- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-1971-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01781-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Rosita Patackienė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- B. K.
- Trečiasis asmuo
- notarė D
- Kategorijos
- 2.5.4.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rositos Patackienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovui A. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys - notarė D. A. ir notaras Č. T..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2011 m. kovo 7 d. A. Č. sudarytą testamentą, patvirtintą Trakų r. 2-ojo notarų biuro notarės D. A. (notarinio registro Nr. DA-878), negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.80 straipsnio, 1.89 straipsnio 1 dalies, 1.91 straipsnio 1 dalies, 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais. Ieškinį grindė šiais esminiais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis:
1.1. Ieškovės tėvas A. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė priėmusi palikimą sužinojo, kad 2011 m. kovo 7 d. A. Č. sudarė testamentą, kuriuo jam priklausantį turtą, tai yra, teisę į žemės sklypą ir žemės sklypo dalį, turėtą, (duomenys neskelbtini), ir/arba žemės sklypą, žemės sklypo dalį, kurios bendras plotas 2 (du) ha, turėtą (duomenys neskelbtini)., skyrė A. P.. Pagal šį testamentą notaras ketina išduoti paveldėjimo teisės liudijimą A. P. dėl 13037/25937 dalių 2,5937 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) paveldėjimo. Šis sklypas registruotas A. Č. vardu 2014 m. gruodžio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT) sprendimo Nr. 51S-167 pagrindu.
1.2. Ieškovės teigimu, 2011 m. kovo 7 d. A. Č. sudarytas testamentas negali būti vykdomas, kadangi jo turinys nesuprantamas. Jame nurodytas paliekamas turtas yra neapibrėžtas, nekonkretus ir neegzistuojantis. Testatoriaus valia yra neaiški, o notaro ketinimas jį vykdyti pažeidžia ieškovės interesus. Ieškovė nurodė, kad A. Č. nuosavybės teises į žemės sklypus įgijo pagal 2002 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 509, kurioje buvo pripažinta, kad jis turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,35 ha žemės iš J. Č. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mieste) valdyto 16,05 ha žemės sklypo. Teisę atkuri nuosavybės teise testatorius realizavo pats, todėl teisė į nuosavybės teisės atkūrimą pagal šią išvadą nėra paveldėjimo dalykas. Nuosavybės teisės į žemę A. Č. buvo atkurtos per kelis etapus, keliais NŽT sprendimais, tačiau 2 ha žemės sklypo nėra ir nebuvo. Nėra aišku, kokį žemės sklypą (jo dalį), kurio plotas 2 ha, jo neva turėtą (duomenys neskelbtini), testatorius turėjo mintyje sudarydamas testamentą. Testamente nurodomas 2 ha ploto žemės sklypas (dalis) neatitinka ir nuosavybės teisių atkūrimo dokumentuose nurodomo J. Č. valdyto žemės sklypo ploto dydžio, A. Č. tenkančio J. Č. valdyto žemės sklypo dalies dydžio ir atskirais etapais atkurtų žemės sklypų plotų dydžių, be to, vienas iš sklypų yra realizuotas ir nėra galimybės paneigti, kad testatoriaus valia po jo mirties buvo atsakovui perduoti būtent šį žemės sklypą. Testamentas neatitinka turinio suprantamumo reikalavimo, todėl prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis, 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir turi būti panaikintas.
1.3. Atsakovas yra matininkas, dirbantis įmonėje, kuri atliko kelių testatoriaus žemės sklypų kadastrinius matavimus. Testatorius paliko turtą nepažįstamam žmogui, tokiu būdu sudarydamas akivaizdžiai žalingą ir ekonomiškai nenaudingą sandorį. A. Č. po testamento sudarymo vieną sklypą jau buvo realizavęs, taip pat, buvo įdėjęs skelbimą ir dėl kitų sklypų pardavimo, kas rodo, kad jo tikroji valia buvo realizuoti žemės sklypus ir gauti už juos ekvivalentą pinigais. Dalies turto palikimas jokiais artimais ryšiais nesusijusiam asmeniui neatitiko tikrosios jo valios testamento sudarymo metu. Tai, ieškovės teigimu, leidžia abejoti, ar sudarydamas testamentą jis galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Testatorius silpnai matė, turėjo klausos problemų, sunkiai skaitė, todėl galėjo nesuprasti testamento esmės.
