- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-02
- Bylos Nr.
- e2A-179-1043/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13402-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Vyliaudaitė, Anita Sereikienė, Daina Lisaitė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- V. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Lisaitės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Vyliaudaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. J. ir atsakovo V. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1199-1195/2025 pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui V. D. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo bei išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – akcinė bendrovė Swedbank, Luminor Bank AS Lietuvos filialas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. J. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama – 1) nustatyti nepilnamečių vaikų R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnamečiai vaikai) gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nustatyti atsakovo V. D. (toliau – atsakovas) bendravimo su nepilnamečiais vaikai tvarką:
- Bendravimas savaitgaliai ir darbo dienomis:
- atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį lyginėmis metų savaitėmis, paimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžindamas sekmadienį 19 val. į jų gyvenamąją vietą;
- atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais darbo dienomis iš anksto su ieškove suderintu laiku vieną arba dvi dienas per savaitę, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos (mokyklos), pasibaigus vaikų užimtumui joje ar jų gyvenamosios vietos, ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.30 val. Apie savo ketinimą bendrauti su vaikais konkrečią darbo dieną atsakovas privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Atsakovas tokio bendravimo metu privalo užtikrinti nuoseklų suplanuoto tos dienos vaikų užimtumo, užduočių, veiklų, reikiamų padaryti darbų laikymąsi;
- Bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, taip pat moksleivių vasaros atostogų su tėvais metu.
- Bendravimas švenčių dienomis:
- atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais šiomis lyginių metų švenčių dienomis, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse 19 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą šventinės dienos 19 val.: sausio 1-ąją (Naujųjų metų diena), kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena), pirmąją Šv. Velykų dieną, birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), rugpjūčio 15-ąją (Žolinės), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų diena), gruodžio 25-ąją (pirmoji Šv. Kalėdų diena) ir 26-ąją (antroji Šv. Kalėdų diena) – vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 25-ąją 12.00 val., o ne šventinės dienos išvakarėse;
- atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais šiomis nelyginių metų švenčių dienomis, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse 19 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą šventinės dienos 19 val.: Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo diena), antrąją Šv. Velykų dieną, gegužės 1-ąją (Tarptautinė darbo diena), išskyrus, jeigu ši diena yra sekmadienis, kurį švenčiama Motinos diena, liepos 6-ąją (Valstybės diena), lapkričio 2-ąją (Vėlinės), gruodžio 24-ąją (Kūčių diena) ir gruodžio 25-ąją (pirmoji Šv. Kalėdų diena) – vaikus į jų gyvenamąją vietą grąžina gruodžio 25-ąją 12.00 val., o ne 19.00 val.;
- atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais kiekvienų metų: pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena). Jeigu ši diena nėra savaitgalis, kurį atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais bendrąja tvarka, atsakovas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima šią šventinę dieną 11 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.; savo gimtadienio dieną tokia tvarka, kaip numatyta dėl bendravimo su vaikais gruodžio 25-ąją dieną;
- ieškovė bendrauja su vaikais kiekvienų metų: pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei nurodyta diena sutampa su atsakovo bendravimo su vaikais laikotarpiu savaitgaliais, tuomet atsakovas V. D. grąžina vaikus į vaikų gyvenamąją vietą šią šventinę dieną 11 val.; savo gimtadienio dieną. Jei nurodyta diena sutampa su atsakovo V. D. bendravimo su vaikais laikotarpiu savaitgaliais, tuomet atsakovas grąžina vaikus į vaikų gyvenamąją vietą šią šventinę dieną 11 val.;
- vaikų gimtadienio dieną ieškovė ir atsakovas su vaikais bendrauja po pusę vaikų laisvo nuo ugdymo įstaigos (mokyklos) laiko, išskyrus atvejus, kai šalys tarpusavyje susitaria dėl kitokios bendravimo su vaikais tvarkos. Jei nurodyta diena yra savaitgalis ir: (i) sutampa su atsakovo bendravimo su vaikais laikotarpiu savaitgaliais, tuomet atsakovas grąžina vaikus į vaikų gyvenamąją vietą šią šventinę dieną 15 val.; (ii) yra ieškovės bendravimo su vaikais laikotarpis, atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nurodytos dienos 14 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val.
- Bendravimas moksleivių vasaros atostogų metu:
- kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais moksleivių vasaros atostogų laikotarpiu turi teisę su nepilnamečiais vaikais nepertraukiamai praleisti ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų, bet ne daugiau kaip 28 kalendorines dienas;
- bendravimas su nepilnamečiais vaikais laikotarpiai vasaros atostogų nustatomi bendru šalių susitarimu. Šalys susitaria konkrečią bendravimo su nepilnamečiais tvarką likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki moksleivių vasaros atostogų pradžios;
- Tuo atveju, jeigu šalys nesusitarė kitaip, moksleivių vasaros atostogų laikotarpiu bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra tokia: (i) atsakovas turi teisę ir pareigą kiekvienais metais nepertraukiamai bendrauti su nepilnamečiais vaikais laikotarpiu nuo liepos 7 d. 10.00 val. iki liepos 20 d. 19 val., vaikus pasiimdamas ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą; (i) ieškovė turi teisę ir pareigą kiekvienais metais nepertraukiamai bendrauti su nepilnamečiais vaikais laikotarpiu nuo liepos 21 d. iki rugpjūčio 3 d.;
- tiek kiek bendravimo tvarka moksleivių vasaros atostogų laikotarpiu nenustato kitaip, įskaitant vėlesnį šalių susitarimą dėl šio laikotarpio, yra taikoma bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka;
- Visą kitą laiką, išskyrus tą, kuris yra nurodytas kaip atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikas, nepilnamečiai vaikai praleidžia su ieškove;
- Visais atvejais, jeigu atsakovas bendravimo tvarkoje nurodytu laiku ilgiau kaip vieną valandą neatvyko pasiimti nepilnamečių vaikų, laikoma, kad atsakovas atsisakė bendrauti su nepilnamečiais vaikais tą laikotarpį, o ieškovė turi teisę nepilnamečių vaikų užimtumą planuoti ir įgyvendinti savo nuožiūra;
- Atsakovas, vaikams esant su juo, privalo užtikrinti ieškovei galimybę susisiekti ir tiesiogiai pasikalbėti su vaikais ryšio priemonėmis;
- Vaikui susirgus, susižalojus ar patyrus traumą, atsakovas, kai su juo tuo metu yra vaikas, privalo pasirūpinti neatidėliotina vaiko sveikatos priežiūra, nedelsiant telefonu informuoti ieškovę ir jeigu vaiko būklė reikalauja tolesnės priežiūros namuose, vaiką grąžinti ieškovei. Vaikui susirgus, susižalojus ar patyrus traumą, dėl ko jis turi būti namuose ir nelanko ugdymo įstaigos (mokyklos), šiuo laikotarpiu vaikas yra prižiūrimas ieškovės gyvenamojoje vietoje, o atsakovo įprasta bendravimo tvarka šiuo laikotarpiu pakeičiama į atsakovo teisę aplankyti iš namų negalinti išvykti vaiką su ieškove suderintu laiku;
- Atsakovas savo bendravimo su vaikais laikotarpiu ketindamas išvykti su vaikais į kitą valstybę, apie tai prieš 30 kalendorinių dienų turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti ieškovę, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Tuo atveju, kai atsakovo planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su laikotarpiu, kai vaikai turi būti su ieškove, atsakovas turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) ieškovės sutikimą;
- Atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimai galimi tik bendru ieškovės ir atsakovo sutarimu. Laikoma, kad bendras ieškovės ir atsakovo sutarimas yra pasiektas tik tuo atveju, jeigu ieškovė aiškiai išreiškė savo pritarimą elektroniniame laiške, kurį išsiuntė atsakovui, arba šalys apsikeitė tarpusavyje sutikimais dėl bendravimo tvarkos pakeitimo SMS žinutėmis telefonu;
- Vykdydamos nustatytąją bendravimo su vaikais tvarką šalys bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis: ieškovė: tel.: (duomenys neskelbtini), el. p.: (duomenys neskelbtini); atsakovas: tel.: (duomenys neskelbtini), el. p.: (duomenys neskelbtini). Apie šiame punkte nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį prieš vieną dieną iki duomenų pasikeitimo, o apie gyvenamosios vietos adreso Lietuvoje pasikeitimą – prieš 10 kalendorinių dienų iki rekvizito pasikeitimo
