Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) A. E. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ (po reorganizavimo UAB „Julianus Inkaso“) ieškinį atsakovui A. E., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, O. R., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4638-838/2023; atnaujinus procesą civilinėje byloje, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą už akių ir ieškinį atmesti.

Atnaujinimo pagrindu pareiškėjas nurodo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktus, t. y. grindžia naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis ir aiškia teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Prašyme nurodė, jog AB SEB bankui UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokėjo 84 930,16 Eur draudimo išmoką dėl skolininko nemokumo, o tai reiškia, jog sandoris pasibaigė jį pripažinus draudžiamuoju įvykiu. Ši aplinkybė turi reikšmės skolos pagrįstumui, nes pasibaigus pagrindinei prievolei baigiasi ir visos išvestinės prievolės, o asmuo, neįgijęs teisės į prievolę, negali teisme reikšti reikalavimo dėl prievolės įvykdymo. Apie tai, kad pagrindinė prievolė (paskola) pasibaigė, 2024 m. kovo 19 d. sužinojo iš Lietuvos banko duomenų sistemos. Pareiškėjas pasikonsultavęs su finansų specialistu 2024 m. kovo 15 d. sužinojo, kad finansų įstaigos Lietuvos bankui privalo teikti duomenis apie sudaromus sandorius, tarp jų ir apie jų perleidimą tretiesiems asmenims. Įvykus draudžiamajam įvykiui paskola pasibaigė, o apie perleidimą UAB „Intrum Lietuva“ nebuvo pranešta. Apie bylai reikšmingą informaciją sužinojo 2024 m. kovo 15 d. Šis terminas laikytinas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pradžia. UAB „Intrum Lietuva“, perėmusi sandorį iš pirminio kreditoriaus, teismui turėjo atskleisti informaciją apie sandorio galiojimą, tačiau to nepadarė. Šios aplinkybės lemia ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjui nebuvo žinoma, kad ieškovė nedėjo visų pastangų sužinoti apie prievolės pasibaigimą, pati galbūt nežinojo apie draudžiamąjį įvykį arba informaciją nuslėpė. Dėl to teismo sprendimas galbūt buvo priimtas netikslios ar nuslėptos informacijos pagrindu. Tai sudaro pagrindą manyti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 dalyje numatytas pagrindas atnaujinti procesą, nes teismas netinkamai pritaikė įstatymą priteisęs skolą ir tenkinęs kitus susijusius reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-4638-838/2023 iš atsakovo A. E. priteista 42338,60 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 860 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovei UAB „Intrum Lietuva“. Priimdamas 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą už akių teismas nustatė, kad AB SEB bankas ir O. R. 2007 m. gegužės 5 d. sudarė Kredito sutartį Nr. 0450718012257-50, kuria skolininkas įsipareigojo kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, mokėti palūkanas, delspinigius, kitas pagal Kredito sutartį mokėtinas sumas. Tinkamas Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas laidavimo sutartimi, sudaryta 2007 m. gegužės 9 d. tarp AB SEB banko ir A. E.. UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir skolininkas O. R. 2007 m. gegužės 11 d. sudarė Būsto kredito draudimo sutartį. Antstolė vykdė vykdomąją bylą Nr. 0109/16/00471 pagal notaro išduotą vykdomąjį raštą Nr. MK-1621 dėl skolos pagal kredito sutartį išieškojimo iš skolininko. Bankas laiduotojui 2014 m. spalio 16 d. raštu Nr. 01.10.03-23177 atsiuntė įspėjimą dėl kredito sutarties nutraukimo pagal laidavimo sutartį, juo informavo laiduotoją, kad skolininkas nevykdo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų bankui, todėl kredito sutartį laikys nutraukta ir imsis teisinių priemonių išieškoti skolą. Bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2017 m. lapkričio 15 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria Bankas perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ visas iš kredito sutarties ir laidavimo sutarties kylančias reikalavimo ir kitas teises bei naudą, prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytas teises bei kitas papildomas teises. 2021 m. lapkričio 26 d. UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė Reikalavimo teisių ir pareigų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Būsto paskolų draudimas“ perleido ieškovei visas iš kredito sutarties ir laidavimo sutarties kylančias reikalavimo ir kitas teises. Ieškovė informavo laiduotoją apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą ir pareikalavo įvykdyti prievolę geruoju, tačiau duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 1 d. Teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje; šią nutartį Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi paliko nepakeistą išnagrinėjęs ir atmetęs atsakovo A. E. atskirąjį skundą. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 4 d. padavė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tos pačios dienos nutartimi teismas nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Atsakovui teismo nustatytu terminu trūkumų neištaisius 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi nutarta jo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis palikta iš esmės nepakeista.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2007).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas atnaujinti procesą turi būti nagrinėjamas trimis etapais: Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis); Antra, priėmus prašymą, skiriamas teismo posėdis, patikrinama, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatyto termino (CPK 368 straipsnis) ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis); Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu pagal proceso atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu.

Minėta, jog antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape teismas turi įvertinti, ar nepraleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą, o kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, t. y. kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).

