- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- e2S-1171-562/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01667-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gludis LT“
- Ieškovas
- D. A., D. Š.
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas
- 3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gludis LT“ (toliau – UAB „Gludis LT“) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. A. ir ieškovės D. Š. ieškinį atsakovei dėl piniginių sumų ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - T. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 26 d. sprendimu iš atsakovės UAB „Gludis LT“ (toliau – atsakovė) ieškovėms D. A. ir D. Š. priteisė po 4 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 000 Eur) nuo 2020 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 340 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. sausio 13 d. buvo gautas atsakovės prašymas, kuriuo atsakovė, be kita ko, prašė išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimo vykdymą sekančiai: atsakovė kas mėnesį kiekvienai ieškovei moka po 250 Eur iki pilno atsiskaitymo, arba atidėti sprendimo vykdymą 24 kalendoriniams mėnesiams, skaičiuojant nuo teismo nutarties atidėti sprendimo vykdymą įsiteisėjimo.
3. Nurodė, jog atsakovė jau yra sumokėjusi ieškovėms dalį priteistos sumos – po 250 Eur. Atsakovė negali įvykdyti likusios sprendimo dalies dėl sunkios turtinės padėties, nulemtos objektyvių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Atsakovė yra pripažinta COVID-19 paveikta įmone, įmonėje dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino ir COVID-19 sukeltų veiklos apribojimų ilgai buvo paskelbta prastova, įmonė laikinai buvo priversta nutraukti veiklą, iš anksčiau vykdytos veiklos nebegalėjo gauti planuotų pajamų. Be to, nors teismas ir priteisė ieškovėms jų sumokėtas sumas, tačiau atsakovė jų nebeturi, nes sumokėjo jas tretiesiems asmenims už ieškovių naudai ir jų interesams atliktus veiksmus. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930-1 straipsnyje nustatytas imperatyvus atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį atsakovė privalo atsiskaityti ir atsiskaito su trečios eilės lėšų gavėjais – valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetais. Atsiskaitymams su šiais gavėjais atsakovė išleidžia praktiškai visas turimas santaupas.
Šalies argumentai
4. Ieškovės su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog aplinkybė, kad atsakovė yra įtraukta į COVID-19 paveiktų įmonių sąrašą, nepateikiant 2020-2021 m. įmonės finansinės atskaitomybės dokunentų, savaime aplinkybės apie pasunkėjusią finansinę įmonės būklę nepatvirtina. Byla dėl skolos priteisimo prasidėjo 2019 m., išnagrinėta prieš 6 mėnesius, prieš 1,5 mėnesio pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacinės instancijos teisme paliktas galioti nepakeistas. Vertinant, ar verslininkas galėjo numatyti tam tikrų nuostolių/aplinkybių atsiradimą, taikomas apdairaus, protingo ir rūpestingo verslininko standartas - tokia taisyklė nustatyta civilinės teisės doktrinoje. Atsakovė turėjo numatyti, kad sprendimas byloje atsakovei gali būti nepalankus ir reikiamas lėšas sukaupti. Be to, atsakovė veikia statybų sektoriuje, kuris pastaruoju metu ypač klesti. Ieškovių ir atsakovės sudarytos rangos sutartys kvalifikuotinos kaip vartojimo statybos rangos sutartys, todėl atsakovė, būdama verslininke, nepagrįstai siekia vartotojų sąskaita gauti patogesnę finansinę padėtį. Atsakovės taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius gaunamą nedidelį darbo užmokestį. Pažymėjo, kad 2021 m. gruodžio 21 d. išsiuntė atsakovei reikalavimą dėl teismo sprendimo vykdymo sutinkant tam tikrą laiką palaukti, tačiau atsakymo ir mokėjimų iš atsakovės negavo. Taip pat pažymėjo, kad teismo teisė išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą vertintina kaip teismo teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tik tada, kai tokį procesinį sprendimą lemia socialiai reikšmingos aplinkybės. Spręsdamas klausimą, ar atidėti (išdėstyti) sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. 3K-7-61/2011), atsakovių vertinimu, atsakovės – verslininkės reikalavimas padaryti sau patogesnį teismo sprendimo vykdymą vartotojų sąskaita turi ne socialinį, bet antisocialinį pagrindą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi atsakovės prašymą atidėti arba išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimo vykdymą atmetė.
6. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė pakankamai duomenų, pagrindžiančių blogą ir/ar pablogėjusią turtinę padėtį, nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).
7. Teismas konstatavo, jog atsakovė į bylą pateikė 2022 m. vasario 10 d. sudarytą 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitą, kurioje nurodoma, kad atsakovė per 2021 m. patyrė 12 077 Eur nuostolį, tačiau remtis šiuo įrodymu teismas neturi pagrindo, nes jis nepasirašytas jį sudariusių asmenų, jame nėra jokių duomenų apie atsakovės faktinę turtinę padėtį (valdomą turtą 2021 m. gruodžio 31 d., tame tarpe lėšas sąskaitose, turimus įsipareigojimus, kt.), taip pat jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registrui. Papildomai nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Mazda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2022 m. vasario 22 d. tesiekia tik 380,21 Eur (atidėta suma 906 Eur). Teismas konstatavo, jog, išskyrus viešai nurodomą aplinkybę, kad atsakovei yra taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19 pandemijos, jokių kitų įrodymų apie atsakovės turtinę padėtį atsakovė į bylą nepateikė, todėl pagrindo daryti išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis yra bloga, nėra.
8. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Be to, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą vertintini ir kiti įstatymo imperatyvai (įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, jo įvykdymas per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7,18 straipsniai), atsižvelgiama į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, kadangi tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S- 795-324/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-563-614/2019), vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
9. Teismas pažymėjo, jog atsakovė, apeliuodama į blogą turtinę padėtį dėl COVID-19 pandemijos, niekaip nepagrindžia, jog ši jos turtinė padėtis nurodomu laikotarpiu gėrės, kas leis jai įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimą, todėl konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai siekia nukelti galimybę vykdyti teismo sprendimą priverstinai, tuo paneigiant ieškovių įstatymo nustatyta tvarka apgintą interesą kuo greičiau atgauti skolą iš atsakovės, suteikiant atsakovei nepagrįstą pranašumą, o tai, be kita ko, sprendimo vykdymo išdėstymo ir/ar atidėjimo instituto paskirties – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą išlaikant abiejų šalių įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą, neatitinka, todėl atsakovės prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovė prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą išdėstyti arba atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimo vykdymą tenkinti, teismui prašymą tenkinti atsisakius, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą prašymą išdėstyti arba atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimo vykdymą atmesti.
12. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismo argumentai nesivadovauti pateikta pelno (nuostolių) ataskaita, pagal kurią atsakovė 2021 metais patyrė 12 077 Eur nuostolių, nes ši nėra pasirašyta atsakingo asmens ir nėra pateikta Valstybės Įmonei „Registrų centras“ (toliau – VĮ „Registrų centras“), nepagrįsti, nes ji į bylą buvo pateikta atsakovės per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau taip pat - EPP) ir priimta kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taigi, buvo pasirašyta elektroniniu parašu. Be to, ji negalėjo būti pateikta VĮ „Registrų centras“, nes dar nėra suėjęs jos pateikimo terminas. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo kompleksiškai įvertinti aplinkybes, kad atsakovė yra pripažinta COVID-19 paveikta įmone ir 2021 metais patyrė 12 077 Eur nuostolių, ir, atitinkamai, pripažinti, jog dėl nurodytų priežasčių atsakovė objektyviai ir pateisinamai negali įvykdyti 2021 m. liepos 26 d. sprendimo.
Šalies argumentai
13. Atsakovės su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė, jog atsakovės – verslininkės prašymas išdėstyti arba atidėti teismo sprendimo vykdymą prieštarauja teismo sprendimo vykdymo išdėstymo arba atidėjimo instituto paskirčiai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal CPK 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas atsisakė išdėstyti arba atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Visgi tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kita vertus, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais.
17. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo (išdėstymo) aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo (išdėstymo) klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas (išdėstomas) tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (išdėstymas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė (apeliantė) nepateikė pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga, dėl ko ji objektyviai, dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, negali atsiskaityti su ieškovėmis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimą, be to, nenurodė ir nepateikė duomenų, kada ir kaip atsakovė ketina atsiskaityti su ieškovėmis, todėl atsakovės prašymą išdėstyti arba atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimo vykdymą atmetė kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį siekiui užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą.
19. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo pateikta 2021 m. pelno (nuostolių) ataskaita, nors ji buvo pasirašyta elektroniniu parašu teikiant ją per EPP, o Juridinių asmenų registrui ji dar negalėjo būti pateikta, nes dar nėra suėjęs jos pateikimo terminas. Atsakovės vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra pripažinta COVID-19 paveikta įmone, bei tai, kad, remiantis pateikta pelno (nuostolių) ataskaita 2021 metais atsakovė patyrė 12 077 Eur nuostolių, teismas turėtų konstatuoti, jog atsakovė įvykdyti likusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimo dalies dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių, priežasčių negali.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais nėra.
21. Priešingai nei teigia atsakovė, aptariamos atsakovės pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos pateikimas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje taikymo ir, atitinkamai, jos priėmimas EPP sistemoje, nereiškia, jog ši pelno (nuostolių) ataskaita pripažintina buvusi tinkamai pasirašyta ir todėl šioje byloje vertintina kaip įrodymas, apibūdinantis atsakovės turtinę padėtį. CPK galimybės pasirašyti dokumentų, teikiamų kaip įrodymų, jų pateikimo per EPP sistemą būdu, nenumato. Nors CPK ketvirtojo skirsnio „Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas teismo procese“ 175¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis; elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (nurodyto straipsnio 6 dalis), CPK 110 straipsnyje įtvirtinta, kad byloje dalyvaujančių asmenų procesiniai dokumentai - tai dalyvaujančių byloje asmenų ieškiniai, prašymai, pareiškimai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai (ieškovo atsiliepimai į atsakovo pareikštą atsiliepimą), triplikai (atsakovo atsiliepimai į dubliką), atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai ir atsiliepimai į šiuos skundus, kiti dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti dalyvaujančių byloje asmenų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai. Taigi, dokumentų pateikimu per EPP sistemą tinkamai pasirašyti laikytini tik procesiniai dokumentai, o ne dokumentai, kurie yra teikiami kaip įrodymai, priešingu atveju, be kita ko, šiuo atveju tai reikštų, jog įrodymas jo pateikimo per EPP sistemą būdu buvo sukurtas, o ne pateiktas (perduotas). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės pateiktas dokumentas pavadintas „pelno (nuostolių) ataskaita“, pažymėtina, jog, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, finansinės ataskaitos, kartu su metiniu pranešimu, yra tvirtinami įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalykas yra aplinkybės, patvirtinančios, jog atsakovės turtinė padėtis dėl nuo jos valios nepriklausančių objektyvių priežasčių yra bloga ir dėl to ji objektyviai negali vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimo. Atsižvelgiant į nurodytą, pažymėtina, jog, priešingai nei teigia apeliantė, vien aplinkybė, kad atsakovė buvo pripažinta įmone, nukentėjusia nuo COVID-19, bei tai, jog, remiantis vien tik atsakovės pateikta pelno (nuostolių) ataskaita (jeigu ji būtų patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka), joje nurodyta, kad atsakovė 2021 metais patyrė 12 077 Eur nuostolių, nepatvirtina, kad atsakovė objektyviai negali įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimo, nes bendros atsakovės turtinės padėties tai neapibūdina. Atsižvelgiant į tai, kad, atsakovė jokių duomenų apie faktinę atsakovės turtinę padėtį (valdomą turtą, tame tarpe lėšas sąskaitose, turimus įsipareigojimus, kt.) nepateikė, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė blogos savo turtinės padėties neįrodė. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatvo, jog atsakovės prašymas atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą jos nurodomu būdu - neatitinka šio teisinio instituto paskirties, t. y. užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, išlaikant abiejų šalių įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą.
23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsakovės prašymą atmesti. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.