3) nuo civilinės bylos iškėlimo dienos priteisti iš atsakovo periodinėmis piniginėmis išmokomis po 500,00 Eur kiekvienam vaikui mokamą kas mėnesinį išlaikymą iki jų pilnametystės dienos, kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas pinigines lėšas pervedant į ieškovės vardu atidarytą sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d., periodines išlaikymo nepilnamečiams vaikams išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 4) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 13 465,18 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą (2025 m. gegužės 8 d. teismo posėdis); 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys yra dviejų nepilnamečių vaikų tėvai, kurie santuokos nebuvo sudarę, gyveno iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė prašydama nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja pažymėjo, kad nepilnamečiai vaikai nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena kartu su ieškove, jų labai artimas emocinis ryšys, tuo tarpu vaikai su atsakovu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. laiką leidžia ir bendrauja nereguliariai, pas jį vaikai nakvoja vieną ar du kartus per mėnesį. Ieškovės prašoma nustatyti konkreti ir tiksli atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra būtina dėl nepilnamečių vaikų interesų, siekiant užtikrinti nuoseklumą vaikų gyvenime ir jų kasdienėse veiklose darbo savaitės eigoje, kuomet vaikai turi eiti į ugdymo įstaigą. Atsakovas išlaikymą teikia nereguliariai, tik iš dalies patenkindamas kai kuriuos būtinuosius vaikų poreikius, prie bendrų išlaidų vaikų išlaikymui prisideda nepakankamai. Ieškovė nurodė, kad bendra išlaikymo suma per mėnesį sudaro apie 1 760,00 Eur arba 880,00 Eur vienam vaikui vidutiniškai. Dėl atsakovo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus netinkamo vykdymo yra susidaręs išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas – ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki civilinės bylos iškėlimo dienos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė – 1) ieškovės reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinti iš dalies – dukros gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, o sūnaus su ieškove; 2) ieškovės reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkinti iš dalies – a) nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką švenčių dienomis, b) nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką – (i) mėnesio lygines savaites abu vaikai praleidžia su tėčiu; atsakovas vaikus iš motinos namų pasiima sekmadienį 18 val. ir į motinos namus parveža po savaitės sekmadienį 18 val.; (ii) mėnesio nelygines savaites abu vaikai praleidžia su mama – nuo sekmadienio 18 val. iki kito sekmadienio 18 val.; 3) ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies, išlaikymą priteisti atsižvelgiant į bendravimo su vaikais tvarką, o tuo atveju, jei bus nustatyta 50:50 bendravimo tvarka, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti po 200,00 Eur mėnesinių periodinių išmokų, iš ieškovės dukros išlaikymui priteisti po 200,00 Eur mėnesinių periodinių išmokų, o jei bus nustatyta siauresnė bendravimo su vaikais tvarka, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti po 250,00 Eur mėnesinių periodinių išmokų, iš ieškovės dukros išlaikymui priteisti po 250,00 Eur mėnesinių periodinių išmokų; 4) ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti, kaip nepagrįstą; 5) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad nepilnamečiai vaikai su ieškove liko gyventi ne atsakovo noru ir sutikimu, o dėl to, kad atsakovas buvo priverstas išsikelti iš namų dėl nuolatinių ieškovės keliamų konfliktų. Atsakovas vaikams suteikia tokias pat geras sąlygas, kokias suteikia ir ieškovė, vaikai su juo jaučiasi saugūs ir aprūpinti, o šalims gyvenant kartus su vaikais laiką dažniau leisdavo atsakovas, bendravimą su vaikais riboti pradėjo ieškovė. Vien ta aplinkybė, kad vaikai liko gyventi su ieškove, nėra pagrindas vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, todėl prašo nustatyti 50:50 bendravimo su vaikais tvarką, dukros gyvenamąją vietą nustatant su atsakovu, o sūnaus su ieškove. Ieškovė vaikų išlaikymui prašo priteisti didesnę nei minimalią sumą, tačiau iš pridėtų maisto kvitų nėra aišku ar šie kvitai patvirtina išlaidas visai šeimai ar atrinktos tik vaikų maisto poreikiams reikalingos išlaidos, be to nesutiktina, kad su ieškovės nurodoma suma, kad vaikų rūbams ir avalynei kas mėnesį reikalinga 100,00 Eur suma kiekvienam vaikui. Nepilnamečiai vaikai neturi spec. poreikių, lanko valstybinę mokyklą, kelis būrelius, todėl jų poreikiams apmokėti pakanka 650,00 Eur. Pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, atsakovas pažymėjo, kad šalims pradėjus gyventi skyrium, dalį laiko vaikai praleisdavo su atsakovu, todėl atsakovas taip pat patyrė išlaidas vaikų maistui, komunaliniams mokesčiams, jis mokėjo paskolą už būstą, kuriame vaikai gyvena, turėjo išlaidas pramogoms su vaikais. Atsakovas išlaikymą vaikams teikė, be to, byloje nėra nei vieno įrodymo, kad ieškovė būtų kreipusi į atsakovą dėl to, kad jis neišlaiko vaikų.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepimu paliko ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
5. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog neturi pagrindo prieštarauti ieškinio reikalavimui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina; ieškovės prašoma bendravimo tvarka aiški, konkreti ir vykdytina, tačiau atsižvelgiant į vaikų išreikštą norą daugiau leisti laiko su tėčiu ir likti pas jį su nakvyne, siūloma apsvarstyti vaikų bendravimą su tėvu ir darbo dienomis su nakvyne. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams, pareikštas jų interesais, o prašomi išlaikymo dydžiai galimai patenkintų vaikų poreikius. Nustačius, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikams, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo turėtų būti tenkinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
6.1. Nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove;
6.2. Nustatė tokią atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką:
6.2.1. Bendravimas savaitgaliais ir darbo dienomis – a) atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį lyginėmis metų savaitėmis, paimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžindamas sekmadienį 19 val. į jų gyvenamąją vietą; b) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais darbo dienomis iš anksto su ieškove suderintu laiku dvi dienas per savaitę lyginėmis metų savaitėmis ir tris dienas per savaitę nelyginėmis metų savaitėmis, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos (mokyklos), pasibaigus vaikų užimtumui joje ar jų gyvenamosios vietos, ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.30 val. Apie savo ketinimą bendrauti su vaikais konkrečią darbo dieną atsakovas privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Atsakovas tokio bendravimo metu privalo užtikrinti nuoseklų suplanuoto tos dienos vaikų užimtumo, užduočių, veiklų, reikiamų padaryti darbų laikymąsi; c) bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, taip pat moksleivių vasaros atostogų su tėvais metu;
6.2.2. Bendravimas švenčių dienomis – a) atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais šiomis lyginių metų švenčių dienomis, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse 19 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą šventinės dienos 19 val.: sausio 1-ąją (Naujųjų metų diena), kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena), pirmąją Šv. Velykų dieną, birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių diena), rugpjūčio 15-ąją (Žolinės), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų diena), gruodžio 25-ąją (pirmoji Šv. Kalėdų diena) ir 26-ąją (antroji Šv. Kalėdų diena) – vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 25-ąją 12.00 val., o ne šventinės dienos išvakarėse; b) atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais šiomis nelyginių metų švenčių dienomis, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse 19 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą šventinės dienos 19 val.: Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo diena), antrąją Šv. Velykų dieną, gegužės 1-ąją (Tarptautinė darbo diena), išskyrus, jeigu ši diena yra sekmadienis, kurį švenčiama Motinos diena, liepos 6-ąją (Valstybės diena), lapkričio 2-ąją (Vėlinės), gruodžio 24-ąją (Kūčių diena) ir gruodžio 25-ąją (pirmoji Šv. Kalėdų diena) – vaikus į jų gyvenamąją vietą grąžina gruodžio 25-ąją 12.00 val., o ne 19.00 val. c) atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais kiekvienų metų: pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena). Jeigu ši diena nėra savaitgalis, kurį atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais bendrąja tvarka, atsakovas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima šią šventinę dieną 11 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.; savo gimtadienio dieną tokia tvarka, kaip numatyta dėl bendravimo su vaikais gruodžio 25-ąją dieną; d) ieškovė bendrauja su vaikais kiekvienų metų: pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos diena). Jei nurodyta diena sutampa su atsakovo bendravimo su vaikais laikotarpiu savaitgaliais, tuomet atsakovas grąžina vaikus į vaikų gyvenamąją vietą šią šventinę dieną 11 val.; savo gimtadienio dieną. Jei nurodyta diena sutampa su atsakovo bendravimo su vaikais laikotarpiu savaitgaliais, tuomet atsakovas grąžina vaikus į vaikų gyvenamąją vietą šią šventinę dieną 11 val.; e) vaikų gimtadienio dieną ieškovė ir atsakovas su vaikais bendrauja po pusę vaikų laisvo nuo ugdymo įstaigos (mokyklos) laiko, išskyrus atvejus, kai šalys tarpusavyje susitaria dėl kitokios bendravimo su vaikais tvarkos. Jei nurodyta diena yra savaitgalis ir: ei) sutampa su atsakovo bendravimo su vaikais laikotarpiu savaitgaliais, tuomet atsakovas grąžina vaikus į vaikų gyvenamąją vietą šią šventinę dieną 15 val.; eii) yra ieškovės bendravimo su vaikais laikotarpis, atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nurodytos dienos 14 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val.;
6.2.3. Bendravimas moksleivių vasaros atostogų metu – a) kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais moksleivių vasaros atostogų laikotarpiu turi teisę su nepilnamečiais vaikais nepertraukiamai praleisti ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų, bet ne daugiau kaip 28 kalendorines dienas; b) bendravimas su nepilnamečiais vaikais laikotarpiai vasaros atostogų metu nustatomi bendru šalių susitarimu. Šalys susitaria konkrečią bendravimo su nepilnamečiais tvarką likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki moksleivių vasaros atostogų pradžios; c) tuo atveju, jeigu šalys nesusitarė kitaip, moksleivių vasaros atostogų laikotarpiu bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra tokia: ci) atsakovas turi teisę ir pareigą kiekvienais metais nepertraukiamai bendrauti su nepilnamečiais vaikais laikotarpiu nuo liepos 7 d. 10.00 val. iki liepos 20 d. 19 val., vaikus pasiimdamas ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą; cii) ieškovė turi teisę ir pareigą kiekvienais metais nepertraukiamai bendrauti su nepilnamečiais vaikais laikotarpiu nuo liepos 21 d. iki rugpjūčio 3 d.; d) tiek, kiek bendravimo tvarka moksleivių vasaros atostogų laikotarpiu nenustato kitaip, įskaitant vėlesnį šalių susitarimą dėl šio laikotarpio, yra taikoma bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka.
