Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-763-881/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-09-30
Bylos Nr.: 2A-763-881/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-03157-2013-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė, Eglė Surgalienė
Ieškovas: AB ,,Lietuvos draudimas“
Atsakovas: Nacionalinio vėžio instituto, AB ,,Panevėžio statybos trestas“, ADB ,,ERGO Lietuva“
Trečiasis asmuo: UAB ,,Vilniaus Medea klinika“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Švietimo

Kategorijos

44.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-763-881/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03157-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.8; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgalienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ir atsakovo Nacionalinio vėžio instituto apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1864-845/2014 pagal ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Nacionalinio vėžio institutui (buvęs BĮ Vilniaus universiteto Onkologijos institutas), AB ,,Panevėžio statybos trestas“, ADB ,,ERGO Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB ,,Vilniaus Medea klinika“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Švietimo ir mokslo ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Nacionalinio vėžio instituto, AB „Panevėžio statybos trestas“, ADB „ERGO Lietuva“ 106 047,75 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. spalio 19 d. tarp ieškovo ir UAB „Vilniaus Medea klinika“ buvo sudaryta Elektroninės ir kompiuterinės įrangos draudimo sutartis (draudimo liudijimo serija LD Nr. 91783052), kuria buvo apdrausta nuo įvairių draudiminių rizikų, tame tarpe vandens, draudėjui priklausanti elektroninė įranga. Ieškovas gavo draudėjo pranešimą, kad apdraustam turtui 2010 m. vasario 20 d. buvo padaryta žala – įranga, t. y., branduolių magnetinis rezonansas buvo užlietas per lubas vandeniu, ant įrangos buvo nukritusi vandeniu permirkusi lubų plokštė, įvykis įvyko adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nustatyta, kad draudėjui padaryta žala – 106 047,75 Lt. Ieškovas pripažino įvykį draudžiamuoju, atlygino įvykio metu padarytą 106 047,75 Lt dydžio žalą draudėjui, kurią sudaro pagal sąskaitą faktūrą TRAD Nr. 102189 patirtos išlaidos už sugadintos branduolių magnetinio rezonanso galvos tyrimų ritės pakeitimą. Pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, per kurio stogą buvo aplieta įranga – branduolių magnetinis rezonansas, turto patikėjimo teise yra valdomas atsakovo Nacionalinio vėžio instituto. Pasak ieškovo, 2010 m. vasario 20 d. įvykusios žalos atsiradimo priežastis buvo stogo pažeidimas, dėl ko į patalpą, kurioje buvo instaliuotas branduolių magnetinio rezonanso tomografas, pateko vanduo pro lubas. Remiantis draudėjo ir atsakovo Nacionalinio vėžio instituto 2010 m. vasario 22 d. surašytu aktu, sunaikinto, sugadinto turto aktu ir jo priedu, antstolės R. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir jo priedais, UAB „Tradintek“ surašytu defektiniu aktu, akivaizdu, kad atsakovo turto patikėjimo teise valdomas pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėjo trūkumų, t. y., stogo pažeidimų, nes vanduo į patalpą prasisunkė iš viršaus. Remiantis CK 6.266 straipsniu, 6.263 straipsniu, atsakovas Nacionalinis vėžio institutas buvo ir yra pastato valdytojas, todėl jam kyla atsakomybė už atsiradusią žalą. Taip pat ieškinį grindė aplinkybe, jog atsakovas AB „Panevėžio statybos trestas“ 2010 m. vasario 20 d. atliko Nacionalinio vėžio instituto valdomo pastato apšiltinimo darbus su techninio projekto paruošimu ir autorine techninio projekto priežiūra, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagal projektavimo, autorinės techninės priežiūros ir statybos rangos sutartį Nr. 09-56/PS 2009-55. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad ant priestato stogo, sienų, kuriame yra magnetinio rezonanso tyrimo patalpos, vyksta statybiniai darbai. Priestatas aptvertas tvora, ant kurios pritvirtintos lentelės su statybinius darbus atliekančios bendrovės „PST“ rekvizitais. Taigi atsakovas AB „Panevėžio statybos trestas“ vykdė darbus, jų vykdymui buvo perduota darbų vykdymo teritorija. Taigi akivaizdu, kad darbų vykdymo metu atsakovas, kaip rangovas, buvo atsakingas už jam perduotos statybvietės (tame tarpe pastato dalies, kurioje buvo vykdomi apšiltinimo darbai) priežiūrą bei jam, kaip rangovui, teko pastato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika. AB „Panevėžio statybos trestas“ pagal Rangos sutartį savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs pas atsakovą ADB „ERGO Lietuva“. Taigi ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovo draudiką. Taip pat ieškovas ieškinį grindė aplinkybe, jog UAB „TRADINTEK“ defektiniame 2010 m. vasario 10 d. akte nurodė, kad į branduolių magnetinio rezonanso (BMR) sistemos 8-nių kanalų galvos tyrimų ritę (M3335LZ Brain 8 ch 1,5T HDx Array) pateko vanduo, kuris pažeidė aukštadažnes grandines, dėl ko būtina ritę keisti. Branduolių magnetinio rezonanso tomografų ritės yra itin jautrios vandeniui, drėgmei, joms reikalinga speciali priežiūra.

