Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

2024-02-10 apie 22.10 val., Vilniuje, ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore buvo ne mažesnė kaip 2,14 prom. etilo alkoholio koncentracija,

Tokiais veiksmais A. K. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis A. K. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, kuriais nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat pačios veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ str. 1 d. be kita ko, numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Byloje esantys įrodymai patvirtina A. K. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme A. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad nagrinėjamu atveju vairavo automobilį būdamas neblaivus, prieš vairavimą, kaip teigia pats kaltinamasis, išgėręs 4 alaus butelius. Tai, jog A. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo J. Č. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, matavimo alkotesteriu duomenys.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju A. K. neblaivumas, kaip ir numatyta Taisyklių 4 p., buvo tikrintas 2 kartus, mažiausia jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija tikrinimo metu – 2,18 prom. Be to, iš alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKA-0022 patikros sertifikato matyti, kad jo matavimo paklaida matavimų intervale nuo 1,01 iki 5 prom. yra lygi 1,7 proc. (b. l. 24). Ši matavimo paklaida vertintina A. K. naudai, todėl kaltinimai tikslintini, nurodant, kad vairavimo metu jo iškvėptame ore buvo ne mažesnė kaip 2,14 prom. (2,18 prom. – 1,7 proc. ≈ 2,14 prom.) etilo alkoholio koncentracija. Tačiau toks kaltinimų tikslinimas nekeičia A. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. K. nagrinėjamu atveju vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta ne mažesnė kaip 2,14 prom. etilo alkoholio koncentracija ir tokiais veiksmais įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Visi A. K. įvykdyto nusikaltimo požymiai yra numatyti BK 281¹ str. 1 d. nedarant blanketinės nuorodos į kitų teisės aktų pažeidimus. Todėl jam pareikšti kaltinimai tikslintini, šalinant iš jų nurodytą kaip perteklinę aplinkybę, susijusią su KET 14 p. pažeidimu.

Dėl A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio str. 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1–3 d. nurodytų sąlygų visumai.

A. K. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 str. 3 d. laikytinas nesunkiu (BK 40 str. 1 d.).

Byloje esantys įrodymai liudija, kad A. K. teisiamas pirmą kartą. Taigi yra ir BK 40 str. 2 d. 1 p. numatyta sąlyga.

A. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi prasikaltęs, todėl pripažintina, kad yra BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytos sąlygos.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 str. 2 d. 4 p. nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taip pat taikyti BK 40 str. nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012 ir kt.).

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad per paskutinius 5 metus A. K. ne kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, kurie nelaikytini išskirtinai šiukščiais (greičio viršijimą, netinkamą automobilio statymą), už juos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 58–64). Čia pastebėtina ir tai, kad A. K. yra iškelta administracinio nusižengimo byla ir už šiurkštaus, ANK 426 str. 2 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Tačiau šiuo metu minėtoje administracinėje byloje nėra priimtas joks procesinis sprendimas. Todėl, teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė – administracinės bylos iškėlimas pagal ANK 426 str. 2 d., nagrinėjamoje baudžiamoje byloje sprendžiant klausimą dėl laidavimo taikymo pagrindų, neturėtų būti vertinama nepalankiai kaltinamajam, jį charakterizuojanti neigiamai.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai išgyveno dėl savo neteisėtų veiksmų. tvirtino, kad po nagrinėjamo įvykio nebevartoja alkoholio, kreipėsi pagalbos į medicinos specialistus. Teismui pateiktas MB „(duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad kaltinamasis į medikus, jam paskirtas gydymas, 12 mėnesių palaikomoji priešalkoholinė terapija.

Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokia savo nusikalstamos veikos pavojingumą, deda tinkamas pastangas prevenciniais tikslais, jo įvykdytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, taip pat pagristai manyti, kad A. K. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl pripažintina, kad yra BK 40 str. 2 d. 4 p. numatytos sąlygos.