6.2.4. Visą kitą laiką, išskyrus tą, kuris yra nurodytas kaip atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikas, nepilnamečiai vaikai praleidžia su ieškove.
6.2.5. Visais atvejais, jeigu atsakovas bendravimo tvarkoje nurodytu laiku ilgiau kaip vieną valandą neatvyko pasiimti nepilnamečių vaikų, laikoma, kad atsakovas atsisakė bendrauti su nepilnamečiais vaikais tą laikotarpį, o ieškovė turi teisę nepilnamečių vaikų užimtumą planuoti ir įgyvendinti savo nuožiūra.
6.2.6. Atsakovas, vaikams esant su juo, privalo užtikrinti ieškovei galimybę susisiekti ir tiesiogiai pasikalbėti su vaikais ryšio priemonėmis.
6.2.7. Vaikui susirgus, susižalojus ar patyrus traumą, atsakovas, kai su juo tuo metu yra vaikas, privalo pasirūpinti neatidėliotina vaiko sveikatos priežiūra, nedelsiant telefonu informuoti ieškovę ir jeigu vaiko būklė reikalauja tolesnės priežiūros namuose, vaiką grąžinti ieškovei. Vaikui susirgus, susižalojus ar patyrus traumą, dėl ko jis turi būti namuose ir nelanko ugdymo įstaigos (mokyklos), šiuo laikotarpiu vaikas yra prižiūrimas ieškovės jo gyvenamojoje vietoje, o atsakovo įprasta bendravimo tvarka šiuo laikotarpiu pakeičiama į atsakovo teisę aplankyti iš namų negalinti išvykti vaiką su ieškove suderintu laiku.
6.2.8. Atsakovas savo bendravimo su vaikais laikotarpiu, ketindamas išvykti su vaikais į kitą valstybę, apie tai prieš 30 kalendorinių dienų turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti ieškovę, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Tuo atveju, kai atsakovo planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su laikotarpiu, kai vaikai turi būti su ieškove, atsakovas turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) ieškovės sutikimą.
6.2.9. Atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimai galimi tik bendru ieškovės ir atsakovo sutarimu. Laikoma, kad bendras šalių sutarimas yra pasiektas tik tuo atveju, jeigu ieškovė aiškiai išreiškė savo pritarimą elektroniniame laiške, kurį išsiuntė atsakovui, arba šalys apsikeitė tarpusavyje sutikimais dėl bendravimo tvarkos pakeitimo SMS žinutėmis telefonu.
6.2.10. Vykdydamos nustatytąją bendravimo su vaikais tvarką šalys bendrauja, naudojasi šiomis ryšio priemonėmis: ieškovė: tel. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini); atsakovas: tel.: (duomenys neskelbtini), el. p.: (duomenys neskelbtini). Apie šiame punkte nurodytų kontaktinių duomenų pasikeitimą šalis informuoja kitą šalį prieš vieną dieną iki duomenų pasikeitimo, o apie gyvenamosios vietos adreso Lietuvoje pasikeitimą – prieš 10 kalendorinių dienų iki rekvizito pasikeitimo.
6.3. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 328,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. rugpjūčio 2 d.) iki kiekvieno vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
6.4. Paskyrė ieškovę nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;
6.5. Sprendimą dalyse dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo nurodė vykdyti skubiai;
6.6. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams 5 081,65 Eur išlaikymo įsiskolinimą;
6.7. Priteisė iš atsakovo ieškovei 2 106,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;
6.8. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 228,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;
6.9. Nurodė panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 27 d., 2025 m. kovo 17 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas nustatė, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. D., ir dukra R. D.. Šalys teisme neginčijo, kad jų bendras gyvenimas pasibaigė 2023 m. rugsėjo 1 d. atsakovui išsikėlus iš būsto, įsigyto kartu su ieškove už jiems suteiktą paskolą.
8. Teismas nenustatė pagrindo atmesti ieškovės prašymo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja ir tenkinti atsakovo reikalavimą, pagal kurį sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, dukros – su tėvu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neįrodinėjo, kad vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas būtent jo prašomu būdu leis užtikrinti geriausius kiekvieno vaiko interesus. Teismo vertinimu, vaikų išskyrimas nustatant jų skirtingas nuolatines gyvenamąsias vietas, neigiamai įtakos brolio ir sesers psichologinę būklę, gali sąlygoti tėvų manipuliavimą šiuo klausimu, nulemti vaikų tarpusavio santykių susilpnėjimą.
9. Teismas pabrėžė, kad nors tiek tėvo, tiek motinos emocinis ryšys su mažamečiais vaikais yra pakankamai stiprus, abu tėvai pajėgūs užtikrinti vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, tačiau teismas įvertino tai, kad vaikai nuo pat gimimo augo su motina, motinos namus laiko savaisiais namais, todėl sprendė, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, dėl ko ieškinio reikalavimą dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkino, o atsakovo reikalavimą atmetė.
10. Teismas pasisakydamas dėl skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, nurodė, kad ieškovė, prašydama nustatyti vaikų ir jų tėvo bendravimo tvarką, ją suskirstė į bendravimą savaitgaliais ir darbo dienomis, švenčių dienomis, moksleivių vasaros atostogų metu. Atsakovas pritarė tik ieškovės reikalavimui dėl jo bendravimo švenčių dienomis, kitoje dalyje prašė nustatyti, kad mėnesio lygines savaites – nuo sekmadienio iki sekmadienio – abu vaikai praleidžia su tėčiu; mėnesio nelygines savaites abu vaikai praleidžia su mama, t. y. siekia taikyti „50:50“ bendravimo modelį, kuomet vaikai po lygiai praleistų laiką su kiekvienu iš tėvų.
11. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių įrodymų, nustatyta, kad atsakovas dirba pagal direktoriaus patvirtintą slankųjį grafiką, t. y. užimtumas darbe kinta kas mėnesį. Atsakovas, kaip pats patvirtino, turi budėti – per mėnesį būną 6-8 budėjimai (darbas paromis ir naktiniai budėjimai), kitomis dienomis atsakovas dirba įprastomis valandomis. Toks atsakovo darbo pobūdis sukelia didžiausius ginčus tarp šalių, kadangi atsakovas nesistemingai bendrauja su vaikais, kiekvieną mėnesį bendravimo dienos keičiasi, ieškovė nesutinka nuolat koreguoti savo ir vaikų planus pagal atsakovo darbo grafiką.
