Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. (A. G.) skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Mindaugas Dabkus, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Antstolis Mindaugas Dabkus (toliau – antstolis) persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjo A. G. (toliau – pareiškėjas) skundus dėl antstolio veiksmų, kuriuose prašoma:

1.1. Panaikinti antstolio 2025 m. lapkričio 5 d. patvarkymą Nr. S-25-28-29080.

1.2. Panaikinti 2024 m. lapkričio 28 d. turto areštą kaip neteisėtą.

1.3. Įpareigoti antstolį nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0028/15/01796 kaip pasibaigusią dėl senaties.

1.4. panaikinti visus vykdomojoje byloje pritaikytus apribojimus (turto areštą, išskaitymus, įrašus) ir pašalinti apribojimus jo būstui.

2. Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 5 d. skunde nurodo, kad vykdomoji byla Nr. 0028/15/01796 buvo pradėta 2015 m. birželio 4 d., t. y. daugiau nei prieš dešimt metų, tačiau vykdomojoje byloje neva nuo jos pradžios iki 2024 m. gegužės mėn. nebuvo atlikta jokių realių išieškojimo veiksmų (turto aprašymo, pinigų išieškojimo, užklausų į registrus, informavimo apie priverstinį išieškojimą). Tik 2024 m. gegužės mėn. jam įsigijus būstą, antstolis atliko turto areštą. Laikosi pozicijos, jog antstolis, vykdomoje byloje nevykdęs jokių vykdymo veiksmų iki 2024 m. gegužės mėn., jo turtą areštavo jau pasibaigus įstatyme įtvirtintam penkerių metų išieškojimo senaties terminui, todėl vykdomoji byla turėjo būti apskritai nutraukta ir panaikinti visi joje taikyti apribojimai. 2025 m. lapkričio 11 d. skunde pareiškėjas papildomai nurodo, kad penkerių metų senaties terminas pasibaigė dar 2020 m. birželio 4 d., tačiau vykdymas nebuvo nutrauktas, kas, anot jo, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnio 1 daliai, kur aiškiai numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jei per penkerius metus nuo paskutinio veiksmo ji nebuvo tęsiama. Tvirtina, kad pats antstolis patvirtino, kad senaties terminas yra suėjęs. Tokie antstolio veiksmai, kai suėjus senaties terminui toliau yra tęsiamas priverstinis vykdymas, anot pareiškėjo, yra neteisėti. Kitame 2025 m. lapkričio 11 d. pateiktame skunde pareiškėjas papildomai nurodo, kad antstolis jo gyvenamąją patalpą areštavo 2024 m. lapkričio 28 d. turto areštas aktu, kuris vykdomoje byloje buvo priimtas praėjus beveik 10 metų nuo vykdomojo dokumento išdavimo, todėl yra laikytinas neteisėtu dėl senaties. Anot pareiškėjo, antstolis negali areštuoti paskutinio skolininko būsto, kuriame jis gyvena, jei skola nėra susijusi su hipoteka ar kitu tiesioginiu įsipareigojimu. Visuose skunduose pareiškėjas pažymi, kad vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje gali būti atliekami ne ilgiau kaip penkis metus nuo paskutinio vykdymo veiksmo dienos. Kadangi antstolis jokių aktyvių veiksmų vykdomojoje byloje neatliko ilgiau nei devynis metus, tai yra pasibaigęs senaties terminas. Pareiškėjo nuomone, antstolis pažeidė CPK 606 straipsnio 1-2 dalių, 631 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 663 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl ko 2025 m. lapkričio 5 d. patvarkymas Nr. S-25-28-29080 naikintinas, vykdomoji byla nutrauktina.

