Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-04-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-3569-1071/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-09
Bylos Nr.
e2YT-3569-1071/2021
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00353-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Pliuskevičius
Pareiškėjas
J. G.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3569-1071/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00353-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 9 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mirusios motinos S.V. mirties, ji priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pareiškime nurodė, kad 2009-11-02 S. V.(toliau – palikėja) atvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV) pas pareiškėją. Palikėjai išvykus gyventi į JAV kartu su pareiškėja, nuo 2009-10-20 iki 2019-10-20 Žemės sklypu rūpinosi pareiškėjos giminaitis – pusbrolis G. V., kuriam atlikti šiuos veiksmus buvo pavesta pagal 2009-10-20 Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarės patvirtintą įgaliojimą. 2015-09-16 palikėja gyvendama JAV, mirė. Pareiškėjai ir toliau likus gyventi JAV (tame pačiame bute, kuriame gyveno abi: palikėja ir pareiškėja), nebuvo žinoma apie Lietuvos Respublikoje esantį teisinį reguliavimą, kuris numato, jog dėl atsiradusio palikimo įpėdiniai ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo momento privalo kreiptis į notarą bei užvesti paveldėjimo bylą. Palikėjai mirus, pareiškėja perėmė palikėjos asmeninius daiktus: vestuvinį žiedą, auksinę grandinėlę, pareiškėjos tėvo auksinį laikrodį, kurį palikėja labai saugojo, kaip atminimą. Taip pat pareiškėjai liko lapės apykaklė ir kailiniai. Visus šiuos daiktus pareiškėja yra išsaugojusi ir jais rūpinasi iki šiol. Pareiškėjai sužinojus apie esamą žemės sklypo savininko skolą, R.V. nedelsiant buvo pervesti pinigai paaiškėjusioms skoloms apmokėti. Šiuo metu pareiškėjos prašymu ir lėšomis R. V. yra apmokėjęs visas buvusias žemės sklypo savininko skolas (S/B „Eketė“ nario mokestį ir kt.), žemės sklypas yra šienaujamas ir pan. 2021-01-27 S/B „Eketė“ išduota pažyma Nr. 270 pagrindžia, jog šiuo metu žemės sklypo savininkas sodininkų bendrijai skolų neturi. Taigi teigia, kad pareiškėja gyvendama JAV, į pagalbą pasitelkusi trečiuosius asmenis rūpinosi / -asi žemės sklypu: mokėjo bei toliau moka žemės sklypo savininko mokesčius S/B „Eketė“, fiziškai prižiūri Žemės sklypą. Pareiškėjos teigimu, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po palikėjos mirties žemės sklypą pradėjo faktiškai valdyti ir tokiu būdu priėmė palikimą, bus užtikrinta, jog po palikėjos mirties jos sukurtos vertybės bus perimtos jos artimųjų bei užtikrintas palikėjos valios įgyvendinimas, paveldėjimo teisinių santykių stabilumas ir perimamumas, nes pagrindinis paveldėjimo pagal įstatymą principas yra palikimo išsaugojimas šeimoje, jo perėjimas nuo tėvų vaikams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateiktu atsiliepimu prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos S. V. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pateiktame atsiliepime nurodė, kad įvertinusi pareiškėjos pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimui priimti faktiškai valdant išdėstytus argumentus bei motyvus, neprieštaraus, jei teismas, nesant prieštaravimų tarp suinteresuotų proceso šalių, nuspręs, kad pareiškėjos pateikti argumentai, bei į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžia prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimui priimti faktiškai valdant, teisės aktų nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas – V. V., o (duomenys neskelbtini) motina – S.V. Gimimo, ištuokos liudijimai ir Gyventojų registro pažymos, patvirtina, kad pareiškėja J. G. yra vienintelė mirusiųjų V. V. ir S. V. dukra.

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 2005-05-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, S. V. vardu yra įregistruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2021-02-25 Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro išrašas, patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos S. V. nei palikimo priėmimo faktų, nei pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nei palikėjos palikimo atsisakymo faktų, nei pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Pareiškėjos teigimu, 2009-11-02 S. V. atvyko gyventi pas ją į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV), kur ji (duomenys neskelbtini) gyvendama JAV ir mirė. Byloje esantys įgaliojimai, susirašinėjimai, patvirtina, kad palikėjai išvykus gyventi į JAV kartu su pareiškėja, nuo 2009-10-20 iki 2019-10-20 žemės sklypu rūpinosi pareiškėjos giminaitis – pusbrolis G. V.. Pareiškėjos teigimu, mirus palikėjai, ji perėmė palikėjos asmeninius daiktus: vestuvinį žiedą, auksinę grandinėlę, pareiškėjos tėvo auksinį laikrodį, lapės apykaklę ir kailinius.

Taip pat byloje esantys duomenys – susirašinėjimai, sodų bendrijos (toliau – SB) „Eketė“ pažymos, piniginių perlaidų duomenys, patvirtina, kad pareiškėjai sužinojus apie esamą žemės sklypo savininko skolą, pareiškėjos patikėtiniui R. V. nedelsiant buvo pervesti pinigai paaiškėjusioms skoloms apmokėti, ir šiuo metu pareiškėjos prašymu ir lėšomis R. V. yra apmokėjęs visas buvusias žemės sklypo savininko skolas (SB „Eketė“ nario mokestį ir kt.), žemės sklypas yra prižiūrimas. 2021-01-27 SB „Eketė“ išduota pažyma Nr. 270 pagrindžia, jog šiuo metu žemės sklypo savininkas sodininkų bendrijai skolų neturi.

Taigi byloje nustatyta, kad pareiškėja, nors ir gyvendama JAV, tačiau į pagalbą pasitelkusi trečiuosius asmenis rūpinosi / -asi žemės sklypu: mokėjo bei toliau moka žemės sklypo savininko mokesčius SB „Eketė“, prižiūri žemės sklypą.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba jo dalį. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad pagal konkrečios bylos aplinkybes turi būti įvertinta ir nuspręsta, ar palikėjo (s) drabužių, asmeninių ir kitokių daiktų paėmimas ar pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu vertinamas kaip palikimo priėmimo veiksmai.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens veiksmų nuoseklumą ar prieštaringumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Teismas, remdamasis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, bei įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog pareiškėja po mamos mirties perėmė palikėjos asmeninius daiktus: vestuvinį žiedą, auksinę grandinėlę, pareiškėjos tėvo auksinį laikrodį, lapės apykaklę ir kailinius, ir nors gyvendama JAV, tačiau į pagalbą pasitelkusi trečiuosius asmenis rūpinosi / -asi palikimo dalyku – žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) mokėjo bei toliau moka žemės sklypo savininko mokesčius SB „Eketė“, prižiūri šį žemės sklypą, sprendžia, jog pareiškėja įrodė aplinkybę, kad po mamos S. V. mirties, ji priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, todėl pareiškėjos reikalavimas nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą yra tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos J. G. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti priėmė jos dukra J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas registruotinas turtas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vytautas Pliuskevičius