- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-14
- Bylos Nr.
- 2-1583/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- V. D.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DnB NORD banko
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Danutės Milašienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4725-232/2011 dėl skolos priteisimo pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovei V. D.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB DnB NORD bankas pareiškė ieškinį atsakovei V. D., prašydamas iš jos, kaip laiduotojos, priteisti 116 756,67 Lt skolą, 9,62 proc. dydžio procesines palūkanas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti ieškinio vertės atsakovei priklausantį turtą, įskaitant pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leisti iš jų atsiskaityti su ieškovu. Teigė, kad netaikius prašomų priemonių, galimo jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės, nes ieškinio suma yra didelė, o atsakovė gali perleisti turimą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 2 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą, t. y. areštavo atsakovei V. D. priklausantį 116 756,67 Lt vertės nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, uždraudė jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę, tik jo nesant – nurodė areštuoti pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, išskyrus gaunamas kaip atsakovės darbo užmokestis, leido iš jų atsiskaityti su ieškovu. Teismas sprendė, kad prašymas yra pagrįstas, nes ieškinio suma yra pakankamai didelė fiziniam asmeniui, atsakovės finansinė padėtis nėra žinoma, o jai perleidus turimą turtą galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, vadovaudamasis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, taikė minėtas priemones nepranešęs atsakovei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė V. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti šią teismo nutartį. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teisingumo, ekonomiškumo, šalių teisėtų interesų pusiausvyros principus, neatsižvelgė į tai, jog ji, kaip laiduotoja, gali reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 1 d.). Teigia, kad visas ieškovo reikalavimas yra užtikrintas trečiojo asmens Z. V. (skolininkė) turto hipoteka, įkeisto turto vertė 2011-04-01 buvo 130 000 Lt, todėl šio turto visiškai pakanka ieškovo 116 756,67 Lt skolai padengti.
Atsiliepimas
Ieškovas AB AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas įvertino visas reikšmingas šiam klausimui išspręsti aplinkybes. Teigia, jog faktas, kad pagal 2007-12-12 kreditavimo sutartį prievolės įvykdymas yra papildomai užtikrintas Z. V. turto įkeitimu, iš kurio pradėtas išieškojimas priverstine tvarka, neturi įtakos minėtų priemonių taikymui šioje byloje. Teismas sprendžia, ar yra grėsmė būsimam teismui sprendimui įvykdyti iš atsakovės, o ne trečiojo asmens turto. Teigia, kad neturi prejudicinės reikšmės tai, koks bus skolos likutis pardavus įkeistą turtą, nes jis turi teisę pareikšti ieškinį solidariam skolininkui dėl visos skolos. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 4 d. nutartyje Nr. 3K-7-61/2011 išaiškino, kad skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, o laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.81 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip yra žinoma, remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų CPK 145 straipsnyje, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba yra siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, kurios galėtų turėti įtakos tinkamam galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba jie būtų minimalūs.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas AB DnB NORD bankas reikalavimo teisę kildina iš 2007-12-12 kreditavimo sutarties, kuria trečiajam asmeniui Z. V. (kredito gavėjai) suteikė 110 000 Lt paskolą. Kredito gavėjos prievolės įvykdymas buvo užtikrintas jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka ir V. D. laidavimu. Kredito gavėja, anot ieškovo, nevykdė savo prievolių, todėl pareikštas šis ieškinys. Atsakovė įrodinėja, kad šios laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, nes Banko skolininkės prievolių įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka ir įkeisto turto visiškai užtenka padengti skolininkės įsipareigojimus. Teisėjų kolegija sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais (CPK 185 str.).
Kaip teigia pats ieškovas, jis yra kreipęsis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš kredito gavėjos Z. V. įkeisto turto. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gruodžio 8 d. nutartimi yra areštuotas hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistas jai nuosavybės teise priklausantis 225 000 Lt vertės butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi faktiškai susiklostė situacija, jog ieškovas savo reikalavimą nukreipė ir į skolininkę Z. V., ir į laiduotoją V. D.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kuriai įvykdyti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-174/2009; 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-984/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-956/2009;2011 m. balandžio 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr.2-905/2011,2-706/2011).
Kaip matyti iš aukščiau paminėto hipotekos lakšto bei apeliantės pateikto UAB „Delfa“ preliminarios išvados dėl šio turto vertės, įkeisto skolininkės turto visiškai užtenka padengti skolą Bankui (b. l. 17-19, 30). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad papildomi suvaržymai taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui būtų neproporcingi siekiamiems tikslams, t. y. suvaržytų atsakovės teises labiau, nei tai yra būtina būsimam teismo sprendimui įvykdyti, būtų pertekliniai. Pažymėtina, kad ieškovo atsiliepime į skundą nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-7-61/2011 yra pateikti išaiškinimai dėl laiduotojo atsakomybės, bet ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, esant įkeistam skolininko turtui.
Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, taikydamas minėtas priemones, pažeidė ekonomiškumo principą (CPK 145 str. 2 d.). Dėl to skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 144 str. 1 d., 148 str., 150 str., 329 str. 1 d., 338 str.).
Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog iš esmės pasikeitus situacijai ir paaiškėjus, jog įkeisto nekilnojamojo turto realiai nepakanka tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti reiškiamas pakartotinai bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Netenkinti ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko (juridinio asmens kodas 112029270) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių – arešto, taikymo atsakovei V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančiam turtui ir piniginėms lėšoms.
Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.