- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- 2S-412-324/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- A. J., A. K. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2SP-1946-752/2020 pagal pareiškėjų A. J. ir A. K. J. prašymą dėl taikos sutarties sąlygos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai pateikė prašymą, kuriuo prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1009-918/2014 patvirtintos taikos sutarties sąlygą dėl išlaikymo nepilnametei A. J. dydžio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjams A. J. ir A. K. J. 10 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
3. Nustatė, kad pareiškėjai prašo pakeisti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygą dėl išlaikymo vaikui dydžio. Iš prašymo turinio spręstina, kad pareiškėjai šį prašymą pateikė vadovaudamiesi teisės normomis, reglamentuojančiomis santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimą iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tačiau iš pareiškėjų prašymo nematyti, kad jų santuoka būtų nutraukta CK 3.53 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartimi buvo patvirtina pareiškėjų taikos sutartis dėl nepilnametės jų dukters A. J. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, nesprendžiant santuokos nutraukimo ir kitų klausimų. Nesant ginčo tarp šalių dėl nepilnametės dukters išlaikymo dydžio pakeitimo, pareiškėjai turėtų teikti bendrą prašymą patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį, kurioje būtų aptarta dėl 2014 m. sausio 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1009-918/2014 patvirtintos taikos sutarties sąlygos dėl išlaikymo nepilnametei A. J. dydžio pakeitimo pasikeitus aplinkybėms. Teismas išaiškino, kad, pašalinus trūkumus, procesinis dokumentas bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju bus laikomas nepaduotu ir nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį dėl trūkumų pašalinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų J. prašymą laikyti paduotu 2019 m. gruodžio 16 d. bei spręstinu teisės aktų nustatyta tvarka, pakeičiant įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygą dėl A. J. išlaikymo dydžio nurodant, kad A. K. J. pagal prašyme nurodytas sąlygas įsipareigoja mokėti savo nepilnametės dukters A. J. išlaikymui po 250 Eur periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. pareiškėjai dėl visų prašyme išdėstytų sąlygų susitarė, todėl tarp jų nėra jokio ginčo, dėl kurio reikėtų sudarinėti taiką.
4.2. teismas nenurodė jokių imperatyvių įstatymo teisės normų, kuriuose būtų nurodyta, kodėl pareiškėjų pateiktas prašymas netinkamas ir kodėl jie privalo sudaryti naują taikos sutartį. Teismas neprašo pateikti 2003 m. ištuokos tarp pareiškėjų liudijimo, o nurodo reikalavimą įstatymų nustatyta tvarka sudaryti taikos sutartį. Be teisinės pagalbos to padaryti nepavyktų. Pareiškėjams tai yra papildomos išlaidos, o tai neekonomiška bei neteisinga.
4.3. pateiktame prašyme yra aiškiai išdėstyta pareiškėjų valia, taikus susitarimas teikti pareiškėjų nepilnametei dukrai didesnio dydžio išlaikymo sumą, iš esmės keičiant tik teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygą dėl sumos dydžio. Visos kitos sąlygos, kurios aptartos teismo 2014 m. sausio 14 d. patvirtintoje taikos sutartyje, nėra keičiamos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjams nustatytas terminas pašalinti procesinio dokumento trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
4. Atmestini apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo neįvardintų teisės normų, kuriomis remiantis buvo padaryta išvada apie prašymo trūkumus.
5. Teismas nurodė, jog ši norma įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju svarbi ir aplinkybė, kad taikos sutartis, kurios sąlygą prašo pakeisti pareiškėjai, yra sudaryta ne CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, o konkrečioje ginčo teisenos tvarka iškeltoje civilinėje byloje, kurioje šalys ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio išsprendė taikos sutartimi.
6. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2005 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2005; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008).
7. CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes minima norma reglamentuoja ne ginčo teisenos tvarka išnagrinėtoje byloje sudarytos taikos sutarties, o sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, patvirtintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pakeitimą.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, jei iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis ar pasikeičia vaiko poreikiai, ar atsiranda kitos aplinkybės, turinčios reikšmės išlaikymo dydžiui, šalis gali kreiptis į teismą prašydama pakeisti (padidinti ar sumažinti) išlaikymo dydį. Kadangi pareiškėjai nurodė, kad dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tarp jų nėra ginčo, pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino, jog tokiu atveju prašymas turi atitikti CPK 579 – 582 straipsniuose bei CK 6.983 – 6.986 straipsniuose įtvirtintas sąlygas, t. y. teiktinas bendras prašymas patvirtinti pareiškėjų sudarytą taikos sutartį dėl išlaikymo nepilnametei dydžio pasikeitus aplinkybėms.
9. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
10. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.