- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-04
- Bylos Nr.
- e2S-93-589/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-09141-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens buvusios bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lexuna“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-8270-488/2021 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ prašymą įpareigoti bankroto administratorių atlikti veiksmus ir atstatydinti, suinteresuoti asmenys bankrutuojantis asmuo A. K., bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Lexuna“, uždaroji akcinė bendrovė „GF bankas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Būsto paskolų draudimas“, bankrutuojančio asmens A. K. kreditorė (toliau – ir pareiškėja, ir kreditorė), prašė įpareigoti A. K. bankroto administratorę UAB „Lexuna“ pateikti pilną depozitinės A. K. banko sąskaitos išrašą; vykdyti 2020 m. spalio 17 d. kreditorių prašymą registracijos Nr. S-4307 ir grąžinti į depozitinę sąskaitą nepagrįstai išsimokėtas 1 627,21 Eur bankroto administravimo išlaidas, šią sumą paskirstyti kreditoriams proporcingai pagal jų turimus reikalavimus; nustatyti, kad bankroto administratorius dėl netinkamų administratoriaus pareigų vykdymo neturi teisės į administravimo išlaidas ir atlygį A. K. bankroto byloje nuo 2020 m. gruodžio 9 d.; atstatydinti bankroto administratorę UAB „Lexuna“ A. K. bankroto byloje dėl netinkamų pareigų vykdymo ir paskirti bankroto administratorių V. T..
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. lapkričio 17 d. telefonu ir elektroniniu paštu teikė prašymus bankroto administratorei UAB „Lexuna“ sušaukti kreditorių susirinkimą, skirstyti įmokas ir pateikti informaciją, tačiau kreditorių susirinkimai nebuvo sušaukti, nuo 2019 m. lapkričio 26 d. įmokos nėra paskirstytos. Pažymėjo, kad nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo (nuo 2019 m. kovo mėn.) iki 3 ataskaitinio laikotarpio pabaigos 2020 m. liepos 31 d., t. y. per 17 mokumo atkūrimo plano vykdymo mėnesių, bankroto administratoriui galėjo būti išmokėta 1 549,35 Eur bankroto administravimo išlaidų, tačiau faktiškai buvo išmokėta 1 627,21 Eur didesnė bankroto administravimo išlaidų suma, t. y. daugiau nei, kad turi būti išmokėta per visą A. K. mokumo atkūrimo plano vykdymą. Bankroto administratorius be jokio pagrindo išsimoka gerokai didesnes, nei patvirtinta, bankroto administravimo išlaidas, tokiu būdu pažeisdamas kreditorių interesus. Be kita ko, nuo 2020 m. gruodžio 9 d. jis neatlieka jokių bankroto procedūrų, vadinasi, nepatyrė ir jokių išlaidų. Kadangi bankroto administratorius nevykdo bankroto procedūrų, plano ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) nuostatų, jis nuo 2020 m. gruodžio 9 d. neteko teisės reikalauti administravimo išlaidų ir atlygio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą tenkino iš dalies – atstatydino UAB „Lexuna“ iš bankrutuojančio fizinio asmens A. K. bankroto administratorės pareigų; paskyrė naujuoju fizinio asmens A. K. bankroto administratoriumi V. T.; nustatė, kad nuo 2020 m. gruodžio 9 d. bankroto administratorė UAB „Lexuna“ neturi teisės į administravimo išlaidas ir atlygi fizinio asmens A. K. bankroto byloje; nustatė 14 dienų terminą, per kurį atstatydinta bankroto administratorė UAB „Lexuna“ privalo perduoti paskirtam naujajam bankroto administratoriui V. T. visus A. K. bankroto proceso dokumentus.