Atsakovas AB „Panevėžio statybos trestas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog neatlikinėjo stogo remonto darbų, o vykdė pastato sienų apšiltinimo darbus, todėl stogo dangos nepažeidė. Juolab, kad Nacionalinis vėžio institutas nereiškė reikalavimų, o po įvykio jokių vandens pratekėjimų per stogą fiksuota taip pat nebuvo. Vandens pratekėjimą fiksavo ne specialistai, kurie galėtų spręsti, pro kur patenka vanduo, todėl jų surašyti aktai yra niekiniai. Be to, minėti asmenys nebuvo išsikvietę atsakovo atstovų apžiūrėti stogo, o ir pačiuose aktuose matyti, jog nei vienas subjektas net nebuvo užlipęs ant stogo, todėl negalėjo įvertinti, ar buvo kokie nors stogo pažeidimai. Pasak atsakovo, aktuose nurodytos tik prielaidos, jog vanduo pateko per stogą, tačiau konkrečių stogo pažeidimų aktuose nenurodyta. Be to, vanduo galėjo patekti ir per stogo vėdinimo kaminėlius tuo atveju, jei Onkologijos institutas nevalė tirpstančio sniego.

Atsakovas Nacionalinis vėžio institutas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad institutas 2009 m. rugpjūčio 26 d. sudarė „Projektavimo, autorinės techninės priežiūros ir statybos rangos sutartį“ Nr. 09-56/PS 2009-55 su AB „Panevėžio statybos trestas“, kuria PST įsipareigojo atlikti institutui priklausančių pastatų išorės apšiltinimo darbus, tame tarpe ir UAB ,,Vilniaus Medea klinika“ išnuomotoms patalpoms. Rangos sutartimi PST prisiėmė visus įsipareigojimus, susijusius su tinkamu darbų atlikimu ir savalaikiu jų įvykdymu. Nurodė, kad po įvykio instituto atsakingi darbuotojai buvo atvykę į vietą ir konstatavo, kad įvykis įvyko ne dėl instituto kaltės, stogas buvo pažeistas dėl PST pastatytų pastolių, vykdant pastatų apšiltinimo darbus. Pasak atsakovo, jis nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, juolab, kad patalpos buvo perduotos UAB ,,Vilniaus Medea klinika“ patalpų nuomos sutartimi dar 2008 metais. Prašė taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 7 dalyje.

Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ su pareikštu ieškiniu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo AB „Panevėžio statybos trestas“ kaltę dėl žalos atsiradimo 2010 m. vasario 20 d. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovas PST neatlikinėjo stogo remonto darbų adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, o atliko tik sienų apšiltinimo darbus. Taigi PST negalėjo pažeisti stogo dangos, todėl jo veikla neturėjo įtakos 2010 m. vasario 20 d. įvykiui. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Vilniaus Medea klinika“ 2010 m. vasario 22 d. aktas „Dėl padarytos žalos aplinkybių“ yra vienašališkai surašytas dokumentas, nes nustatinėjant žalos atsiradimo priežastis nedalyvavo nei AB „Panevėžio statybos trestas“, nei ERGO Insurance atstovai. Pasak atsakovo, vandens pratekėjimas buvo vienkartinis, todėl esant pažeistam stogui, vanduo būtų prasiskverbęs pro jį ir po 2010 m. vasario 20 d. įvykio.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys UAB „Vilniaus Medea klinika“ ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Švietimo ir mokslo ministerijos, atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto 106 047,75 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismas konstatavo, jog ginčas nagrinėjamojoje byloje kilo dėl to, jog trečiojo asmens UAB „Vilniaus Medea klinika“ turtui – įrangai (branduolių magnetiniam rezonansui) 2010 m. vasario 20 d. buvo padaryta žala, t. y. įranga užlieta per lubas prasiskverbusiu vandeniu. Įvykis įvyko atsakovo Nacionalinio vėžio instituto patikėjimo teise valdomame pastate, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pasak ieškovo, pastatas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėjo trūkumų, t. y. stogo pažeidimų dėl atsakovo AB „Panevėžio statybos trestas“ vykdytų statybinių darbų pagal 2009 m. rugpjūčio 26 d. Projektavimo, autorinės techninės priežiūros ir statybos rangos sutartį Nr. 09-56/PS 2009-55. Tuo tarpu atsakovas AB „Panevėžio statybos trestas“ teigė, jog pagal nurodytą sutartį pastato stogo neremontavo, todėl jam nekyla atsakomybė už stogo priežiūrą. Pasak atsakovų PST ir ADB „ERGO Lietuva“, vandens pratekėjimas įvyko dėl netinkamos pastato eksploatacijos, t. y. sniego nenuvalymo nuo stogo.

