- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-24
- Bylos Nr.
- 2YT-354-736/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00075-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Brigadierius
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM
- Advokatai
- Vytautas Polikaitis
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po tėvo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Nurodo, kad jos tėvai yra G. R. ir N. R.. Pareiškėja buvo vienintelis jų vaikas, daugiau brolių ir seserų neturi. Jos tėvai negyveno kartu nuo 1983 metų, tuo metu jai buvo šešeri metai. Tėvų santuoka nutraukta 1986 metais. Nuo 1983 metų tėvas visiškai neteikė pareiškėjai išlaikymo, mama dėl jo priteisimo į teismą nesikreipė. G. R. paskutiniaisiais savo gyvenimo metais neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, nuolat lankėsi landynėse. Su tėvu pareiškėja visiškai nebendravo, jokių ryšių nepalaikė, todėl jai nebuvo žinoma apie jo mirtį ir tai, kad jis turėjo kokį nors turtą. Apie tai, kad G. R. nuosavybės teise priklauso 224/1297 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėja sužinojo tik 2016 metų rudenį iš mamos N. L. Kaip paaiškino mama, ji buvo sutikusi G. R. giminaitę T. S., kuri ir pasakė, kad pareiškėja turi susitvarkyti palikimą po tėvo mirties. Sužinojusi apie G. R. vardu esantį turtą, pareiškėja išsiaiškino, kad dėl palikimo priėmimo privalo kreiptis į notarą. 2016 metų gruodžio 7 dieną Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro notarė Ona Olesikienė nutarimu atsisakė priimti iš pareiškėjos pareiškimą palikimui po G. R. mirties priimti, kadangi praleistas trijų mėnesių terminas. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja pateikė bibliotekoje gautas laikraščių kopijas. Iš jų matyti, kad laikraščiuose „Kėdainių garsas“ 2005-11-19 ir „Rinkos aikštė“ 2005-11-16 patalpinta informacija, jog „(duomenys neskelbtini) sudegė 50-metis benamis (duomenys neskelbtini), norėjęs parūkyti“.
Pareiškėjos atstovas prašo prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimuose į pareiškimą (20-21, 24-27 b. l.) prašo bylą nagrinėti atstovams nedalyvaujant. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodo, kad nepateikta pakankamai įrodymų, todėl siūlo pareiškimo netenkinti. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atsiliepime teigia, kad prašymas atnaujinti terminą turi būti įrodytas.
Liudytoja T. S. parodė, kad ji yra G. R. pusseserė. Su juo nebendraudavo, tačiau kartais mieste atsitiktinai susitikdavo ir pasikalbėdavo. Žino, kad jis girtaudavo, buvo benamis. Maždaug prieš 10 m. laidojimo biuro darbuotojai jai pranešė, kad jis gyveno landynėje ir sudegė. Ji su savo seserimi G. R. palaidojo Kėdainių m. rusų kapinėse šeimos kape, kur buvo palaidoti jo tėvai. Sužinojo, kad G. R. turėjo iš mamos paveldėtą žemės sklypą ir apie tai 2016 m. vasarą pasakė jo buvusiai žmonai N. L., su kuria G. R. buvo išsiskyręs, tačiau jie turėjo dukrą. Dukra V. turėjo tvarkytis paveldėjimą po G. R. mirties.
Liudytoja N. L. parodė, kad ji yra G. R. buvusi sutuoktinė, kartu gyveno iki 1982 metų. Su G. R. po santuokos nutraukimo nebendravo, susitikdavo tik atsitiktinai. Žinojo, kad jis gyveno asocialiai. 2016 m. rugpjūčio mėnesį jai G. R. pusseserė T. S. pasakė, kad, jai tvarkantis savo reikalus žemėtvarkoje, tapo žinoma, kad G. R. priklauso žemės sklypas, atitekęs po senelių mirties. T. S. sakė, kad dukra V. kreiptųsi dėl žemės sklypo paveldėjimo, tai jai nors būtų kompensacija už tai, kad niekuo neprisidėjo prie jos išlaikymo. Apie tai pasakė dukrai, kuri pradėjo tvarkyti dokumentus dėl paveldėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėja prašo „atnaujinti“ praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti CK 5.57 str. pagrindu (šioje teisės normoje vartojama sąvoka „pratęsimas“). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Teisėjų kolegija yra pažymėjusi (LAT 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011), kad tokio pobūdžio bylose teisinės reikšmės neturi, kokias sąvokas – termino „pratęsimo“ ar „atnaujinimo“, procesiniuose dokumentuose vartoja bylos dalyviai ir teismai. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje reglamentuota situacija, kai pratęsiamas jau pasibaigęs terminas veiksmams palikimui priimti atlikti. Taigi, šioje materialiosios teisės normoje vartojama termino „pratęsimo“ sąvoka pagal savo prasmę atitinka įstatymų nustatyto termino atnaujinimą reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso XXXVIII skyriuje vartojamą termino „atnaujinimo“ sąvoką ir pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka.
CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo Įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) teismas turi vertinti sprendimo pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3- 46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis Nr. 3K-3-115/2010 ir kt.).
Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) mirusio G. R. duktė (5-6, 11 b. l.); G. R. ir N. L. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (8-10 b. l.); iš Kėdainių notarų 2-ojo biuro notarės nutarimo matyti, kad atsisakyta priimti V. J. pareiškimą dėl G. R. palikimo priėmimo, nes praleistas trijų mėnesių terminas, paveldėjimo byla neužvesta (12 b. l.); VĮ Registrų centro išraše nurodoma, kad G. R. asmeninės nuosavybės teise turi 224/1297 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (14 b. l.).
Pareiškėjos ir liudytojų parodymais nustatyta, kad G. R. neteikė jokio išlaikymo dukrai, su ja visiškai nebendravo ir jai sulaukus pilnametystės. Be jokios abejonės pareiškėja negalėjo žinoti, kad jos tėvas turėjo kokį nors turtą, kurį galima būtų paveldėti. Liudytojų teiginius apie tai, kad G. R. gyveno landynėse, buvo asocialus asmuo patvirtina ir teismui pateiktos bibliotekoje gautos laikraščių kopijos, iš kurių matyti, kad laikraščiuose „Kėdainių garsas“ 2005-11-19 ir „Rinkos aikštė“ 2005-11-16 patalpinta informacija, jog „(duomenys neskelbtini) sudegė 50-metis benamis (duomenys neskelbtini), norėjęs parūkyti“.
Esant bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis taip pat ir protingumo bei teisingumo principais, darytina išvada, jog pareiškėja po tėvo G. R. mirties terminą palikimo priėmimui praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas (CK 1.5 str., 5.50 str., 5.57 str.).
Pareiškėja yra 2005 metų lapkričio 15 d. mirusio G. R. duktė, t. y. įstatyminė mirusiojo įpėdinė (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.), todėl turi teisę į palikimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad G. R. būtų sudaręs testamentą, ar turėtų kitų įstatyminių įpėdinių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 576-578 str., 290-291 str., teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimo priėmimui po jos tėvo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) trims mėnesiams.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.