Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ilonai Ramaškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (per ZOOM pokalbių ir vaizdo konferencijų platformą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. (A. B.) ieškinį atsakovei A. L. dėl išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. nustatyti nepilnamečio vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu;

1.2. priteisti iš atsakovės A. L. sūnaus M. B. išlaikymui po 300 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės paskirti ieškovą;

1.3. nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. B. tvarką:

1.3.1. vaikas gyvena su tėvu. Iki kol vaikui sukaks penkeri metai, su motina vaikas bendrauja be nakvynės kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 9 iki 19 val. ir sekmadienį nuo 9 iki 19 val., likusį laiką vaikas praleidžia su tėvu. Vaikui esant penkerių metų ir esant abiejų tėvų susitarimui, galimas motinos ir vaiko bendravimas su nakvynėmis;

1.3.2. šalys bendru sutarimu gali nustatyti ir kitokius vaiko gyvenimo su tėvais laikotarpius. Toks susitarimas įforminamas šalims raštu arba elektroninėmis priemonėmis patvirtinant bendravimo su vaiku grafiką, atsižvelgiant į vaiko poreikius;

1.3.3. laikotarpiu, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, šalys gali susitarti (t. y., tokia tvarka ir susitarimai taikomi tik esant abiejų šalių pritarimui) dėl papildomų sąlygų, susijusių su vaiko paėmimu iš/į ugdymo (priežiūros) įstaigą arba iš/į būrelių ar kitos papildomos veiklos užsiėmimus;

1.3.4. poriniais metais vaikas Šv. Kalėdas (gruodžio 25 d.) praleidžia su tėvu, neporiniais metais – su motina nuo 9 iki 21 val. Ši tvarka gali būti keičiama šalių susitarimu;

1.3.5. poriniais metais vaikas Šv. Velykas (pirmąją Šv. Velykų dieną) praleidžia su motina nuo 9 iki 21 val., neporiniais metais – su tėvu. Ši tvarka gali būti keičiama šalių susitarimu;

1.3.6. vaiko gimtadienio dieną vaiko motina turi teisę dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje;

1.3.7. motina atostogas su vaiku derina iš anksto pranešdama tėvui apie planuojamas atostogas ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Motina turi teisę atostogų metu išsivežti vaiką į užsienio šalį ne ilgesniam kaip 14 kalendorinių dienų terminui, tačiau tik gavusi atskirą rašytinį tėvo sutikimą;

1.3.8. jei dėl kokių nors objektyvių priežasčių (ligos, užimtumo ir t.t.) nėra galimas motinos ir vaiko bendravimas, kaip nustatyta susitarime, atitinkamai kita šalis privalo apie tai informuoti kitą iš tėvų raštu (SMS žinute) nedelsiant, kai tik tokia priežastis atsiranda. Esant objektyvioms priežastims, priklausančios bendravimo dienos neperkeliamos ir toliau bendravimas su vaiku vyksta tvarkoje nustatyta tvarka;

1.3.9. kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos, yra atsižvelgiama į vaiko interesus bei norus;

1.3.10. bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama šalių susitarimu (suderinant raštu arba el. paštu) ir tam teismo sprendimo nereikia. Atsižvelgiant į vaiko ir/ar atitinkamo tėvo pageidavimus ir interesus, šalys gali susitarti dėl platesnės vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos ar sąlygų, negu nustatyta;

1.3.11. šalys susitaria nedaryti poveikio vaikui, siekiant nuteikti vaiko nuomonę prieš bendravimą su vienu iš tėvų;

1.3.12. šalys susitaria, kad tiek tėvas, tiek motina turi teisę bet kuriuo metu bendrauti su vaiku elektroninėmis ryšių priemonėmis, kitai šaliai nekliudant tokio bendravimo. Šalys susitaria šia teise nepiktnaudžiauti bei šį susitarimą įgyvendinti laikantis protingumo principo;

1.3.13. bet kurios šalies teisės dalyvauti vaiko auklėjime ar bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.