1.4. A. Č. galėjo būti priklausomas nuo matininko, kad pastarasis tinkamai suformuotų kadastro bylas. Ieškovė nurodė, jog tikėtina, kad atsakovas, kaip matininkas, galėjo sudaryti sąlygas atsirasti situacijai, kuri vertė A. Č. sudaryti sandorį (testamentą) jam labai nenaudingomis sąlygomis, atsakovui įtikinant A. Č., kad toks vienašalis sandoris reikalingas, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija duotų užduotį formuoti žemės sklypus ir būtų paruoštos kadastrines bylos.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytus sandorio negaliojimo pagrindus. Argumentas, kad testamente nurodytas žemės sklypas nėra apibrėžtas individualiais požymiais taip pat nepagrįstas, nes nurodyti sklypo požymiai yra pakankami testamentu paliekamam turtui identifikuoti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jis atliko A. Č. kelių sklypų kadastrinius matavimus. Keletą kartų yra jį pavežęs. A. Č. jam sudarė malonaus žmogaus įspūdį. Apie tai, kad A. Č. jo naudai sudarė testamentą jis sužinojo iš notaro Č. T. jau po testatoriaus mirties. Kokį sklypą paliko jam testatorius ir kur tas sklypas yra jis nežino ir nesidomėjo.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo notarė D. A. nurodė, kad ginčijamo testamento sudarymo metu testatorius negalėjo žinoti kiek ir kokių žemės sklypų jam bus suteikta, tačiau išreiškė valią palikti A. P. 2 ha žemės sklypą ar tokio paties dydžio sklypo dalį. Taip pat nurodė, kad testatoriui buvo atkurtos nuosavybės teisės suteikiant 12 sklypų. Kadangi 2 ha ploto sklypas nebuvo suformuotas, paveldėjimo teisės liudijimas turėtų būti išduotas testamentu nurodytą plotą proporcingai išdalinant visuose sklypuose, o vėliau įpėdiniai galėtų sudaryti turto pasidalijimo sutartį.
4. Trečiasis asmuo notaras Č. T. pozicijos dėl ginčo esmės nepareiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino 2011 m. kovo 7 d. A. Č. sudarytą testamentą, patvirtintą Trakų r. 2-ojo notarų biuro notarės D. A. (notarinio registro Nr. DA-878), negaliojančiu, priteisė iš atsakovo ieškovei 2 533 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas pažymėjo, jog ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti medicininiai dokumentai neduoda pagrindo išvadai, kad testatoriaus silpna klausa ir regėjimas trukdė jam suvokti testamento, kaip sandorio, esmę ir prasmę bei testamento pasekmes. Atkreipė dėmesį, kad po testamento sudarymo A. Č. pardavinėjo ir pardavė žemės sklypus, t. y. sudarė sudėtingesnius sandorius negu testamentas. Nesant įrodymų, kad testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, šį sandorio negaliojimo pagrindą teismas atmetė.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė ir jos atstovas nei ieškinyje, nei teismo posėdyje negalėjo nurodyti kuriuo iš CK 1.91 straipsnyje nurodytų pagrindų ginčija sandorį, šioje ieškinio dalyje apsiribojo prielaidomis ir samprotavimais. Teismas pažymėjo, kad matininkas, teikiantis paslaugą užsakovui, neturi ir negali turėti jam tokios įtakos, kad asmuo be jam nenaudingo sandorio sudarymo neturėtų kitos išeities savo problemai išspręsti. Ieškovei nenurodžius įrodymais pagrįstų aplinkybių, duodančių teismui pagrindą svarstyti bent vieną iš CK 1.91 straipsnyje numatytų sandorio negaliojimo pagrindų, šį sandorio negaliojimo pagrindą teismas atmetė.
8. Įvertinęs tai, kad testamentas sudarytas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, kuomet testatorius dar nebuvo atgavęs visos žemės, išanalizavęs testamento tekstą, teismas padarė išvadą, kad testatorius šiuo testamentu atsakovui paliko teisę atkurti nuosavybės teises į J. Č., (duomenys neskelbtini) kaime turėtą, žemę, o jei nuosavybės teisės jo mirties dieną bus atkurtos – palieka 2 ha žemės kaip atskirą sklypą, arba 2 ha ploto dalį kitame sklype.
