Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2022-01-07 · Civilinė byla Nr. e2-24-714/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-07
Bylos Nr.
e2-24-714/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Lukšienė
Atsakovas
V. K.
Ieškovas
B. B.
Advokatai
Donatas Ramanauskas, Edgaras Jautakis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-24-714/2022Proceso numeris 2-19-3-00867-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.8; 2.4.2.9.1; (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 7 d.Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė,

Sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, Ernestai Sakalauskienei, Giedrei Paukštytei-Grėbliauskienei,

dalyvaujant B. B. B.,ieškovės atstovui advokatui Donatui Ramanauskui,atsakovui V. K.,atsakovo atstovui advokatui Edgarui Jautakiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui V. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, dalies paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2020 m. rugsėjo 21 d. buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui V. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, dalies paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo. Ieškovė prašo nustatyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys namų apyvokos daiktai: šaldytuvas, kaitvietė, skalbimo mašina, orkaitė ir antivibracinis kilimėlis skalbimo mašinai, bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso jai ir V. K., mirusiam (duomenys neskelbtini). Panaikinti paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) V. K., dalį dėl ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių namų apyvokos daiktų: šaldytuvo, kaitvietės, skalbimo mašinos, orkaitės ir antivibracinio kilimėlio skalbimo mašinai. Šaldytuvą, kaitvietę, skalbimo mašiną, orkaitę ir antivibracinį kilimėlį skalbimo mašinai asmeninės nuosavybės teise priteisti V. K., o ieškovės naudai priteisti 792,50 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė B. B. 2020 m. rugsėjo 17 d. ieškinyje nurodė, kad ji ir V. K. santuokos nebuvo sudarę, tačiau kaip šeima gyveno drauge 31 metus, kartu tvarkė šeimos ūkį, taupė pinigines lėšas ir įsigijo įvairų turtą. Tarp šalių buvo susiklostę faktiniai partnerystės santykiai (sugyventiniai). 2018 metais V. K. sužinojo apie parduodamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), su ja susiekė, nes tuo metu buvo išvykusi dirbti į (duomenys neskelbtini), pasitarė ir nusprendė tą butą įsigyti. Butas buvo perkamas už jos ir sugyventinio V. K. bendras lėšas ir įregistruotas tik V. K. vardu, nes ieškovė tuo metu buvo išvykusi dirbti į (duomenys neskelbtini). Įsigytas butas buvo remontuojamas ir įvairūs buities daiktai (šaldytuvas, kaitvietė, skalbimo mašina, orkaitė ir antivibracinis kilimėlis skalbimo mašinai) buvo perkami iš ieškovės piniginių lėšų uždirbtų (duomenys neskelbtini), ji taip pat mokėjo mokesčius už butą. (duomenys neskelbtini) jos sugyventinis V. K. netikėtai mirė. Siekiant išvengti teisminių procesų, ji su mirusio sugyventinio broliu V. K. susitarė, kad jis priims brolio palikimą ir vėliau dovanojimo sandoriu butą perleis jai. Atsakovas V. K. žinojo, kad ji ir V. K. buvo sugyventiniai, kurie gyveno kartu daugiau nei 30 metų bei, kad šį butą ir jame esančius daiktus jie įsigijo iš bendrų piniginių lėšų. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovas priėmė mirusio brolio V. K. palikimą. 2020 metų kovo mėnesį ji ir atsakovas sutarė sudaryti dovanojimo sandorį, tačiau sutartu laiku nuvykus pas notarą, atsakovas pranešė, kad dovanojimo sandorio nebus ir neketina perleisti jai buto ir jame esančių daiktų.

