugpjūčio 20 d. iš Lenkijos Respublikos, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo” 2.3 punktą, automobiliu “VW LT 40” (duomenys neskelbtini) keliu Berezninkai–Kauknoris–Kapčiamiestis, nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Lenkijos Respublika iki Kauknorio kaimo Lazdijų rajone, neteisėtai gabeno 4905 litrus 82-90 proc. etilo alkoholio koncentracijos denatūruoto etilo alkoholio, t. y. akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – 208 050, 31 Lt vertės, kol 2008 m. rugpjūčio 21 d., apie 00.30 val., buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Kasaciniu skundu nuteistasis G. J. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 3 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendį nepakeistą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas G. J. veiką iš BK 201 straipsnio 2 dalies į BK 199² straipsnio 1 dalį, netinkamai vertino įrodymus, pažeidė BK 20 straipsnio 5 dalį. BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas yra akcizais apmokestinama prekė; kokios prekės yra akcizų objektas, tiek veikos padarymo metu, tiek šiuo metu nustato Akcizų įstatymo 2 straipsnis. Veikos padarymo metu galiojantis įstatymas denatūruoto etilo alkoholio nepriskyrė prie akcizais apmokestinamų prekių (25 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 26 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatyti atvejai). Spręsdamas klausimą dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 201 straipsnio 2 dalies į BK 199² straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas turėjo neginčijamai nustatyti, kad G. J. vežtas denatūruotas etilo alkoholis nepriskiriamas prie to, kuriam netaikomas akcizas. Spręsdamas tai, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Muitinės laboratorijos 2008 m. gruodžio 8 d. ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2009 m. balandžio 16 d. specialistų išvadomis. Skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas įvertino tik minėtų išvadų rezoliucines dalis; nuosprendyje neįvertinti visi konkretūs specialistų išvadų prieštaravimai ir jų įtaka išvadų patikimumui, taip pat išvados skundžiamame nuosprendyje įvertintos nesiejant jų su specialistų paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu. Išvadose nurodyta visiškai skirtinga kasatoriaus gabento skysčio sudedamųjų dalių kiekybinė koncentracija: 2008 m. gruodžio 8 d. išvadoje tirtuose skysčiuose nustatyta ne mažesnė kaip 10 proc. izopropilo alkoholio koncentracija, o 2009 m. balandžio 16 d. išvadoje – 9 proc. izopropilo koncentracija. Dviejose specialistų išvadose esantys koncentracijų skirtumai žymiai viršija paties specialisto A. Nikos, apklausto kaip specialisto teisme, nurodytas paklaidas. Šis specialistas taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu lenkai netaiko akcizo šioms prekėms, tai ir Lietuva netaikytų, jeigu jos atitiktų Lenkijos denatūravimo formules, tačiau tokių duomenų duodamas išvadą jis neturėjo. Iš specialisto paaiškinimų matyti, kad sprendžiant, ar denatūruotas etilo alkoholis gali būti akcizo objektas, specialisto tyrimo metu svarbu nurodyti, iš kur prekės atgabentos, ir tada aiškintis, ar toje Europos Sąjungos šalyje, iš kurios atgabentos prekės, vidaus teisės aktais nėra numatytos išimtys dėl akcizo mokesčio taikymo minėtoms prekėms. Apeliacinės instancijos teismas į tai nekreipė dėmesio, nesprendė dėl būtinumo tirti, ar G. J. gabentam skysčiui pagal Lenkijos Respublikos vidaus teisės aktus yra numatytos išimtys dėl akcizo mokesčio taikymo, nors bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir skystį gaminanti bendrovė, ir jos adresas, ir telefono numeris. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgęs į papildomus specialistų paaiškinimus, į gabento skysčio gamintojo duomenis, netinkamai įvertino specialistų išvadas ir pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Įrodymų vertinimo pažeidimai sutrukdė teismui įžvelgti būtinybę nustatyti papildomas šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir kartu teisingai išspręsti bylą. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo, t. y. kiekvieno įrodymo, ypač specialistų išvadų, vertinimo atskirai, nesiejant jų su kitais byloje esančiais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kasatoriaus gabentas skystis yra ne Lenkijos Respublikos, o trečiųjų šalių gaminys. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė, remdamasis tuo, kad gabentas skystis turi Bendrijų prekių statusą, kaip tai numatyta 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93, kuriame nustatyta, jog tais atvejais, kai negalima įrodyti, kad prekės turi Bendrijos prekių statusą, laikytina, kad prekės neturi Bendrijos prekių muitinio statuso. Tačiau, anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje spręsdamas dėl denatūruoto etilo alkoholio gamintojo šalies, neturėjo pagrindo remtis tik 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2454/93, nes šis reglamentas skirtas muitams apskaičiuoti ir pagal šį reglamentą būtent EB muitų taikymo srityje yra suformuluota prezumpcija, jog jei nepateikiami dokumentai, kad prekės turi EB prekių statusą, laikoma, kad jos neturi EB prekių muitinio statuso, t. y. jos prilyginamos atgabentoms iš trečiųjų šalių ir tada taikomi atitinkami muitų mokesčiai. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje, įskaitant ir šią, sprendžiant kaltės klausimą, prezumpcijomis (jei nepateikti įsigijimo dokumentai, prekė laikoma pagaminta trečiojoje šalyje), negalima vadovautis, o kiekvienas asmenį kaltinantis faktas turi būti įrodytas konkrečiu įrodymu ar jų visuma (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma – jo parodymais, sulaikymas prie Lietuvos-Lenkijos sienos, ant skysčio talpų priklijuotose etiketėse esanti informacija apie skystį pagaminusią Lenkijos bendrovę, realų šios bendrovės egzistavimą (šis faktas bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtas) – patvirtino priešingą faktą nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, t. y. kad skystis yra pagamintas Lenkijoje. Kasatorius pabrėžia, kad net jei bylos nagrinėjimo metu būtų neginčijamais įrodymais nustatyta, kad gabentas denatūruotas etilo alkoholis yra apmokestinamas akcizų mokesčiu pagal Akcizų įstatymą, pripažinti jį kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį nebūtų teisinio pagrindo. Vien konkretaus tyčinio nusikaltimo objektyviųjų požymių nustatymas asmens veikoje savaime nesudaro pagrindo jį pripažinti kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo. Būtina nustatyti ir asmens tyčią. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis akivaizdžiai supratęs, jog gabena akcizais apmokestinamas prekes, ir norėjęs būtent taip veikti. Kasatorius teigia, kad asmens suvokimas apie gabenamų prekių apmokestinimą akcizo mokesčiu (kasacinės nutartys Nr. 2K-565/2010, 2K-548/2009, 2K-303/2009, 2K-308/2009) turėtų būti akivaizdus, t. y. kai ir be specialių žinių aišku, kad gabenamos prekės yra akcizų mokesčio objektas arba byloje esantys įrodymai, patvirtina asmens negalėjimą nesuvokti, kad jis neteisėtai gabena akcizais apmokestinamas prekes. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių įrodymų apie tai, kad jo gabentos prekės yra akcizų mokesčio objektas ir jis siekia jo išvengti. Nuo pat bylos pradžios jis teigė davęs nuoseklius parodymus, kad manė gabenantis skiediklį. Etiketėse esanti informacija taip pat leido suprasti, kad tai Lenkijos Respublikoje, konkrečiai gamykloje (duomenys neskelbtini), pagamintas skiediklis. Byloje esančių specialistų išvadų prieštaravimai iki šiol nepašalinti. Nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad ankstesnis jo teistumas už panašią veiką rodo akivaizdų jo suvokimą apie gabentų prekių apmokestinimą akcizų mokesčiu, ankstesnis teistumas leidžia daryti visiškai priešingą išvadą apie jo suvokimą dėl gabento skysčio apmokestinimo akcizo mokesčiu, nei nurodė apeliacinės instancijos teismas.