9. Iš (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus 2002 m. gegužės 13 d. išvados Nr. 509 dėl žemės miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn teismas nustatė, kad A. Č. turi teisę atkuri nuosavybės teises į 5,35 ha žemės iš J. Č. (duomenys neskelbtini)kaime ((duomenys neskelbtini) mieste) turėtos 16,05 ha žemės. Taip pat nustatė, kad testatorius teisę atkurti nuosavybės teises į J. Č. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę realizavo pats ir turtinės teisės, kaip paveldėjimo objekto, jo mirties dieną nebebuvo. Atkuriant nuosavybės teises testatoriui 2 ha ploto žemės sklypas nebuvo suformuotas. Teismas padarė išvadą, kad lieka paveldėti 2 ha dalį iš bet kurio (bet kurių) testatoriui priklausančio (-čių) sklypų, suteiktų atkuriant nuosavybės teises į J. Č. turėtą žemę, tačiau atkreipė dėmesį, jog šiuo pagrindu įgytos žemės testatorius turėjo ir prieš testamento sudarymą, kuri šiuo metu priklauso testatoriui (sklypai, įgyti 2005 m. gegužės 6 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 2.11-42-2184). Teismo vertinimu, neaišku ar testamentu paliekama žemė įgyta po testamento sudarymo ar 2 ha dalis gali būti nustatyta ir iki testamento sudarymo turėtuose sklypuose. Įvertinęs tai, kad testatoriui atkuriant nuosavybės teises į J. Č. žemę buvo suteikta daug sklypų ir nei vieno 2 ha ploto, teismas sprendė, jog iš testamento turinio negalima nustatyti tikrosios testatoriaus valios dėl paliekamos dalies, todėl jį laikė neaiškiu ir dėl to negaliojančiu CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
10. Atsakovo atstovo baigiamojoje kalboje išsakytus teiginius dėl netinkamo atsakovo teismas atmetė kaip išsakytus pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 253 straipsnio draudimą remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė ir kaip neturinčius teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad ieškovu ir atsakovu gali būti asmuo, turintis materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir kurio civilinėms teisės ir pareigoms teismo sprendimas turės įtakos. Pripažinus testamentą negaliojančiu testamentinis įpėdinis netenka teisės paveldėti pagal testamentą, o notaras jokių civilinių teisinių pasekmių neįgyja ir nepraranda. Teismas sprendė, kad šioje byloje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis nustatyta teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nustatė, kad ieškovė šioje byloje patyrė 2 420 Eur atstovavimo išlaidų ir 113 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Patenkinęs ieškinį, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
12. Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. (apeliaciniame skunde klaidingai nurodyta skundžiamo sprendimo data - 2022-12-12) sprendimą ir perduoti civilinį ginčą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas klaidingai taikė procesinės teisės ir materialinės teisės normas.
12.2. Ginčijamas testamentas yra vienašalis sandoris, kurį gali sudaryti tik pats testatorius. Šiame procese atsakovas nedalyvavo, jokios valios neišreiškė ir negalėjo pažeisti ieškovės teisių ar teisėtų interesų. Kadangi ginčas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu turi įtakos atsakovo civilinėms teisėms ir pareigoms, šioje byloje atsakovas turėjo teisę dalyvauti kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, o ne kaip atsakovas. Ieškovė ginčijo testamento atitikimą įstatymui, teigė, kad turinys nesuprantamas, todėl, apelianto įsitikinimu, atsakovais turėjo būti notaras tvirtinęs oficialų testamentą, t. y. Trakų r. 2-ojo notarų biuro notarė D. A., ir notaras, kuris testamento turinį išaiškino t. y. (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras Č. T.. Net ir sutikus su ieškinio reikalavimu ar sudarius taikos sutartį, testamentas nebūtų laikomas negaliojančiu. Ieškovė pasirinko netinkamą atsakovą, todėl teismas turėjo pasiūlyti ieškovei spręsti klausimą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimą, o to nepadaręs pažeidė CPK 7, 45 straipsniuose, 230 straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Teismas galėjo nagrinėti bylą iš esmės tik ieškovui išreiškus nesutikimą dėl netinkamos šalies pakeitimo. Tinkamo atsakovo (-ų), turinčio pareigą atsakyti pagal ieškovo reikalavimą, įtraukimas galimas tik pirmosios instancijos teisme, todėl byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kaip numatyta CPK 329 straipsnio 1 dalyje.
12.3. Teismo išvados prieštarauja teiginiams. Teismas pripažino teisę testatoriui (palikti) ne tik turimą turtą, bet ir turtines teises ar ateityje jo vardu įregistruojamą turtą, t. y. neabejojo testatoriaus teise ir teisėtumu palikti atsakovui turtines teises - teisę į žemės sklypą ir dalį, turėtą (duomenys neskelbtini), ir/arba žemės sklypą, žemės sklypo dalį, kurios bendras plotas 2 (du) ha, turėtą (duomenys neskelbtini).