3. Antstolis Mindaugas Dabkus 2025 m. lapkričio 12 d. patvarkymu Nr. S-25-28-29958 netenkino pareiškėjo skundų ir vadovaudamasis CPK 510 straipsniu, skundus persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Antstolis patvarkyme nurodo, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-9992-734 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojos UAB „Julianus Inkaso“ naudai. Antstolis pažymi, kad vykdomasis dokumentas nėra susijęs su su grąžinimu į darbą, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 606 straipsnio 1 dalies nuostatų šioje vykdomojoje byloje. Teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas, įsiteisėjo 2015 m. gegužės 12 d. Vykdomoji byla pagal 2015 m. gegužės 12 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-9992-734 pradėta 2015 m. birželio 4 d. Anot antstolio, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad vykdomasis dokumentas jam buvo pateiktas nepraleidus vykdomojo dokumento pateikimo termino (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas savo skundais prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0028/15/01796, nes yra suėjęs skolos išieškojimo senaties terminas. Antstolis tvirtina, kad vykdomojoje byloje vykdymo veiksmai buvo atliekami nuolat ir nuosekliai: areštuotos skolininko banko sąskaitos, siųsti raginimai į jo darbovietę, teiktos užklausos viešiesiems registrams ir tokios užklausos buvo atliekamos dažniau nei kas dvejus metus. Nustačius skolininko turtinės padėties pasikeitimą, t. y. skolininkui įsigijus nekilnojamąjį turtą, šis buvo areštuotas. Antstolis atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju yra svarbi aplinkybė kada skolininkas įsigijo turtą. Nuo vykdomosios bylos užvedimo skolininkas devynis metus neturėjo jokio turto, kurį būtų buvę galima areštuoti; areštuotose banko sąskaitose nebuvo piniginių lėšų, kurias būtų buvę galima nurašyti. Skolininko teiginys, kad pagal CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostatas negalima areštuoti paskutinio skolininko būsto, kuriame jis gyvena, jei skola nėra susijusi su hipoteka ar kitu tiesioginiu įsipareigojimu yra nepagrįstas, nes nurodytoje teisės normoje nėra tokių nuostatų. Pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Antstolis pažymi, kad skolininkas Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis jokių pajamų negauna. Duomenų, kad skolininkas gauna pajamas, pastarasis taip pat nėra pateikęs. Anot antstolio, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą jis turi teisę nukreipti išieškojimą į turto areštu areštuotą turtą. Antstolio vertinimu, skolininkas nepagrįstai visų skolų išieškojimą prilygina paskirtų baudų išieškojimui. Skolininkui buvo išaiškinta, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato senaties terminų skolos išieškojimui, kaip pavyzdžiui, tai yra numatyta baudoms, paskirtoms už administracinius nusižengimus. Antstolis laikosi pozicijos, kad priimdamas procesinius dokumentus jis elgėsi pagrįstai ir teisėtai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skunduose išdėstytų reikalavimų.

5. Suinteresuotas asmuo UAB „Julianus Inkaso“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundus nepateikė.

Skundas netenkintinas.

6. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

7. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

8. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad išieškotoja UAB „4finance“ 2015 m. birželio 4 d. antstoliui Mindaugui Dabkui pateikė prašymą priimti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-9992-734/2015 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko A. G. Antstolis 2015 m. birželio 4 d. patvarkymu Nr. S173575 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir šio vykdomojo dokumento pagrindu antstolio kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0028/15/01796. Vykdymo proceso metu antstolis priėmė 2015 m. birželio 4 d. raginimą įvykdyti sprendimą, 2015 m. birželio 19 d. atliko užklausas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registre, Nekilnojamojo turto registre, Keliu transporto priemonių registre, Valstybiniame ginklų registre, Gyventojų registre. 2015 m. birželio 19 d. patvarkymais areštuoti lėšas Nr. S176613 ir Nr. S176611 areštuotos skolininkui priklausančios banko sąskaitos (v. b. l. 13-25). Remiantis vykdomosios bylos duomenimis, skolininkas savo vardu registruoto Nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturėjo, areštuotose banko sąskaitose nebuvo piniginių lėšų (CPK 178 straipsnis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartimi pradinė išieškotoja UAB „4finance“ vykdomojoje byloje pakeista jos teisių perėmėja Lindorff Oy. Vykdomoje byloje taip pat buvo pateikta skolininko ir jo sutuoktinės 2023 m. liepos 26 d. ikivedybinė sutartis, kuria buvo įtvirtintas visiško atskirtumo teisinis sutuoktinių turto rėžimas. Vykdymo proceso metu taip pat nustatyta, kad skolininkas įsigijo nekilnojamąjį turtą. Antstolis 2024 m. lapkričio 28 d. turto arešto aktu Nr. S-24-28-45350 areštavo skolininkui priklausantį turtą – ¼ dalį gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Vykdymo procese taip pat nustatyta, kad skolininkas įsidarbino. Antstolis 2025 m. rugpjūčio 4 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-25-28-20226, kuriuo įpareigojo skolininko darbovietę daryti patvarkyme nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų. Duomenų, kad išskaitymai buvo vykdomi, byloje nėra. Kaip matyti iš vykdomosios bylos 2025 m. spalio 8 d. skolininkas antstoliui pateikė prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis ir vykdymo išlaidų nedidinimo. Prašyme skolininkas nurodė, kad susidariusią skolą padengs dalimis, mokėdamas kas mėnesį po 200 Eur, pirmąją įmoką atliks – 2025 m. lapkričio 15 d. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, skolininkas 2025 m. lapkričio 3 d. antstoliui pateikė prašymą dėl senaties termino vykdomojoje byloje taikymo ir bylos nuraukimo. 2025 m. lapkričio 5 d. antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo atmetė skolininko prašymus nutraukti vykdomąją bylą ir panaikinti taikomus apribojimus. Patvarkyme antstolis skolininkui nurodė, kad vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti nepraleidus vykdomojo dokumento pateikimo termino bei išaiškino, kad teisinis reglamentavimas nenumato senaties terminų skolos, priteistos teismo sprendimu, išieškojimui. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia antstolio pozicija, pateikė nagrinėjamus skundus dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti patvarkymą Nr. S-25-28-29080, vykdomąją bylą dėl suėjusio vykdymo senaties termino nutraukti ir panaikinti vykdomojoje byloje taikytus apribojimus. Antstolis 2025 m. lapkričio 12 d. patvarkymu Nr. S-25-28-29958 skundų netenkino ir kartu su vykdomąja byla persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