12. Teismas vertino, kad atsakovas dėl užimtumo darbe objektyviai negalėtų vykdyti savo siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos, ką pripažino ir atsakovas, tačiau anot jo, jam vaikus prižiūrėti padėtų motina ir sesuo, tačiau teismas pabrėžė, kad pareiga bendrauti su vaikais yra nustatoma vaikų tėvams, tretieji asmenys, nedalyvaujantys byloje, su bylos šalimis nesusiję teisiniais santykiais, negali būti įpareigoti vykdyti už atsakovą jo turimas pareigas. Be to, byloje nebuvo įrodinėjama ir vertinta atsakovo šeimos narių valia, galimybės rūpintis šalių vaikais, nebuvo nustatinėjamos sąlygos, kaip bus užtikrinta kasdienė vaikų veikla, buitis, kur gyventų vaikai tėvui būnant darbe.
13. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės neleidžia pripažinti, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo po lygiai su vaikais tvarka užtikrins geriausius nepilnamečių vaikų interesus.
14. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pasiūlyta atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka yra konkreti, aiški, suteikianti galimybę išsaugoti stiprius tėvo ir vaikų emocinius ryšius, tačiau teismas ieškovės prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje atliko tam tikrą minimalią korekciją – bendravimas su vaikais darbo dienomis dvi dienas per savaitę lyginėmis metų savaitėmis ir tris dienas per savaitę nelyginėmis metų savaitėmis. Teismas būtinumą atlikti ieškovės siūlomos nustatyti bendravimo tvarko pakeitimą argumentavo tuo, jog ieškovės prašomos nustatyti sąlygos, kad visais atvejais, jeigu atsakovas bendravimo tvarkoje nurodytu laiku ilgiau kaip vieną valandą neatvyko pasiimti nepilnamečių vaikų, laikoma, kad atsakovas atsisakė bendrauti su nepilnamečiais vaikais tą laikotarpį, o ieškovė turi teisę nepilnamečių vaikų užimtumą planuoti ir įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. atsakovui neatvykus bendrauti su vaikais, ši diena nekompensuojama. Teismas vertino, kad atsakovas dėl darbo veiklos neturi objektyvių galimybių sistemiškai matytis su vaikais, todėl siekiant surasti pusiausvyrą tarp vaikų tėvo užimtumo darbe, jo teisės matytis su vaikais, vaikų ir tėvo ryšio išsaugojimo, vaikų ir ieškovės gyvenimo sąlygų stabilumo, tikslinga nustatyti, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais darbo dienomis iš anksto su ieškove suderintu laiku dvi dienas per savaitę lyginėmis metų savaitėmis ir tris dienas per savaitę nelyginėmis metų savaitėmis, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos (mokyklos), pasibaigus vaikų užimtumui joje ar jų gyvenamosios vietos, ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.30 val.
Atsiliepimas
15. Atsakovas nepateikė argumentų, kodėl nesutinka su ieškinyje išdėstyta bendravimo tvarka moksleivių vasaros atostogų metu tvarka. Byloje teismas nenustatė aplinkybių, kodėl tokia tvarka negali būti taikoma, ypač, kad ieškovė ją siūlo maksimaliai lanksčią (galimybė susitarti), todėl teismas ieškinio reikalavimą šioje dalyje tenkino.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pažymėjo, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 500,00 Eur periodinį kasmėnesinį išlaikymą kiekvienam vaikui, tačiau atsakovas teigė, kad ieškovės nurodomos išlaidos yra nepagrįstos ir per didelės.
17. Teismas pabrėžė, kad ieškovė atleidžiama nuo pareigos teikti detalius įrodymus dėl 389,00 Eur išlaidų, skiriamų kiekvienam vaikui, tačiau ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma viršija orientacinę minimalią išlaikymo sumą, todėl kai prašoma išlaikymo suma viršija nustatytą minimalų, orientacinį išlaikymo dydį, šalis turi detaliai pagrįsti vaiko poreikius, įvertinant tai, kad išlaikant nepilnametį vaiką įstatymai nenumato pareigos rinkti parduotuvių kvitus ar kitus įrodymus, kuriais būtų pagrindžiamos nepilnamečio vaiko išlaidos, tačiau ieškovės nurodomos išlaidos turi būti protingo dydžio.
18. Teismas pažymėjo, kad ieškovė teigimu, kiekvienam vaikui per mėnesį reikia 237,50 Eur maistui, 80,00 Eur komunaliniams mokesčiams, 100,00 Eur – drabužiams, 25,00 Eur – higienai, 40,00 Eur – sveikatos priežiūrai, 30,00 Eur transportui, 75,00 Eur – mokymosi priemonėms, 60,00 Eur – būreliams, 15,00 Eur – rinkliavoms mokymosi įstaigoje, 30,00 Eur – renginių lankymui, 10,00 Eur – žaislams, 20,00 Eur – stovykloms, 20,00 Eur – vaiko gimtadienio šventei, 100,00 Eur – kitoms išlaidoms.
19. Teismas nurodė, kad atsakovas prieštaravo, kad kiekvienam vaikui per mėnesį reikia skirti 200,00 Eur, pakaktų 100,00 Eur, kiekvieno vaiko dalis sumokant komunalinius mokesčius nėra 80,00 Eur, ši suma turi būti 40,00 Eur; drabužiams užtektų per mėnesį skirti 50,00 Eur, o ne 100,00 Eur, higienai – 12,50 Eur, o ne 50,00 Eur, transporto išlaidoms – 15,00 Eur, mokymosi priemonėms – 34,50 Eur, sūnaus būreliams – 37,00 Eur, kitoms išlaidoms – 30,00 Eur. Be to nesutiko su laisvalaikio išlaidomis, kadangi jis taip pat praleidžia su vaikais daug laiko, patiria dėl to išlaidų, todėl šias išlaidas turi prisiimti kiekvienas iš tėvų.
20. Teismas pritarė atsakovui, kad ne visos ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos, kai kurios išlaidos yra per didelės. Prie tokių sumų priskirtinos nenumatytos išlaidos, kurioms ieškovė prašo 100,00 Eur per mėnesį. Nors teismas sutiko, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti tokias išlaidas, tačiau 1 200,00 Eur suma per metus kiekvieno vaiko nenumatytiems poreikiams, kuomet jų pagrindinių poreikių užtikrinimui yra numatytos atskiros lėšos, nėra protinga. Teismas vertino, kad yra racionalu priskirti prie kitų išlaidų 65,00 Eur.
21. Teismas nurodė, kad ieškovė pripažino, kad kiekvienas iš tėvų aktyviai pramogauja su vaikais. Teismas vertino, kad šiuo atveju kiekvienas iš tėvų, savo nuožiūra pasirinkdamas tam tikras veiklas su vaikais, turi prisiimti ir patiriamas išlaidas. Atsižvelgęs į tai, sprendė, kad 30,00 Eur išlaidos teatrui, kitiems renginiams, išskaičiuojami iš ieškovės nurodytų vaikų poreikių, kuriuos turi padengti atsakovas.
22. Teismas vertino, kad kitos vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidos yra adekvačios ir protingos, o atsakovas nesutikdamas su jų dydžiais, neteikė objektyvių įrodymų, jų nenuginčijo.
23. Teismas darė išvadą, jog ieškovė turimomis procesinėmis priemonėmis neįrodė, kad kiekvieno vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį reikia skirti virš 1 000,00 Eur.
24. Teismas, atsižvelgęs į kiekvieno vaiko išlaikymo sąmatos ginčytinus punktus, sprendė, kad išlaidos kiekvieno vaiko maistui – 237,50 Eur, būsto išlaidoms – 80,00 Eur, aprangai – 100,00 Eur, sveikatai – 40,00 Eur, higienai – 25,00 Eur, transportui – 30,00 Eur, mokymosi priemonėms – 75,00 Eur, veiklai po pamokų – 60,00 Eur, rinkliavoms mokykloje – 15,00 Eur, žaislams, sporto inventoriui – 10,00 Eur, stovykloms – 20,00 Eur, gimtadienio šventėms – 20,00 Eur, kitoms išlaidoms – 65,00 Eur, yra racionalios. Pripažino, kad kiekvieno vaiko poreikių tenkinimui reikalinga 777,00 Eur.
25. Teismas lygindamas nepilnamečių vaikų tėvų turtinę padėtį, nenustatė akivaizdaus skirtumo, todėl vertino, kad vaiko tėvai turi abu prisidėti prie vaikų išlaikymo lygiomis dalimis.
26. Teismas vertino, kad atsakovo gaunamos pajamos ir jo turtinė padėtis sudaro pagrindą palengvinti jam nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą iš jo dalies atėmus valstybės pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį vaikui mokamą išmoką, kadangi atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus.