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Laiduotoja siekianti būti J. B. teisme paaiškino, kad A. K. yra jos (duomenys neskelbtini), su juo bendrauja nuo vaikystės, judviejų tarpusavio santykiai yra labai artimi, draugiški, dažnai bendrauja ir šeimomis, kadangi jos darbo vieta yra netoli kaltinamojo namų. Pati ji kaltinamajam yra kaip autoritetas. Nurodė, kad A. K. yra labai jautrus ir darbštus vaikinas. Jeigu A. K. reikia kokios pagalbos apie tai ji sužino paprastai pirma, kilusius klausimus su juo aptaria. Apie nagrinėjamą įvykį jis jai pasipasakojo netrukus, po kelių dienų. Sūnėno poelgis ją šokiravo. Būdama (duomenys neskelbtini) ji galėtų daryti įtaką kaltinamajam emocinę psichologinę įtaką, dirbti emocijų valdyme, kad jis tinkamai reaguotų į gyvenimiškus nesklandumus, kilusias emocijas nukreiptų į sportą ar darbą. Šiuo atveju A. K. neraginamas kreipėsi pagalbos pas medikus.

Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis pažymėtina, kad J. B. neteista, administracine tvarka nebausta. Darbovietės (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje apibūdinama tik teigiamai, kaip atsakinga, korektiška, iniciatyvi (duomenys neskelbtini), gerbiama tiek kolektyvo narių, tiek (duomenys neskelbtini).

Iš A. K. ir J. B. teiktų paaiškinimų matyti, kad jie nuolat bendrauja, tarp jų yra stiprus tarpusavio ryšys, santykiai nuoširdūs, pagarbūs. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad J. B. yra ne tik kaltininkui labai artimas, bet ir vertas ir teismo pasitikėjimo, neabejotinai galintis daryti jam teigiamą ir reikalingą įtaką asmuo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant J. B. atsakomybėn pagal laidavimą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, nustatytinas 1 metų laidavimo terminas be užstato.

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise nuo 1 iki 7 metų (BK 68 str.), turto konfiskavimas (BK 72 str.).

A. K. nustatytas girtumo laipsnis gerokai viršijo ribą, nuo kurios kyla BK 281¹ str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė. Taigi, padarytas itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant mažesnį negu vidutinės trukmės, t. y. 1 metų 8 mėnesių, tokio draudimo terminą (BK 68 str.), kurio eigos pradžia skaičiuotina nuo 2024-02-14 paskirtos kardomosios priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo – taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto str. 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 d., be kita ko, nurodoma, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ str. numatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. 2 d. numatyto konfiskuotino turto požymius (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-788/2022 Nr.2K-85-495/2022, 2K-7-61-511/2023 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam, o UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 33). Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 2, 5 d., gali taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę iš kaltininko išieškoti vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju A. K. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.). Be to teisminėje praktikoje iš esmės nuosekliai laikomasi nuostatų, jog asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti aptartą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-222/2019, Nr. 2K-77-648/2019 ir kt.).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. K. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, o byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 2, 5 d. nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 4 780 Eur.

Čia pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, ar nustatyti mokėjimo terminą. To nenumato ir Bausmių vykdymo kodeksas. Todėl, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 str. 4 d.7 p.).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų išieškojimo

A. K. iškelta baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Atsižvelgus į tai, kaltinamajam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) parinktas gynėjas – advokatas Š. Vadeikis (BPK 51 str. 1 d. 9 p.). Tarnybos pateikta 2024-02-26 pažymos patvirtina, kad gynėjai už dalyvavimą teisminiame bylos nagrinėjime buvo apmokėta 104,17 Eur.

BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamajam A. K. gynėjas buvo parinktas esant baudžiamojo proceso pagrindui nepriklausomai nuo kaltinamojo pozicijos, Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu baudžiamojo proceso metu iš kaltinamojo neišieškotinos.

Kaltinamajam A. K. 2024-02-14 nutarimu (b. l. 49–50) paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos; iš jo paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) parduotinas saugojimui VĮ „Regitra“

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), įvykdžiusį Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. B., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti A. K. Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1, 7 p., 68 str., 72 str. 2, 5 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir:

1) 1 metams 8 mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-02-14;

2) išieškoti iš jo automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4 780 Eur.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti; vairuotojo Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui VĮ „Regitra“.

Neišieškoti iš A. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų.

1) asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2) asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3) vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, jis gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Išaiškinti laiduotojai J. B., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.