- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-29
- Bylos Nr.
- 2-706/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Arvysto automobiliai“
- Kategorijos
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimo dėl įmonės pabaigos, civilinėje byloje Nr. B2-2699-450/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arvysto automobiliai“ direktoriaus A. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Arvysto automobiliai“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi (b. l. 40-41) atsakovui UAB „Arvysto automobiliai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Būrai“.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. pranešimu (b. l. 86) informavo bankroto administratoriaus įgaliotą asmenį, kad 2010 m. spalio 7 d. žodinio proceso tvarka bus nagrinėjamas administratoriaus prašymas dėl kreditorių sąrašo patikslinimo ir įmonės pabaigos. Administratorius įpareigotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešti kreditoriams, taip pat pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.
Administratoriaus prašymu 2010 m. rugsėjo 20 d. dienraštyje „Lietuvos žinios“ ir 2010 m. rugsėjo 21 d. dienraštyje „Vilniaus diena“ išspausdinti pranešimai, kad „2010 m. spalio 7 d. 13¹⁵ val. Vilniaus apygardos teisme žodinio proceso tvarka bus nagrinėjama byla dėl BUAB „Arvysto automobiliai“ kreditorių sąrašo patikslinimo ir įmonės pabaigos“ (b. l. 88-89). Lenkijos įmonę Aris Polska Sp. Z.o.o apie minėtą teismo posėdį administratorius informavo paštu (b. l. 90).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 7 d. sprendimu (b. l. 93-94) administratoriaus prašymą patenkino: patikslino bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašą ir nusprendė išregistruoti bankrutavusią įmonę iš juridinių asmenų registro.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo UAB „SEB lizingas“ 2010 m. lapkričio 24 d. paduotu apeliaciniu skundu (b. l. 95-98) prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą paduoti apeliacinį skundą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimą ir klausimą dėl įmonės pabaigos perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teigė, kad jis, būdamas trečiuoju asmeniu, nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.), todėl neturėjo galimybės pateikti prašymą patikslinti (padidinti) finansinį reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi (b. l. 94-101) atsisakė priimti trečiojo asmens UAB „SEB lizingas“ apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skundžiamas sprendimas dėl BUAB „Arvysto automobiliai“ kreditorių sąrašo patikslinimo ir įmonės pabaigos priimtas 2010 m. spalio 7 d., sprendimas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas, t. y. 2010 m. lapkričio 15 d. bankrutavusi įmonė išregistruotas iš juridinių asmenų registro. Lietuvos apeliacinis teismas tokio pobūdžio bylose yra pasisakęs, jog esant aplinkybėms, kai teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos yra įsiteisėjęs ir jis įvykdytas, t. y. įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro, įvykdytas teismo sprendimas (nutartis) negali būti apeliacijos objektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-268/2005). Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausias Teismas, kuris yra išaiškinęs, jog esant aplinkybėms, kad bankrutavusi įmonė yra faktiškai išregistruota iš juridinių asmenų registro, t. y. juridinis asmuo yra pasibaigęs, nelieka proceso šalies – bankrutuojančios įmonės, todėl teismo sprendimas dėl bankrutuojančios įmonės išregistravimo apeliacine tvarka negali būti peržiūrėta (ĮBĮ 32 str., CPK 315 str. 2 d. 3 p.). Išregistravus bankrutavusią įmonę iš juridinių asmenų registro tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės bankroto procedūrų negali būti inicijuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005).
Teismas nematė pagrindo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, nes jo praleidimo priežasties nelaikė svarbia. Apeliantas apie 2010 m. spalio 7 d. teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, t.y. viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.).
Galiausiai teismas atkreipė dėmesį, jog apeliantas turėjo pakankamai laiko (beveik 1 m.) suformuluoti (apskaičiuoti) savo kreditorinį reikalavimą bei pateikti jį tvirtinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Tretysis asmuo UAB „SEB lizingas“ atskiruoju skundu (b. l. 104-106) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą ir priimti jį nagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad:
1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų, nes joje neišspręstas termino paduoti apeliacinį skundą atnaujinimo klausimas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jis apie posėdį dėl kreditorių sąrašo patikslinimo ir įmonės pabaigos informuotas tinkamai, kadangi nebuvo CPK numatytų pagrindų apie teismo posėdį skelbti viešai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. birželio 25 d. priimtoje nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-752/ 2003) pripažino, kad viešas paskelbimas apie teismo posėdį neužtikrina šalies teisės į teisminę gynybą, todėl kiekvienu atveju esant galimybėms proceso dalyvis turi būti informuotas asmeniškai. Apelianto įsitikinimu, kreditoriai apie posėdį dėl įmonės pabaigos turėjo būti informuoti teismo šaukimais. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar yra galimybė skirti kuratorių, įteikti teismo šaukimus procesiniam bendrininkui.
2. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, laikė, kad įsiteisėjęs ir įvykdytas sprendimas dėl įmonės pabaigos negali būti apeliacijos objektu ir atsisakė jį priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Apelianto nuomone, sprendimo įsiteisėjimas nėra kliūtis priimti ir nagrinėti apeliacinį skundą, nes atnaujinus terminą paduoti apeliacinį skundą sprendimas būtų laikomas neįsiteisėjusiu, o CPK 373 straipsnis numato įvykdyto teismo sprendimo atgręžimo galimybę. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas taikomas, kai įstatymai numato, koks sprendimas negali būti skundžiamas apeliacine tvarka. Teismų praktika nėra įstatymas ir įstatymo galios neturi.
Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-268/2005 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005 savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo susiklosčiusios šioje byloje. Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 26 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-268/2005) nebuvo pateiktas ir sprendžiamas klausimas dėl praleisto termino atnaujinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-653/2005) nekalbama apie apeliacinio skundo priėmimo klausimą.