27. Teismas nustatęs, kad šalių kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia 777,00 Eur, iš atsakovo, išskaičiavus mokamą paramą, priteisė po 328,00 Eur kiekvienam vaikui kad mėnesį mokamomis periodinėmis išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
28. Teismas pavedė ieškovę uzufrukto teise tvarkyti šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti skiriamas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
29. Teismas pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pažymėjo, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 13 465,18 Eur išlaikymo įsiskolinimą, kuris susiformavo nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. Teismas nurodė, kad ieškovė byloje turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovas iki 2023 m. rugsėjo 1 d., kuomet šalys gyveno kartu, neteikė išlaikymo vaikams, ar teiktas išlaikymas buvo nepakankamas, o kalbant apie laikotarpį po 2023 m. rugsėjo 1 d., pareigą įrodyti vaikams teikiamą išlaikymą turi atsakovas.
30. Teismas nustatė, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo įsiskolinimas nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. rugsėjo 1 d., t. y. už bendrai gyventus beveik dvejus metus, yra 6 686,16 Eur. Minėtą įsiskolinimą ieškovė grindė paskaičiavimais ir į bylą pateiktu šalių susirašinėjimu elektroniniais laiškais, be to, teisme aiškino, kad šalys, net ir gyvendamos kartu, bendro biudžeto neturėjo. Atsakovas teigė, kad jie su ieškove buvo susitarę dėl priimamų išlaidų, jie kartu vedė bendrą ūkį, dalinosi išlaidomis.
31. Teismas nepritarė ieškovės pozicija, kad atsakovas turi atlyginti 6 686,16 Eur. Šalys pripažino, kad iki 2023 m. rugsėjo 1 d. gyveno kartu, augino vaikus. Atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtino, kad jis nuo 2019 m. sausio 1 d. nuolat pervedinėjo ieškovei tam tikras pinigų sumas; jos nebuvo vienodos, skyrėsi ir nurodyta pavedimo paskirtis. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, šalys 2020 m. balandžio mėn. prisiėmė įsipareigojimus pagal bendro būsto pirkimą. Teismas vertino, kad ieškovė su atsakovu bendrai vykdė turimas abipuses prievoles, pareigas nepilnamečių vaikų, kredito įstaigų atžvilgiu. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad toks bendras gyvenimas jos netenkintų, ar atsakovas teikė nepakankamai lėšų vaikų išlaikymui (ieškovė teisme negalėjo nurodyti, kokie vaikų poreikiai nebuvo patenkinti vaikų tėvų bendro gyvenimo metu). Ieškovė sutiko su tokiomis bendro gyvenimo taisyklėmis, nustatytomis jos ir atsakovo. Teismas darė išvadą, kad ieškovės pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais labiau patvirtina aplinkybę apie ieškovės ataskaitos atsakovui teikimą dėl turimų išlaidų, tačiau nepatvirtina fakto, kad atsakovas neišlaikė vaikų, ar ieškovė keltų pretenzijas dėl nepakankamo atsakovo prisidėjimo prie bendrų šeimos išlaidų, vaikų išlaikymo. Teismas įvertinęs aptartas aplinkybes, pripažino, kad ieškovės reikalavimas dalyje dėl 6 686,16 Eur įsiskolinimo priteisimo nėra pagrįstas.
32. Teismas pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. pažymėjo, kad atsakovas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. turėjo abiejų vaikų išlaikymui skirti 6 476,00 Eur (2 192,00 Eur + 4 284,00 Eur), atsižvelgiant į nuo 2023 m. sausio 1 d. ir nuo 2024 m. sausio 1 d. minimalios mėnesio algos dydį.
33. Teismas iš atsakovo pateikto AB Swedbank banko sąskaitos išrašo nustatė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. atsakovas ieškovei pervedė 3 688,00 Eur, tačiau teismas negalėjo pripažinti, kad visa ši suma buvo skirta tik vaikams išlaikyti, kadangi kaip buvo nustatyta, šalys turi bendrų finansinių įsipareigojimų.
34. Teismas atsižvelgęs į atsakovo pateiktą banko sąskaitos išrašą, nustatė, kad per aptariamą laikotarpį pavedimo paskirčių, susijusių tik su vaikais, buvo padaryta 832,00 Eur, todėl šią sumą teismas pripažino kaip atsakovo vaikams teiktą išlaikymą.
35. Teismas pagal ieškovės apskaičiavimą, kurio atsakovas neginčijo, nustatė, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. gautus 322,00 Eur ieškovė paskirstė paskolos sumokėjimui (202,15 Eur) ir 119,85 Eur komunaliniams mokesčiams, priskirtiems vaikams, į atsakovo įsiskolinimą neįskaičiuodama šios sumos. Pripažinus, kad 2023 m. rugsėjo mėn. atsakovas abiem vaikams turėjo teikti 548,00 Eur, taikant ieškovės įsiskolinimo apskaičiavimo metodiką, atsakovo įsiskolinimas vaikų išlaikymui už šį mėnesį yra 226,00 Eur (548,00 Eur – 119,85 Eur, kurie buvo skirti vaikų išlaikymui, ir ieškovei sumokėjus 202,15 Eur atsakovo dalį už paskolą būstui). Iš ieškovės įsiskolinimo apskaičiavimo lentelės nuo 2023 m. m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. ieškovė išskaičiavo iš atsakovo pervestų jai lėšų 2293,65 Eur (606,45 Eur (202,15 Eur x 3 mėn.) + 1687,20 Eur (210,90 Eur x 8 mėn.)) atsakovo būsto paskolos daliai padengti, todėl likusios lėšos, pervestos ieškovei, skaičiuojant be lėšų, kurių mokėjimo pavedimuose aiškiai nurodyta jų paskirtis vaikams, sudaro 562,35 Eur (3688 Eur – 832 Eur – 2293,65 Eur).
36. Teismas vertino, kad atsakovas turėjo pareigą nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. skirti vaikams 6 476,00 Eur, tačiau iš ieškovei pervestų lėšų vaikų poreikiams jo buvo skirta tik 1 394,35 Eur (832,00 Eur + 562,35 Eur), pripažintina, kad atsakovo įsiskolinimas vaikams sudaro 5 081,65 Eur, kurį priteisė iš atsakovo ieškovei (CK 3.200 straipsnis).
37. Teismas pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų sprendė, kad ieškinys tenkintas 76 proc. (dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo – 100 proc., dėl bendravimo tvarkos nustatymo – 100 proc., išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo – 66 proc. (ieškovė teikė reikalavimą dėl 500,00 Eur išlaikymo priteisimo, teismas nustatė 328,00 Eur išlaikymą); dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 38 proc.), todėl atsakovas turi atlyginti ieškovei – 2 646,00 Eur, o atsakovui ieškovė turi atlyginti 24 proc. jo patirtų teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 540,00 Eur. Teismas atlikęs priteistinų sumų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteisė 2 106,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
38. Teismas nurodė, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, nemokėjo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl atsakovas valstybei turi sumokėti 76 proc. už šiuos reikalavimus mokėtiną žyminį mokestį, kuris sudarytų 221 Eur ((328 Eur x 2 x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. + 5081,65 Eur x 3 proc. x 75 proc.) x 76 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Teismas kartu su teismo patirtomis procesinių dokumentų siuntimo išlaidomis (8,64 Eur) ir žyminiu mokesčiu iš atsakovo valstybei priteisė 228,00 Eur (8,64 Eur x 76 proc. + 221,00 Eur).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
39. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo – 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą dalyse, kuriose buvo nuspręsta (i) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams 5 081,65 Eur išlaikymo įsiskolinimą, (ii) priteisti iš atsakovo ieškovei 2 106,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nurodytose dalyse priimti sprendimą – (i) priteisti iš atsakovo ieškovei 11 767,81 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo, (ii) priteisti iš atsakovo ieškovei 2 793,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; 2) priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
39.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė ir atsakovas tvarkė bendrą šeimos ūkį. Sprendime nebuvo įvertinta esminė aplinkybė, kad šalių tarpusavio turtiniai reikalai buvo tvarkomi atskirai tiek gyvenant kartu laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., tiek ir pradėjus gyventi atskirai nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d.
39.2. Visi atsakovo mokėjimai, kuriuos jis yra atlikęs ieškovei laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. yra pateikti byloje ir tai yra įrodymai, kuriais ieškovė pagrindė, kad atsakovas, šalims gyvenant kartu, savo pareigos išlaikyti vaikus nevykdė tinkamai. Atsakovas jokių kitų, išskyrus žodinius paaiškinimus, pareigos išlaikyti nepilnamečius vykdymą nurodytu laikotarpiu patvirtinančių įrodymų nepateikė.
