Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio,

nuteistajam R. L. ir jo gynėjai advokatei Jutai Kareivei (nuotoliniu būdu, naudojantis „Zoom“ programa),

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. ir jo gynėjos advokatės Jutos Kareivės, nuteistojo A. R. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

1) I. M. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje (D. P. turto užvaldymo apgaule epizodas) ir jai paskirta 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda; taip pat pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (R. I. turto užvaldymo apgaule epizodas) ir jai paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir I. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda.

2) A. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (D. P. turto užvaldymo apgaule epizodas) ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; taip pat pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (R. I. turto užvaldymo apgaule epizodas) ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. R. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios (1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo) bausmės pridėjus dalį švelnesnių (3 mėnesius laisvės atėmimo) bausmių, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų ir 6 mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. R. paskirtos bausmės laiką įskaityti atliktos bausmės laikotarpiai.

3) R. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (D. P. turto užvaldymo apgaule epizodas) ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; taip pat pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (R. I. turto užvaldymo apgaule epizodas) ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, R. L. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios (1 metų laisvės atėmimo) bausmės pridėjus dalį švelnesnių (3 mėnesius laisvės atėmimo) bausmių, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl nuteistojo A. R. kaltės

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo A. R. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai, išsamiai ir nešališkai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išanalizavęs pagrįstai konstatavo, jog A. R., veikdamas kartu su R. L. ir I. M., padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nesant pagrįstų abejonių dėl nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

11. Skundžiamu nuosprendžiu A. R., R. L. ir I. M. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos). BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, t. y. nuteistųjų A. R., R. L. ir I. M. bei kitą rašytinę bylos medžiagą, juos palyginęs tarpusavyje, nustatė, jog teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. R., veikdamas kartu su R. L. ir I. M., panaudodami apgaulę įgijo svetimą J. B. ir R. I. priklausanti turtą. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo 2020 m. balandžio 13 d., 15.17 val., mobiliojo ryšio telefonu paskambino nukentėjusiajai D. P. dėl interneto tinklapyje „www.skelbiu.lt“ jos patalpintame skelbime parduodamo mobiliojo ryšio telefono ir nurodė, kad jį pirks už 490 eurų, bei iš el. pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė nukentėjusiajai D. P. netikro bankinio 490 eurų pavedimo kopiją bei K. A. vardu išduotos tapatybės kortelės averso nuotrauką, po to nukentėjusioji D. P. 2020 m. balandžio 13 d. 15.59 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perdavė mobiliojo ryšio telefoną taksi automobilio vairuotojui, kuris pagal užsakytą paslaugą, tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu, 2020 m. balandžio 13 d., 16.14 val., pristatė mobiliojo ryšio telefoną adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau nukentėjusioji D. P. pinigų už perduotą mobiliojo ryšio telefoną negavo. R. L. A. R. nurodymu 2020 m. balandžio 13 d., 16.14 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paėmė minėtą mobiliojo ryšio telefoną iš taksi vairuotojo, o 2020 m. balandžio 13 d., 16.28 val., I. M. patalpino skelbimą apie minėto mobiliojo ryšio telefono pardavimą interneto tinklapyje www.skelbiu.lt. 2020 m. balandžio 13 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, R. L. ir I. M. minėtą mobiliojo ryšio telefoną pardavė J. B. už 350 eurų.

12. Taip pat byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo 2020 m. balandžio 13 d., 11.38 val., mobiliojo ryšio telefonu paskambino nukentėjusiajam R. I. dėl interneto tinklapyje „www.skelbiu.lt“ jo patalpintame skelbime parduodamo žaidimų kompiuterio su priedais ir žaidimais ir nurodė, kad daiktus pirks už 320 eurų, po to iš el. pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė R. I. netikro bankinio 320 eurų pavedimo kopiją, ir vėliau, 2020 m. balandžio 13 d., 14.05 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), R. I. perdavė žaidimų kompiuterį taksi automobilio vairuotojui, kuris pagal užsakytą paslaugą, nenustatyto asmens nurodymu pristatė minėtus daiktus adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau nukentėjusysis R. I. pinigų už parduotą kompiuterį ir jo priedus negavo. R. L. A. R. nurodymu 2020 m. balandžio 13 d., 14.20 val., paėmė žaidimų kompiuterį su priedais ir žaidimais iš taksi vairuotojo, o 2020 m. balandžio 13 d., 15.02 val., I. M. patalpino skelbimą interneto tinklapyje „www.skelbiu.lt“ apie parduodamą kompiuterį, kurį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku R. L. pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui už nenustatytą grynųjų pinigų sumą. Tokiu būdu, prieš D. P. ir R. I. buvo panaudota apgaulė, kuri buvo esminė.

