Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, G. J. į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2008 m. rugpjūčio 21 d. iki 2008 m. rupgjūčio 22 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyta galutinė bausmė – 98 MGL (12 740 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 103 straipsniu, iš G. J. VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės naudai priteista 354 Lt (trys šimtai penkiasdešimt keturi litai) turėtoms proceso išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. rugpjūčio 20 d. iš Lenkijos Respublikos, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 “Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo” 2.3 punktą, automobiliu “VW LT 40”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keliu Berezninkai – Kauknoris – Kapčiamiestis, nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Lenkijos Respublika iki Kauknorio kaimo Lazdijų rajone, neteisėtai gabeno akcizais amokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – 208 050, 31 Lt vertės 4905 litrus 82-90 % etilo alkoholio koncentracijos denatūruoto etilo alkoholio, kol 2008 m. rugpjūčio 21 d., apie 00.30 val., buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad: G. J. savo automobiliu vyko į Lenkiją, ten susitiko su iš matymo pažįstamu lenku; Lenkijos piliečiui perdavė savo automobilį, kuris nenustatytoje vietoje į jį pakrovė 150 vnt. plastikinių 33 l talpos bakelių su skysčiu; lenkas pasakė, kad jis (G. J. ) neturi licencijos tokiam kroviniui, todėl patarė į mašinos galą pridėti daržovių; dokumentai šioms prekėms nebuvo pateikti ir G. J. jų nepareikalavo, nors jis yra verslininkas, pastoviai vežantis prekes iš Lenkijos į Lietuvą, todėl puikiai žino, kokie dokumentai reikalingi įsigyjant ir gabenant prekes iš Lenkijos į Lietuvą; už pervežimą iki Marijampolės Lenkijos pilietis pažadėjo 2 000 Lt užmokestį, kas žymiai viršijo G. J. gaunamas pajamas iš prekybos; G. J. Lenkijoje su dokumentais įsigijo įvairių daržovių, kuriomis užkrovė plastikinius bakelius. Aptartos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, apelianto nuomone, leidžia daryti išvadą, kad G. J. buvo gerai žinoma, jog jis įgyja ir gabena akcizais apmokestinamas prekes, kurias įgyti ir pervežti Lietuvos Respublikos teritorijoje, atsižvelgiant į jų kiekį, buvo reikalingi dokumentai, patvirtinantys muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą ir norėjo taip veikti. Todėl G. J. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

G. J. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. rugpjūčio 20 d. iš Lenkijos Respublikos, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 “Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo” 2.3 punktą, automobiliu “VW LT 40”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keliu Berezninkai – Kauknoris – Kapčiamiestis, nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Lenkijos Respublika iki Kauknorio kaimo Lazdijų rajone, neteisėtai gabeno akcizais amokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – 208 050, 31 Lt vertės 4905 litrus 82-90 % etilo alkoholio koncentracijos denatūruoto etilo alkoholio, kol 2008 m. rugpjūčio 21 d., apie 00.30 val., buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Apygardos teismas G. J. nusikalstamą veiką iš BK 199² straipsnio 1 dalies į BK 201 straipsnio 2 dalį perkvalifikavo pripažinęs, jog byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad denatūruotas etilo alkoholis, kuriuo neteisėtai disponavo G. J. , buvo pagamintas Lenkijos Respublikoje ir atitinka šios šalies denatūravimo formules. Dėl šių aplinkybių, nuosprendį priėmusio teismo teigimu, G. J. gabentas etilo alkoholis nepriskirtinas etilo alkoholiui, kuriam pagal Akcizų įstatymą taikomas akcizo mokestis.