39.3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovę tenkino toks bendras gyvenimas, kad ji su susiklosčiusiomis taisyklėmis sutiko. Šiuo atveju, apeliantė pabrėžė, kad šalims gyvenant kartu, ji nebuvo tokioje padėtyje, kuri leistų griežtai reikalauti, kad atsakovas tinkamai vykdytų savo pareigas išlaikyti vaikus, nes tuo metu dar turėjo lūkestį dėl santykių su atsakovu. Be to, faktas, kad ieškovė nuolat siųsdavo atsakovui raginimus atlikti mokėjimus yra pakankamas daryti išvadą, kad ieškovės toks bendras gyvenimas, atsakovo nedalyvavimas vaikų išlaikyme netenkino.
39.4. Atsakovo atliktų mokėjimų vaikų išlaikymui suma laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo ženkliai mažesnė nei suma, kuri yra būtina tenkinti minimaliems, būtiniesiems žmogaus poreikiams, todėl akivaizdu, kad atsakovas teikė nepakankamai lėšų vaikų išlaikymui.
39.5. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, keistųsi ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkinimo apimtis – vietoje 38 proc. taptų 87 proc. Atitinkamai bendra patenkintų ieškinio reikalavimų apimtis pasikeistų iš 76 proc. į 88 proc. Ieškinį tenkinus 88 proc., atsakovas turi atlyginti ieškovei 88 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3 063,24 Eur.
Atsiliepimas
40. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės atsakovo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
40.1. Atsakovas mokėjo lizingo įmokas už ieškovės automobilį, ėmė paskolą pradiniam įnašui už ieškovės automobilį sumokėti, mokėjo būsto nuomą, atlikinėjo įmokas už šeimos paimtus kreditus buities daiktams įsigyti, būstui remontuoti, mokėjo automobilio draudimo įmokas bei pervesdavo lėšas į ieškovės sąskaitą šeimos poreikių apmokėjimui, o visa tai patvirtina, kad šalys vedė bendrą ūkį.
40.2. Ieškovė įrodinėdama, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. neteikė vaikams išlaikymo, rėmėsi išimtinai tik į jos sąskaitą atsakovo atliktai mokėjimų pavedimais, tačiau visiškai nesivadovavo kitomis atsakovo patirtomis išlaidomis.
40.3. Į bylą nepateiktas nei vienas įrodymas, patvirtinantis realius vaikų poreikius, taip pat nei vienas įrodymas, patvirtinantis, kokie vaikų poreikiai, dėl tariamai teikto nepakankamo išlaikymo, nebuvo apmokėti arba buvo apmokėti ieškovės už abu tėvus.
Šalies argumentai
40.4. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė naujas aplinkybes – neva ji išlaikė vaikus didesne apimtimi nei atsakovas, todėl atsakovui susidarė išlaikymo įsiskolinimas, tačiau tokių aplinkybių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė nebuvo nurodžiusi.
41. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo – 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas nepilnamečių vaikų išlaikymas pakeisti ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 250,00 Eur mėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimas panaikinti; 3) pakeistus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą, perskaičiuoti pirmosios instancijos teisme priteistas bylinėjimosi išlaidas; 4) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
41.1. Pirmosios instancijos teismo dalis, kuria nėra užtikrinama atsakovo teisė bendrauti su vaikais nuotolinėmis ryšių priemonėmis, vaikams esant pas mamą, pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principą. Jei ieškovei užtikrinama teisė bendrauti su vaikais, jiems esant pas atsakovą, tai ir atsakovui turėtų būti užtikrinama teisė bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis, vaikams esant pas ieškovę.
41.2. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, atsakovas per mėnesį su vaikais praleidžia 16 kalendorinių dienų, t. y. daugiau nei ieškovė, todėl pusė maisto, higienos, transporto, popamokinės veiklos išlaidų tenka pačiam atsakovui, nes pusę mėnesio vaikai praleidžia su juo, todėl atsakovas patiria dvigubas išlaidas. Šiuo atveju, darytina išvada, kad teismas vaikų poreikiams, kurie nepriklauso nuo būvimo vietos (maistas, būsto išlaidos, higiena, transportas, veikla po pamokų), galėjo priteisti sumą, iš kurios būtų atimtos išlaidos, kurias abu tėvai patiria lygiomis dalimis, t. y. (777,00-237,50-80,00-25,00-30,00-60,00) 344,50 Eur. Be to, ieškovė gauna ir valdo vaikų pinigus, kurių suma vienam vaikui šiuo metu yra 122,50 Eur, todėl išskaičiavus savivaldybės mokamus vaikų pinigus, tėvams liktų bendrai apmokėti vaikų poreikius, kurių suma sudaro 222,00 Eur. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovė su vaikai gyvena šalims dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, vadinasi ieškovės išlaidų dalis vaikų išlaikymui dar labiau mažėja.
41.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė vaikų lygiateisiškumo principą, kadangi šalių nepilnamečiams vaikams nepagrįstai priteisė didesnį išlaikymą nei yra priteistas atsakovo dukrai iš pirmosios santuokos.
Žemesnės instancijos teismas
41.4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tėvų turtinė padėtis yra panaši, tačiau ieškovė turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, o atsakovas tris, todėl akivaizdu, kad turtinė padėtis nėra panaši.
41.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. pusę laiko praleisdavo su vaikais. Be to, teismas nevertino pridėtų mokėjimų išrašų, patvirtinančių, kad bendravimo metu su vaikais, atsakovas patyrė išlaidas vaikų poreikiams apmokėti.
41.6. Atsakovas sutinka, su tuo, kad aplinkybę, jog pradėjus gyventi skyrium jis turi įrodyti, kad vaikams išlaikymą teikė, tačiau kokio dydžio išlaikymas vaikams buvo reikalingas, turi įrodyti išlaikymo reikalaujanti ieškovė, tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kiek pati ieškovė išleido vaikų poreikiams apmokėti, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kiek ieškovė vaikų poreikių apmokėjo už atsakovą.
Atsiliepimas
42. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
42.1. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismas atsakovas jokia forma nereiškė reikalavimo nustatyti analogiškos bendravimo tvarkos sąlygos savo atžvilgiu. Be to, skundžiamame sprendime nebuvo nustatyta aplinkybių, kad ieškovė darytų atsakovui kliūtis ar neužtikrintų atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ryšio priemonėmis.
42.2. Nesutiktina su atsakovo apeliaciniame skunde išreikštu prašymu sumažinti priteistą išlaikymą, kadangi tokiu atveju atsakovo finansinis dalyvavimas nepilnamečių vaikų išlaikyme būtų nepakankamas net minimaliems, būtiniesiems vaikų poreikiams. Nėra jokių priežasčių ir teisinių pagrindų atsakovą atleisti nuo pareigos tinkamai išlaikyti vaikus. Būtent ieškovei tenka didesnės kasdienio rūpinimosi vaikais atsakomybė, ieškovei tenkanti nepilnamečių vaikų finansinio išlaikymo našta jau ir taip yra didesnė nei prisideda atsakovas, todėl mažinant iš atsakovo priteistą išlaikymą ši disproporcija būtų tik dar labiau didinama.
42.3. Aplinkybė, kad skundžiamame sprendime buvo nustatyta konkreti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka – konkretūs laikotarpiai, dienos, valandos - visiškai nereiškia, kad atsakovas šiomis dienomis atvyksta ir faktiškai bendrauja su vaikais, todėl net ir teoriškai pagal skundžiamame sprendime nustatytą bendravimo tvarką nėra pagrindo teigti, kad atsakovas su vaikais bendrauja vienodai laiko. Skundžiamu sprendimu nustatytas periodinės išmokos dydis yra skirtas patenkinti minimalius, būtinus vaikų poreikius, o aplinkybės, kad atsakovas patyrė ar patiria reikšmingų išlaidų kitiems vaikų kasdieniams poreikiams, išskyrus pramogas ir laisvalaikį, nepagrindė.
42.4. Apelianto argumentas dėl vaikų lygiateisiškumo principo yra visiškai nepagrįstas ir nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos teikti tinkamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie E. D. šiuo metu teikiamą išlaikymą. Be to, atsakovo teikiamas išlaikymas E. D. yra nustatytas bendru tėvų susitarimu, kai teismas patvirtino atsakovo ir E. D. motinos sudarytą sutartį ypatingosios teisenos tvarka, o skundžiamu sprendimu išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra priteistas iš atsakovo ginčo teisenos tvarka. Teismo atliekamas vertinimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamos periodinės išmokos sumos ypatingosios ir ginčo teisenos bylose turi esminių skirtumų, o būtent tai, kad šalys ypatingos teisenos bylose, sutartį sudaro tarpusavio nuolaidų ir derybų būdu, tik pačioms šalims yra žinomos aplinkybės ir motyvai, dėl kurių yra sudaroma atitinkamo turinio sutartis, o ginčo teisena teismas atlieka išlaikymo vaikui dydžio nustatymo kriterijų analizę.