13. Nuteistojo A. R. pateiktame apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję su įrodymų dėl jo kaltės vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių A. R. dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, taip pat teigiama, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį A. R. atžvilgiu iš esmės grindė tik kitų nuteistųjų parodymais, nors panašių parodymų davimas jiems buvo naudingas bausmės skyrimo atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, sutikti su šiais nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino įrodymus ir sprendimą dėl A. R. kaltės grindė ne vien tik kitų nuteistųjų R. L. ir I. M. parodymais, o byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, visuma. Priešingai, nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė, įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek A. R. teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados bei motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė jį teisinančius įrodymus. Visų pirma, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuteistųjų R. L. ir I. M. duotais parodymais, kurie esminėse detalėse dėl A. R. veiksmų darant nusikalstamą veiką viso proceso metu buvo nuoseklūs. Pažymėtina, jog šioje byloje nenustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių nuteistieji R. L. ir I. M. būtų suinteresuoti apkalbėti A. R. Pats A. R. nurodė, kad jį su R. L. sieja ilgamečiai draugiški ryšiai, o I. M. A. R. iki aptariamų įvykių dienos apskritai nepažinojo. Nors A. R. skunde nurodė, kad panašių parodymų davimas nuteistiesiems R. L. ir I. M. buvo naudingas bausmės skyrimo atžvilgiu, tai anaiptol nepatvirtina, kad R. L. ir I. M. davė melagingus parodymus apie A. R. dalyvavimą darant nusikalstamas veikas, juolab, įvertinus ir tai, kad šie nuteistieji savo kaltės neneigė, priešingai – jie gana išsamiai paaiškino veikų padarymo aplinkybes.

14. Pažymėtina, jog A. R. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra grindžiama ne tik kitų nuteistųjų parodymais, bet ir daiktų, kitų objektų apžiūros protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, kitoje rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. R. atžvilgiu, be kitų ištirtų įrodymų, rėmėsi ir (duomenys neskelbtini) pas A. R. rasto telefono duomenų išskleidimo ataskaita, o būtent, gautais duomenimis iš SIM kortelės „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), įrenginyje įdėtos SIM kortelės IMSI Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus IMEI kontrolę, nustatytas SIM kortelės telefono numeris (duomenys neskelbtini). Patikrinus telefonų knygoje įrašytus adresatus, buvo nustatyta, kad tai yra mobiliojo ryšio telefonas, atitinkantis ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis, o būtent, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas kaip „R.“ (R. L.). Nustatyta, kad telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso I. M. ir šis telefono numeris buvo nurodytas www.skelbiu.lt patalpintuose skelbimuose parduodant nusikalstamu būdu įgytą MRT „Samsung Galaxy S10+“ ir žaidimų konsolę „Playstation 4 Pro 1Tb“ su priedais ir žaidimais (t. 3, b. l. 126). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pagrįstai atmetė A. R. iškeltą versiją, kad jis R. L. iš įkalinimo įstaigos skambino kitais reikalais, nes buvo skambinta analizuojamų įvykių metu, turint I. M. kontaktus.

15. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde pabrėžia, kad šioje byloje nebuvo paskirta balso ekspertizė, jo teigimu, tai turėtų lemiamą reikšmę nustatant jo nekaltumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, o įrodinėjimo procesas neturi ir negali būti begalinis. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, A. R. (taip pat ir kitų nuteistųjų) kaltei pagrįsti pakanka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kurie tarpusavyje sudaro logiškai bei nuosekliai susijusią įrodymų grandinę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje atlikti visi būtiniausieji procesiniai veiksmai, kuriais surinktas pakankamas įrodymų kiekis, leidžiantis daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytos nusikalstamos veikos, ir kad jas padarė būtent A. R., veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. L. ir I. M.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, nuteistojo A. R. apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu nustatydamas įvykio aplinkybes, padarė esminių įrodymų vertinimo reikalavimų pažeidimų, kurie šioje byloje būtų lėmę neteisingas išvadas dėl A. R. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikavimo

17. BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

18. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. Nr. XIV-1925 įstatymas (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475).

19. Nuteistųjų A. R., R. L. ir I. M. nusikalstamų veikų padarymo metu (2020 m. balandžio 13 d.) galiojusios redakcijos BK 182 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sankcijoje buvo numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimu iki trejų metų bausmės.

21. Taip pat pažymėtina, jog įsigaliojus naujiems BK pakeitimams, buvo pakeistas BK 190 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Kaip minėta, A. R., R. L. ir I. M. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą. Šiais atvejais apgaulės būdu įgyto svetimo turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur). Todėl pagal šiuo metu galiojantį BK šios nuteistųjų veikos būtų kvalifikuojamos kaip baudžiamieji nusižengimai, numatyti BK 182 straipsnio 4 dalyje. Tokiu būdu, naujoji BK 182 straipsnio 4 dalies redakcija nuteistųjų atžvilgiu laikytina lengvinančia jų teisinę padėtį, dėl to, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nuteistųjų teisinė padėtis pagal jiems inkriminuotas veikas švelnėja, kas sudaro pagrindą peržiūrėti baudžiamąją bylą ir nuteistiesiems paskirtas bausmes.

Dėl R. L. skiriamos bausmės

23. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2013).

24. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

25. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014). Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir visuomenės interesų suvokimas. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir visuomenės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami visuomenės interesai. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus.

26. Kaip minėta, už BK 182 straipsnio 4 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas.

27. Skiriant bausmę R. L., atsižvelgtina į tai, kad jis padarė du baudžiamuosius nusižengimus (BK 12 straipsnis), iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 5 kartus, tiek už vagystes, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, plėšimą, viešosios tvarkos pažeidimą, bei kitas veikas, paskutinį kartą teistas Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnį, už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pabėgo iš laisvės atėmimo vietos, bausmę yra atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, administracine tvarka nebaustas (t. 4, b. l. 159). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, jog R. L. nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendro elgesio normų, nuosprendyje aptartos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės ar impulsyvios, jos buvo suplanuotos. Kartu įvertintinos ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, jog jis dirba ir darbe yra charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą – yra vedęs, augina mažamečius vaikus, be to, nuteistasis iš dalies atlygino žalą nukentėjusiajam R. I. (pateikti duomenys, patvirtinantys, kad nuteistasis R. L. atliko bankinį 100 Eur pavedimą į nukentėjusiojo R. I. banko sąskaitą). Teisėjų kolegija, įvertinusi pasikeitusį teisinį reglamentavimą, nuteistojo asmenybę, veikų rūšinį pavojingumą ir tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, sprendžia, jog R. L., už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtina BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – areštas, parenkant bausmės dydžius, artimus šios bausmės dydžio vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis) – už veikos, numatytos BK 182 straipsnio 4 dalyje (D. P. turto užvaldymo apgaule epizodas) padarymą paskiriant 25 parų arešto bausmę, už veikos, numatytos BK 182 straipsnio 4 dalyje (R. I. turto užvaldymo apgaule epizodas) padarymą paskiriant 30 parų arešto bausmę. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, R. L. paskiriant galutinę subendrintą 45 parų arešto bausmę.

