- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-07
- Bylos Nr.
- 2-905/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Nijolė Piškinaitė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- Mažeikių magma
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų UAB (duomenys neskelbtini) ir A. S. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) bankas ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas (duomenys neskelbtini) bankas pateikė ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo. Ieškovas prašo: 1) priteisti iš A. S. 883 842,17 Lt skolą, 12 838,00 Lt žyminį mokestį; 2) priteisti iš A. S. 5 procentų metines palūkanas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas esančias bankuose bei kitose kredito įstaigose 883 842,17 Lt sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino. Teismas areštavo 883 842,17 Lt sumai atsakovo priklausančio nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, o neužtekus šio turto, areštavo atsakovui priklausančias lėšas, esančias bankų sąskaitose ne didesnei kaip 883 842,17 Lt sumai. Teismas nurodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Skolos suma 883 842,17 Lt yra didelė, o atsakovas yra praleidęs atsiskaitymo terminus. Teismas taip pat nurodė nepranešęs atsakovui apie prašymo nagrinėjimą.
III. Atskirųjų skundų argumentai
Apeliantas UAB (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. (duomenys neskelbtini) banko ieškinio reikalavimams užtikrinti UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2010-04-19 kreditavimo sutarties pakeitimą Nr. 15 yra įkeitusi ieškovui nekilnojamojo turto už 885 000 Lt. Todėl ieškovo reikalavimai yra pakankamai užtikrinti.
2. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui A. S. neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų bei teismų praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 2-956/2009; Nr. 2-899/2009).
Apeliantas A. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Visas ieškovo reikalavimas yra užtikrintas trečiojo asmens turto hipoteka. Ieškovas ir tretysis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) sudarė kreditavimo sutartį ir šios sutarties įvykdymo užtikrinimui ieškovui įkeitė UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (du sandėlius), kurio bendra šalių sutarta vertė 885 000 Lt. Be to, minėtos sutarties įvykdymo užtikrinimui UAB (duomenys neskelbtini) antriniu įkeitimu ieškovui įkeitė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, kurių bendra vertė 120 000 Lt. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) ieškovui įkeitė nekilnojamąjį turtą, kurio vertė viršija ieškovo reikalavimą.
2. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, galimai piktnaudžiauja procesu. Ieškovui yra žinoma, jog jam įkeisto turto visiškai pakanka ieškinio reikalavimams užtikrinti. Taip pat ieškovui žinoma, kad jo prašymas areštuoti atsakovo turtą bei pinigines lėšas labai suvaržo atsakovo veiksmus bei kasdienę veiklą. Todėl apeliantas prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovams nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas savo reikalavimo teisę kildina iš 2005 m. balandžio 15 d. kreditavimo sutarties (toliau – Kreditavimo sutartis), kuria (duomenys neskelbtini) (toliau – Bankas) įsipareigojo suteikti kredito gavėjui UAB (duomenys neskelbtini) 756 806,00 Lt trumpalaikį kreditą ir 71 045, 66 trumpalaikį kreditą. Kredito gavėjo UAB (duomenys neskelbtini) prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka ir A. S. laidavimu.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą laiduotojui A. S. dėl 883 842, 17 Lt skolos priteisimo, kredito gavėjui UAB (duomenys neskelbtini) nevykdant savo prievolių pagal kreditavimo sutartį.
Atsakovas, kurio turtą pareikšto ieškinio sumos ribose areštavo pirmosios instancijos teismas, o taip pat tretysis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atskiruosiuose skunduose įrodinėja, kad šios laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos atsakovo A. S. turtui, kadangi kredito gavėjo UAB (duomenys neskelbtini) prievolių įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka ir įkeisto turto visiškai užtenka padengti skolininko UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimus ieškovui.
Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas 2010 m. spalio 25 d. kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto ir Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 28 d. nutartimi pradėjo priverstinio skolos išieškojimo procesą ir areštavo įkeistą daiktą – sutarties hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini) įkeistą sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sutarties hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini) įkeistą sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausančius UAB (duomenys neskelbtini), pavedant saugoti areštuotą daiktą UAB (duomenys neskelbtini) ir įspėjo skolininką UAB (duomenys neskelbtini), kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių skolos padengimui arba perduotas administruoti kreditoriui (b. l. 97). Atsižvelgiant į tai, faktiškai susiklostė situacija, jog ieškovas savo reikalavimą skolininkui UAB (duomenys neskelbtini), kuris yra vykdomas, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą ne ginčo tvarka, tuo pačiu metu nukreipė laiduotojui, pareikšdamas jam ieškinį dėl tos pačios kreditoriaus (duomenys neskelbtini) banko reikalavimo teisę atitinkančios skolininko UAB (duomenys neskelbtini) prievolės įvykdymo.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-174/2009; 2008 m. gruodžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-984/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-956/2009). Todėl nagrinėjamu atveju reikia vertinti, ar įkeisto nekilnojamojo turto realiai pakaktų tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui.