9. Pareiškėjas skundus dėl antstolio veiksmų grindžia argumentais, kad išieškojimas iš jo vykdomas ilgiau nei 10 metų, per kuriuos antstolis neišieškojo skolos. Anot pareiškėjo, antstolis nuo vykdomosios bylos užvedimo iki 2024 m. gegužės mėnesio, t. y. ilgiau nei penkerius metus vykdomojoje byloje neatliko jokių išieškojimo veiksmų, todėl buvo suėjęs skolos išieškojimo senaties terminas ir vykdomoji byla turėjo būti nutraukta dar 2020 m. birželio 4 d. Pareiškėjo teigimu, antstolis nuo 2020 m. birželio 4 d. nepagrįstai tęsė vykdymo procesą ir neteisėtai areštavo jo turtą. Be to, laikosi pozicijos, kad remiantis teisiniu reglamentavimu antstolis neturi teisės areštuoti paskutinio jo gyvenamojo būsto, jei skola nėra susijusi su hipoteka ar kitu tiesioginiu įsipareigojimu. Pareikštais skundais pareiškėjas prašo nutraukti vykdomąją bylą. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunduose išdėstyta pozicija yra nepagrįsta bei prieštarauja vykdomąjį procesą reglamentuojančioms teisės normoms.

Dėl vykdomosios bylos nutraukimo.

10. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai yra reglamentuojami CPK 629 straipsnyje. CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu šio Kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; 12) jeigu valstybės institucija atliko šio Kodekso 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų sąrašas, nurodytas CPK 629 straipsnio 1 dalies 1-12 punktuose, yra baigtinis.

11. Pareiškėjo įsitikinimu, skolos išieškojimui vykdomojoje byloje taikytinas penkerių metų senaties terminas, dėl ko ši vykdomoji byla antstolio turėjo būti nutraukta 2020 m. birželio 4 d. CPK 606 straipsnio 1-2 dalių, 631 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Nagrinėjamu atveju vykdomoji byla yra užvesta teismo išduoto vykdomojo rašto pagrindu. Pareiškėjo nurodytas CPK 606 straipsnis reglamentuoja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui tvarką ir terminus, bet ne skolos išieškojimo terminus. Teismas pažymi, kad įstatymai nenumato nei per kiek laiko turi būti įvykdytas teismo sprendimas, nei konkrečių skolos priverstinio išieškojimo procedūrų vykdymo maksimalių terminų. CPK 606 straipsnis nustato tik terminus, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti. Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Senaties terminas pateikti vykdyti vykdomuosius raštus prasideda nuo teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235469/2022). Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai (CPK 607 straipsnio 1 dalis). Ginčo dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino byloje nėra. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis, teismo sprendimas, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-9992-734/2015, įsiteisėjo 2015 m. gegužės 12 d. Vykdomasis raštas antstoliui pateiktas 2015 m. birželio 4 d. (CPK 178 straipsnis). Nurodyti duomenys patvirtina, kad vykdomoji byla yra užvesta nepraleidus CPK 606 straipsnio 2 dalyje numatyto penkerių metų vykdomojo dokumento pateikimo termino nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad CPK nenustato, per kiek laiko turi būti įvykdytas teismo sprendimas ar jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, pareiškėjo nuoroda į CPK 606 straipsnį kaip vykdomosios bylos nutraukimo pagrindą yra teisiškai nepagrįsta.