1.4. priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškinyje dėstoma, kad ieškovas ir atsakovė, gyvendami kartu nesusituokę, (duomenys neskelbtini) susilaukė vaiko M. B.. Vaikui gimus, šalių santykiai atšalo, vaiko tėvai kartu negyvena, bendro ūkio neveda ir neplanuoja jo vesti ateityje. Šiuo metu nepilnamečio sūnaus deklaruota gyvenimo vieta yra su tėvu (ieškovu) ir jie kartu gyvena. Kadangi atsakovės veiksmai kenkia vaiko interesams, t. y. atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu bei azartiniais lošimais, dirba pamaininį darbą ir po jo negrįžta namo laiku bei atsižvelgiant į šalių nesutarimus, ieškovo manymu yra poreikis nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, jo gyvenamąją vietą bei išlaikymo sūnui priteisimą. Ieškovas yra pasirengęs ir turi galimybę gyventi su vaiku bei juo rūpintis. Atsakovė vaiku negali tinkamai pasirūpinti, nes tai nesuderinama su jos darbu bei ydingais pomėgiais, be to, atsakovė vengia susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovas siekia užtikrinti geriausius vaiko interesus ir neriboti atsakovės, kaip motinos, valdžios, o nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kad vaikas galėtų gauti rūpestį ir dėmesį iš abiejų tėvų, viliantis, kad atsakovės elgesys vaiko atžvilgiu pasikeis. Ieškovo nuomone, kadangi ieškovė yra sveika ir darbingo amžiaus, teismas, neturėtų nukrypti nuo lygių dalių principo išlaikant vaiką bei kasacinio teismo suformuotos praktikos ir iš atsakovės priteisti pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Ieškovas sutinka, kad būtų priteista 300,00 Eur mėnesinė išlaikymo suma, kuri kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovas reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovei nereiškia.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi atsakovės atsiliepimą į ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

4. Išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2023 m. gruodžio 15 d. pateikė išvadą dėl ieškinio reikalavimų. Išvadoje nurodyta, kad Tarnyba neturi duomenų, kad ieškovas netinkamai vykdytų savo tėvo pareigas mažamečio vaiko atžvilgiu. Mažametis vaikas jau daugiau kaip šešis mėnesius faktiškai gyvena su tėvu, todėl nėra pagrindo prieštarauti dėl mažamečio M. B. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, atsižvelgiant į ieškovo bei atsakovės turtinę padėtį, jauną, darbingą amžių, galimybę dirbti ir užsidirbti, vaiko amžių ir poreikius, išlaikymo dydis turėtų būti priteistinas užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas ir vaiko poreikius tenkinti. Atsižvelgiant į vaiko interesus ir į motinos pareigą bendrauti su mažamečiu vaiku, Tarnyba nurodė neturinti pagrindo prieštarauti ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos nustatymui.

5. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė nuo 2023 m. spalio 17 d. iki 2024 m. balandžio 4 d. su sūnumi bendravo vienuolika dienų, sūnus buvo pas atsakovę. Šiuo metu nepilnametis vaikas su motina praktiškai nesimato, nuo praėjusio teismo posėdžio (2024 m. balandžio 4 d.) matėsi gal kelis kartus. Paskutinį kartą atsakovė atvyko pas vaiką 2024 m. gegužės 16 d. vienai dienai, o balandį matėsi vieną kartą su vaiku; atvažiavo per jo gimtadienį. Ieškovui atsakovės pozicija dėl šios bylos nėra žinoma. Atsakovė neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Vaikas išmokas iš valstybės gauna į savo asmeninę sąskaitą. Ieškovas per mėnesį uždirba 1200-1500 Eur, atskaičius mokesčius, dirba gamybos srityje. Atsakovo būstas priklauso jo motinai, jame yra du kambariai, virtuvė, vonios kambarys. Vaikas lanko darželį, esantį šalia namų. Vaikas į atsakovę reaguoja šaltai, žiūri, kaip į svetimą žmogų. Ieškovo žiniomis, atsakovė nėra oficialiai dirbanti, mano, kad pasikeitęs jos adresas.

6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė palaikantis poziciją, išdėstytą ieškinyje, pilna apimtimi. Atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovė su vaiku praktiškai nebendrauja, per šiuos metus susitiko tik keletą kartų. Dėl to yra keliamas reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su tėvu.

7. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, šaukimas jai įteiktas 2024 m. gegužės 8 d. (per darbovietę, nors SoDra duomenų bazėje užfiksuota, kad atsakovės ir darbovietės santykiai tęsėsi iki 2024 m. sausio 22 d.). Be to, atsakovė yra aktyvi EPP vartotoja, todėl turi galimybę bei procesinę pareigą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 8 straipsnyje, sekti proceso eigą. CPK 7 ir 8 straipsniuose nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys šio kodekso nustatyta tvarka turi pareigą bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu; dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. CPK 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta pareiga šalims domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Dar daugiau, atsakovė turi pareigą pranešti apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo pasikeitimą; jei dalyvaujantis byloje asmuo nesilaiko nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Tarnybos atstovė teisme pakartojo išvadoje išdėstytas aplinkybes. Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Dėl ieškinyje pareikštų bendravimo tvarkos, išlaikymo priteisimo reikalavimų Tarnyba neprieštarauja. Atvejo vadyba yra užbaigta, priimtas sprendimas, kad ieškovo šeima gali savarankiškai pasirūpinti vaiku ir jo poreikiais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

9. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

11. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.