Spręsdamas dėl atsakovų atsakomybės, teismas pažymėjo, jog teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartimi paskyrė byloje teismo statybos ekspertizę tikslu nustatyti, ar įrangai (branduolių magnetiniam rezonansui) 2010 m. vasario 20 d. buvo padaryta žala dėl netinkamos pastato, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, eksploatacijos ar stogo dangos pažeidimų dėl atsakovo AB „Panevėžio statybos trestas“ vykdytų statybinių darbų pagal 2009 m. rugpjūčio 26 d. Projektavimo, autorinės techninės priežiūros ir statybos rangos sutartį Nr. 09-56/PS 2009-55, ar dėl dar 2006 m. vykdytų stogo apšiltinimo darbų.

2014 m kovo 26 d. Ekspertizės akte ekspertas padarė išvadas, jog 2010 m. BĮ Vilniaus universiteto Onkologijos instituto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastato priestato stogo viršutinis dangos hidroizoliacinis sluoksnis nebuvo pažeistas, 2010 m. papildomas stogo hidroizoliacinės medžiagos sluoksnis uždėtas taip pat nebuvo, viršutinis dangos hidroizoliacinis sluoksnis yra tos pačios būklės kuomet jis buvo įrengtas 2006 m., pastato priestato, (duomenys neskelbtini), įsikūrusios UAB „Vilniaus Medea klinika“ patalpos, stogo dangos amžius yra apie 8 metus, priestato stogo dangos hidroizoliacinio sluoksnių vietų amžius nesiskiria, požymių, jog pastato priestato stogo dangos hidroizoliacinis sluoksnis buvo remontuojamas (perdengiamas) po 2010 m. vasario 20 d. užliejimo nėra, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje UAB „Vilniaus Medea klinika“ nuomojasi patalpas (pastato priestatas), stogo dangoje pažeidimų nesimato, viršutinės stogo dangos amžius apie 8 metus. Taip pat ekspertas ekspertizės akte padarė išvadą, jog vertinant vizualiai, atlikti darbai ir naudotos medžiagos pastebimų trūkumų, dėl kurių 2010 m. vasario mėn. į UAB „Vilniaus Medea klinika“ patalpas galėjo patekti tirpstančio sniego vanduo, neturi. Taip pat ekspertas nurodė, jog 2010 m. pastato, (duomenys neskelbtini), dalies, kurioje UAB „Vilniaus Medea klinika“ nuomojasi patalpas (pastato priestatas) stogo apatinė hidroizoliacinė danga pažeista nebuvo. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas kategoriškai patvirtino, jog pastato stogo danga antrą kartą dengta nebuvo, ekspertas paaiškino, jog ant stogo esantys vėdinimo kaminėliai buvo užpustyti sniego, o vandeniui tirpstant, jis leisdavosi žemyn, dėl ko susikaupė per daug vandens ir garo izoliacija nebeatlaikė. Dėl nurodytų aplinkybių vanduo prasiskverbė per nuomojamų patalpų lubas. Pažymėtina, jog byloje duomenų, jog stogo kaminėliai buvo įrengti netinkamai, nėra (CPK 178 str.).

Spręsdamas dėl atsakovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ atsakomybės, teismas pažymėjo, jog ekspertas padarė kategorišką išvadą, jog pastato dalyje, kurioje tretysis asmuo nuomojo patalpas, stogo dangoje pažeidimų nenustatė. Taip pat nurodė, jog stogo apatinė hidroizoliacinė danga pažeista nebuvo, ekspertas nustatė, jog atlikti darbai ir naudotos medžiagos pastebimų trūkumų, dėl kurių 2010 m. vasario 20 d. į patalpas galėjo patekti tirpstančio sniego vanduo, neturėjo. Teismas nenustatė šio atsakovo pareigos pagal rangos vykdyti stogo priežiūros.