12.4. Testatoriaus valia aiški ir suprantama, kad paliekamas nekilnojamasis turtas, kuris yra konkrečioje gyvenamojoje vietovėje ir jo dalis – ne daugiau kaip 2 (du) ha. Testatorius negalėjo žinoti tikslios žemės sklypo dalies grąžinimo ar suformuojamų sklypų dydžių. Po testatoriaus mirties liko žemės sklypas, kuris galimai buvo įgytas nuosavybės teise iki testatoriaus mirties.
12.5. Keliamas ginčas, kad paveldimas ne tas objektas, kuris numatytas testamente, tačiau dėl to testamentas negali būti pripažįstamas negaliojančiu dėl jo turinio nesuprantamumo.
12.6. Teismas negali paneigti testatoriaus valios vien tuo pagrindu, kad jo manymu neaišku, ar testamentu paliekama žemė įgyta po testamento sudarymo ar 2 ha dalis gali būti nustatyta ir iki testamento sudarymo turėtuose sklypuose. Teismo išvada, kad iš testamento turinio negalima nustatyti tikrosios testatoriaus valios dėl paliekamos dalies ir todėl jis laikytinas neaiškiu bei negaliojančiu CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra objektyviai nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės.
12.7. Testamentą tvirtino notarė, būdama valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, privalo įsitikinti testatoriaus veiksnumu ir testamento tekstas suprantamas. Iš notarės paaiškinimų bei testamento sudarymo aplinkybių matyti, kad jai nekilo jokių abejonių dėl A. Č. gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti. Testatoriaus mirties dieną buvo likęs žemės sklypas (duomenys neskelbtini), todėl notarui Č. T. nekilo abejonių, kad šio likusio turto po testatoriaus mirties įpėdinis yra atsakovas.
12.8. Ieškovė dėl testamento nesuprantamo turinio nepateikė nei vieno įrodymo. Teismo išvada, kad testamento turinys yra nesuprantamas, yra nesąžininga ir neteisinga. Toks teismo sprendimas turi būti panaikintas ir ieškinys atmestas, kaip nepagrįstas.
12.9. Ieškinys buvo patenkintas tik vienu pagrindu, t. y., kad testamentas yra nesuprantamas. Dėl ieškinio pagrindo, nustatyto CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ieškovė pateikė mažiausiai įrodymų, todėl priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos rengiant procesinius dokumentus, nesąžininga ir nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su testamento sudarymu ir jo galimu neatitikimu įstatymų reikalavimams nėra susijęs, visa bylinėjimosi ieškovės suma, kurią patyrė ieškovė kitais pagrindais turėtų būti nepriteisiama. Apeliantas pažymi, kad tik dėl ieškovės ir jos atstovo veiksmų bylos nagrinėjimas buvo atidedamas, todėl priteista bylinėjimosi suma yra nesąžininga ir turėtu būti mažinama dvigubai.
Atsiliepimas
13. Ieškovė B. K. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo panaikinimo ir perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ieškovės nuomone, proceso šalys buvo pasirinktos tinkamai. Notarai D. A. ir Č. T. neturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, todėl jie šioje byloje gali dalyvauti tik kaip tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų. Pripažinus testamentą negaliojančiu testamentinis įpėdinis netenka teisės paveldėti pagal testamentą, o notaras jokių civilinių teisinių pasekmių neįgyja ir nepraranda. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis nustatyta teisingai.