Atsiliepimas

Atsakovas V. K. 2020 m. spalio 12 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, jo miręs brolis V. K. susituokti su ieškove neketino ir butą įgijo savo lėšomis.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buto pirkimo-pardavimo sutartimi V. K. nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš V. D.. Pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino notaras L. K.. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą liudijimu V. K. paveldi visą turtą, kurio savininkas yra V. K.. Paveldimą turtą sudaro butas esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), automobilis OPEL OMEGA. Iš 2020 m. rugpjūčio 25 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. K., įrašas galioja nuo 2020 m. liepos 23 d., įregistravimo pagrindas yra (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 17 d. gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. K. gyvenamąją vietą deklaravo 2011 m. birželio 9 d. adresu: (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 17 d. gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad B. B. gyvenamąją vietą deklaravo 1984 m. spalio 1 d. adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktas 2019 m. sausio 30 čekis už šaldytuvą „Heider A++“, kaitvietę „Cata“, skalbimo mašiną „Hisense“, orkaitę „Gorenje“, pratęstas garantijas, antivibracinį kilimėlį. Taip pat šaldytuvo „Heider A++“ garantinė kortelė ir sertifikatas, kaitlentės „Cata“ garantinė kortelė ir sertifikatas, skalbimo mašinos „Hisense“ garantinė kortelė ir sertifikatas, Orkaitės „Gorenje“ garantinė kortelė ir sertifikatas.

2020 m. rugsėjo 21 d. Valstybės įmonės Registrų centro pranešime nurodyta, kad nekilnojamojo turto registre į butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas juridinis faktas, kad iškelta byla susijusi su nekilnojamuoju daiktu.

Ieškovės atstovas advokatas Donatas Ramanauskas 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė papildomus dokumentus prie bylos iš kurių matyti, kad tai yra sąskaitos, pinigų priėmimo kvitai, užsakymas, parduotuvių čekiai.

2020 m. lapkričio 23 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pateikė V. K. atidarytų sąskaitų išrašus nuo 2018 m. sausio 1 d. arba sąskaitos atidarymo dienos iki 2019 m. kovo 11 d.

2020 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) pateikė V. K. sąskaitos išrašą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.

Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Palangos skyrius 2021 m. kovo 5 d. pateikė informacija apie B. B., iš kurios matyti, kad ji registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Palangos skyriuje nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. kovo 4 d. užimto asmens statusu.

2021 m. kovo 5 d. teisme gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašas apie B. B. darbovietes ir mokamas išmokas nuo 1990 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 5 d.

2021 m. kovo 5 d. teisme gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašas apie B. B. darbovietes ir mokamas išmokas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 5 d.

2021 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) pateikė V. K. sąskaitos išrašą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.

2021 m. kovo 18 d. uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. balandžio 8 d. priklausė V. K..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyrius 2021 m. kovo 24 d. pateikė informaciją apie V. K. valstybinį socialinį draudimą už laikotarpį nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. ir informaciją ir apie gautas nepensines išmokas, B. B. valstybinį socialinį draudimą už laikotarpį nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. ir informaciją ir apie gautas nepensines išmokasB. B. B. išmokėtas išmokas už laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. ir informaciją ir apie gautas pensines išmokas. Taip pat nurodo, kad V. K. laikotarpiu nuo 1990 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. pensinės išmokos nebuvo mokamos B. B. B. laikotarpiu nuo 1990 m. balandžio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. pensinės išmokos nebuvo mokamos.

Iš 2021 m. balandžio 28 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas esantis adresu: (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise B. B. B..

2021 m. spalio 7 d. akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad V. K. vardu akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 11 d. atidarytų sąskaitų nebuvo.