BK 201 straipsnyje, pagal kurį G. J. kaltu pripažino apygardos teismas, numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais, nedenatūruotu, denatūruotu ar techniniu etilo alkoholiu bei jų skiediniais. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt ar daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) arba juos realizavo. Šiame BK specialiosios dalies straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo tiesioginis objektas – namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio, jo skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo ir realizavimo tvarka. Šio nusikaltimo dalykas – namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, nedenatūruotas, denatūruotas ir techninis etilo alkoholis, jų skiediniai (mišiniai) ir aparatai, skirti namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Tuo tarpu BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Šio nusikaltimo sudėtis – formali, t. y. akcizais apmokestinamų prekių įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu ir kiekviena iš jų alternatyvi veika gali sudaryti savarankišką nusikaltimą. BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas gali būti prekės, apmokestinamos akcizais. Būtinas BK 199² straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis yra disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nustatytos tvarkos pažeidimas. Tokią tvarką nustato atitinkami teisės aktai, todėl šio straipsnio dispozicija yra blanketinė. Pagal Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas (veikos padarymo metu galiojusio Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987) 2 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 10 dalis, 24 straipsnio 1 dalis; Tarybos direktyvos 92/83/EEB V skirsnis) etilo alkoholis Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungos muitų teritorijoje, yra akcizinė prekė. Be kita ko, Akcizų įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 1 punkte nustatyta, kad etilo alkoholiu laikomi Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 2207 ir 2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Tarybos direktyvos 92/83/EEB 20 straipsnio pirmojoje įtraukoje.

2) Etilo alkoholiui, kuris pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu pagal 1993 m. lapkričio 22 d. Europos Komisijos reglamentą 3199/93/EB dėl visiško etilo alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų tikslais.