13.2. Ieškovė pritaria teismo argumentams, kad atkuriant nuosavybės teises testatoriui, 2 ha ploto žemės sklypas nebuvo suformuotas. Žemė yra nekilnojamasis turtas, kurį identifikuoja kadastro duomenys, todėl darant patvarkymą ir dėl žemės sklypo kuris bus įgytas ateityje, turi būti nurodomi kuo tikslesni paliekamą turtą identifikuojantys duomenys. Šiuo atveju įvertinus tai, kad testatoriui atkuriant nuosavybės teises į J. Č. žemę buvo suteikta daug sklypų ir nei vieno 2 ha ploto, iš testamento turinio negalima nustatyti tikrosios testatoriaus valios dėl paliekamos dalies, todėl jis laikytinas neaiškiu ir dėl to negaliojančiu CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
13.3. Testatorius teisę atkurti nuosavybės teises į J. Č. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę realizavo pats ir turtinės teisės, kaip paveldėjimo objekto, jo mirties dieną nebebuvo, o testatoriui atkuriant nuosavybės teises į J. Č. žemę buvo suteikta daug sklypų ir nei vieno 2 ha ploto. Iš testamento turinio negalima nustatyti tikrosios testatoriaus valios dėl paliekamos turto dalies, todėl jis laikytinas neaiškiu ir dėl to negaliojančiu CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
14. Trečiasis asmuo notarė D. A. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad atsakovas A. P. 2011 m. kovo 7 d. dalyvavo, t. y. kartu atvyko su testatoriumi A. Č. į Trakų rajono 2-ąjį notaro biurą. Paaiškino, jog į klausimą, kodėl 2 ha žemės, kuri dar nėra atstatyta, palieka svetimam žmogui (A. P.), testatorius atsakė, kad su juo taip susitarė, kadangi A. P. padeda sutvarkyti žemės atstatymo dokumentus, todėl šią dalį nuo atstatomos, turėtos žemės palieka jam. Testatorius aiškiai išreiškė savo valią, kad palieka du hektarus turėtos, ne turimos žemės. Pasak trečiojo asmens, kitaip žemės konkretizuoti neįmanoma, nes natūroje jos dar nebuvo. Testatorius negalėjo žinoti, kaip žemė bus atstatoma, t. y. kokio dydžio sklypais, negalėjo žinoti, koks bus taikomas atstatymo koeficientas, kokia bus žemės nustatyta grąžinimo vertė, negalėjo žinoti, ar žemės natūroje padidės ar sumažės. Mano, jog nagrinėjant bylą svarbu paskaičiuoti, kiek tenka grąžintos žemės pagal grąžinimo ekvivalentą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad tai sudaro ne 2 ha; grąžinus žemę brangesnėje vietovėje, žemės kiekis proporcingai sumažėja. Pasak notarės, nėra pagrindo keisti ieškinio pagrindą, šalis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Byloje nustatyta, kad A. Č. 2011 m. kovo 7 d. sudarė testamentą (notarinio registro Nr. DA-878), kuriame padarė tokį patvarkymą: „Man priklausantį turtą, t. y. teisę į žemės sklypą ir žemės sklypo dalį, turėtą (duomenys neskelbtini), ir/arba žemės sklypą, žemės sklypo dalį, kurios bendras plotas 2 (du) ha, turėtą (duomenys neskelbtini), skiriu A. P. [...]“. Testamentą patvirtino Trakų rajono 2-oijo notarų biuro notarė D. A.. A. Č. (duomenys neskelbtini). mirė. Jo dukra B. K. priėmė palikimą. Sužinojusi apie savo tėvo A. Č. 2011 m. kovo 7 d. sudarytą testamentą, ieškovė B. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl šio testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio, 1.89 straipsnio 1 dalies, 1.91 straipsnio 1 dalies, 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, ginčo testamentą pripažino negaliojančiu CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą.
Dėl atsakovo procesinės padėties (tinkamo atsakovo)
18. Apelianto įsitikinimu, ieškovė pasirinko netinkamą atsakovą, nes testamento sudarymo procese atsakovas nedalyvavo, jokios valios neišreiškė ir negalėjo pažeisti ieškovės teisių ar teisėtų interesų. Ieškovei ginčijant testamento atitikimą įstatymo reikalavimams, teigiant, kad jo turinys nesuprantamas, mano, kad atsakovu turėjo būti notaras, tvirtinęs oficialų testamentą, taip pat notaras, kuris testamento turinį išaiškino.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Mirus testatoriui atsiranda palikimas, kurį įstatyme nustatyta tvarka paveldi testamente nurodyti įpėdiniai. Tokiu būdu įstatyminiai įpėdiniai (išskyrus CK 5.20 straipsnyje numatytą teisės į privalomąją palikimo dalį atvejį) netenka paveldėjimo teisių, nes pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testatorius taip pat gali palikti savo turtą dalimis keliems įpėdiniams pagal testamentą. Pirmiau nurodyti tarp įpėdinių susiklostantys materialiniai teisiniai santykiai lemia ir jų procesinę padėtį, kai tarp įpėdinių kyla ginčas dėl palikimo, kuris teisme sprendžiamas ieškinio (ginčo) teisenos tvarka. Vienas tokių ginčų yra testamento pripažinimas negaliojančiu.