Taigi, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nenustatė atsakovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ neteisėtų veiksmų fakto dėl 2010 m. vasario 20 d. įvykio (CK 6.246 str.), todėl jam civilinė atsakomybė nekyla. Nenustačius AB ,,Panevėžio statybos trestas“ neteisėtų veiksmų fakto, atsakovui ADB „ERGO Lietuva“, kaip AB „Panevėžio statybos trestas“ civilinės atsakomybės pagal 2009 m. Rangos sutartį draudikui, atsakomybė taipogi nekyla.

Teismas konstatavo, jog pastatas, kuriame yra patalpa Vilniuje, (duomenys neskelbtini), išnuomota trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus Medea klinika“, kurioje įvyko 2010 m. vasario 20 d. įvykis, yra perduota patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti atsakovui Nacionaliniam vėžio institutui, taigi institutas yra nurodyto pastato valdytojas, o pagal CK 2.666 straipsnį, atsakomybės subjektu gali būti ne tik pastato savininkas, bet ir jo valdytojas. Pagal Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktą, esminis statinio reikalavimas – saugus jo naudojimas, t. y. kad statinį naudojant ar prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų rizikos. Aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D l-347, patvirtintą statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniam prižiūrėtojui, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 10 ir 16 punktuose nurodyti pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra šie: 1) prižiūrėti, kad nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu; 2) susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų. To paties reglamento 44, 50 punktuose reikalaujama, jog būtų vykdomas statinio būklės nuolatinis stebėjimas ir apžiūros aprašytos ir registruoto STR 50 punkte nurodytuose dokumentuose.

Spręsdamas ar atsakovas Nacionalinis vėžio institutas privalo atlyginti padarytą žalą CK 6.266 straipsnio pagrindu, teismas nurodė, kad objektyviosios civilinės atsakomybės atveju turi būti nustatytos tik trys deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.).

Teismas padarė išvadą, kad atsakovas Nacionalinis vėžio institutas išnuomojo trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus Medea klinika“ patalpas naudoti magnetinio rezonanso tomografo aparato įdiegimo ir diagnostikos paslaugoms teikti. Tokio pobūdžio faktiniai duomenys liudija, jog atsakovui buvo žinoma, kokiam tikslui yra išnuomojamos patalpos, t. y. pakankamai didelės vertės ir atitinkamų laikymo bei priežiūros sąlygų reikalaujančio įrenginio naudojimui. Iš šios nuomos sutarties turinio akivaizdu, jog institutas, kaip turto nuomotojas, turėjo pareigą tikrinti nuomojamo turto būklę, o nuomininkas sudaryti sąlygas šiam tikrinimui (Sutarties 9.6 p.). STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniam prižiūrėtojui, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 44, 50 punktai reikalauja, jog būtų vykdomas statinio būklės nuolatinis stebėjimas ir apžiūros aprašytos ir registruotos STR 50 punkte nurodytuose dokumentuose. Tikrinti nuomojamo turto būklę įpareigojo ir 2008 m. patalpų nuomos sutartis. Taigi atsakovas institutas turėjo pareigą vykdyti statinio būklės nuolatinį stebėjimą. Šio reglamento nuostatose nurodytas reikalavimas neturėtų būti aiškinamas siaurinamai, nes pati žodžio „nuolatinė“ lingvistinė prasmė įpareigoja pastato priežiūrą vykdyti periodiškai, sistemingai, o ypatingai žiemos metu. Tuo tarpu instituto atstovas 2013 m. spalio 29 d. teismo posėdyje patvirtino, jog stogo nevalė, o tai darė atsakovas AB ,,Panevėžio statybos trestas“, nes pastatas jam buvo perduotas statybos darbams pagal 2009 m. Rangos sutartį vykdyti.

Teismas taip pat nurodė, kad statinio valdytojo reikalaujama atlikti ne tik formalią statinio priežiūrą, bet užtikrinti ir sezono metu, ypatingai žiemą, tinkamą ir pakankamą statinio priežiūrą. Tuo tarpu liudytojų parodymai, atsakovo atstovo ir eksperto paaiškinimai, patvirtina, jog atsakovas nevykdė statinio priežiūros, juolab, kad visi liudytojai (atsakovo darbuotojai), taip pat atsakovo atstovas teismo posėdyje vieningai nurodė, jog stogo nevalė. Svarbu pažymėti, jog teismas byloje nustatė, kad pastato, kuriame buvo užlietos patalpos, stogas yra plokščias, tai matyti iš fotonuotraukos ir Ekspertizės akto. Tai suponuoja didesnius pastato stogo priežiūros reikalavimus valdytojui, kadangi ant plokščio stogo susikaupęs sniegas objektyviai laikosi tol, kol ištirpsta ar yra pašalinamas fiziniu poveikiu (jį nuvalius), priešingai nei nuo šlaitinio stogo – ant jo susikaupia mažesnė sniego dalis, be to, dalis sniego nukrenta savaime. Byloje esanti 2013 m. spalio 18 d. pažyma apie hidrometeorologijos sąlygas liudija, jog 2010 m. vasario 18-20 dienomis oro temperatūra buvo -3,2, 1,3 ir 2,0 laipsniai, o sniego dangos storis atitinkamai 33 ir 28 cm, taigi, teismas padarė išvadą, jog akivaizdu, kad ant atsakovo valdomo pastato buvo susidaręs pakankamai storas sniego dangos sluoksnis. Tokio pobūdžio nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog vandens pratekėjimo priežastis buvo netinkama pastato priežiūra ir eksploatacija.

Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas yra juridinis asmuo, jam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, siekiant užtikrinti turto saugumą pastarojo valdomose pastatuose. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog dėl atsakovo neveikimo trečiojo asmens turtui buvo padaryta žala. Būtent dėl atsakovo neveikimo fakto – pastato nepriežiūros žiemos metu (nekasamo nuo stogo sniego) draudėjo turtui buvo padaryta žala (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Taigi yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.). Žalos padarymo faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CK 6.249 str. 1 d.). Tuo tarpu atsakovo atsakomybę šalinančių aplinkybių teismas nenustatė (CK 6.266 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimą ir priteisti solidariai iš atsakovų Nacionalinio vėžio instituto, AB ,,Panevėžio statybos trestas“ ir ADB ,,ERGO Lietuva“ 106 047,75 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškinį atsakovų AB ,,Panevėžio statybos trestas“ ir ADB ,,ERGO Lietuva“ atžvilgiu. Teismas nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 28 d. Statybvietės perdavimo-priėmimo aktu AB ,,Panevėžio statybos trestas“ priėmė iš Nacionalinio vėžio instituto pagal 2009 m. rugpjūčio 26 d. Rangos sutartį objekto pastatų fasadus su langais, statybvietės lauko aikštelę reikalingų darbų vykdymui. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nei loginė, nei lingvistinė šio dokumento analizė nesudaro pagrindo teigti, jog pastato valdymas (tame tarpe ir priežiūra) buvo perduota AB ,,Panevėžio statybos trestas“. Po 2009 m. rugsėjo 28 d. Statybvietės perdavimo-priėmimo akto pasirašymo faktiniu pastato dalies (tame tarpe ir stogo), kurioje įvyko įvykis, valdytoju (bent jau darbų atlikimo metu) tapo AB ,,Panevėžio statybos trestas“. Aplinkybės, jog jis darbų atlikimo metu ant stogo laikė statybines medžiagas bei statė pastolius, neginčijo ir šios įmonės atstovas. Dėl šios priežasties, konstatuotina, kad AB ,,Panevėžio statybos trestas“, darbų atlikimo metu būdamas faktiniu stogo valdytoju, taip pat, kaip ir Nacionalinis vėžio institutas, turėjo pareigą darbų atlikimo metu prižiūrėti stogą bei atsakingas dėl kilusios žalos.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo ,,Vilniaus Medea klinika“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą jį palaiko ir prašo tenkinti. Trečiasis asmuo palaiko ieškovo išdėstytus argumentus, papildomai nurodydamas, kad pastato dalis, kurioje įvyko įvykis sukėlęs žalą, yra atskiras priestatas. Tai aiškiai matyti iš 2008 m. rugpjūčio 4 d. negyvenamųjų patalpų sutarties priede pateikto patalpų plano. Darbų atlikimo metu priestatas buvo aptvertas ir apstatytas pastoliais, todėl patekimas ant priestato stogo asmenims, kurie nėra AB ,,Panevėžio statybos trestas“ darbuotojai, buvo neįmanomas. Šias aplinkybes patvirtina 2010 m. vasario 22 d. antstolės R. G. faktinių aplinkybių protokolas, kuriame nurodoma, jog ant priestato stogo, kuriame randasi magnetinio rezonanso tyrimo patalpos, vyksta statybiniai darbai ir, kad priestatas yra aptvertas tvora, ant kurios pritvirtintos lentelės su statybos darbus atliekančios bendrovės pavadinimu ,,PST“. Iš nuotraukų matyti, kad prie priestato stogo nebuvo jokio kito praėjimo kaip tik per pastolius, todėl ant stogo galėjo patekti tik AB ,,Panevėžio statybos trestas“ darbuotojai, taigi teisiniu ir faktiniu stogo valdytoju įvykio metu buvo atsakovas AB ,,Panevėžio statybos trestas“, todėl jis atsakingas už kilusią žalą.