3. Apelianto žiniomis, be jo, yra ir daugiau kreditorių, kuriems administratoriaus veiksmai išregistruojant bankrutavusią įmonę atrodo ne visiškai skaidrūs ir teisėti.
Atsiliepimas
Buvęs atsakovo BUAB „Arvysto automobiliai“ bankroto administratorius UAB „Būrai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą skundo nepripažįsta ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 109-110). Pažymi, kad apie bankroto bylos atsakovui iškėlimą, kreditorių finansinio reikalavimo patvirtinimą, supaprastinto bankroto proceso, kurio maksimali trukmė negali viršyti 1 m. (ĮBĮ 13¹str. 1 d.) taikymą administratorius informavo apeliantą ir kitus kreditorius. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi (b. l. 69-70) nustatė 7 mėn. terminą atlikti supaprastinto bankroto procedūras. Todėl apeliantas nelaukdamas įmonės pabaigos galėjo prašyti patikslinti jo patvirtintą finansinį reikalavimą. Administratorius tinkamai informavo kreditorius apie posėdžio dėl įmonės pabaigos laiką ir vietą. Kadangi BUAB „Arvysto automobiliai“ 2010 m. spalio 7 d. sprendimo pagrindu išregistruota iš juridinių asmenų registro, tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės bankroto procedūrų nebegali būti inicijuojami.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliami klausimai dėl to, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą bei ar įsiteisėjęs ir įvykdytas sprendimas dėl įmonės pabaigos gali būti apeliacinio apskundimo objektu.
Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė motyvų, kodėl neatnaujina termino paduoti apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto teiginiu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK 130 straipsnyje numatytą procesinių dokumentų įteikimo būdą viešo paskelbimo spaudoje būdu laikė tinkamu. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežasties nepripažino svarbia, todėl jo neatnaujino.
Apelianto teigimu, nebuvo CPK numatytų pagrindų apie teismo posėdį skelbti viešai. CPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir jeigu šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus arba kai byloje yra daugiau kaip 10 dalyvaujančių byloje asmenų ir nėra galimybės įteikti procesinių dokumentų šio Kodekso 120 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu. Pirmosios instancijos teismas nebuvo nurodęs administratoriui, kokiu būdu jis turi pranešti kreditoriams apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 22 d. nutarties dėl kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patvirtinimo bei supaprastinto bankroto proceso taikymo (b. l. 63-64), dalyvaujančių byloje asmenų yra daugiau kaip 10: ieškovas, atsakovas ir 9 kreditoriai, įtraukti į kreditorių sąrašą, taigi įgiję trečiojo asmens statusą. Įteikti pranešimą apie posėdį vienam iš procesinių bendrininkų ar jų įgaliotam asmeniui su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti, kaip numatyta CPK 120 straipsnyje, bankroto administratorius negalėjo, nes nei teismas, nei dalyvaujantys byloje asmenys anksčiau nebuvo iškėlę to klausimo ir teismas nebuvo paskyręs bendrininkų atstovo arba įgalioto asmens su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad administratorius turėjo teisinį pagrindą apie posėdį pranešti kreditoriams viešo paskelbimo spaudoje būdu.
Kiti skundo argumentai, susiję su kuratoriaus paskyrimu ir informavimu apie posėdį teismo šaukimais, nekeičia esmės, todėl teisiškai nereikšmingi ir teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Apelianto nuomone, teismo sprendimo įsiteisėjimas nekliudo priimti ir nagrinėti apeliacinį skundą, nes atnaujinus terminą paduoti apeliacinį skundą sprendimas būtų laikomas neįsiteisėjusiu, o CPK 373 straipsnis numato įvykdyto sprendimo atgręžimo galimybę. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad, atnaujinus terminą paduoti apeliacinį skundą (CPK 307 str. 2 d.), pagal CPK 301 straipsnį būtų galimybė jį priimti ir nagrinėti, tačiau nesutinka, kad aptariamu atveju gali būti taikomas CPK 373 straipsnis. CPK 373 straipsnis numato, kad panaikinus ar pakeitus sprendimą arba nutartį, jei jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos gavo vykdydamos sprendimą. Sprendimo atgręžimas yra skundžiamo procesinio sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pasekmė, kuri gali atsirasti tik išnagrinėjus bylą iš esmės aukštesnės instancijos teisme. Kaip minėta, bankrutavusi įmonė yra išregistruota iš juridinių asmenų registro, šis juridinis asmuo, dėl kurios paduotas apeliacinis skundas, kaip teisės subjektas pasibaigė. Nesant atsakovo, byla aukštesnės instancijos teisme negali būti nagrinėjama iš esmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos (2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005), kad išregistravus bankrutavusią įmonę iš juridinių asmenų registro tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės bankroto procedūrų negali būti inicijuojami (ĮBĮ 32 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sistemiškai aiškindamas procesines ir specialaus įstatymo (ĮBĮ) teisės normas, padarė išvadą, kad be atsakovo apeliacinis procesas negali vykti, todėl skundą atsisakytina priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Šios ir nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės sutampa, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aukštesnės instancijos teismų praktika, suformuluota analogiškose bylose. Tuo tarpu apeliantas, tvirtindamas, kad įsiteisėjęs ir įvykdytas teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos gali būti apeliacinio apskundimo objektu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės remtis aukštesnės instancijos teismų praktika, akcentavo formaliąją bylos pusę ir visiškai nesigilino į bankroto proceso ypatumus.
Susiklosčius nurodytai situacijai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią pakeisti ar panaikinti pagal atskirojo skundo motyvus nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.