28. Nuteistojo R. L. gynėja apeliaciniu skundu prašo atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą. Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Nors R. L. skirtina bausmė atitinka bausmę, už kurią galimas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas ir formaliai atidėjimas jam galėtų būti taikomas, vis dėlto, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, ankstesnius R. L. teistumus, tai, kad nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra jokio objektyvaus pagrindo manymui, kad bausmės tikslai R. L. galėtų būti siekiami be realaus arešto bausmės atlikimo. Priešingai, nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas R. L. formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas požiūrį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė padės sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Dėl I. M. skiriamos bausmės

29. Skundžiamu nuosprendžiu I. M. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (D. P. turto užvaldymo apgaule epizodas) buvo skirta 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudos bausmė, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (R. I. turto užvaldymo apgaule epizodas) buvo skirta 60 MGL (3750 Eur) dydžio baudos bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą ir nuteistajai paskirta subendrinta 75 MGL (3000 Eur) dydžio baudos bausmė. Apylinkės teismas, parinkdamas I. M. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą bei kaltės formą, t. y. tai, kad tiesiogine tyčia padarytos dvi baigtos nusikalstamos veikos nuosavybei, įvertinta, kad visi nuteistieji veikė kaip vykdytojai bendrininkų grupe. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad byloje nenustatyta I. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, įvertintos aplinkybės, jog I. M. teista, anksčiau bausta administracine tvarka, paskutinį kartą - 2020 m. balandžio 13 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 2 dalį (t. 4, b. l. 92). Taip pat įvertintos aplinkybės, jog I. M. dirba, yra netekėjusi, byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą priklausomybių ligų įskaitą. Apylinkės teismas, įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad bausmės tikslai I. M. gali būti pasiekti jai už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus baudos bausmės rūšį, nustatant artimą minimaliam bausmės dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad perkvalifikavus veikas, I. M. už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 182 straipsnio 4 dalyje, nustatytina tos pačios rūšies - baudos bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliam šios bausmės dydžiui – už veiką, perkvalifikuotą pagal galiojančio BK 182 straipsnio 4 dalį (D. P. turto užvaldymo apgaule epizodas), jai paskirtina 25 MGL (1250 Eur) dydžio bauda, už veiką, perkvalifikuotą pagal galiojančio BK 182 straipsnio 4 dalį (R. I. turto užvaldymo apgaule epizodas), jai paskirtina 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą ir I. M. paskiriant galutinę subendrintą 45 MGL (2250 Eur) dydžio baudos bausmę.

Dėl A. R. skiriamos bausmės

30. Sprendžiant bausmės skyrimo A. R. klausimą, atsižvelgtina į tai, kad jis padarė du baudžiamuosius nusižengimus (BK 12 straipsnis), iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 11 kartų, paskutinį kartą teistas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (8 veikos), 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 159 straipsnyje, be to, šiuo nuosprendžiu analizuojamas nusikalstamas veikas padarė atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, administracine tvarka nebaustas (t. 5, b. l. 16). Nuteistojo A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Ankstesni teistumai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, kuris nėra linkęs kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus ir vengia šį gyvenimo būdą keisti. Atsižvelgdama į tai, kad anksčiau nuteistajam paskirtos bausmės savo prevencinių tikslų nepasiekia, nesulaiko jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, teisėjų kolegija sprendžia, jog A. R., už jo padarytas nusikalstamas veikas turi būti skiriama BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – areštas, parenkant ilgesnę trukmę, nei šios bausmės trukmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis) – už veikos, numatytos BK 182 straipsnio 4 dalyje (D. P. turto užvaldymo apgaule epizodas) padarymą paskiriant 30 parų arešto bausmę, už veikos, numatytos BK 182 straipsnio 4 dalyje (R. I. turto užvaldymo apgaule epizodas) padarymą paskiriant 40 parų arešto bausmę. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, A. R. paskiriant galutinę subendrintą 45 parų arešto bausmę.

31. Kaip matyti iš nuteistojo A. R. apeliacinio skundo motyvų, nuteistasis nesutinka su jam paskirtų bausmių bendrinimu taikant bausmių dalinio sudėjimo būdą. Kaip galima suprasti iš nuteistojo skundo argumentų, jis mano, kad jo atžvilgiu bausmės gali būti subendrintos taikant bausmių apėmimo būdą, kadangi dėl veikų skirtumo pagal pavojingumą, nebūtų pažeista teisingumo ir proporcingumo nuostata. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas ir bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu.