Taigi, Akcizų įstatymas numato du atvejus, kuomet etilo alkoholiui akcizas netaikomos. Vadinasi, visais kitais, Akcizų įstatymo 26 straipsnyje nenumatytais atvejais, etilo alkoholiui yra taikomas akcizo mokestis. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje svarbu nustatyti, ar nuteistojo G. J. gabentas etilo alkoholis yra akcizų objektas. Šiai reikšmingai teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybei nustatyti ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirti ir atlikti trys Muitinės laboratorijos specialistų tyrimai, kurių išvadų, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apygardos teismas nevertino ir dėl jų įrodomosios vertės nepasisakė, tokiu būdu pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Iš Muitinės laboratorijos specialisto išvados Nr. 8C0064 matyti, kad tyrimui pateikti bespalvio skysčio, rasto G. J. vairuojamame automobilyje „VW LT 40“, mėginiai, esantys plastikinėse talpyklose Nr. M1-M5, yra sudėtiniai organiniai tirpikliai, sudaryti iš etilo alkoholio ir izopropilo alkoholio mišinio su propilenglikolio ir bitrekso priedais. Tirti pateikti produktai sudaryti iš dviejų tirpiklių (etilo alkoholio ir izopropilo alkoholio) mišinio, priskiriami sudėtiniams organiniams tirpikliams ir klasifikuojami KN 3814 pozicijoje, 3814 00 90 subpozicijoje. Etilo alkoholis, tyrimui pateiktuose tirpikliuose, denatūruotas izopropilo alkoholiu ir bitreksu, tačiau neatitinka nei vienos Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakyme Nr. 135 patvirtintos etilo alkoholio denatūravimo formulės reikalavimų. Specialistas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į tirti pateiktų produktų sudėtį, šie skysčiai yra akcizo objektas. Jų nacionalinis papildomas kodas – X107 (t. 1 b.l. 104-105). Muitinės laboratorijos specialisto išvadoje Nr. 9C0016 nurodyta, kad tyrimui pateiktose talpose, paženklintose nuo M-1 iki M-5, esantys skysčiai yra denatūruotas etilo alkoholis, kurių KN kodas yra 2207 20 00, Nacionalinis papildomas kodas – X107. Atsižvelgęs į tai, kad visi tyrimui pateikti skysčiai – denatūruotas etilo alkoholis, neatitinka Lietuvoje taikomų etilo alkoholio denatūravimo formulių reikalavimų, taip pat neatitinka nei vienos Europos Sąjungos šalies visiško etilo alkoholio denatūravimo formulių, nurodytų Komisijos reglamente (EB) Nr. 3199-93 „Dėl visiško etilo alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų tikslais“, tyrimą atlikęs specialistas padarė išvadą, kad tirti pateiktose talpose esantys skysčiai apmokestinami akcizo mokesčiu pagal Akcizų įstatymo 24 straipsnio 1 dalį (t. 1 b.l. 117-118). Iš Muitinės laboratorijos specialisto išvados Nr. 9C0012 matyti, kad tyrimui pateiktose talpose, paženklintose nuo M-6 iki M-85, nuo M-91 iki M-150 bei keturiose talpose su ženklais „M-„ (be numerio), esantys skysčiai yra denatūruotas etilo alkoholis. Tyrimui pateiktų skysčių kodas yra 2207 20 00, Nacionalinis papildomas kodas – X107. Atsižvelgęs į tai, kad visi tyrimui pateikti skysčiai – denatūruotas etilo alkoholis, neatitinka Lietuvoje taikomų etilo alkoholio denatūravimo formulių reikalavimų, taip pat neatitinka nei vienos Europos Sąjungos šalies visiško etilo alkoholio denatūravimo formulių, nurodytų Komisijos reglamente (EB) Nr. 3199-93 „Dėl visiško etilo alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų tikslais“, tyrimą atlikęs specialistas padarė išvadą, kad tirti pateiktose talpose esantis skystis apmokestinamas akcizo mokesčiu pagal Akcizų įstatymo 24 straipsnio 1 dalį (t. 1 b.l. 112-114). Taigi, iš pirmiau aptartų bylos duomenų matyti, jog specialisto išvada Nr. 8C0064 iš dalies nesutampa su specialisto išvada Nr. 9C0016 – pirmojoje specialisto išvadoje nurodyta, jog tyrimui pateiktų skysčių Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas yra 3814 00 90, tuo tarpu antrojoje specialisto išvadoje šis kodas nurodytas Nr. 2207 20 00. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialisto išvadą Nr. 9C0016 davęs Muitinės laboratorijos vyriausiasis inspektorius A. Nika paaiškino, jog specialisto išvada Nr. 8C0064 iš dalies skiriasi nuo specialisto išvados Nr. 9C0016 dėl tos priežasties, kad pirmąjį tyrimą atlikusi specialistė nustatė, jog tirpiklių koncentracija skystyje sudaro daugiau nei dešimt procentų, o atliekant antrąjį specialisto tyrimą buvo nustatyta, jog tirpiklių koncentracija yra mažiau nei dešimt procentų. Tačiau A. Nika patvirtino, kad šis specialistų išvadų neatitikimas esmės nekeičia, kadangi, kaip konstatuota abejose specialistų išvadose, tyrimui pateiktas etilo alkoholis neatitinka Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse taikomų etilo alkoholio denatūravimo formulių reikalavimų (t. 2 b.l. 187-188). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmiau minėtos specialisto išvados iš esmės sutampa ir su Lietuvos Policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(6829/8131)-IS1-8741, kurią pateikusios specialistės padarė tikėtiną išvadą, jog skystis, rastas G. J. vairuojamame automobilyje, yra acetonu ir denatonio benzoatu (bitreksu) denatūruotas etilo alkoholis (t. 1 b.l. 95-98). Viena iš šią išvadą pateikusių specialisčių N. Kuliešienė teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ištyrus pateikto skysčio rūšinę priklausomybę nustatyta, jog tai yra denatūruotas etilo alkoholis, kadangi jame buvo rastos priemaišos. Specialistė taip pat nurodė, kad buvo duota tikėtina išvada, kadangi nebuvo nustatyti tikslūs priemaišų kiekiai (t. 2 b.l. 57-60). Taigi, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančiais duomenimis – specialistų išvadomis bei paaiškinimais teismo posėdžiuose, patikimai nustatyta, jog G. J. neteisėtai disponavo denatūruotu etilo alkoholiu, kuris neatitinka Lietuvoje taikomų etilo alkoholio denatūravimo formulių reikalavimų, taip pat neatitinka nei vienos Europos Sąjungos šalies visiško etilo alkoholio denatūravimo formulių, nurodytų Komisijos reglamente (EB) Nr. 3199-93 „Dėl visiško etilo alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų tikslais“. Vadinasi, nėra pagrindo išvadai, kad G. J. gabentam etilo alkoholiui gali būti taikomos Akcizų įstatymo 26 straipsnyje numatytos akcizo mokesčio netaikymo išimtys.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos išvada, kad bylos medžiagoje yra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad etilo alkoholis, už kurio neteisėtą disponavimą nuteistas G. J. , buvo pagamintas Lenkijos Respublikoje. Bylos duomenimis patikimai nustatytą, tą pripažino ir nuosprendį priėmęs teismas, kad G. J. denatūruotą etilo alkoholį gabeno be jokių tokio pobūdžio prekės kilmę patvirtinančių dokumentų. Taip pat G. J. jį sulaikiusiems policijos pareigūnams nepateikė ir dokumentų, patvirtinančių, kad jo gabentas etilo alkoholis turi Bendrijos prekių statusą, kaip tai numatyta 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93. Tuo tarpu, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr.2454/93, išdėstančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas 314c (TIC3) ir 812 (TIC2) straipsniuose, nustatyta, jog tais atvejais, kai negalima įrodyti, kad prekės turi Bendrijos prekių statusą, laikytina, kad prekės neturi Bendrijos prekių muitinio statuso. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad etilo alkoholis, kuriuo neteisėtai disponavo G. J. , buvo pagamintas Lenkijos Respublikoje, iš esmės grindė tuo, kad ant plastikinių butelių, kuriuose buvo gabenamas skystis, užklijuota etiketė, pažyminti, jog produktas pagamintas Lenkijos Respublikoje, bei specialistės N. Kuliešienės teisiamajame posėdyje duotais paaiškinimais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendį priėmęs teismas, vertindamas specialistės N. Kuliešienės parodymus, iškreipė jų tikrąją esmę. Antai, apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad “…tirtas skystis gali būti priskirtas ir prie techninio etilo alkoholio, nes atitiko ženklinimą ant bakelių…”. Tuo tarpu iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad N. Kuliešienė parodė, jog ant bakelio esantis lipdukas atitinka tik bendruosius alkoholio požymius ir pažymėjo, kad Kriminalistinių tyrimų centre buvo atliktas tik kokybinis pateikto skysčio tyrimas. Neatlikus kiekybinio skysčio tyrimo, nebuvo galima nustatyti skysčio sudedamųjų dalių koncentracijų kiekių bei pasisakyti dėl denatūravimo formulių, kaip tai padarė Muitinės labaratorijos specialistai savo išvadose. Specialistė taip pat paaiškino, kad nenustačius priemaišų kiekio, negalima pasakyti, ar tai gamykliniu, ar namudiniu būdu pagamintas alkoholis (t. 2 b.l. 57-60). Apklausta apeliacinės instancijos teisme specialistė N. Kuliešienė papildomai paaiškino, kad etiketės, kurios buvo užklijuotas ant bakelių, neinformatyvios, ant jų nurodyta tik tiek, kad tai yra denatūruotas etilo alkoholis, tačiau jokios informacijos apie denatūravimo formulę nėra (t. 2 b.l. 1465167). Taigi, priešingai nei nurodyta apygardos teismo nuosprendyje, specialistė N. Kuliešienė kategoriškai nepatvirtino, kad tirti pateiktas skystis buvo pagamintas Lenkijos Respublikoje ir jo sudėtis atitinka etiketėje nurodytą sudėtį. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad denatūruotas etilo alkoholis, kuriuo neteisėtai disponavo nuteistasis G. J. , buvo pagamintas Lenkijos Respublikoje. Kita vertus, net ir pripažinus, kad G. J. neteisėtai disponavo Lenkijoje pagamintu denatūruotu etilo alkoholiu, ši aplinkybė neduotų pagrindo išvadai, kad šiai prekei gali būti netaikomas akcizo mokestis. Kadangi, kaip jau buvo minėta, byloje surinktais duomenimis patikimai nustatyta, jog G. J. gabentas etilo alkoholis neatitinka nei Lietuvoje, nei kitoje Europos Sąjungos valstybėje taikomų etilo alkoholio denatūravimo formulių reikalavimų.

Prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad nuosprendį piėmęs teismas neteisingai nustatė ir subjektyviuosius G. J. padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nuteistasis G. J. teisiamajame posėdyje ir apeliacinės instancijos teisme teigė, kad 2008 metų rugpjūčio mėnesį vyko į Lenkiją, kur iš matymo pažįstamas Lenkijos pilietis, pravarde „Mažius“, paprašė parvežti langų ploviklį ar tai skiediklį į Lietuvą, už tai pažadėdamas 2000 Lt atlygį. Nuteistajam sutikus, jis davė minėtam Lenkijos piliečiui savo automobilį „VW LT 40“, kurį pastarasis grąžino pakrautą plastmasiniais bakeliais. Lenkijos pilietis su G. J. važiavo iki Suvalkų, ten išlipo ir susitarė su nuteistuoju susitikti Marijampolėje, prie degalinės „Lukoil“, kur ir planavo atsiimti krovinį. Nuteistasis savo parodymuose patvirtino supratęs, jog neteisėtai gabena Lenkijos piliečio pakrautas prekes, tačiau manęs, kad tai akcizais neapmokestinamos prekės. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Nustatant kaltininko tyčios turinį ir kryptingumą svarbią reikšmę turi neteisėto disponavimo denatūruotu etilo alkoholiu aplinkybės – jo įgijimas, pasirinktas gabenimo būdas, suradimo aplinkybės, tai, ar kaltininkas ir anksčiau yra vertęsis panašia neteisėta veikla bei kiti objektyvūs bylos duomenys. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenimis patikimai nustatytų aplinkybių visetą – tai, kad G. J. , būdamas anksčiau teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką ir baustas administracine tvarka, savo automobiliu krovinį gabeno nakties metu, aplinkiniais, sunkiam kroviniui gabenti nepritaikytais duobėtais keliais, neturėdamas įsigijimą patvirtinančių dokumentų, be važtaraščio, slėpdamas jį po legaliai gabenamomis daržovėmis – konstatuoja, kad G. J. suprato, kad jo automobilyje esantis krovinys yra denatūruotas etilo alkoholis ir suprasdamas, kad už neteisėtą disponavimą etilo alkoholiu gali grėsti baudžiamoji atsakomybė, sąmoningai pasirinko tokį gabenimo būdą, kuris apsunkintų krovinio suradimą. Taip pat akivaizdu, jog nuteistasis suprato, kad jis gabena akcizais apmokestinamas prekes ir norėjo taip veikti.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. J. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, jog apygardos teismas nepagrįstai G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Šis apeliacinio skundos argumentas taip pat pagrįstas.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išsiaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti būtina konstatuoti vieną iš trijų alternatyvų: kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti ją darant dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pripažįstamas tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis G. J. savo parodymuose viso proceso metu iš dalies neneigė faktinių bylos aplinkybių, tačiau sau palankia linkme aiškino kai kurias aplinkybes, turinčias esminę reikšmę padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui – teigė, jog nežinojo ir negalėjo žinoti, kad neteisėtai gabena akcizais apmokestinamas prekes. Tokie G. J. parodymai buvo paneigti byloje surinktais įrodymais. Todėl, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, G. J. parodymai dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių negali būti pripažįstami išsamiais. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuoširdus kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pripažįstamas tik tada, kai jis savanoriškai pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2008 m. rugpjūčio 21 d., policijos pareigūnams suradus ir paėmus G. J. vairuojamame automobilyje 4905 litrus denatūruoto etilo alkoholio. Nuteistasis G. J. pirmąjį kartą buvo apklaustas jau po minėto etilo alkoholio suradimo. Tai reiškia, kad iki pirmosios G. J. apklausos ikiteisminiame tyrime policijos pareigūnai jau buvo surinkę pakankamai duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad G. J. dalinis prisipažinimas buvo savanoriškas ir nuoširdus. Akivaizdu, kad jis iš dalies prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ne savo noru, o dėl byloje surinktų duomenų, patvirtinančių jo kaltę. Juolab, kad po pirmosios G. J. apklausos ikiteisminiame tyrime naujų esminių aplinkybių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, nepaaiškėjo. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi.

Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę G. J. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, atsižvelgia į tai, jog padarytas sunkus, baigtas, tyčinis nusikaltimas. Kita vertus, atsižvelgtina ir į tai, kad nors nusikalstama veika ir buvo baigta, tačiau reali žala įstatymo saugomoms vertybėms – ekonomikai ir nustatytai verslo tvarkai – nekilo, nelegaliai gabenamas denatūruotas etilo alkoholis sulaikytas, kas rodo mažesnį rūšinį nusikalstamos veikos pavojingumą. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad G. J. šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui už panašaus pobūdžio nusikaltimą, neatlikęs paskirtosios bausmės. Be to, už neteisėtą disponavimą denatūruotu etilo alholiu G. J. buvo baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo nuteistojo polinkį daryti priešingas teisei veikas. Akivaizdu, kad ir šis G. J. padarytas nusikaltimas buvo ne atsitiktinio elgesio pasekmė, bet iš esmės dėsningas jo ankstesnio elgesio rezultatas. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Vadovaujantis BK 56 straipsnio 1 dalimi, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, įstatymų leidėjas numatė alternatyvias bausmes – baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, neigiamai charakterizuojamą G. J. asmenybę, BK 56 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. J. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Turto konfiskavimas yra prievartinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, jog teismas privalo konfiskuoti darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Nusikalstamos veikos priemonės baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu kaltininkas ja naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti nusikalstamą veiką ar palengvintų jos padarymą.