Teismo posėdyje ieškovė B. B. paaiškino, kad V. K. buvo sugyventinis, su kuriuo gyveno daugiau nei 30 metų bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Ieškojo ilgai pirkti butą pirmame ar antrame aukšte, dėl V. sveikatos. V. rado parduodamo buto skelbimą. Turėjo bendrai 10000 Eur namuose, o V. nuo sąskaitos nusiėmė 6000 ar 7000 Eur. Už butą mokėjo 15000 Eur. Savo vardu ji buto nepirko, nes tuo metu dirbo nelegaliai, neturėjo oficialių pajamų ir nebūtų galėjusi deklaruoti buto. Nespėjo įsikelti į tą butą, tik sudėti pakabinamas lubas ir užsakyti baldus. V. su D. nuėjo pas notarą sudaryti sutartį. Skalbimo mašina, orkaitė, kaitlentė, šaldytuvas yra naujame bute ir už juos pirkdamas atsiskaitė V. kortele. V. visada dirbo legaliai, bet buvo momentų, kai išvis nedirbo, bet būdavo, kad dalį gaudavo vokelyje. Tie 10000 Eur buvo bendrai sutaupyti. Nesituokė, kad nepasikeistų pavardė, o paskui buvo gėda, bet V. buvo minėjęs, kad reikia susirašyti. V. su broliu nelabai bendravo. V. K. žinojo, kad ji kartu gyvena su V.. Apie buto pirkimą kalbėjo su mama, savo seserimi, kaimynais. V. buvo deklaruotas (duomenys neskelbtini). Avansas buvo mokėtas grynais dviem kupiūromis po 500 Eur į rankas D.. Tie pinigai paimti iš namų iš sutaupytų 10000, o likusius 9000 Eur V. pervedė į savo sąskaitą, nes iš sąskaitos reikėjo pervesti D.. Pinigai buvo laikomi namie sekcijoje už lentynos voke. Įsigiję butą atliko didelį remontą, išgriovė sieną, padarė vonios kambarį, iš vieno kambario padarė virtuvę ir likę buvo miegamasis ir salionas. Butas įsigytas 2018 m. rugsėjo mėnesį. Ji grįžo iš (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalį, o (duomenys neskelbtini) V. mirė. Visi remontai buvo atlikti iki V. mirties. Ji pati meistrams pinigus mokėjo, meistrai pirkdavo medžiagas ir patys daug ką pirko. Kartu su V. važiavo pirkti baldų į (duomenys neskelbtini) baldus ir buvo atvažiavęs išsimatuoti į butą ir už baldus ji pati perdavė 100 Eur avansą A.. Naujo buto komunalinius mokesčius iki V. mirties mokėjo abu su V., o po V. mirties ji viena metus laiko, bet po apsilankymo pas notarą, kai pasakė, kad nebus dovanojimo, tai nuo 2020 m. kovo mėnesio nebemokėjo. Ji organizavo V. laidotuves grįžusi iš (duomenys neskelbtini) sekančią dieną, bet reikėjo v. sutikimo ir jį gavo. Ji pati apmokėjo V. laidotuves. Po laidotuvių su V. nuvažiavo pas notarę P. ir paaiškino, kad visas turtas dalinamas į 4 dalis, nes yra sesuo ir 3 broliai, o jie turi daug skolų antstoliams, tai su V. nutarė, kad jis vienas priims palikimą ir V. viską paveldėjo. Jis žadėjo atiduoti butą iš pradžių kaip dovanojimą, paskui galvojo daryti pardavimą, kad nereikėtų mokėti mokesčių valstybei. Paskui pasidarė reikalavimai, kad kol nebus pastatytas paminklas, tol nebus kalbos apie butą. Pastatė paminklą ir tada V. pradėjo vengti jos, neatsakyti į skambučius. Nuvažiavo pas V. sutarė laiką kada važiuoti pas notarę ir paskui pareiškė, kad nebus jokio dovanojimo. Ji mokėjo už notarines paslaugas, kad V. priimtų palikimą, tik už paskutinį kartą mokėjo V., nes ji neturėjo pinigų tuo metu. Per 30 metų gyvenimo kartu buvo įsigiję automobilius (duomenys neskelbtini), paskui (duomenys neskelbtini) visus pirko už bendrus pinigus, visos buvo registruotos V. vardu, tik viena ant jos, bet paskui pardavė. Kai dirbo 1998 m. (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini), tai tik į metus kartą leisdavo parvažiuoti atostogų, tai tuo metu negyveno kartu, tai matydavosi į metus kartą, bet V. buvo atvažiavęs pas ją du kartus. Po vaikų vestuvių kažkur 10 metų prieš buto pirkimą V. buvo išėjęs metus laiko pas kitą moterį D., išsinešė visus jų pinigus, ji pareiškė pretenzijas V. ir jis sugrįžo su pinigais. Daugiau kaip pusė pinigų 6000-7000 Eur buvo jos sutaupytų. Negali įrodyti , kad uždirbdavo 2000 Eur per mėnesį, dabar legaliai uždirba 1600 Eur. Kai gaudavo 2000 Eur nieko neišleisdavo. Nelegaliai dirbo kokius 7 metus ir per juos sutaupė 7000 Eur, o V. buvo kokie 3000 Eur. Susitarė, kad butas bus rašomas V. vardu. V. visus pinigus nuo sąskaitos buvo nuėmęs buto pirkimui ir remontui. (duomenys neskelbtini) gatvėje esantis butas yra jos vardu, nes jį gavo jos vyras iš pirmos santuokos iš darbovietės, o paskui ji privatizavo gyvendama su V. už savo mamos investicinius čekius. Garantinius talonus ji pasirašė parduotuvėje.