42.5. Atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti išlaikymą vaikams, kuris yra reikalingas tenkinti bent jau būtinus, minimalius vaikų poreikius, pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių atsakovas galėtų būti atleistas nuo pareigos išlaikyti vaikus, nėra.
Šalies argumentai
42.6. Apeliantas teigia, kad išlaikymo vaikams įsiskolinimo nėra, tačiau atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės, jie buvo paneigti byloje surinktais įrodymais. Atsakovo atliktų mokėjimų vaikų išlaikymui laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. sumos buvo ženkliai mažesnės nei suma, kuri yra būtina tenkinti minimaliems, būtiniesiems žmogaus poreikiams, todėl akivaizdu, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu teikė nepakankamai lėšų vaikų išlaikymui. Atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ir nuotraukos liudija apie tai, kad atsakovo bendravimas su vaikais dažniausiai yra pramogos ir laisvalaikio leidimas, o tokių išlaidų racionalus ar neracionalus naudojimas, yra nuo paties atsakovo priklausanti aplinkybė ir tai negali būti pagrindas mažinti atsakovo įsiskolinimo vaikų išlaikymui sumos, ypač įvertinant aplinkybę, kad atsakovas su vaikais bendravo nesistemiškai ir nereguliariai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
43. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
44. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo trūkumų
45. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo – 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas nepilnamečių vaikų išlaikymas pakeisti ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 250,00 Eur mėnesinių periodinių išmokų kiekvienam vaikui; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimas panaikinti; 3) pakeistus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą, perskaičiuoti pirmosios instancijos teisme priteistas bylinėjimosi išlaidas; 4) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
46. Teisėjų kolegija, 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi, susipažinusi su atsakovo apeliaciniu skundu nustatė, kad apeliaciniame skunde atsakovas, be kita ko, dėsto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje nustatyta, kad atsakovas vaikams esant su juo, privalo užtikrinti ieškovei galimybę susisiekti ir tiesiogiai pasikalbėti su vaikais ryšio priemonėmis, pažymėdamas, kad tokia pati teisė atsakovui sprendimu nėra nustatyta, kas pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principą, tačiau apeliaciniame skunde reikalavimo dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nesuformulavo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija apeliantui V. D. nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – suformuluoti apeliacinio skundo dalyką dėl bendravimo su vaikais nuotolinėmis ryšių priemonėmis bei sumokėti 114,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo reikalavimą ir pateikti apeliacinės instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus bei išaiškino, kad jeigu per nustatytą terminą atsakovas neįvykdys nutartyje nurodyto reikalavimo, apeliacinis skundas, toje dalyje, kurioje nurodytas apeliacinio skundo pagrindas dėl bendravimo su vaikais nuotolinėmis ryšių priemonėmis bus nevertinamas.
47. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 12 d. nutartis atsakovo atstovei advokatei L. G. išsiųsta 2025 m. lapkričio 12 d. per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). CPK 175¹ straipsnio 10 dalis numato, kad CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Šiuo atveju 2025 m. lapkričio 12 d. nutartis buvo įteikta atsakovo atstovei 2025 m. lapkričio 13 d., vadinasi apeliacinio trūkumai turėjo būti pašalinti iki 2025 m. lapkričio 20 d. 24.00 val. įskaitytinai (CPK 74 straipsnio 5 dalis, 175¹ straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju, apeliantas per nustatytą terminą nepašalino 2025 m. lapkričio 12 d. nutartyje nurodytų apeliacinio skundo trūkumų.
48. Pagal CPK 316 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, jeigu apeliantas per nustatytą terminą neįvykdo teismo nutartyje, kuria apeliantui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, nurodytų reikalavimų, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. 2025 m. lapkričio 12 d. nutartyje nustatytu terminu nurodytų apeliacinio skundo trūkumų apeliantas nepašalino. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija atsakovo apeliacinio skundo, toje dalyje, kurioje nurodytas apeliacinio skundo pagrindas dėl bendravimo su vaikais nuotolinėmis ryšių priemonėmis, nevertina.
49. Taigi, nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalys dėl šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
50. Byloje nustatyta, kad ieškovė D. J. ir atsakovas V. D. yra nepilnamečių vaikų A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. D., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. 1 t., b. l. 17–18). Santuokos šalys nebuvo sudarę. Atsakovas iš pirmosios santuokos turi nepilnametę dukrą E. D., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1239-1045/2019, kurioje buvo nutraukta V. D. ir G. P.-D. santuoka bei patvirtinta 2019 m. kovo 12 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsakovas moka periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200,00 Eur iki jos pilnametystės (el. b. 2 t., b. l. 18–22).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
51. Ieškovė 2025 m. vasario 14 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašė priteisti iš atsakovo periodinėmis piniginėmis išmokomis po 500,00 Eur kiekvienam vaikui mokamą kas mėnesinį išlaikymą iki jų pilnametystės dienos.
Žemesnės instancijos teismas
52. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kiekvieno vaiko poreikių tenkinimui reikalinga suma yra 777,00 Eur, t. y. 237,50 Eur – maistui, 80,00 Eur – būsto išlaidoms, 100,00 Eur aprangai, 40,00 Eur – sveikatai, 25,00 Eur – higienai, 30,00 Eur – transportui, 75,00 Eur – mokymosi priemonėms, 60,00 Eur – veiklai po pamokų, 15,00 Eur – rinkliavoms mokykloje, 10,00 Eur – žaislams, sporto inventoriui, 20,00 Eur – stovykloms, 20,00 Eur – gimtadienio šventėms, 65,00 Eur – kitoms išlaidoms. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į kiekvieno nepilnamečio vaiko nustatytus poreikius bei į tai, kad atsakovas turi tris nepilnamečius vaikus, išskaičiavo iš 777,00 Eur sumos 122,50 Eur valstybės pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį vaikui mokamą išmoką ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 328,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. rugpjūčio 2 d.) iki kiekvieno vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
53. Su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovo priteistas nepilnamečiams vaikams išlaikymas po 328,00 Eur nesutinka atsakovas, kuris apeliaciniu skundu siekia, kad iš jo būtų priteista po 250,00 Eur kiekvienam nepilnamečiui vaikui mėnesinių periodinių išmokų. Apeliaciniame skunde, apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nepilnamečių vaikų poreikių sumos, tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nustatytą bendravimo tvarkos įtaką vaikų išlaikymo dydžiui, t. y. vaikai 16 dienų per mėnesį bendrauja su atsakovu, dėl ko atsakovas taip pat patiria išlaidas maistui, komunaliniams mokesčiams, transportui, popamokinei veiklai, todėl šios išlaidos turėjo būti atimtos, nes jas abi šalys patiria lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į vaikų lygiateisiškumo principą, kadangi atsakovas dukrai iš pirmosios santuokos kiekvieną mėnesį moką po 250,00 Eur, atsižvelgiant į infliaciją bei neatsižvelgė į tėvų turtinę padėtį, o būtent į tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra dvigubai geresnė nei atsakovo.
54. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
55. Kasacinis teismas, yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu. Pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-3-279-969/2019).
56. Skundžiamu sprendimu, pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką savaitgaliais ir darbo dienomis, pagal kurią 1) atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį lyginėmis metų savaitėmis, paimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžindamas sekmadienį 19 val. į jų gyvenamąją vietą; 2) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais darbo dienomis iš anksto su ieškove suderintu laiku dvi dienas per savaitę lyginėmis metų savaitėmis ir tris dienas per savaitę nelyginėmis metų savaitėmis, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigos (mokyklos), pasibaigus vaikų užimtumui joje ar jų gyvenamosios vietos, ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.30 val. Apie savo ketinimą bendrauti su vaikais konkrečią darbo dieną atsakovas privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas. Atsakovas tokio bendravimo metu privalo užtikrinti nuoseklų suplanuoto tos dienos vaikų užimtumo, užduočių, veiklų, reikiamų padaryti darbų laikymąsi.