12. Remiantis vykdomosios bylos duomenis taip pat nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu yra vykdoma ne viena vykdomoji byla dėl skolų, administracinių nuobaudų ir baudų išieškojimo (v. b. l. 45). Iš skundų turinio matyti, kad pareiškėjas visų piniginių lėšų iš jo išieškojimą prilygina administracinių nuobaudų ir baudų išieškojimui. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog vykdomojoje byloje yra suėjęs priverstinio vykdymo senaties terminas, nes antstolis netinkamai vykdė savo pareigas, vykdymo procese neva nebuvo aktyvus beveik devynis metus, todėl vykdomoji byla turi būti užbaigta. Kaip minėta, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, priešingai nei baudų už administracinius teisės pažeidimus, skolų išieškojimui pagal teismo sprendimą nenumato senaties terminų. Be to, priešingai nei nurodė pareiškėjas, antstolis, gavęs minėtą vykdomąjį dokumentą, vykdomojoje byloje nuolat atlikdavo aktyvius veiksmus, siekdamas išieškoti skolą iš pareiškėjo: nuolatos periodiškai tikrino ar nepasikeitė skolininko turtinė padėtis – teikė užklausas kredito įstaigoms dėl skolininko turimų lėšų atsiskaitomosiose sąskaitose, teikė užklausas Nekilnojamojo turto registrui duomenims apie skolininko nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą gauti, teikė užklausas Kelių transporto priemonių registrui apie skolininko vardu įregistruotas transporto priemones, tikrino duomenų bazėse informaciją apie skolininko darbovietes, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, duomenis AIS antstolių informacinėje sistemoje, valstybinį ginklų registrą, teikė užklausą į socialinės paramos šeimai registrą, taip pat priėmė reikiamus antstolio procesinius dokumentus (patvarkymus dėl skolų išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio) (v. b. l. 50-57). Šie veiksmai patvirtina, kad vykdymo procesas vyko nuosekliai ir aktyviai. Iš bylos duomenų matyti, kad minėtos skolos išieškojimo procese nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis Mindaugas Dabkus būtų neatlikęs jokių išieškojimo veiksmų. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundų argumentai dėl antstolio neveikimo, suėjusio vykdymo senaties termino ir vykdomosios bylos nutraukimo atmesti kaip nepagrįsti.

Dėl išieškojimo iš pareiškėjo gyvenamojo būsto (ne)galimumo.

13. Skolininkas papildomai nurodo, kad remiantis CPK 663 straipsnio 1 dalimi, antstolis negali nukreipti skolos išieškojimo į jo paskutinį gyvenamąjį būstą, jei skola nėra susijusi su hipoteka ar kitu tiesioginiu įsipareigojimu. Šiuos pareiškėjo skundo argumentus teismas vertina kaip klaidingus ir neatitinkančius teisinio reglamentavimo.

14. Apribojimus, taikomus išieškant iš asmens turto, nustato CPK 663 straipsnis. CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius, darant šio kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 MMA, galiojančios paskelbiant varžytynes, dydžių. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, CPK nėra įtvirtinto draudimo nukreipti skolos išieškojimą į skolininko paskutinį gyvenamąjį būstą, jei skola nėra susijusi su hipoteka ar kitu tiesioginiu įsipareigojimu.

15. Pažymėtina, kad teismų praktikoje vertinama kad šiame įstatymo straipsnyje yra numatyta teisė skolininkui, kuris siekia, jog išieškojimas nebūtų nukreiptas į jam priklausantį turtą, pateikti antstoliui įrodymus, patvirtinančius, jog yra galimybė skolą išieškoti iš kitų skolininko pajamų. Skolininkas šia jam suteikta teise gali pasinaudoti savo iniciatyva, net ir nesant antstolio pasiūlymo (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-641-260/2016; Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-399-254/2019). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs antstoliui įrodymus, kad vykdomojoje byloje išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima iš jo išieškoti per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nurodytą trisdešimt šešių mėnesių terminą (CPK 178 straipsnis). Vertinant bylos duomenis, pareiškėjas yra bedarbis ir negauna jokių pajamų. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis būtų dėjęs realias pastangas mažinti turimus įsiskolinimus (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš viso vykdymo eigos, pareiškėjas per daugiau nei dešimt metų vykdomą priverstinį skolos išieškojimą nėra padengęs net dalies santykinai nedidelės skolos. Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad skola iš pareiškėjo nebuvo išieškota ne dėl antstolio neveikimo, kaip tvirtino pareiškėjas, o dėl pareiškėjo vengimo vykdyti prievoles. Pareiškėjas, aplinkybių, kad iš jo išieškotina suma ir vykdymo išlaidos neviršija 10 MMA, todėl išieškojimas negali būti nukreiptas į paskutinį gyvenamąjį būstą, neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).

16. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pagrindo nutraukti vykdomąją bylą remiantis tuo, kad teismo sprendimo vykdymas priverstine tvarka tęsiasi jau ilgą laiką, nėra. Nė vienas iš CPK įtvirtintų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų šiuo atveju neegzistuoja, todėl pareiškėjas nepagrįstai reikalauja nutraukti jo atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą.

17. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju antstolis Mindaugas Dabkus, priimdamas 2025 m. lapkričio 5 d. patvarkymą Nr. S-25-28-29080, veikė pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), byloje nėra nustatytas ultra vires veikimas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip aiškiai nepagrįstas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-295, 510, 513, 594 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo A. G. (A. G.) skundus dėl antstolio veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.