Atsakovas Nacionalinis vėžio institutas pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo sutinka su ieškovo dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis, jog pastato faktinis valdymas buvo perduotas AB ,,Panevėžio statybos trestas“. Be to, dėsto argumentus susijusius su ekspertizės akto ydingumu ir prašo paskirti pakartotinę ekspertizę.

Atsakovas AB ,,Panevėžio statybos trestas“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą ginčija jo pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas netinkamai aiškina statybvietės perdavimo akto turinį. Minėtame akte nėra kalbama apie stogo perdavimą. Akte taip pat nėra nurodyta, kad buvo perduotas pastato valdymas ir priežiūra. Pasak atsakovo, priestato valdymas ir priežiūra 2008 m. rugpjūčio mėn. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi buvo perduotas trečiajam asmeniui UAB ,,Vilnius Medea klinika“, taigi ji taip pat privalėjo prižiūrėti priestatą, įskaitant ir priestato stogą.

Atsakovas ERGO Insurance SE taip pat pateikė atsiliepimą į atsakovo Nacionalinio vėžio instituto apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ kaltė nenustatyta (ekspertizės išvada), todėl atsakomybė nekyla ir jį apdraudusiam asmeniui. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas AB ,,Panevėžio statybos trestas“ privalėjo vykdyti pastato priežiūrą. Tokią priežiūrą privalėjo vykdyti pastato savininkas Nacionalinis vėžio institutas. Žala kilo būtent dėl pastarojo neveikimo – pastatas nebuvo prižiūrimas žiemą, nuo jos stogo nebuvo valomas sniegas.

Šalies argumentai

Atsakovas Nacionalinis vėžio institutas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Be to, prašo skirti byloje pakartotinę ekspertizę. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nes netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. 2010 m. vasario 20 d. žalos atsiradimo metu pastato dalis, kuri buvo išnuomota trečiajam asmeniui, buvo perduota atsakovui AB ,,Panevėžio statybos trestas“, pagal 2009 m. rugpjūčio 26 d. tarp Nacionalinio vėžio instituto ir AB ,,Panevėžio statybos trestas“ sudarytą Projektavimo autorinės techninės priežiūros ir statybos sutartį Nr. 09-56/PS 2009-55, kaip statybų aikštelė reikalinga darbų vykdymui. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo patalpos atsakovui AB ,,Panevėžio statybos trestas“ nebuvo perduotos, nes perdavimo akte buvo nurodyta tik, kad atsakovas priima objekto pastatų fasadus su esamais langais, ir statybvietės lauko aikštelę (su pastatų nuograndomis, vejomis, apželdinimu, takeliais), reikalingą darbų vykdymui. Tiek perdavimo akte, tiek ir pačioje rangos sutartyje yra aiškiai pasisakyta, kad ginčo objekto patalpos yra perduodamos rangovui. Iš ginčo objekto nuotraukų akivaizdžiai matosi, kad pastatas perduotas AB ,,Panevėžio statybos trestas“, visiškai aptvertas tiek nuo žemės, tiek nuo stogo ir visur kabo nuorodos su lentelėmis ,,PST“. Tai konstatavo ir antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0090/10/6. Tai, kad ginčo objektas buvo naudojamas kaip statybų aikštelė, įrodo tiek pateikti rašytiniai įrodymai, tiek ir liudytojų paaiškinimai. 2010 m. vasario 26 d. turto sunaikinimo sugadinimo akte žalos byloje Nr. 10 47630 yra aiškiai nurodyta, kad ant stogo sandėliuojamos medžiagos, pastoliai ir vaikšto darbininkai. Šių aplinkybių neneigia ir atsakovas AB ,,Panevėžio statybos trestas“, kuris nurodė, kad pastoliai buvo sudėti, bet sudėti taip, kad nepakenktų stogui. Be to, liudytojas A. Č. paaiškino, kad buvo atliekami ir pastato stogo skardinimo darbai. Taigi žalos atsiradimo metu Nacionalinis vėžio institutas, kaip pastato valdytojas, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo vykdyti ginčo objekto pastato ir jo stogo priežiūros, kadangi neturėjo tam teisė ir negalėjo patekti ant stogo.