12. Ieškovas prašymą nustatyti šalių nepilnamečio vaiko M. B. nuolatinę gyvenamąją vietą su juo motyvuoja tuo, kad atsakovė absoliučiai nepadeda auginti vaiką, vaikas nuolat gyvena su ieškovu; ieškovas dirba, turi nuolatines pajamas, gilina tėvystės įgūdžius, o atsakovė vaiku negali tinkamai pasirūpinti, nes tai nesuderinama su jos darbu bei ydingais pomėgiais. Teisme duodamas parodymus, ieškovas nurodė, kad atsakovė su vaiku matosi retai, mažametis sūnus, susitikęs su atsakove, priima ją kaip svetimą žmogų.

13. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie jį jai buvo pranešta tinkamai. Teikdama atsiliepimą, kuris teismo nutartimi buvo grąžintas atsakovei, ji patvirtino žinanti apie jos atžvilgiu inicijuotą procesą. Nors atsakovė, 2023 m. spalio 2 d. Tarnybos atstovams bendraujant su ja, aiškino norinti susigrąžinti vaiką, tačiau atsakovė nedėjo pastangų ginti savo pozicijos, nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ja, neįrodinėjo, kad nepilnamečio vaiko geriausi interesai bus užtikrinti jam gyvenant su motina.

14. Vadovaujantis CK 3.174 straipsnio 2 dalimi, teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Šiuo atveju mažametis vaikas negali būti išklausytas dėl savo amžiaus.

15. Ieškovo paaiškinimu, šalių nepilnametis vaikas M. B. jau ilgiau nei metus gyvena kartu su ieškovu, kuris rūpinasi jo auklėjimu, raida. Priešingų duomenų byloje nėra. Tarnybos atstovai, apsilankę ieškovo namuose, taip pat patvirtino, kad mažametis sūnus gyvena su tėvu (2023 m. gruodžio 13 d. išvados duomenys).

16. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų vaiko interesams. Priešingai, Tarnybos į bylą pateikta išvada patvirtina, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitiktų geriausius mažamečio interesus. Ieškovas yra išklausęs efektyvios tėvystės įgūdžių mokymų programą (į bylą pateiktas pažymėjimas). Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų, pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, ieškovas yra dirbantis, nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. dirba toje pačioje darbovietėje, gaunantis pastovias pajamas (aktualiais duomenimis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2024 m. gegužės mėn. 1687,03 Eur (neatskaičius mokesčių), (duomenys neskelbtini) biudžeto – 506,44 Eur). Tarnybos išvada taip pat patvirtina, kad ieškovas sugeba užtikrinti vaiko vystymuisi reikalingas buities sąlygas.

17. Teismas, apibendrinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, paaiškinimus, Tarnybos išvadą, sprendžia esant teisiniam pagrindui tenkinti ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su ieškovu (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

18. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuolat gyvena kartu su tėvu, vaiko perdavimo klausimas šiuo atveju nėra sprendžiamas.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo

19. Nustačius nepilnamečio vaiko M. B. gyvenamąją vietą su tėvu, teismas nepilnamečiam šalių sūnui iš skyrium gyvenančios motinos (atsakovės) privalo priteisti išlaikymą (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis).

20. Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

21. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

22. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės po 300 Eur išlaikymą vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.

23. Vertinant ieškovo reikalavimo pagrįstumą, tikslinga vadovautis kasacinio teismo išaiškinimu, suformuluotu sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išlaikymo teikimo, kad priteisiant išlaikymą vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), atskaičius mokesčius, dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas). Tačiau teismas kiekvieną atvejį vertina individualiai ir išlaikymo dydis, atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių (patvirtinančių vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį) visumą, gali būti priteisiamas tiek didesnis, tiek mažesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

24. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Taip pat, kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

25. Lietuvos Respublikoje nuo 2024 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 924 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516) arba 708,24 Eur atskaičius mokesčius. Taigi, orientacinis išlaikymo dydis, tenkantis vienam iš tėvų būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui yra 354 Eur (708,24/2=354,12 Eur).

26. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mokama išmoka vaikui sudaro 96,25 Eur. Atsakovas patvirtino, kad šią išmoką vaikas gauną į jam atidarytą asmeninę sąskaitą.