57. Teisėjų kolegija, pažymi, kad tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka nepatvirtina, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais realiai praleis daugiau laiko nei ieškovė, kaip apeliantas teigia apeliaciniame skunde. Šiuo atveju pabrėžtina, kad pagal nustatytą bendravimo tvarką atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais darbo dienomis iš anksto su ieškove suderintu laiku dvi dienas per savaitę lyginėmis metų savaitėmis ir tris dienas per savaitę nelyginėmis metų savaitėmis, tačiau toks bendravimas yra sąlyginis, t. y. priklausomas nuo to ar šalims pavyks suderinti laiką ir pačio atsakovo realių galimybių, atsižvelgiant į jo darbo grafiką, kuris, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, yra slankus, atsakovas per mėnesį turi 6-8 budėjimus paromis, praktinius mokymus, tarnybines komandiruotes (el. b. 1 t., b. l. 150–151, el. b. 4 t., b. l. 79, 103–113). Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui. Įvairios išlaidos, vaiko poreikių tenkinimui, gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės ir jos kaitos, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Todėl periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo, remiantis apelianto argumentais, atimti išlaidas maistui, komunaliniams mokesčiams, transportui, popamokinei veiklai iš vaikų poreikių, kadangi šalys jas patiria lygiomis dalimis.
58. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 3.198 straipsnyje įvirtintą vaikų lygiateisiškumo principą ir šioje nagrinėjamoje byloje šalių vaikams nepagrįstai priteisė didesnį išlaikymą nei yra priteistas atsakovo dukrai iš pirmos santuokos.
59. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka bei pastebi, kad CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Taigi, kiekvienu atveju išlaikymas vaikui turi būti individualizuotas, t. y. nustatytas pagal konkretaus vaiko poreikius ir jo tėvų galimybes, todėl vaikų, turinčių tik vieną bendrą tėvą (motiną), išlaikymo dydis gali skirtis, be kita ko, priklausomai ir nuo kito tėvo (motinos) finansinių galimybių. Šiuo atveju kaip teisingai pažymėjo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovo teikiamas išlaikymas nepilnametei mergaitei E. D. yra nustatytas bendru tėvų susitarimu, sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimu, todėl šioje byloje skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo palyginimas nesudaro pagrindo konstatuoti vaikų lygiateisiškumo principo pažeidimo, atsižvelgiant į tai apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
60. Apeliantas, be kita ko, apeliaciniame skunde, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog šalių turtinė padėtis yra panaši ir nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos, priteisė iš atsakovo didesnį išlaikymą nei jam leidžia skirti jo turtinė padėtis. Apeliantas pažymėjo, kad atėmus šalių turtinius įsipareigojimus, ieškovė turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, o atsakovas – tris, todėl ieškovės turtinė padėtis yra dvigubai geresnė nei atsakovo.
61. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).
62. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 68 ir 69 punktų, pirmosios instancijos teismas įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes bei byloje esančius duomenis apie šalių gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir padarė pagrįstą išvadą, kad nepilnamečių vaikų tėvų turtinė padėtis neturi akivaizdaus skirtumo bei pagrįstai sprendė, jog nepilnamečių vaikų tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Ir nors teisėjų kolegija, sutinka su apelianto argumentu, kad jis turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, o ieškovė tik du, tačiau ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, susijusiais su šalių turtine padėtimi, pažymint, kad ieškovės pajamos yra didesnės, tačiau atsakovas turi daugiau nekilnojamo turto objektų bei tai, kad ieškovė turi daugiau finansinių įsipareigojimų, tačiau atsakovas turi dar vieną išlaikytinį. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
63. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo padarytos tiek atsižvelgiant į vaiko poreikius, tiek ir įvertinus šalių turtinę padėtį, byloje pateiktų įrodymų visumą, išanalizavus byloje esančią medžiagą, šalių nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamo sprendimo dalies dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
64. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
65. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).
66. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
67. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, pirmosios instancijos teismo prašė už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., t. y. kai šalys gyveno kartu, priteisti iš atsakovo 6 686,16 Eur išlaikymo įsiskolinimą, o už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d., t. y. kai šalys nebegyveno kartu, priteisti iš atsakovo 6 779,02 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Iš viso prašė priteisti 13 465,18 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymo išsiskolinimą.
68. Pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimą, dėl 6 686,16 Eur išlaikymo įsiskolinimo, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., t. y. kai šalys gyveno kartu, atmetė, o reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d., t. y. kai šalys nebegyveno kartu, tenkino iš dalies, priteisdamas 5 081,65 Eur išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo ieškovės naudai.
69. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo prašydama priteisti iš atsakovo ieškovei 11 767,81 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo, t. y. prašydama papildomai priteisti iš atsakovo 6 686,16 Eur išlaikymo įsiskolinimą, už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., t. y. kai šalys gyveno kartu. Apeliacinį skundą iš esmės motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė ir atsakovas tvarkė bendrą šeimos ūkį, o atsakovo atliktų mokėjimų vaikų išlaikymui suma laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., t. y. kai šalys gyveno kartu, buvo ženkliai mažesnė nei suma, kuri yra būtina tenkinti minimaliems, būtiniesiems žmogaus poreikiams.
70. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad šalys laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. gyveno kartu, visų antra, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, šiuo atveju būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, kad atsakovas neteikė vaikams reikalingo išlaikymo, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., t. y. laikotarpiu kai šalys gyveno kartu.
71. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios paskirtis buvo buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui, kurį šalys įsigijo 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo pateiktų banko išrašų matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. mokėjo būsto paskolą, vartojimo kreditus, komunalinius mokesčius, automobilio draudimą, mokėjo už telefono ryšio paslaugas skirtingiems operatoriams, vaikų odontologo paslaugas, vaikų darželį, pervedinėjo pinigus ieškovei (el. b. 5 t., b. l. 63–121), todėl šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, ne tik leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalys kartu tvarkė bendrą ūkį, augino vaikus, įsigijo bendrą nuosavybę, kad ieškovė su atsakovu bendrai vykdė turimas abipuses prievoles, pareigas nepilnamečių vaikų, kredito įstaigų atžvilgiu bei kartu leidžia paneigti ieškovės teiginius, kad šalys nevedė bendro ūkio. Pažymėtina ir tai, kad atsakovui gyvenant kartu su nepilnamečiais vaikais viename būste, atsakovas atitinkamai jais rūpinosi, gamino maistą ir užtikrino jų išlaikymą, t. y. vykdė CK 3.30 straipsnyje numatytą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaiku. Taigi, šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., t. y. už laikotarpį kai šalys gyveno kartu.
72. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimas, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2023 rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. pusę laiko praleisdavo su vaikais ir patyrė išlaidas vaikų poreikiams apmokėti. Be to, ieškovė neįrodė kokio dydžio išlaikymas vaikams buvo reikalingas.
73. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Visų pirma, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų, kuriomis atsakovas apeliaciniame skunde įrodinėja, kad laikotarpiu nuo 2023 rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. pusę laiko praleisdavo su vaikais, negalima nustatyti tėvo ir vaikų bendravimo trukmės, ar ji buvo nepertraukiama, su nakvynėmis ir pan. Visų antra, atsakovo pateikti banko išrašai, kuriais atsakovas įrodinėja, kad taip pat patyrė išlaidas nepilnamečių vaikų išlaikymui, jiems esant su atsakovu, laikotarpiu nuo 2023 rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d., nepagrindžia šių išlaidų tikslingumo ir ryšio su nepilnamečių vaikų išlaikymu, kadangi iš banko išrašų, nėra galimybės nustatyti, kokios prekės buvo įsigytos, kam jos skirtos, ar jos faktiškai buvo perduodamos ir panaudojamos nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Be to, vien tas faktas, kad atsakovas praleisdamas laiką su nepilnamečiais vaikais patyria tam tikras išlaidas, nesudaro pagrindo išvadai, kad minėtu laikotarpiu atsakovas teikė nepilnamečiams vaikams pakankamą išlaikymą ir tuo laikotarpiu neatsirado išlaikymo įsiskolinimas.
74. Pasisakant dėl apelianto argumento, kad ieškovė neįrodė kokio dydžio išlaikymas vaikams buvo reikalingas laikotarpiu nuo 2023 rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d., teisėjų kolegija pabrėžia, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti laikytinas minimaliosios mėnesinės algos dydis ir tokiu atveju nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturi teikti detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo remiantis tuo metu galiojusiais MMA dydžiais. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nepilnamečių vaikų poreikiai, laikotarpiu nuo 2023 rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. buvo mažesni nei minimalioji mėnesinė alga.
75. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl priteisto ieškovei iš atsakovo 5 081,65 Eur išlaikymo įsiskolinimo, laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
76. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė šalių kilusį ginčą. Sprendimo panaikinti ar pakeisti vadovaujantis apeliantų apeliaciniuose skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
77. Į esminius apeliacinių skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
78. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalys byloje parengė vienodą kiekį procesinių dokumentų (po apeliacinį skundą ir po atsiliepimą į apeliacinį skundą). Atmetus apeliacinius skundus, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.