20. [...] Teisę pareikšti ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis turi kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis (CK 5.17 straipsnio 1 dalis). Negaliojančiu gali būti pripažintas tiek asmeninis, tiek ir oficialusis testamentas. Nors oficialųjį testamentą tvirtina notaras, tačiau jis, kitaip nei įpėdinis pagal testamentą, nėra testamento pagrindu susiklosčiusių paveldėjimo santykių subjektas ir neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl testamento galiojimo. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Notaro materialinis teisinis suinteresuotumas ginčijant testamentą yra dėl galimo žalos atlyginimo, susijęs tik su jo tinkamu funkcijų įgyvendinimu atliekant notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 16 straipsnis), todėl bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu notaro procesinė padėtis yra trečiojo asmens. O įpėdinis pagal testamentą turi tiesioginį teisinį interesą testamentą išsaugoti, pagal prigimtį ginčas dėl testamento galiojimo yra ginčas tarp jį inicijavusio įpėdinio ir įpėdinio pagal testamentą. Tokia pastarojo padėtis materialiniuose teisiniuose santykiuose lemia ir įpėdinio pagal testamentą kaip atsakovo padėtį teismo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo argumentai dėl dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties atitinka pacituotus kasacinio teismo išaiškinimus. Teismas teisingai nurodė, kad pripažinus testamentą negaliojančiu testamentinis įpėdinis netenka teisės paveldėti pagal testamentą, o notaras jokių civilinių (materialinių) teisinių pasekmių neįgyja bei nepraranda, ir kad šioje byloje dalyvaujančių asmenų procesinė padėtis nustatyta teisingai. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad teismas turėjo pasiūlyti ieškovei spręsti klausimą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimą, ir kad to nepadaręs pažeidė CPK 7, 45 straipsniuose, 230 straipsnio 1 dalyje bei 243 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu
22. Pagal CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktą testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas, negalioja.
23. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ginčijamą testamentą laikė neaiškiu ir dėl to negaliojančiu CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Apelianto nuomone, ši teismo išvada prieštarauja teismo sprendime išdėstytiems teiginiams, kadangi teismas pripažino, kad sudarant testamentą testatoriaus valia nėra ribojama reikalavimu testamentu palikti tik turimą turtą, bet ir turtines teises ar ateityje jo vardu įregistruojamą turtą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiai atsakovo pozicijai. Tai, kad testatorius turi teisę palikti ne tik testamento sudarymo metu turimą turtą, niekaip (savaime) nereiškia, kad testamente paliekamas turtas apibrėžtas suprantamai. Sutiktina su skundžiamame sprendime esančiu pastebėjimu, kad darant patvarkymą dėl žemės sklypo, kuris bus įgytas ateityje, turi būti nurodomi kuo tikslesni paliekamą turtą identifikuojantys duomenys.
24. Apeliantas teigia, kad testatoriaus valia visiškai aiški ir suprantama, kad paliekamas nekilnojamasis turtas, kuris yra konkrečioje gyvenamojoje vietovėje ir jo paliekama dalis - nedaugiau, kaip 2 (du) ha. Tačiau toks apelianto aiškinimas laikytinas subjektyviu testamento turinio vertinimu (interpretavimu), iš esmės nesiejant su konkrečiomis testamento formuluotėmis bei testamento sudarymo metu buvusiomis faktinėmis aplinkybėmis (dokumentais) ir pan. Nors ir sutiktina, kad testatorius, palikdamas teisę į atkuriamą žemės sklypą (jo dalį) gali nežinoti tikslių suformuotų grąžinamos žemės sklypų dydžių, apelianto teiginys, kad palikta ne daugiau kaip du hektarai, netiksli. Testamente, būtent toje dalyje, kurioje apibūdinamas paliekamas sklypas (jo dalis), t. y. ne teisė į žemės sklypą, nurodyta „kurios bendras plotas 2 (du) ha)“.