Teismo posėdyje atsakovas V. K. paaiškino, kad V. K. buvo jo brolis, artimai bendravo. 2005 m. brolis buvo išėjęs į (duomenys neskelbtini). Pasiėmė brolį į (duomenys neskelbtini) dirbti gėles vežioti, paskui grįžo. Brolis gyveno su D. apie 3 metus (duomenys neskelbtini), bendrai remontus darė. Brolis pirko šitą butą, norėjo išeiti, sakė nusipirkau, tai dabar niekas nevarys iš namų. Brolis sakė, kad Š. surado broliui butą. Brolis pasakodavo, kad už remontus pats mokėdavo. Bendrabutį ir automobilį buvo nupirkusi motina. Brolis dirbo pašalinius darbus, kai (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti, tada oficialiai pradėjo dirbti. Brolis būdavo, kad pas kitas išeina, tai vėl grįžta. Brolis sakė, kad nori išeiti iš B., nes vogdavo jos vaikai pinigus. Butas buvo įrengiamas už brolio pinigus ir jis norėjo asmeniškai savo buto. Brolis sakė, kad už butą mokėjo apie 15000 Eur iš savo pinigų. Brolis pirko skalbimo mašiną, kaitlentę, o B. nebuvo tuo metu. Su broliu nebuvo susipykę. Už laidotuves B. B., ji taip pat mokėdavo už buto mokesčius. Kaip priėmė palikimą pas notarą pirmą kartą jis mokėjo, o kitus kartus gal B. B., kai galvojo perrašyti butą. Iš pradžių norėjo palikti B. B., o paskui, kai draugai, pažįstami pasakė, kad ji nėra prisidėjusi prie buto nei cento, persigalvojo. Tie pažįstami K., Š., B.. Jis konkrečiai nebuvo pasakęs, kad perrašys butą, kad neperrašys pasakė nuvykęs pas notarę P. ir po to pakeitė spynas, pradėjo mokėti mokesčius. Brolis už butą davė 500 Eur avansą, o paskui kitus pervedė. Pinigų brolis turėjo ir grynais ir kortelėje, nes atlyginimą mokėdavo į kortelę ir B. B. nedalyvavo perkant buitinę techniką. Jis padėjo išvežti vonią, šiukšles iš buto.

Teismo posėdyje liudytoja K. T. paaiškino, B. B. yra jos teta. V. žadėjo po laidotuvių, kad viskas bus gerai dėl buto, sutvarkys visus dokumentus ir B. B.. Tada V. vilkino visus terminus, kad pastatyti paminklą pirma, paskui po metinių ir kai buvo užsiregistravę pas notarą perrašymui, jis neatvyko ir pasakė, kad neperrašys. Visas aplinkybes jai B. B.. Bute buvo vieną kartą, ėjo kartu su V. B. B. prieš perkant apžiūrėti. Atrodė, kad perka bendrą būstą sau, jie kartu remontavosi, rinkosi statybines medžiagas, užsisakė virtuvinį, kurio nespėjo padaryti. Jie tuo metu gyveno kartu, B. B. važinėjo į (duomenys neskelbtini). Kiek atsimena, tiek jie kartu gyveno, buvo kaip šeima, dalyvavo jos vestuvėse. Butą pirko, kad turėtų padoresnį būstą, nes bendrabutis vieno kambario. Jai buvo palikti bendrabučio raktai prižiūrėti gėles, kai jie būdavo išvažiavę. Atrodė, kad butą remontuojasi abu sau. Turėjo kraustytis į naują butą, B. B. būtų grįžusi iš (duomenys neskelbtini). Po V. B. B. su V. bendravo.

