Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Birutės Čereškienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą, suinteresuoti asmenys – T. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

4. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuota CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis.

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (nauja redakcija nuo 2020 m. liepos 17 d.) 47 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad šios baudos skyrimas yra teismo teisė, kas reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1743-275/2019).

7. Taigi tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).

8. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju 2025 m. vasario 8 d. antstolė surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkui už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną valstybės naudai.

9. Byloje nėra įrodymų, kad Nurodymai, kurie yra galiojantys, nenuginčyti teismine tvarka, būtų įvykdyti. Terminai jiems įvykdyti, yra suėję. Šiame kontekste pažymint, kad skolininkas kreipėsi į Instituciją su prašymu pratęsti terminą Nurodymuose nurodytiems veiksmams atlikti, Institucija prašymą tenkino ir pratęsė terminą, tačiau skolininkas Nurodymų per pratęstą terminą neįvykdė. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog skolininkas terminą atlikti nurodytus veiksmus būtų praleidęs dėl svarbių priežasčių. Nors skolininkas nurodo, kad ėmėsi veiksmų įteisinti savavališkos statybos padarinius, tačiau teismui 2025 m. birželio 26 d. nutartimi pasiūlius pateikti į bylą tai patvirtinančius įrodymus, skolininkas rašytinių įrodymų nepateikė. Tad nesant byloje duomenų, jog skolininkas dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti Nurodymų, spręstina, jog skolininkas privalo įvykdyti privalomuosius Nurodymus, o skolininkui jų nevykdant – svarstytinas baudos už jo neįvykdymą skyrimo skolininkui klausimas.

10. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

11. Baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Sprendžiant dėl baudos skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog Privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

12. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012).

13. Taigi, remiantis CPK 771 straipsnio 6 dalies dispozicija, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt.

14. Pažymėtina, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai vykdyti teismo sprendimą ar nutartį (ar šiuo atveju Nurodymus).

15. Privalomųjų Nurodymų nevykdymas patvirtintas 2025 m. vasario 8 d. antstolės surašytu Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų pagrindas daryti išvadą, kad skolininkas privalomuosiuose Nurodymuose nurodytus reikalavimus įvykdė, iš aktualaus statybos Inspekcijos surašyto 2024 m. rugsėjo 13 d. patikrinimo akto nustatyta, kad Nurodymai vis dar neįvykdyti, objektyvios priežastys dėl neįvykdymo neįrodytos. Iš vykdomosios bylos duomenų taipogi matyti, kad skolininkas iš esmės pripažįsta, jog turi įvykdyti privalomuosius nurodymus, tačiau faktiškai iki šiol jų neįvykdo ar neįteisina įstatymo nustatyta tvarka.

16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas skirti skolininkui baudą už Nurodymų neįvykdymą.

17. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai į teismą kreipiasi antstolis prašydamas skirti skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą baudą už kiekvieną nevykdymo dieną išieškotojo naudai ir pateikia Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, bauda skolininkui skiriama nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016).

18. Dėl nurodytų aplinkybių baudos skyrimas nuo kitos dienos po Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-25-129-4759 surašymo dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario 9 d., atitiktų ne tik teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, bet ir suformuotą teismų praktiką.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į skolininko nurodytus veiksmus ir siekį įteisinti savavališkos statybos padarinius, atsižvelgiant į Nurodymų nevykdymo trukmę, bei į tai, kad skolininkui bauda už Nurodymuose nurodytų įpareigojimų nevykdymą skiriama pirmą kartą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), teismas skiria 2,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomųjų Nurodymų dieną, baudą skaičiuojant nuo Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S-25-129-4759 surašymo sekančios dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario 9 d., iki Nurodymų įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti Nurodymus.

20. Pažymėtina, kad išieškotoja veikia valstybės, o ne savo, kaip savarankiško juridinio asmens, interesais, todėl bauda už įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymą priteistina į valstybės biudžetą, bet ne išieškotojai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019). Bauda turi būti sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant kodą 6804.

21. Skolininkui išaiškinama, kad baudos paskyrimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti Nurodymuose numatytus veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 8 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Skirti T. S. 2,00 Eur (dviejų eurų) baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 11 d. privalomuosius nurodymus Nr. PNSSP-20-231211-00156, Nr. PNSSP-20-231211-00157, ir Nr. PNSSP-20-231211-00158, pašalinti savavališkos statybos padarinius, baudą pradedant skaičiuoti nuo 2025 m. vasario 9 d. iki privalomųjų nurodymų įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomuosius nurodymus, valstybės naudai.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6804.

Išaiškinti, kad baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti privalomuosiuose nurodymuose numatytus veiksmus.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.