25. Pasisakydamas dėl teismo motyvų, jog nėra aišku, ar testamentu paliekama žemė įgyta po testamento sudarymo, ar 2 ha dalis gali būti nustatyta ir iki testamento sudarymo turėtuose sklypuose, apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad po testatoriaus mirties liko žemės sklypas, kuris galimai buvo įgytas nuosavybės teise iki testatoriaus mirties, taip pat pažymėjo, jog žemės grąžinimo procesas vyksta įvairiais būdais, t. y. kai turėtas žemės sklypas grąžinamas natūra iš karto visas ar dalimis, skirtingu laiku suformuojant kelis sklypus, taip pat grąžinama kompensuojant natūra, kai suteikimas žemės sklypas kitoje vietoje.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu šie argumentai niekaip nepaaiškina (neatskleidžia) ginčo testamento turinio, kurie paneigtų teismo nustatytus neaiškumus. Apeliantas nenurodo, kuo grindžia testamento turinio aiškinimą, juolab, pats apeliaciniame skunde tvirtina testamento sudarymo procese nedalyvavęs. Jokių faktinių tuo metu buvusių aplinkybių, kurios galėjo nulemti testamento turinį (jį paaiškinti), taip pat neatskleidė. Atkreiptinas dėmesys, jog apelianto ir notarės D. A. pozicija dėl to, ar testamentinis įpėdinis dalyvavo sudarant testamentą skiriasi. Tai sudaro pagrindą abejoti ir nesivadovauti atsakovo paaiškinimais, siekiant nustatyti testatoriaus valios (testamento) turinį.
27. Apeliantas faktiškai nepasisakė dėl teismo nustatytos aplinkybės, kad testatoriui atkuriant nuosavybės teises į J. Č. žemę buvo suteikta daug sklypų, kad šiuo pagrindu įgytos žemės testatorius turėjo ir prieš testamento sudarymą. Akivaizdu, kad ši aplinkybė itin reikšminga, siekiant nustatyti (aiškinti) testatoriaus valią dėl paliekamo turto.
28. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog testatoriaus mirties dieną buvo likęs žemės sklypas (duomenys neskelbtini), todėl notarui Č. T. nekilo abejonių, kad šio likusio turto po testatoriaus mirties įpėdinis yra apeliantas. Visų pirma, apeliantas nenurodo, koks dokumentas (įrodymas) patvirtina tokią notaro Č. T. poziciją. Kita vertus, teiginiai apie konkretų sklypą, neatsižvelgiant į tai, kad testamente jis neindividualizuotas, neatsižvelgiant į tai, kad po testamento sudarymo dalis įgytų sklypų buvo parduota, dalis (duomenys neskelbtini) kaime buvusios žemės įgyta (grąžinta) iki testamento sudarymo ir šiuo metu registruota testatoriaus vardu, tik patvirtina tai, kad testamentą galima aiškinti įvairiai, ir jis nėra aiškus. Palikėjo artimieji apie testamentą teigia nežinoję. Kaip minėta, apeliantas taip pat nurodo, kad apie testamento sudarymą sužinojo tik iš notaro Č. T.. Tai apsunkina galimybę išsiaiškinti tikrąją palikėjo valią.
29. Teiginys, kad notarei, tvirtinusiai testamentą, abejonių dėl testatoriaus valios ir palikto objekto nekilo, taip pat savaime nereiškia sudarytas testamentas yra aiškus. Notarė D. A. atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja testatoriaus teiginį dėl paliekamos „turėtos“ žemės, tačiau ir iki testamento sudarymo atstatyta žemė anksčiau „turėta“ tuo pačiu adresu. Notarė net nepaaiškino, ar jai buvo žinomi (atskleisti) duomenys (dokumentai), kad dalį žemės, turėtos tuo pačiu adresu, testatorius jau buvo įgijęs. Kita vertus, notarės D. A. atsiliepime į apeliacinį skundą cituojami testatoriaus atsakymai į jos testamento sudarymo metu užduotus klausimus kelia abejonių. Mažai tikėtina, kad galima atsiminti pažodinį daugiau nei prieš dešimt metų pateiktą kliento atsakymą, juolab iš 2022 m. kovo 30 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinio matyti, kad apklausta liudytoja D. A. nurodė testamento patvirtinimo aplinkybių neprisimenanti.
30. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis), kuriam sudaryti būtina tik vienos šalies (testatoriaus) valia. Dėl šios priežasties testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 straipsnis) taikytinos ne visa apimtimi, o tik tiek, kiek tai neprieštarauja testamento, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik testatoriaus valia, esmei. Atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15–5.42 straipsniai), kilus ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, ši turi būti nustatoma vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, būtina aiškintis tikruosius testatoriaus ketinimus, testamento sudarymo aplinkybes ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011; 2017 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-916/2017, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018).
31. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog paveldėjimo teisės liudijimo turinys, kai paveldima pagal testamentą, turi tiksliai atitikti testamente išdėstytą testatoriaus valią. Dėl to notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi būti įsitikinęs dėl testatoriaus valios, išreikštos testamente, aiškiai suprasti jo patvarkymų dėl palikimo esmę. Paprastai dėl to nekyla problemų, kai testamento turinys yra nuoseklus, nedviprasmiškas, neprieštaringas, testamentas surašytas, vartojant standartinę teisinę terminiją ir sąvokas, apibrėžtas teisės normų. Pagal CK 5.18 straipsnio 2 dalį testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens ar daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko, jei iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, neturi reikšmės, taigi tokie netikslumai nėra kliūtis išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl testamento neaiškumo. Tačiau galimi ir tokie atvejai, kai testamento turinį galima aiškinti įvairiai (skirtingai), arba jo turinio esminės dalys prieštarauja viena kitai ir kartu panaikina viena kitą ar iš viso neįmanoma nustatyti tikrosios testatoriaus valios (nesuprantamas testamentas – CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčo testamento turinį galima aiškinti įvairiai (skirtingai), todėl sutiktina su skundžiamo sprendimo išvada, kad iš testamento turinio negalima nustatyti tikrosios testatoriaus valios dėl paliekamos dalies.
33. Kadangi teismas testamentą negaliojančiu pripažino tik CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. CK 1.89 straipsnio (numatančio sandorio, sudaryto savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti asmens, negaliojimą) pagrindu reikalavimas nebuvo patenkintas, todėl apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, kad notarei nekilo jokių abejonių dėl A. Č. gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
34. Apelianto argumentai, kad ieškovė dėl testamento nesuprantamo turinio nepateikė nei vieno įrodymo, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje (patikslintame) išdėstė argumentus dėl testamento turinio, jo neaiškumo, nurodė įrodymus, kuriais rėmėsi (Testamentą, Apskrities viršininko bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimus ir kt.). Įstatymas nenumato konkrečių įrodinėjimo priemonių, siekiant testamentą pripažinti negaliojančiu dėl jo nesuprantamumo, o apeliantas trūkstamų įrodymų nedetalizavo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš atsakovo ieškovei visas jos patirtas 2 533 Eur bylinėjimosi išlaidas grindžia tuo, jog teismas patenkino ieškinį tik vienu iš ieškovės ieškinyje nurodytų testamento negaliojimo pagrindų, o pagrįsdama ieškinio pagrindą, nustatytą CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ieškovė pateikė mažiausiai rašytinių paaiškinimų ir kitų įrodymų. Taip pat nurodė, jog su testamento sudarymu ir jo galimu neatitikimu įstatymams atsakovas nėra susijęs. Pažymėjo ir tai, kad tik dėl ieškovės ir jos atstovo veiksmų bylos nagrinėjimas buvo atidedamas, todėl priteista bylinėjimosi suma yra nesąžininga ir turėtų būti mažinama dvigubai.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinka įstatymo nuostatas, o paminėti apeliacinio skundo nesudaro pagrindo mažinti priteistą sumą.
37. Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis), t. y. įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
38. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu siekė, kad ginčijamas testamentas būtų pripažintas negaliojančiu, byloje reiškė vieną reikalavimą, kuris ir buvo patenkintas. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, todėl aplinkybė, kad atsakovas nesusijęs su testamento sudarymu ir jo neatitikimu įstatymo reikalavimams, taip pat nesudaro pagrindo mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Teiginio, kad dėl ieškovės ir jos atstovo veiksmų bylos nagrinėjimas buvo atidedamas, apeliantas nesusiejo su ieškovės bylinėjimosi išlaidų padidėjimu, t. y. neįrodė, kad būtent teismo posėdžių atidėjimas buvo bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis ir todėl turėtų būti mažinamos.
39. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).
40. Ieškovė 2022 m. spalio 11 d., t.y. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dieną, pateikė rašytinius paaiškinimus, kartu prašydama priimti teikiamus Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. kovo 30 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį; priimant sprendimą šioje byloje atsižvelgti į nuolat keičiamą trečiojo asmens notarės D. A. poziciją ir įvertinti jos paaiškinimų patikimumą, nesivadovauti šiais paaiškinimais.
41. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama.
42. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
43. Atsižvelgdamas į šias nuostatas, į tai, kad 2022 m. kovo 30 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 0113720021 buvo pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teikiama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartis priimta po skundžiamo sprendimo priėmimo ir pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinama, į tai, kad rašytiniai paaiškinimai bei papildomas dokumentas pateiktas bylos nagrinėjimo dieną, todėl jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės rašytinius paaiškinimus bei papildomai teikiamus įrodymus.
44. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.