Dėl neteisingo veikos perkvalifikavimo, pasak kasatoriaus, teismas neteisingai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. G. J. mano, kad jam turėjo būti pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nuo pat tyrimo pradžios jis teigia pripažinęs esmines bylos aplinkybes – neteisėtą denatūruoto etilo alkoholio gabenimą – ir niekada neneigė šio neteisėto veikimo. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, akivaizdžiai kertinį dėmesį skyrė neigiamai G. J. apibūdinančioms aplinkybėms ir visiškai nevertino aplinkybių, kurios jį apibūdina teigiamai ir leidžia manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskyrus laisvės atėmimo bausmės (kasatorius turi nepilnametį išlaikymo reikalingą sūnų, išlaikė ir iki šiol išlaiko neįgalią sutuoktinę O. J., iki 2010 m. birželio 7 d. turėjo legalų pajamų šaltinį, t. y. individualią įmonę, reguliariai mokėjo privalomus mokėti mokesčius, kaip įmonės savininkas, o nuo 2010 m. rudens oficialiai įsidarbino Norvegijoje ir dirba bei gyvena ten iki šiol). Šios aplinkybės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, todėl pagrįstai jam buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Atsiliepimu į nuteistojo G. J. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras R. Žukauskas prašo G. J. kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius nesutinka skunde su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis – tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Prokuroras pabrėžia, kad G. J. pagrįstai pripažintas padaręs BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Byloje esančiais duomenimis – specialistų išvadomis bei paaiškinimais – teismo posėdžiuose patikimai nustatyta, jog G. J. neteisėtai disponavo denatūruotu etilo alkoholiu, kuris neatitinka Lietuvoje taikomų etilo alkoholio denatūravimo formulių reikalavimų, taip pat neatitinka nė vienos Europos Sąjungos šalies, iš jų ir Lenkijos Respublikos, visiško etilo alkoholio denatūravimo formulių, nurodytų Komisijos reglamente (EB) Nr. 3199-93. G. J. gabeno denatūruotą etilo alkoholį be jokių tokio pobūdžio prekės kilmę patvirtinančių dokumentų. Taip pat G. J. jį sulaikiusiems pareigūnams nepateikė ir dokumentų, patvirtinančių, kad jo gabentas etilo alkoholis turi Bendrijos prekių statusą, kaip tai numatyta 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93. Atmestini ir nuteistojo kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo kreiptis į ant talpyklų esančių etikečių nurodytą Lenkijos gamintoją ir aiškintis, ar jo gaminamo etilo alkoholio sudėtis atitinka G. J. gabento etilo alkoholio sudėtį, taip pat ar gabento etilo alkoholio denatūrato formulė atitinka Lenkijos Respublikoje galiojančios denatūravimo formules, nes buvo surinkta pakankamai įrodymų, kad G. J. disponavo denatūruotu etilo alkoholiu, kuris neatitinka nė vienos Europos Sąjungos šalies, iš jų ir Lenkijos Respublikos, visiško etilo alkoholio denatūravimo formulių, nurodytų Komisijos reglamente (EB) Nr. 3199-93 „Dėl visiško etilo alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų tikslais“. Veiką kasatorius padarė, veikdamas tiesiogine tyčia. Nustatant kaltininko tyčios turinį ir kryptingumą svarbią reikšmę turi neteisėto disponavimo denatūruotu etilo alkoholiu aplinkybės – jo įgijimas, pasirinktas gabenimo būdas, suradimo aplinkybės, tai, ar kaltininkas ir anksčiau yra vertęsis panašia neteisėta veikla, bei kiti objektyvūs bylos duomenys. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad G. J., būdamas anksčiau teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, baustas ir administracine tvarka, savo automobiliu krovinį gabeno naktį, aplinkiniais, sunkiam kroviniui gabenti nepritaikytais duobėtais keliais, neturėdamas įsigijimą patvirtinančių dokumentų, be važtaraščio, slėpdamas jį po legaliai gabenamomis daržovėmis, pagrįstai konstatavo, kad jis suprato, jog jo automobilyje esantis krovinys yra denatūruotas etilo alkoholis, ir žinodamas, kad už neteisėtą disponavimą juo gali grėsti baudžiamoji atsakomybė, sąmoningai pasirinko tokį gabenimo būdą, kuris apsunkintų krovinio suradimą. Be to, įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad jis kartu su denatūruotu etilo alkoholiu įgijo ir gabeno ir 20 kub. dm talpos bakelį su skysčiu, kuris, kaip paaiškino specialistai, yra naudojamas denatūruoto etilo alkoholio skiedinių gamybai. Įvertinęs šias aplinkybes kartu su nustatytais objektyviais nusikalstamos veikos požymiais, apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai nuteistojo parodymus, kad jis nesuprato, jog gabena akcizais apmokestinamas prekes, įvertino kritiškai, kaip bandymą išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas G. J., kaip recidyvistui, pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Nors G. J. proceso metu iš dalies neneigė faktinių bylos aplinkybių, tačiau sau palankia linkme aiškino kai kurias aplinkybes, turinčias esminės reikšmės padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui – teigė, jog nežinojo, kad neteisėtai gabena akcizais apmokestinamas prekes. Anot prokuroro, pažymėtina ir tai, jog, nagrinėjant ankstesnes baudžiamąją ir administracines bylas, G. J. taip pat teigė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytų teisės pažeidimų, tačiau šis gailestis buvo formalus, nes, praėjus vos penkiems mėnesiams po apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo, G. J. vėl įvykdė analogišką sunkų nusikaltimą. Iki pirmosios G. J. apklausos ikiteisminiame tyrime policijos pareigūnai jau buvo surinkę pakankamai duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad G. J. prisipažinimas buvo savanoriškas ir nuoširdus. G. J. prisipažino dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ne savo noru, o dėl byloje surinktų įrodymų, bausmė jam nėra aiškiai per griežta.