Kaip nurodoma ieškinyje, UAB (duomenys neskelbtini) skola ieškovui pagal Kreditavimo sutartį, už kurios tinkamą įvykdymą laidavo atsakovas, sudaro 883 842,17 Lt. Iš Kreditavimo sutarties pakeitimo Nr. 15 Specialiosios dalies matyti, jog prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonės yra Bankui įkeičiamas nekilnojamas turtas: pastatas – sandėlys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 625 000, 00 Lt (vertinimo data 2010-01-28), pastatas – sandėlys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 260, 000 Lt (vertinimo data 2010-01-28). Bendra pirmine hipoteka įkeistų daiktų vertė yra 885 000,00 Lt. Taip pat Bankui antrine hipoteka yra įkeistas pastatas – gyvenamasis namas (nebaigtos statybos pastatas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 80 000,00 Lt (vertinimo data 2009-10-10) ir žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 40 000 Lt (vertinimo data 2009-10-10) (b.l. 85-88), šio turto bendra vertė 120 000 Lt.
Pagal CK 4.192 straipsnio 1 dalies nuostatas, pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo reiškiamas piniginis reikalavimas yra 883 847, 17 Lt, o pirmine hipoteka apsunkinto ir ieškovui įkeisto turto vertė yra 885 000 Lt. Taigi akivaizdu, kad įkeisto turto užtenka padengti skolininko UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojimams ieškovui, todėl papildomi suvaržymai atsakovo turtui, kurių prašo ieškovas, būtų neproporcingi procese siekiamiems tikslams, t. y. suvaržytų atsakovo teises labiau, nei tai yra būtina būsimam teismo sprendimui įvykdyti. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo reikalavimai skolininkui UAB (duomenys neskelbtini) yra užtikrinti hipoteka, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus ir būtino pagrindo taikyti papildomus atsakovo kaip laiduotojo turtinių teisių apribojimus, taikant laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tiek prievolės užtikrinimu įkeitimu (hipoteka), tiek laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tų pačių tikslų – kreditoriaus (ieškovo) reikalavimų, kylančių iš Kreditavimo sutarties, patenkinimo. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė ekonomiškumo principą, pagal kurį teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Kadangi teismo sprendimu, kuriuo būtų tenkinti ieškinio reikalavimai, kreditoriaus (ieškovo) reikalavimo teisę skolininkui UAB (duomenys neskelbtini) atitinkanti skolos suma būtų priteista iš laiduotojo (atsakovo), o ta pati skolininko UAB (duomenys neskelbtini) prievolę kreditoriui atitinkanti skolos suma šiuo metu yra išieškoma iš įkeisto turto, ieškovo reikalavimų užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų perteklinis.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pažeidžiant CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog iš esmės pasikeitus situacijai ir paaiškėjus, jog įkeisto nekilnojamojo turto realiai nepakanka tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių vėl gali būti reiškiamas bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje.
Dėl prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu
Apeliantas A. S. prašo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu. Apelianto nuomone, ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, piktnaudžiauja procesu. Ieškovui yra žinoma, jog jam įkeisto turto visiškai pakanka ieškinio reikalavimams užtikrinti. Taip pat ieškovui žinoma, kad jo prašymas areštuoti atsakovo turtą bei pinigines lėšas labai suvaržo atsakovo veiksmus bei kasdienę veiklą.
Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005, yra pažymėjusi, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Aplinkybė, kad ieškovas, naudodamasis CPK nustatytomis procesinėmis teisėmis, pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui naudodamasis CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta teise ir tokį savo prašymą motyvavo, todėl teigti, kad ieškovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nepagrįstai, nėra pagrindo. Nenustačius ieškovo nesąžiningumo prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti ieškovui baudą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsniu 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti.
Ieškovo (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui, areštuojant atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas esančias bankuose bei kitose kredito įstaigose 883 842,17 Lt sumai, atmesti.
Nutarties nuorašą siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.