Šioje byloje patikimai nustatyta, kad nuteistasis G. J. akcizais apmokestinamas prekes (denatūruotą etilo alkoholį) gabeno jam priklausančiu automobiliu „VW LT 40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nors automobilis, kuriuo G. J. gabeno akcizais apmokestinamą denatūruotą etilo alkoholį, nebuvo specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, jame nebuvo įrengta slėptuvių ar pan., tačiau akivaizdu, kad nuteistasis be šios transporto priemonės nebūtų galėjęs gabenti tokio didelio kiekio (4905 litrus) denatūruoto etilo alkoholio dideliu nuortoliu, t. y. iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Taigi, automobilis „VW LT 40“, kuriuo nuteistasis G. J. gabeno denatūruotą etilo alkoholį, laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, tiesiogiai panaudota akcizais apmokestinamai prekei gabenti, nes gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas. Todėl, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes ir remiantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, G. J. priklausantis automobilis „VW LT 40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš nuteistojo konfiskuotinas.

Tuo tarpu prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas pakeisti skundžiamą nuosprendį toje dalyje, kurioje nuspręsta sunaikinti 205 litrus denatūruoto etilo alkoholio ir šį kiekį etilo alkoholio konfiskuoti, nepagrįstas. BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas sprendimas dėl daiktinių įrodymų likimo. Šiuo atveju apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punktu, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad daiktinis įodymas – 205 litrai denatūruoto etilo alkoholio sunaikintinas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir šioje dalyje pakeisti skundžiamą nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nuosprendį pakeisti.

G. J. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 201 straipsnio 2 dalies į BK 199² straipsnio 1 dalį.

G. J. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirti bausmę – laisvės atėmimą dvejiems (2) metams, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008 m. rugpjūčio 21 d. iki 2008 m. rugpjūčio 22 d.

Bausmės pradžią G. J. skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, konfiskuoti iš G. J. automobilį „VW LT 40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.