Taigi, antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje, teismas įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti, t. y. turi nustatyti kumuliatyvias sąlygas: 1) ar prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas nėra praleistas ir 2) ar yra proceso atnaujinimo pagrindas. Tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš šių sąlygų, civilinės bylos procesas negali būti atnaujinamas. Pažymėtina, kad įstatymo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Aplinkybės, jog prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nustatymas yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais

Pareiškėjo teigimu, apie tai, kad pasibaigė pagrindinė prievolė (paskola), jis sužinojo 2024 m. kovo 19 d. iš Lietuvos banko duomenų sistemos, kadangi, kaip teigia, pasikonsultavęs su finansų specialistu, 2024 m. kovo 15 d. sužinojo, kad finansų įstaigos Lietuvos bankui privalo teikti duomenis apie sudaromus sandorius, tarp jų ir apie jų perleidimą tretiesiems asmenims. Pareiškėjas teigia, kad įvykus draudžiamajam įvykiui paskola pasibaigė, kartu su ja pasibaigė ir laidavimas, o apie teisių perleidimą UAB „Intrum Lietuva“ Lietuvos bankui nebuvo pranešta. Pareiškėjas teigia, kad apie šią bylai reikšmingą informaciją sužinojo 2024 m. kovo 15 d. ir šis terminas laikytinas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pradžia. Pažymėtina, jog pareiškėjas kartu su 2024 m. kovo 19 d. prašymu atnaujinti procesą pateikė trečiojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimą, kuris buvo pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-7137-1025/2019 pagal ieškovės AB SEB banko ieškinį atsakovui A. E. dėl palūkanų ir delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas priteisimo. Šiame atsiliepime UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė, jog 2015 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą dėl 84 930,16 Eur draudimo išmokos išmokėjimo AB SEB bankui, kadangi prievolė nebuvo įvykdyta ir kredito sutartis buvo nutraukta. Bankas ir trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarė 2017 m. lapkričio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir 2019 m. sausio 21 d. susitarimą Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties, kuria Bankas perleido naujai kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teises į skolininką O. R. pagal 2007 m. gegužės 5 d. kredito sutartį Nr. 0450718012257-50 su vėlesniais jos pakeitimais ir reikalavimo teises į laiduotoją A. E. pagal 2007 m. gegužės 9 d. laidavimo sutartį Nr. 04/07137 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais dėl likusio 42 338,60 Eur įsiskolinimo. Šias atsiliepime išdėstytas aplinkybes patvirtina įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7137-1025/2017 nustatytos faktinės aplinkybės (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš nurodytos civilinės bylos Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO proceso kortelės duomenų taip pat matyti, kad pats atsakovas A. E. 2019 m. spalio 24 d. pateikė Lietuvos elektroninių paslaugų gyventojams informacinės sistemos EPGIS interneto vartų išrašus apie savo turimus įsipareigojimus, tarp jų ir pagal kredito sutartį Nr. 0450718012257-50 AB SEB bankui. Akivaizdu, jog nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas dar 2019 metais žinojo apie galimybę gauti Lietuvos banko duomenis apie savo turimus įsipareigojimus.

Pažymėtina, jog pareiškėjas dar 2019 m. gruodžio 17 d. apeliaciniame skunde civilinėje byloje Nr. e2-7137-1025/2017 kėlė klausimą dėl draudiminio įvykio teisinės reikšmės šiame ginče. Akivaizdu ir tai, jog pareiškėjui visos aplinkybės buvo neabejotinai žinomos, kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-415-459/2020, kuri yra įsiteisėjusi, pasisakyta reikalavimo teisių perleidimo klausimu. Minėtoje nutartyje konstatuota, jog pripažinus įvykį draudžiamuoju, prievolė nepasibaigė, nes išmokėjus draudimo išmoką ir sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, pasikeitė tik sandorių šalis – vietoje banko juo tapo bendrovė, tačiau kitos sutarties sąlygos nepasikeitė. Nors pareiškėjas pateikė duomenis gautus iš Lietuvos banko, tačiau ši institucija nėra susijusi su ieškove ir jos vykdoma veikla, ieškovė nėra įpareigota teikti ar gauti duomenis iš Lietuvos banko kaip tai nurodo atsakovas. Todėl pareiškėjo teiginiai, jog jis tik 2024 m. kovo 15 d. sužinojo apie finansų įstaigų prievolę Lietuvos bankui teikti duomenis apie sudaromus sandorius, vertintini kritiškai. Vien tai, jog ieškovė nepateikė informacijos apie teisių perleidimą jai (UAB „Intrum Lietuva“) Lietuvos bankui, neatleidžia pareiškėjo nuo prievolės, kuri yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lietuvos bankas nėra institucija, turinti pareigą nustatyti prievolės pasibaigimą, laidavimo prievolė pareiškėjui nustatyta laidavimo sutartimi bei įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas jau 2019 metais žinojo apie galimybę gauti Lietuvos banko duomenis apie savo turimus įsipareigojimus, konstatuotina, jog prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas, nustatytas CPK 368 straipsnio 1 dalyje, yra praleistas.