32. Vertinant, ar yra pagrindas A. R. paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu, pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

33. Nusikalstamų veikų sutaptimi laikoma situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio. Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis. Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-71-458/2020).

34. Pagal kasacinio teismo praktiką, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai yra tuomet, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tai reiškia, kad bendrą veiką sudarančių faktų visumos išsamus teisinis įvertinimas, vadinamas kvalifikavimu, neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, o kiekviena jų turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną iš šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą apėmimo būdu. Realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tais atvejais, kai asmuo padaro dvi ar daugiau atskirų, savarankiškų veikų, kurios gali būti kvalifikuojamos taikant ir skirtingus, ir tuos pačius BK specialiosios dalies straipsnius. Nustačius, kad konkrečiu atveju veikos yra atskiros ir sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, už jas paskirtos bausmės paprastai subendrinamos visiško ar dalinio sudėjimo būdu, išskyrus bausmių apėmimo taikymą, nustatytą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-511/2019). Šiuo atveju A. R. padarytos nusikalstamos veikos atitinka realią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas netaikytinas.

35. Bausmių apėmimo būdas taikomas ir tada, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms (BK 10 ir 11 straipsniai). Teismų praktikoje laikoma, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-8-697/2016, 2A-2-699/2015, 2A-3-693/2016, 2K-190-976/2019). Nagrinėjamu atveju A. R. skiriama bausmė už du baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 182 straipsnio 4 dalyje. Taigi, padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai kategorijai, jų pavojingumas yra vienodas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jos labai skiriasi pagal savo pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, todėl bausmės negali būti bendrinamos apėmimo būdu.

36. Atsižvelgiant į tai, kad A. R. nėra paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, nėra nė vienos kitos sąlygos, numatytos BK 63 straipsnio 5 dalyje, dėl ko nėra pagrindo nuteistajam skirtinas bausmes bendrinti taikant bausmių apėmimo būdą.

37. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas A. R. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama nuteistojo A. R. apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bausmių bendrinimo klausimą. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų apie fizinį asmenį (ĮKNR), A. R. atžvilgiu, iki skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžio priėmimo, 2022 m. kovo 29 d. buvo priimtas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendis, kuriuo nuteistajam A. R. paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) duomenimis, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. spalio 26 d. Taigi, perkvalifikavus nuteistojo A. R. nusikalstamas veikas ir nuteistajam šiuo nuosprendžiu paskyrus naują bausmę už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 4 dalyje, padarymą, ši naujai paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, į šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės laiką įskaitant bausmės, atliktos pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendį, laiką.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

38. Vilniaus apygardos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. 2023 m. spalio 4 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-14393 nurodyta, kad nuteistajam A. R. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 173,33 Eur. 2023 m. spalio 9 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-14529 nurodyta, kad nuteistajai I. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 56,67 Eur.

39. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistiesiems A. R. ir I. M. gynėjus numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjų dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistųjų valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. L. ir jo gynėjos advokatės Jutos Kareivės, nuteistojo A. R. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės apeliacinius skundus. Nuteistiesiems A. R. ir I. M. paskirti gynėjai apeliacinių skundų ar atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistųjų A. R. ir I. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo A. R., nuteistojo R. L. ir jo gynėjos advokatės Jutos Kareivės ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, I. M. nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 1 dalies (D. P. turto užvaldymo apgaule epizodas) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jai 25 MGL (1250 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, I. M. nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 1 dalies (R. I. turto užvaldymo apgaule epizodas) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jai 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir I. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 45 MGL (2250 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, R. L. nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 1 dalies (D. P. turto užvaldymo apgaule epizodas) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, R. L. nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 1 dalies (R. I. turto užvaldymo apgaule epizodas) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. R. nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 1 dalies (D. P. turto užvaldymo apgaule epizodas) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. R. nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 1 dalies (R. I. turto užvaldymo apgaule epizodas) (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą 45 parų arešto bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir A. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų 1 (vienam) mėnesiui 15 (penkiolikai) dienų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. R. paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, pilnai atliktą pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendį.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nuosprendis įsigalioja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.