Kasacinis skundas atmestinas.

Pagal BK 199² straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, teisės taikymo klaidos, kvalifikuojant nuteistojo G. J. nusikalstamą veiką, nepadarė. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 199² straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino G. J. gabentas medžiagas BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyku – akcizais apmokestinama preke. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Akcizų įstatymo, Tarybos direktyvos Nr. 92/83/EEB, Komisijos reglamento (EB) Nr. 3199-93 nuostatas, tinkamai atskleidė teisės normos blanketiškumą, pagrįstai pripažino, kad denatūruotas etilo alkoholis, su kurio neteisėtu disponavimu susijusi nagrinėjama baudžiamoji byla, gali būti akcizo objektas. G. J. gabentas denatūruotas etilo alkoholis neatitiko Lietuvoje taikomų etilo alkoholio denatūravimo formulių reikalavimų, taip pat nė vienos ES šalies visiško etilo alkoholio denatūravimo formulių. Apeliacinės instancijos teismas aiškinosi įrodymų, esančių byloje (specialistų išvadų, kitų įrodymų) prieštaravimus, šiuos pašalino.

Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą. 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi kasacinės instancijos teismui grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 3 d. nuosprendyje išsamiai pasisakyta dėl nacionalinės ir tarptautinės regioninės teisės aktų sisteminio aiškinimo šioje byloje, taip pat pašalinti visi įrodymų prieštaravimai, esantys byloje – tinkamai laikytasi BPK 386 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gegužės 28 d. nutartyje Nr. A6 -238/2007 pažymėjo, jog etilo alkoholis yra civilinės apyvartos objektas, gali būti laikomas preke. Ūkio subjektai ir kiti asmenys, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, gali etilo alkoholį gaminti, perdirbti, laikyti, pirkti, parduoti, importuoti ir eksportuoti. Egzistuojant teisėtai alkoholio rinkai ir apyvartai, neteisėtai pagamintas alkoholis konkuruoja su teisėtai apyvartoje esančiu alkoholiu, gali daryti įtaką teisėtai alkoholio rinkai ir apyvartai. Todėl fiskalinio neutralumo principas šiuo atveju neleidžia mokestine prasme skirtingai vertinti teisėtai ir neteisėtai pagaminto etilo alkoholio. Akcizais apmokestinamų produktų išleidimas vartojimui yra ir šių produktų importas, įskaitant ir neteisėtą, jeigu jiems nebuvo pritaikytas laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimas. Taigi akcizais apmokestinamo produkto teisėtas ar neteisėtas gabenimas už akcizo mokėjimo laikino atidėjimo režimo ribų, reiškia jo išleidimą vartojimui ir suponuoja prievolės mokėti akcizą atsiradimą.

G. J. savo kasaciniame skunde taip pat nurodo nepagrįstai jam nepritaikytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaip teisės taikymo klaidą. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentais dėl to, kad G. J. iš dalies prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ne savo noru, o dėl byloje surinktų duomenų, patvirtinančių jo kaltę, vadinasi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė jam negali būti pripažinta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. J. kasacinį skundą atmesti.