2. Byloje teismas paskyrė statybos ekspertizę ir ją atlikti pavedė atsakovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ pasiūlytam ekspertui. Ekspertui buvo užduoti konkretūs klausimai, tačiau ekspertas į juos atsakė neišsamiai ir paviršutiniškai. Atlikdamas ekspertizę ekspertas vadovavosi neaiškiai logikos metodais, tačiau kokie tie metodai ekspertas nepaaiškino. Iš ekspertizės išvadų matyti, kad ekspertas aiškiai palaikė AB ,,Panevėžio statybos trestas“ atsiliepime išdėstytą poziciją. Kyla pagrįsta abejonė dėl eksperto galimo šališkumo. Ekspertizės aktas akivaizdžiai prieštarauja rašytiniams bylos įrodymams. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos informacijos skyriaus 2013 m. spalio 18 d. pažyma apie hidrometeorologines sąlygas, kurioje yra pateikti duomenys apie maksimalią oro temperatūrą ir sniego dangos storį, skirtingomis dienomis. Įvykio metu nebuvo jokių ypatingų sąlygų, nei storo sniego sluoksnio, nei ekstremalių temperatūrų kaitos, galėjusių turėti esminės įtakos žalai atsirasti. Vidutinė oro temperatūra buvo apie 1 laipsnį šilumos, o sniego storis apie 30 cm. O ir patys vėdinimo kaminėliai yra tokios struktūros, kad pro juos vanduo patekti negali, nes vieno iš kaminėlių aukštis yra 46 cm, o kito apie 30 cm. Kaminėliai įrengti taip, kad iš viršaus yra visiškai uždengti beveik iki pusės, taigi vanduo į juos patekti negalėjo. Ekspertizės metu ekspertas vėdinimo kaminėlių apskritai netyrė, todėl eksperto išvada, kuria besąlygiškai rėmėsi teismas, yra neteisinga. Nelogiška, nepagrįsta jokiais duomenimis ir eksperto išvadą dėl stogo dangos amžiaus. Ekspertas atliko ekspertizę nesurinkęs visos ekspertizės atlikimui būtinos medžiagos.

Atsakovas AB ,,Panevėžio statybos trestas“ atsiliepimu į atsakovo Nacionalinio vėžio instituto apeliacinį skundą apeliacinį skundą ginčija jo pagrįstumą ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas netinkamai aiškina statybvietės perdavimo akto turinį. Minėtame akte nėra kalbama apie stogo perdavimą. Akte taip pat nėra nurodyta, kad buvo perduotas pastato valdymas ir priežiūra. Pasak atsakovo, priestato valdymas ir priežiūra 2008 m. rugpjūčio mėn. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi buvo perduotas trečiajam asmeniui UAB ,,Vilnius Medea klinika“, taigi ji taip pat privalėjo prižiūrėti priestatą, įskaitant ir priestato stogą.

Ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo sutinka su atsakovo dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis, jog pastato faktinis valdymas buvo perduotas AB ,,Panevėžio statybos trestas“, todėl atsakomybė kyla solidariai visiems atsakovams. ž

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmetami.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį tenkino iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).

Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 str. 1 d., 6.266 str. 1 d.), taip pat ir rangovo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymą taikoma pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį ir yra griežta, t. y. be kaltės.

Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl ieškovo reikalavimo teisės į už kilusią žalą atsakingus asmenis nėra, tačiau atsakovas Nacionalinis vėžio institutas nesutinka su atsakomybės taikymu jo atžvilgiu. Be to, ieškovas tvirtina, kad atsakomybė turi būti taikoma visų trijų atsakovų atžvilgiu solidariai.

Atsakovas Nacionalinis vėžio institutas, ginčydamas savo atsakomybę dėl žalos atsiradimo, nurodo, kad 2010 m. vasario 20 d. žalos atsiradimo metu pastato dalis, kuri buvo išnuomota trečiajam asmeniui, buvo perduota atsakovui AB ,,Panevėžio statybos trestas“, pagal 2009 m. rugpjūčio 26 d. tarp Nacionalinio vėžio instituto ir AB ,,Panevėžio statybos trestas“ sudarytą Projektavimo autorinės techninės priežiūros ir statybos sutartį Nr. 09-56/PS 2009-55, kaip statybų aikštelė reikalinga darbų vykdymui.

Tuo tarpu, atsakovas AB ,,Panevėžio statybos trestas“ įrodinėja, jog jam nebuvo perduotas pastato priežiūra ir valdymas.

Iš tiesų, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalies prasme skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešame registre. Prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs. Tai nuginčijama prezumpcija. Ši nuostata reiškia, kad esant registracijos duomenims viešame registre nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre. Įrodinėjimo pareiga tenka viešame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Šios nuostatos neužkerta kelio kreditoriui ar skolininkui, kuriam numatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6. 266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.).