Teismo posėdyje liudytoja B. T. paaiškino, kad nuo seniai bendrauja ir yra kaimynės B. B.. Prieš 35-36 B. B. kartu su V. pradėjo gyventi B. B. dirbo (duomenys neskelbtini), paskui išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Prieš kokią 20 B. B. buvo susipykusi su V. ir metus laiko negyveno B. B. 8 metus dirba (duomenys neskelbtini). Butą jie seniai ruošėsi pirkti. V. jai pasakė, kad nusipirkom butą. Ne vieną kartą buvo naujame bute. Žino, kad jie pirko šaldytuvą, dujinę, vonią. Su K. rado V.. V. su V. nebendravo. B. ir V. pinigai buvo bendri. Mokesčius B. B.. Tik po laidotuvių B. B. bendrauti su B. B. nesitikėjo, kad V. pretenduos į butą, jis buvo pažadėjęs, kad grąžins butą. Bendrabutis buvo B., bet jie kartu remontavo jį už bendrus B. B. uždirbdavo 3000 Eur per 2 mėnesius, pinigus laikydavo namuose ir banke. Už naują butą mokėjo 15000 Eur. V. pirko butą B. B. pirko baldus, dujinę, šaldytuvą, skalbimo mašina, virtuvinį komplektą buvo užsakę.

Teismo posėdyje liudytojas V. P. paaiškino, kad apie 30 metų V. B. B. gyveno kartu. Prieš 10 metų v. buvo priklydęs. Jie abu pirko butą. V. sakė, kad pinigus dedasi kartu B. B. butui ir kartu pirks butą. Žino, kad šiukšles vežėsi iš buto, žino, kad remontavo butą, žino, kad pirko šaldytuvą ir B. B. dirba B. B. sakė, kad uždirba apie 1500 Eur ir ten būna po kelis mėnesius.

Teismo posėdyje liudytoja D. B. paaiškino, kad nuo 2014 metų dirbo kartu B. B. (duomenys neskelbtini) ir keisdavosi kas 8 savaites iki 2015 m. pavasario, nes ji išvažiavo kitur dirbti, B. B. liko. Kai dirbo gaudavo po 350 Eur per savaitę grynais, tai nebuvo oficialiai įforminta. Dirbant išlaidų neturėdavo, nes už viską būdavo B. B. tuo metu gaudavo 375 Eur per B. B. yra pasakojusi, kad galvoja pirkti būstą. V. K. B. B. gyveno bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Žinojo, B. B. nusipirko butą prieš (duomenys neskelbtini), nes norėjo B. B. su V. gyveno daugiau nei 30 metų.

Teismo posėdyje liudytoja M. B. paaiškino, kad B. pažįsta apie 19 metų. Kai jos vyras buvo 5 B. B. jau gyveno su V. K., jie gyveno kaip B. B. dirbo (duomenys neskelbtini), paskui važinėjo į (duomenys neskelbtini). Pamena, kad kai 2006 metais susituokė, jau tuo B. B. važinėjo į B. B. uždirbdavo apie 300 Eur per savaitę. Žinojo, kad planavo įsigyti butą pirmame aukšte ir didesnį. Yra buvusi naujame bute ne vieną kartą ir turėjo raktus, kad vėdinti po remontų. Sekančia dieną po V. B. B. grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir tada paskambino V. K.. Su V. K. buvo susitarta, kad nesikėsins į butą, nes tai buvo V. ir B. butas. Apie butą su V. buvo kalbėta pas B. bute (duomenys neskelbtini) gatvėje ir buvo susitarta, kad nepretenduos į tą butą bei buvo susitarta eiti pas notarę, tik jis B. B. žadėjo savo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje parduoti. Už bendrus pinigus buvo remontai daryti, o buitinė technika už B..

Teismo posėdyje liudytoja S. K. paaiškino, kad nuo gimimo yra B. B. kaimynės ir katu B. B. gyveno V. B. B. ir V. buvo kaip B. B. dirbdavo (duomenys neskelbtini). Ji pati rado parduodamo to buto skelbimą, nuvyko apžiūrėti, už jį prašė tik 15000 ar 16000 Eur, pasirodė maža kaina, nes renovacija išmokėta, jau buvo susitarusi paduoti rankpinigius, bet persigalvojo, nes balkonas yra prie pat (duomenys neskelbtini). Kaimynė pasakė, kad kaimynai nusipirko tą butą. Žino, kad pats V. pasidarė kapitalinius remontus naujame bute, nes tam butui reikėjo būtinai remonto. Draugė G. pasakė, kad tą butą B. B. su vyru.

Teismo posėdyje liudytoja N. A. paaiškino, kad 36 metus B. B. pažįstamos, šalia B. B. dirbo (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) dirba apie 16 B. B. su V. buvo susipykę gal apie porą mėnesių. V. B. B. norėjo išeiti iš bendrabučio. Žino, kad įsigijo butą, B. B. išvažiuodavo remontams vadovaudavo B. B. ir V. buvo kaip šeima ir kartu pirko butą ir jų abiejų yra bendrabutis.