4. Teismas nustatė, kad į bankroto administratorę UAB „Lexuna“ nuo 2020 m. lapkričio 17 d. pareiškėja kreipėsi elektroniniais laiškais, prašydama sušaukti bankrutuojančio asmens A. K. kreditorių susirinkimą, tačiau pareiškėjos prašymas nebuvo įgyvendintas. Paskutinis bankrutuojančio asmens A. K. įmokų pagal mokumo atkūrimo planą paskirstymas vyko 2019 m. lapkričio 26 d. Teismo nutartimi 2019 m. kovo 5 d. patvirtintame bankrutuojančio asmens A. K. mokumo atkūrimo patikslintame plane numatyta, jog lėšos kreditoriams bus skirstomos pasibaigus šešiems mėnesiams iki kito mėnesio 25 dienos. Teismas darė išvada, jog nemokumo administratorė tinkamai neatliko pareigos, numatytos FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tokiais veiksmais pažeisdama kreditorių teisėtus interesus. Teismas taip pat nustatė, kad nemokumo administratorė nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo (2019 m. kovo 5 d.) teismui pateikė vieną bankrutuojančio fizinio asmens A. K. mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitą periodui nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. Atsižvelgiant į tai ir FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą nemokumo administratoriaus pareigą ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikti teismui, kreditorių susirinkimo kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą, teismas laikė, jog nemokumo administratorė tinkamai nevykdė pareigos teikti mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitų. Kadangi bankroto administratorė tinkamai nevykdė savo pareigų, teismas sutiko su pareiškėjos nurodomomis aplinkybėmis ir pripažino, jog bankroto administratorė nuo 2020 m. gruodžio 9 d. neatliko bankroto administratorės pareigų šioje bankroto byloje. Teismas pažymėjo, jog bankroto administratorė teismo įpareigojimą pateikti bankrutuojančio asmens A. K. depozitinės banko sąskaitos išrašą įvykdė tik pakartotinai įpareigojus, kas, teismo vertinimu, tik patvirtino, kad bankroto administratorė savo pareigas vykdo neatsakingai. Atsižvelgęs į pateiktą prašymą, nurodytas aplinkybes, teismas bankroto administratorę UAB „Lexuna“ atstatydino iš A. K. bankroto administratorės pareigų.
5. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų dėl galimo V. T. šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl naujuoju bankroto administratoriumi teismas skyrė pareiškėjo pasiūlytą bankroto administratorių V. T..
6. Teismas pažymėjo, kad administratorius, kaip įgaliotinis, kurį su bankrutuojančiu fiziniu asmeniu sieja pavedimo teisiniai santykiai ir kuriam atlyginimo mokėjimas yra ne atlyginimas darbo teisinių santykių prasme, o civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas, turi teisę gauti visą (maksimalų) sutartą (kreditorių susirinkimo patvirtintą) atlyginimą tik tuo atveju, jeigu jis tinkamai suteikė paslaugas – tinkamai ir visiškai įvykdė pavedimo sutartyje prisiimtą prievolę. Dėl nurodyto sprendė, kad bankroto administratorė UAB „Lexuna“ dėl netinkamų bankroto administratorės pareigų vykdymo neturi teisės į administravimo išlaidas ir atlygį A. K. bankroto byloje nuo 2020 m. gruodžio 9 d.
7. Teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 22 d. nutartimi patvirtinta 121 Eur suma, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti A. K. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimus ir jos mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Išskaitymas iš bankrutuojančio asmens depozitinės sąskaitos šiai sumai atliktas 2018 m. balandžio 16 d. 2019 m. kovo 5 d. teismo nutartimi patvirtintame bankrutuojančio asmens A. K. mokumo atkūrimo plane nustatytas 484 Eur bankroto administratoriaus atlygis už periodą nuo bankroto bylos iškėlimo iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Mokėjimas 463 Eur sumai atliktas 2019 m. vasario 26 d. Laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. bankroto administratorė savo naudai iš bankrutuojančio asmens A. K. depozitinės banko sąskaitos išskaitė 655 Eur sumą. Pagal nemokumo plane numatytą tvarką, bankroto administratorė laikotarpiu nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo (2019 m. kovo 5 d. iki paskutinio kreditorių susirinkimo dienos, t. y. 2020 m. spalio 26 d. ) turėjo teisę išskaityti 1 000 Eur (50 Eur x 20 mėn.). Įvertinęs pateiktas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog nemokumo administratorė pagrįstai atliko 655 Eur išskaitymą iš bankrutuojančio asmens A. K. depozitinės banko sąskaitos, todėl pareiškėjos reikalavimą vykdyti 2020 m. lapkričio 17 d. kreditorės prašymą registracijos Nr. S-4307 ir grąžinti į depozitinę banko sąskaitą nepagrįstai išsimokėtas bankroto administravimo išlaidas 1 627,21 Eur bei šią sumą paskirstyti kreditoriams proporcingai pagal jų turimus reikalavimus netenkintino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo buvusi bankroto administratorė UAB „Lexuna“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį, kuria nustatyta, kad nuo 2020 m. gruodžio 9 d. bankroto administratorė UAB „Lexuna“ neturi teisės į administravimo išlaidas ir atlygi fizinio asmens A. K. bankroto byloje, ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – nurodyti, kad bankroto administravimo išlaidos yra apmokamos iki teismo nutarties, kuria buvo pakeistas administratorius, įsiteisėjimo dienos.
9. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, susijusias su pavedimo sutartimi, bei neatsižvelgė į FABĮ 22 straipsnio nuostatas ir bankroto administravimo išlaidų prigimtį, o juo labiau, kad dėl jų dydžio ir laikotarpio kreditoriai turi išskirtinę kompetenciją. Pažymi, kad teismas skundžiamoje nutartyje visiškai neargumentavo, kodėl bankroto administratorė būtent nuo 2020 m. gruodžio mėn. neturi teisės, kad būtų atlygintos bankroto administravimo išlaidos, kodėl neturi teisės gauti net faktinių išlaidų. Mano, kad nemokumo administratorius turi teisę gauti atlygi už periodą nuo to momento, kada jis buvo paskirtas ir iki to momento, kada jis buvo atstatydintas iš užimamų pareigų, ir atitinkamai tokios nutartys įsiteisėjo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo suinteresuoto asmens buvusios bankroto administratorės UAB „Lexuna“atskirąjį skundą atmesti.
11. Nurodo, jog teismas, nagrinėdamas prašymą, priėmė motyvuotą ir teisingą nutartį, tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus (bankroto administratorės elgesį ir jo darbų ne(į)vykdymo apimtį bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes). Bankroto administratorė buvo nerūpestinga ir elgėsi nekvalifikuotai, nes nuo 2020 m. gruodžio 9 d. neteikė jokios informacijos kreditoriams, teismui ir neatliko savo pareigų, numatytų FABĮ ir mokumo atkūrimo plane, bei neįrodė, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų buvo patirtos ir būtinos tinkamam bankrutuojančios A. K. bankroto bylos administravimui užtikrinti. Bylos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad bankroto administratorė nebuvo aktyvi ir rūpestinga bei nepaisė FABĮ ir mokumo atkūrimo plane nurodytų pareigų.
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „GF bankas“ prašo suinteresuoto asmens buvusios bankroto administratorės UAB „Lexuna“atskirąjį skundą atmesti.
13. Nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kadangi bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog UAB „Lexuna“ nevykdė numatytų pareigų, nepatyrė ir išlaidų, susijusių su A. K. bankroto byla.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjos prašymo dalis ir nustatyta, kad bankroto administratorė UAB „Lexuna“ dėl netinkamų administratoriaus pareigų vykdymo neturi teisės į administravimo išlaidas ir atlygį A. K. bankroto byloje nuo 2020 m. gruodžio 9 d., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo argumentus. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirąjame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Atskirasis skundas, be kita ko, grindžiamas argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK nuostatas, susijusias su pavedimo sutartimi, neatsižvelgė į FABĮ 22 straipsnio nuostatas ir bankroto administravimo išlaidų prigimtį, neargumentavo, kodėl bankroto administratorė būtent nuo 2020 m. gruodžio mėn. neturi teisės, kad būtų atlygintos bankroto administravimo išlaidos, kodėl ji neturi teisės gauti net faktinių išlaidų alyginimą. Apeliantės teigimu, ji turi teisę gauti atlygį už periodą nuo nutarties, kuria ji buvo paskirta bankroto administratore, iki nutarties, kuria jis buvo atstatydinta iš užimamų pareigų, įsiteisėjimo.
17. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip neturinčius pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CK 6.761 straipsnio 4 dalį įgaliotojas privalo sumokėti įgaliotiniui atlyginimą, įgaliotiniui tinkamai įvykdžius pavedimą. Kol prievolės įvykdymas nepriimtas, pareigą įrodyti, kad prievolė įvykdyta ir įvykdyta tinkamai, turi skolininkas (CK 6.123 straipsnio 2 dalis).
18. Pagal kasacinio teismo nuosekliai fomuojamą praktiką, administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas kreditorių susirinkime nereiškia, kad administratorius yra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ir nevaržomas pareigos atsiskaityti. Siekdamas tokių išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Visos patirtos išlaidos turi atitikti administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. jos turi būti būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti. Atlyginamos tik faktiškai patirtos administravimo išlaidos, neviršijančios kreditorių patvirtintos sąmatos ribų. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Kreditorių patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nesuteikia bankroto administratorei teisės į sąmatoje nustatytą sumą, jei tam tikros išlaidos realiai nebuvo patirtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018, 54 punktas).
19. Nagrinėjamoje byloje vertindamas bankroto administratorės UAB „Lexuna“ atliktų darbų apimtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į pareiškėjos UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir suinteresuoto asmens UAB „GF bankas“ procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, kad bankroto administratorė UAB „Lexuna“ nuo 2020 m. gruodžio 9 d. neatlieka jokių bankroto procedūrų, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Remiantis šiais faktiniais duomenimis, akivaizdu, kad UAB „Lexuna“ tinkamai nevykdė bankroto administratorės pareigų: ignoravo pareiškėjos UAB „Būsto paskolų draudimas“ (kreditorės) nuo 2020 m. lapkričio 17 d. teikiamus prašymus dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo (paskutinis kreditorių susirinkimas vyko 2020 m. spalio 26 d.), neteikė informacijos apie bankroto proceso eigą (nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo (2019 m. kovo 5 d.) teismui pateikė vieną bankrutuojančio fizinio asmens A. K. mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitą periodui nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d.), neskirstė lėšų kreditoriams (paskutinis įmokų pagal mokumo atkūrimo planą paskirstymas vyko 2019 m. lapkričio 26 d.). Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, sudarančių pagrįstą pagrindą konstatuoti, kad apeliantė nuo 2020 m. gruodžio 9 d. vykdė bankroto procedūras, todėl turi teisę į atlygį, taip pat faktiškai patyrė administravimo išlaidas, nors, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, būtent jai kilo pareiga šias aplinkybes motyvuotai pagrįsti. Apeliantė neįrodinėjo, kad kreditorių susirinkimas yra patvirtinęs jos veiklos ataskaitą, dėl ko įrodinėjimo našta šioje byloje būtų perėjusi pareiškėjai (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto administratorius atlygį turi teisę gauti už atliktus veiksmus bankroto byloje, už vykdomas pareigas, numatytas FABĮ bei pavedimo sutartyje, tačiau ne vien už tai, kad yra paskirtas bankroto administratoriumi. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų, administravimo išlaidų teisinės prigimties ir paskirties.
21. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
22. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, susijusias su pavedimo sutartimi ir administravimo išlaidomis. Apskųstos nutarties atskirojo skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.