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas Nacionalinis vėžio institutas neįrodė, jog ginčo pastatas buvo perduotas eksploatuoti, valdyti ir prižiūrėti atsakovui AB ,,Panevėžio statybos trestas“ (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ginčo patalpos atsakovui AB ,,Panevėžio statybos trestas“ nebuvo perduotos, nes perdavimo akte buvo nurodyta tik, kad atsakovas priima objekto pastatų fasadus su esamais langais, ir statybvietės lauko aikštelę (su pastatų nuograndomis, vejomis, apželdinimu, takeliais), reikalingą darbų vykdymui. Tuo tarpu ieškovas netinkamai aiškina statybvietės perdavimo akto turinį. Minėtame akte nėra kalbama apie stogo perdavimą. Akte taip pat nėra nurodyta, kad buvo perduotas pastato eksploatavimas, valdymas, ir priežiūra. Nors, kaip matyti iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0090/10/6, ginčo patalpų nuotraukų matyti, kad pastatas aptvertas ir paženklintas lentelėmis ,,PST“ ir buvo naudojamas kaip statybų aikštelė, tačiau priešingai nei teigia ieškovas, ant pastato stogo nėra sandėliuojamos medžiagos, o pastoliai išdėstyti tik aplink pastatą, bet ne ant stogo. Liudytojo A. Č. nurodyta aplinkybė, kad buvo atliekami ir pastato stogo skardinimo darbai tai pat neįrodo, jog stogas buvo perduotas valdyti atsakovui AB ,,Panevėžio statybos trestas“, o taip pat, kad stogo kraštų apskardinimo darbai buvo žalos atsiradimo priežastimi. Taigi, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, prievolė atlyginti žalą tenka objekto savininkui Nacionaliniam vėžio institutui.

Atsakovas Nacionalinis vėžio institutas apeliaciniame skunde taip pat prašo paskirti pakartotinę ekspertizę. Nurodo, kad ekspertizę teismas pavedė atlikti atsakovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ pasiūlytam ekspertui. Ekspertui buvo užduoti konkretūs klausimai, tačiau ekspertas į juos atsakė neišsamiai ir paviršutiniškai. Atlikdamas ekspertizę ekspertas vadovavosi neaiškiai logikos metodais, tačiau kokie tie metodai ekspertas nepaaiškino. Iš ekspertizės išvadų matyti, kad ekspertas aiškiai palaikė AB ,,Panevėžio statybos trestas“ atsiliepime išdėstytą poziciją. Kyla pagrįsta abejonė dėl eksperto galimo šališkumo. Ekspertizės aktas akivaizdžiai prieštarauja rašytiniams bylos įrodymams ir pan.

Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str. 2 d.), todėl pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

Įvertinęs ekspertui pirmosios instancijos teismo užduotus klausimus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog dauguma jų buvo susiję su dar 2006 metais atsakovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ vykdytais darbais ir jų kokybe, todėl Ekspertizės išvados nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjama ginčui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012, išaiškino, jog tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms. Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Atsakovus Nacionalinį vėžio institutą ir atsakovą AB ,,Panevėžio statybos trestas“ siejo sutartinis teisinis santykis, tuo tarpu ieškovo su atsakovu AB ,,Panevėžio statybos trestas“ sutartiniai santykiai nesiejo. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą asmenų procesinio subjektiškumo reglamentavimą ir materialiojo teisinio santykio, iš kurio ieškovas kildina atsakomybę AB ,,Panevėžio statybos trestas“ , pobūdį, konstatuoja, kad teisę reikšti reikalavimą šiam atsakovui kaip rangovui atlyginti žalą, padarytą dėl to, jog dėl galimai netinkamai įvykdytos 2006 m. rangos sutarties kilo žala, turi tik kita šios sutarties šalis – užsakovas, t. y. Nacionalinis vėžio institutas (CPK 5 str. 1 d.). Kiti asmenys gali pareikšti ieškinį rangovui tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo perleido jam savo teisę (CK 6.101 str.). Akivaizdu, jog ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ šiuo atveju nebūdamas 2006 m. rangos sutarties šalimi, nėra materialiųjų sutartinių teisinių santykių, iš kurių kildina savo reikalavimą atsakovui AB „Panevėžio statybos trestas“, tiesioginis subjektas, todėl neturi reikalavimo teisės atsakovui šiuo teisiniu pagrindu, taigi apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę minėtoms aplinkybėms patikslinti, nes jos objektas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Į klausimus, kurie tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla (ar 2010 metais buvo pažeista Vilniaus onkologijos instituto ginčo objekto stogo viršutinė, apatinė hidroizoliacinė danga, hidroizoliacinis sluoksnis ir kt.), ekspertas atsakė, jog objekto apžiūros metu jokių stogo dangos sluoksnių remonto ar pažeidimų žymų nenustatyta. Be to, apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima abejoti eksperto kvalifikacija ar galimu šališkumu, o teismas negali sprendime remtis prielaidomis. Kita vertus, jau minėta, kad Ekspertizės išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir jų visetą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniuose skunduose nurodomais argumentais nėra pagrindo.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ona GasiulytėVilija MikuckienėEglė Surgailienė