Teismo posėdyje liudytoja B. J. paaiškino, kad V. K. buvo B. sugyventinis, jie buvo kaip šeima, kartu gyveno bendrabutyje. V. važinėjo į (duomenys neskelbtini) su mašina B. B. anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), paskui (duomenys neskelbtini), vis grįždavo į Lietuvą, ten padirbdavo mėnesį ar B. B. pasakojo, kad įsigijo abu butą, o ji nupirko skalbimo mašiną, šaldytuvą.

Teismo posėdyje liudytojas V. J. paaiškino, kad V. K. buvo B. sugyventinis virš 20 metų. Giminė laikė juos kaip šeimą. V. atvažiuodavo pas jį į svečius. V. su (duomenys neskelbtini), B. B. dirbo (duomenys neskelbtini), o paskui (duomenys neskelbtini) ir ten pradirbo apie 10 metų. Prieš V. mirtį abu įsigijo butą prie (duomenys neskelbtini), abu uždirbo pinigus, abu dėjosi. V., kai pas jį buvo atvažiavęs sakė, kad butas jam reikalingas, nes į 4 aukštą sunku užlipti. Apie butą kalbėjo kartu B. B. ir V., baldus planavo pirkti, buvo apie vestuves kalbėję. Patys yra sakę, kad pinigus dėdavo kartu į bendrą ant buto. Po buto pirkimo jie pirko baldus, užsisakė virtuvinį.

Teismo posėdyje liudytojas G. K. paaiškino, kad V. K. neturėjo šeimos, girdėjo, kad B. B. tai gyvena, tai negyvena, kai gyvendavo tai būdavo bendrabutyje. Kai sveikata pašlijo V. nusipirko butą, buvo ir pinigus pas jį pasidėjęs keliems metams, nes B. sūnus vogdavo, kai reikdavo pinigų ateidavo pasiimti, jis tik atrakindavo palėpę. Š. tūkstantį nuderėjo nuo buto kainos. Buvo 2018 metų ruduo kai V. pirko butą. Jis eidavo beveik kiekvieną dieną į tą butą pažiūrėti ką meistrai padarė, veždavo statybines medžiagas su savo automobiliu V., o B. nėra matęs tame bute, nei bendrabutyje. V. yra sakęs, kad (duomenys neskelbtini) susigadinau sveikatą, tai dabar nors turėsiu savo butą. 2018 m. rudenį kai atėjo pasiimti pinigų sakė, kad trūksta prie buto pinigų ir minėjo, kad pasiima visus 9000 Eur. ir daugiau nėra, juos pasiėmė dieną prieš buto pirkimą. V. sakė, kad remontus darosi už savo pinigus, baldus pirks už savo, butą pirko už savo. Šaldytuvą ir skalbimo mašiną parvežė V. savo automobiliu iš parduotuvės, B. nebuvo. V. yra sakęs, kad jis remontavo bendrabutį už savo pinigus, bet bendrabutis yra B.. Š. prirodė V. tą butą.

Teismo posėdyje liudytojas V. D. paaiškino, kad V. K. pažinojo labai mažai. R. Š. atsivedė buto pirkėją V.. Skelbimus dėjo į spaudą, lauke prie durų. 1000 Eur nuleido nuo buto kainos. Buto būklė buvo prasta, nugyventas. V. paliko 500 Eur rankpinigių sekmadienį, pirmadienį nuėjo pas notarą užsiregistruoti, o trečiadienį nuėjo ir susitvarkė viską, o likusius 14500 Eur pervedė į sąskaitą. Su V. nebuvo jokios moters kai pirko butą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str.) bei kasacinio teismo praktikos, jog nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016, 37 p.; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-421/2019).

Tokio pobūdžio bylose sprendžiamas ginčas dėl kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) įgyto turto teisinio statuso, t.y. ginčas susijęs su kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu. Kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą. Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos LR CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (LAT nutartis Nr. 3K-7-332/2006). Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (LR CK 1.5 straipsnis) bei teismų praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (LAT nutartys Nr. 3K-3-134/2011; 3K-3-410/2011). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais ir teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (LAT nutartys Nr. 3K-3-1029/2001; 3K-3-235/2008; 3K-3-482/2010; 3K-3-134/2011).