Toliau pasisakytina dėl pareiškėjo nurodomų proceso atnaujinimo pagrindų.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020). Taigi, pareiškėjas, siekiantis atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, privalo įrodyti visus naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės požymius.

Teismas tokius pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius. Pažymėtina, jog pareiškėjo (atsakovo), kaip solidaraus laiduotojo, įsipareigojimai pagal kredito sutartį prieš banką laiko požiūriu apibrėžti visišku jų įvykdymu. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal to paties straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai vietoje nukentėjusio kreditoriaus tam tikroje prievolėje šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Taigi subrogacija – tai draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui įstatymo pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje. Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Tokiu atveju, bendrovė (draudikas), išmokėjusi pagal kredito draudimo sutartį draudimo išmoką dėl laiku nesugrąžintos paskolos, perėmė iš banko teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens, šiuo atveju laiduotojo A. E.. Taigi darytina išvada, jog pripažinus įvykį draudžiamuoju, prievolė nepasibaigė, nes išmokėjus draudimo išmoką ir sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, pasikeitė tik sandorių šalis.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Įstatyme neatskleista, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto požiūriu, ši sąvoka yra vertinamoji. Pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Taigi pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai parenkant ir taikant tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, jei ši klaida yra esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018; 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018; 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022).

Nustatyta, jog 2021 m. lapkričio 26 d. UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ sudarytos Reikalavimo teisių ir pareigų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu UAB „Būsto paskolų draudimas“ perleido ieškovei visas iš kredito sutarties ir laidavimo sutarties kylančias reikalavimo ir kitas teises. Taigi darytina išvada, jog pripažinus įvykį draudžiamuoju, prievolė nepasibaigė, nes išmokėjus draudimo išmoką ir sudarius reikalavimo perleidimo sutartį, pasikeitė tik sandorių šalis – vietoje banko juo tapo bendrovė, tačiau kitos sutarties sąlygos nepasikeitė. Pažymėtina, jog pareiškėjas dar 2019 m. gruodžio 17 d. apeliaciniame skunde civilinėje byloje Nr. e2-7137-1025/2017 kėlė klausimą dėl draudiminio įvykio teisinės reikšmės šiame ginče. Akivaizdu, jog pareiškėjui visos aplinkybės yra neabejotinai žinomos, kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-415-459/2020 pasisakyta reikalavimo teisių perleidimo klausimu. Nors pareiškėjas pateikė duomenis gautus iš Lietuvos banko, tačiau ši institucija nėra susijusi su pačia ieškove ir jos vykdoma veikla, ieškovė nėra įpareigota teikti ar gauti duomenis iš Lietuvos banko kaip tai nurodo atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės tapatūs pareiškėjo argumentai yra teikiami jau nuo 2019 metų prasidėjus teismo procesams dėl to paties ginčo, šiuo atveju pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai nesudaro jokio pagrindo proceso atnaujinimui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Kadangi teisės taikymo klaida, turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą, teismo vertinimu, nepaaiškėjus jokių naujų aplinkybių, įvertinus pareiškėjo argumentus kaip deklaratyvius ir nepagrįstus, konstatuoti, jog buvo padaryta teisės taikymo klaida, kuri daro sprendimą neteisėtu, nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje pateikti duomenys negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl negali būti pagrindu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, taip pat nenustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendime už akių būtų padaryta kokia nors, o juo labiau aiški, teisės normos taikymo klaida.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė egzistuojant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punkte numatytus proceso atnaujinimo pagrindus, be to, prašymas atnaujinti procesą pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pareiškėjo (atsakovo) prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas, atsisakytina atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. e2-4638-838/2023 (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovė patyrė 605 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į pareiškėjo (atsakovo) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 14 d. nutarties. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartyje nurodė, kad šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą. Kadangi pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas, ieškovei iš pareiškėjo (atsakovo) priteistina 605 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės atstovo pateiktasis duomenimis nustatyta, kad pasibaigus reorganizavimo procesui, UAB „Julianus Portfolio“ (buvusi UAB „Intrum Lietuva“) yra prijungta prie UAB „Julianus Inkaso“. Tokiu būdu visas UAB „Julianus Portfolio“ (buvusi UAB „Intrum Lietuva“) teises ir pareigas perėmė UAB „Julianus Inkaso“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 605 Eur bylinėjimosi išlaidų suma iš pareiškėjo (atsakovo) priteistina UAB „Julianus Inkaso“.

Netenkinus prašymo, iš pareiškėjo priteistinas 953 Eur žyminis mokestis valstybei, kurio sumokėjimas pareiškėjui buvo atidėtas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo (atsakovo) A. E. prašymo dėl proceso atnaujinimo.

Atsisakyti atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinėje byloje Nr. e2-4638-838/2023.

Priteisti iš pareiškėjo (atsakovo) A. E. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Julianus Inkaso“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjo (atsakovo) A. E. 953 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5661.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.