27. Vertindamas, ar atsakovė pajėgi teikti 354 Eur dydžio išlaikymą, teismas nustatė byloje nesant duomenų, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių negali dirbti ir gauti pajamų, iš kurių galėtų teikti sūnui reikalingo dydžio išlaikymą. Priešingai, iš valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų (2024 m. vasario 14 d.) matyti, kad atsakovė iki 2024 m. sausio 22 d. dirbo keliose įmonėse (UAB „Lengvas žaidimas“ (darbo užmokestis 106,79 Eur neatskaičius mokesčių; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 1450,94 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 75,79 Eur )). Aktualiais duomenimis, atsakovė 2024 m. gegužės mėn. gavo 404,29 Eur išmoką iš valstybės biudžeto, 2024 m. balandžio mėn. – 467,4 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, atsakovė yra darbingas asmuo. Atsakovė byloje neįrodinėjo turinti sveikatos sutrikimų, dėl kurių ji neturėtų realių galimybių ieškoti geriau apmokamo darbo, jeigu jos gaunamos pajamos nėra pakankamos sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimui. Nekilnojamojo turto, transporto priemonių atsakovės vardu nėra įregistruota (VĮ Registrų centras, VĮ „Regitra“).

28. Byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą palengvinti atsakovei nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą iš jos dalies atėmus pusę valstybės pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį vaikui mokamos išmokos – 48,12 Eur. Taigi, galutinė atsakovei (ir ieškovui taip pat) tenkanti vaikui teikiamo išlaikymo suma sudaro 306 Eur (708,24 / 2 - 96,25/2 = 306 Eur).

29. Lyginant nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas nenustatė akivaizdaus skirtumo, todėl vaiko tėvai lygiomis dalimis turi abu prisidėti prie savo vaiko išlaikymo.

30. Ieškovo prašomas priteisti išlaikymas nepilnamečiam vaikui – 300 Eur, yra mažesnis už šio sprendimo 28 punkte nustatytą sumą, ir, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, skirtas tik minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Teismui nenustačius objektyvių priežasčių, kad atsakovė tokios sumos nepajėgi mokėti, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo atsakovės nepilnamečiam vaikui priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visa apimtimi, t. y. priteisiant iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. B. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.190 straipsnis, 3.208 straipsnis).

31. Šalių nepilnamečiam sūnui išlaikyti skiriamas lėšas pavestina tvarkyti ieškovui uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

32. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

33. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesus atitinka galimybė nevaržomai bendrauti su abiem iš tėvų, nebent būtų nustatyta, kad dėl ypatingų aplinkybių bendravimas su vienu iš tėvų turėtų būti ribojamas nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

34. Ieškovas prašo nustatyti jo siūlomą bendravimo tvarką. Atsakovė dėl šio reikalavimo pozicijos neišreiškė, neprašė taikyti dažnesnės bendravimo su vaiku tvarkos.

35. Teismo vertinimu, ieškovo siūloma atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, prilygsta minimaliai, kadangi bendravimas vyktų kas antrą savaitgalį.

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

37. Analizuojamu atveju aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus ir nustatant atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė. Šalių mažamečiam vaikui yra dveji metai. Šiame amžiuje vaikai ypač prisirišę prie to žmogaus, kuris juos auginą, šiuo atveju – tėvo, tarp jų egzistuoja stiprus emocinis ryšys, vaikai sunkiai priima gyvenime vykstančius pokyčius, jie įvyksta su tam tikru adaptaciniu laikotarpiu. Teismo posėdžio metu ieškovas patikino, kad mažametis vaikas su savo motina (atsakove) bendrauja retai, ją priima kaip svetimą asmenį. Todėl atsakovės bendravimas su mažamečiu vaiku turi vykti palaipsniui atkuriant jų ryšį. Dar daugiau, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra pakankamai lanksti, suteikianti šalims plačias galimybes susitarti dėl vaiko ir motinos papildomo bendravimo.

38. Tarnyba neprieštaravo ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos nustatymui.

39. Apibendrindamas aukščiau išdėstytus motyvus, vadovaudamasis geriausiais vaiko interesais, teismas sprendžia nustatyti ieškovo prašomą atsakovės bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismas savo iniciatyva koreguoja šią tvarką, kadangi tam tikri bendravimo tvarkos punktai suformuluoti kaip ieškovo ir atsakovės susitarimas, kurio, nagrinėjamu atveju, nebuvo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

41. Ieškinyje keliamas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės ieškovo naudai. Kreipdamasis į teismą, ieškovas sumokėjo 218 Eur žyminį mokestį, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas nepateikė teismui duomenų apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas, dėl to teismas šių išlaidų nepaskirsto.

42. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, įstatymu buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už šį reikalavimą mokėtinas 81 Eur (300 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), kuris priteistinas iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

43. Tesimas nagrinėdamas civilinę bylą, patyrė 36,93 Eur dokumentų siuntimo išlaidų (pažyma apie pašto išlaidas, vidinėje bylos viršelio pusėje). Šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo A. B. (A. B.) ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. B. (M. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui M. B. po 300 Eur (tris šimtus eurų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. lapkričio 20 d.) iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovą A. B. sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovės A. L. ir nepilnamečio sūnaus M. B. bendravimo tvarką:

1. Vaikas gyvena su tėvu. Iki kol vaikui sukaks penkeri metai, su motina vaikas bendrauja be nakvynės kas antrą mėnesio šeštadienį nuo 9.00 val. iki 19.00 val. ir sekmadienį nuo 9.00 val. iki 19.00 val., likusį laiką vaikas praleidžia su tėvu; vaikui esant penkerių metų ir esant abiejų tėvų susitarimui, galimas motinos ir vaiko bendravimas su nakvynėmis;

2. šalys bendru sutarimu gali nustatyti ir kitokius vaiko gyvenimo su tėvais laikotarpius. Toks susitarimas įforminamas šalims raštu arba elektroninėmis priemonėmis patvirtinant bendravimo su vaiku grafiką, atsižvelgiant į vaiko poreikius;

3. laikotarpiu, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, šalys gali susitarti (t. y., tokia tvarka ir susitarimai taikomi tik esant abiejų šalių pritarimui) dėl papildomų sąlygų, susijusių su vaiko paėmimu iš/į ugdymo (priežiūros) įstaigą arba iš/į būrelių ar kitos papildomos veiklos užsiėmimus;

4. poriniais metais vaikas Šv. Kalėdas (gruodžio 25 d.) praleidžia su tėvu, neporiniais metais – su motina nuo 9.00 val. iki 21.00 val. Ši tvarka gali būti keičiama šalių susitarimu;

5. poriniais metais vaikas Šv. Velykas (pirmąją Šv. Velykų dieną) praleidžia su motina nuo 9.00 val. iki 21.00 val., neporiniais metais – su tėvu. Ši tvarka gali būti keičiama šalių susitarimu;

6. vaiko gimtadienio dieną vaiko motina turi teisę dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje;

7. motina atostogas su vaiku derina iš anksto pranešdama tėvui apie planuojamas atostogas ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Motina turi teisę atostogų metu išsivežti vaiką į užsienio šalį ne ilgesniam kaip 14 kalendorinių dienų terminui, tačiau tik gavusi atskirą rašytinį tėvo sutikimą;

8. jei dėl kokių nors objektyvių priežasčių (ligos, užimtumo ir t.t.) nėra galimas motinos ir vaiko bendravimas, kaip nustatyta susitarime, atitinkamai kita šalis privalo apie tai informuoti kitą iš tėvų raštu (SMS žinute) nedelsiant, kai tik tokia priežastis atsiranda. Esant objektyvioms priežastims, priklausančios bendravimo dienos neperkeliamos ir toliau bendravimas su vaiku vyksta tvarkoje nustatyta tvarka;

9. kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos, yra atsižvelgiama į vaiko interesus bei norus;

10. bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama šalių susitarimu (suderinant raštu arba elektroniniu paštu) ir tam teismo sprendimo nereikia. Atsižvelgiant į vaiko ir/ar atitinkamo tėvo pageidavimus ir interesus, šalys gali susitarti dėl platesnės vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarkos ar sąlygų, negu nustatyta;

11. kiekvienas iš tėvų negali daryti poveikį vaikui, siekiant nuteikti vaiko nuomonę prieš bendravimą su vienu iš tėvų;

12. tiek tėvas, tiek motina turi teisę bet kuriuo metu bendrauti su vaiku elektroninėmis ryšių priemonėmis, kitai šaliai nekliudant tokio bendravimo. Šalys privalo šia teise nepiktnaudžiauti bei šią teisę įgyvendinti laikantis protingumo principo;

13. bet kurios šalies teisės dalyvauti vaiko auklėjime ar bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovės A. L. 218 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui A. B..

Priteisti iš atsakovės A. L. į valstybės biudžetą 81 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovės A. L. 36,93 Eur (trisdešimt šešis eurus 93 centus) pašto išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.