Nors vien bendro gyvenimo faktas ir negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymu, tačiau, sprendžiant klausimą dėl tokio turto sukūrimo, būtina įvertinti ir atsižvelgti į bendro gyvenimo kartu nesusituokus specifiką, kartu gyvenančių asmenų ryšių pobūdį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų turėtos lėšos ir gautos pajamos gali būti naudojamos bendro turto sukūrimui, vienas iš sugyventinių gali prisidėti prie bendro turto ar ūkio savo darbu ir pan. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje ir dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei jie nėra susitarę kaip kitaip.

Iš ieškovės B. B. paaiškinimų, liudytojų parodymų, galima daryti neabejotiną išvadą, kad ieškovė ir V. K. daugiau kaip trisdešimt metų gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, abu dirbo, ką atspindi pateikti rašytiniai dokumentai. Dirbo tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Nors gyvenimas nebuvo sėslus dėl darbo pobūdžio, poros artimieji ir kaimynai verino juos kaip šeimą, sutuoktinius. B. B. ir V. K. gyveno daug metų gyveno mažame vieno kambario bendrabučio tipo bute ketvirtame aukšte, kur buvo deklaruota gyvenamoji vieta. Jų abiejų siekis buvo pagerinti savo buitį, įsigyti erdvesnį ir patogesnį gyventi butą, tam tikslui taupė pinigus. To nepaneigia jokios aplinkybės susijusios su aplinkybėmis, B. B. B. ir V. K. dėl darbo pobūdžio turėjo dažnai gyventi atskirai. Iš esmės toks darbo pobūdis nulėmė aplinkybę, kad butas buvo įsigytas vieno V. K. vardu. Tiek B. B., tiek ir V. K. abu dirbo savo bendros šeimos naudai, kiekvienas pagal savo galimybes. Tai, kad ieškovė už tam tikrą laikotarpį, pakankamai trumpą, lyginant su visu bendro gyvenimo laiku, negalėjo pateikti jos pajamas patvirtinančių dokumentų, nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Net ta aplinkybė, kad prieš pat perkant butą, į V. K. sąskaitą buvo įnešti pinigai, patvirtina ieškovės B. B. nurodytas aplinkybes apie bendras santaupas laikomas namuose. Įsigytą butą teko remontuoti, buvo atliekamas kapitalinis remontas, buvo perkami baldai, buitinė technika. Šiame procese dalyvavo abu, B. B. ir V. K.. Kad buitinė technika buvo įsigyta bendrai, patvirtina ir pateikti rašytiniai įrodymai, garantiniai pažymėjimai, išduoti B. B. vardu. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad šalys buvo sutarusios dėl jungtinės veiklos, jog prie abiejų jų materialinės gerovės kiekvienas iš jų prisidės pagal išgales, gyveno bendrai kaip šeima ir kūrė bendrą ateitį, kartu įgijo ginčo turtą, t. y. sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje šalių dalys yra lygios. Ir nėra pagrindo daryti išvados, kad ginčo turtas buvo įgytas už asmenines V. K. lėšas.

Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso 259 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad B. B. ir V. K. bendro gyvenimo metu įgytas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir šiame bute esantys namų apyvokos daiktai (šaldytuvas, kaitvietė, skalbimo mašina, orkaitė ir antivibracinis kilimėlis skalbimo mašinai) bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį B. B. B. ir V. K..

Panaikinti (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto V. K., dalį dėl ½ dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir dėl ½ dalies šiame bute esančių namų apyvokos daiktų (šaldytuvo, kaitvietės, skalbimo mašinos, orkaitės ir antivibracinio kilimėlio skalbimo mašinai).

Šaldytuvą, kaitvietę, skalbimo mašiną, orkaitę ir antivibracinį kilimėlį skalbimo mašinai asmeninės nuosavybės teise priteisti V. K., B. B. B. iš V. K. priteisti 792,50 Eur dydžio kompensaciją.

Priteisti iš atsakovo V. K. ieškovės B. B. naudai 1 251,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimui įsiteisėjus išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro juridinį faktą apie bylos iškėlimą pagal Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. pranešimą, išsiunčiant šio sprendimo nuorašą Nekilnojamo turto registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėja Jūratė Lukšienė