Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. J. pateikė ieškinį, kuriuo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašė priteisti 169 703,67 Eur turtinės ir 12 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl trečiųjų asmenų įtraukimo

12. Apeliantas prašo į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti Kauno miesto apylinkės teismo teisėją L. B., Prezidentą G. N. ir Seimą, Teisėjų tarybą ir Teisėjų etikos ir drausmės komisiją. Apelianto teigimu, procesinio sprendimo priėmimas šioje byloje gali turėti įtakos aukščiau nurodytų asmenų teisėms ir pareigoms, o konkrečiai: Kauno apylinkės teismo teisėjo L. B. pareigai dalyvauti profesinės kvalifikacijos kėlimo mokymuose ir jo pareigai atlyginti apeliantui tyčiniais teisėjo veiksmais padarytą žalą; Prezidento G. N. ir Seimo pareigoms kreiptis į Teisėjų tarybą su prašymu patarti, ar L. B. reikia atleisti iš teisėjo pareigų; Teisėjų tarybos ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pareigai teisėjui L. B. pradėti drausmės bylą.

13. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms; jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmenys įtraukiami kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams. Daugeliu atvejų trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Jų interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015). Teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialiosios teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-346-687/2017).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrindžia, kad teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje gali turėti įtakos apelianto nurodytų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Sprendžiant dėl teisėjo L. B. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu aktuali Lietuvos apeliacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu. Joje pažymima, kad CK 6.272 straipsnio nuostatos įtvirtina teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Dėl to valstybė, bet ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-612/2012; 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-403-912/2019; kt.). Atsižvelgdamas į šiame nutarties punkte pateiktą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti Kauno miesto apylinkės teismo teisėją L. B. nėra pagrindo, todėl šį apelianto prašymą atmeta.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas klaidingai aiškina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintas Prezidento ir Seimo teises ir pareigas, susijusias su teisėjų paskyrimu ir atleidimu iš pareigų. Prezidentas yra svarbus teisminės valdžios garantas. Prezidentas teikia Seimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, paskyrus visus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti šio teismo pirmininką; skiria Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus, iš jų – šio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas; skiria apygardų ir apylinkių teismų teisėjus ir pirmininkus, keičia jų darbo vietas; įstatyme nustatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisėjus (Konstitucijos 84 straipsnio 11 dalis). Priimtas sprendimas byloje dėl žalos atlyginimo negali paveikti konstitucinių Prezidento teisių ir pareigų skiriant ar atleidžiant teisėjus, kreipiantis dėl patarimo į Teisėjų tarybą. Tuo tarpu Seimą sudaro Tautos atstovai (Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalis), jis neturi juridinio asmens statuso, todėl negali atstovauti valstybės civiliniame procese. Seimo funkcijos įtvirtintos Konstitucijos 67 straipsnyje. Taigi apelianto pareikšto ieškinio dalykas neturi jokio ryšio su Prezidento ir Seimo įgaliojimais Konstitucijoje nustatyta tvarka atleisti apylinkės teismų teisėjus, nepaveikia jų. Tai lemia, kad apelianto prašymas įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis Prezidentą ir Seimą yra atmetamas.

16. Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismo sprendimas turės įtakos Teisėjų tarybos ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos teisėms ir pareigoms, nes turės teisėjui L. B. pradėti drausmės bylą. Pažymėtina, kad teisiniai santykiai, kai sprendžiamas žalos, patirtos dėl teisėjo neteisėtų veiksmų, atlyginimo klausimas (deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai) ir to teisėjo drausminės atsakomybės teisiniai santykiai yra atskiri, reglamentuojami skirtingų teisės šakų normose. Dėl to bylos dėl deliktinės civilinės atsakomybės išsprendimas neturės įtakos minėtų institucijų teisėms ir pareigoms. Paminėtina, kad nei Teisėjų taryba, nei Teisėjų etikos ir drausmės komisija neturi teisės vertinti apelianto netenkinančių teisėjo priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, negali taikyti teisėjui drausminės atsakomybės už šių sprendimų priėmimą. Tai reikštų kišimąsi į teisingumo vykdymą, pažeistų teisėjo ir teismų nepriklausomumo principą. Teismų sprendimai konkrečiose bylose peržiūrimi instancine tvarka, reglamentuota CPK. Teismų savivaldos institucijos neturi teisės daryti įtakos bylą nagrinėjančiam teismui. Tai būtų tiesioginis kišimasis į teisingumo vykdymą konkrečioje byloje. Dėl šių priežasčių apelianto prašymą į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti Teisėjų tarybą ir Teisėjų etikos ir drausmės komisiją teisėjų kolegija atmeta.

17. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad teisinio pagrindo į nagrinėjamą bylą įtraukti apelianto nurodytus asmenimis nebuvo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokią išvadą pagrindžia tie patys motyvai, kaip ir tie, kurie pateikti, sprendžiant klausimą dėl šių asmenų įtraukimo į bylą, ją nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (žr. šios nutarties 13-16 punktus). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš bylos proceso pašalino trečiuosius asmenis, atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudininkų apklausos

18. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokį poreikį grindžia būtinybe apklausti liudytojais M. M., advokatą M. G., V. V. ir Kauno miesto aplinkės teismo sekretorių E. Š.. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Taigi iš minėtos nuostatos akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, kuri įgyvendinama atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus.

19. CPK 190 straipsnyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti, inter alia (lot. be kita ko), tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Nors apeliantas prašo šaukti liudytojais net keturis asmenis, apeliaciniame skunde, argumentuodamas jų šaukimo būtinybę apsiriboja paaiškinimu, kad šie liudytojai turi būti šaukiami apklausai dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, jie duos priesaiką, todėl jų nurodytos aplinkybės bus svarbios teisėtam sprendimui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apelianto argumentas yra abstraktus, iš jo nėra aišku, kokias konkrečiai aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, kiekvienas iš prašomų šaukti liudytojais asmenų, galėtų patvirtinti. Tai lemia, kad apeliantas nepagrindė būtinybės šaukti liudytojais M. M., advokatą M. G., V. V. ir Kauno miesto aplinkės teismo sekretorių E. Š., todėl šis apelianto prašymas yra atmetamas. Atmetus pastarąjį prašymą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo tenkinti prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, taip pat nėra.

20. Atskirai pažymėtina, kad apelianto argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė šaukti liudytojais minėtus asmenis, laikytini nepagrįstais. Apelianto prašymas dėl liudytojų šaukimo buvo pateiktas tiek ieškinyje, tiek 2020 m. sausio 29 d. teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą išsprendė 2020 m. sausio 29 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi, kuri yra aiškiai ir išsamiai motyvuota. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsisako šaukti liudytojais M. M., M. G., V. V. ir E. Š., nes aplinkybės, apie kurias šie liudytojai gali pateikti parodymus, yra susijusios su civiliniu procesu Nr. 2-69-3-21760-2017-6, todėl jos gali būti nustatytos, ištyrus minėto civilinio proceso medžiagą ir liudytojų šaukimas nėra būtinas. Teisėjų kolegija pritaria šiems pirmosios instancijos teismo motyvams ir plačiau dėl to nepasisako.

Dėl šalių, byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų dalyvavimo teismo posėdžiuose pripažinimo būtinu

21. Apeliantas prašo atsakovės atstovo, trečiųjų asmenų ir (ar) jų atstovų dalyvavimą teismo posėdžiuose pripažinti būtinu. Atmetus apelianto prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, visi posėdžiai byloje vyko rašytinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis). Tuo tarpu CPK 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad CPK numatytais atvejais galimas rašytinis procesas; tokiu atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja; apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant tokiai situacijai, nagrinėjamo apelianto prašymo tenkinimas nėra objektyviai įmanomas, todėl šį prašymą atmeta.

Dėl įrodymų išreikalavimo

22. Apeliantas prašo iš Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo kaip neteisėtų atsakovės veiksmų įrodymą išreikalauti civilinės bylos Nr. e2-3600-920/2019 ir baudžiamosios bylos Nr. 1-576-738/2015 medžiagą, iš Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo – baudžiamosios bylos Nr. 1-14-749/2016 medžiagą, iš antstolio S. U. – vykdomosios bylos Nr. 0034/16/01333 medžiagą. CPK 199 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė prašyti teismo išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų; nustatyta, kas turi būti nurodyta asmens prašyme išreikalauti rašytinį įrodymą. Tuo tarpu CPK 179 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Kadangi bylų Nr. e2-3600-920/2019, 1-576-738/2015 ir 1-14-749/2016 medžiaga teismui yra prieinama, pasinaudojus teismų informacine sistema LITEKO, o duomenų iš vykdomosios bylos Nr. 0034/16/01333 ir apie šią vykdomąją bylą yra pakankamai civilinės bylos Nr. e2-3600-920/2019 medžiagoje, apeliacinės instancijos teismas apelianto prašymą išreikalauti jo nurodytus rašytinius įrodymus atmeta.

Dėl bylos stabdymo ir kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

Dėl bylos stabdymo ir kreipimosi į Europos Žmogaus Teisių Teismą

24. Apeliantas prašo sustabdyti bylą iki bus gauta EŽTT konsultacinė išvada ir kreiptis į EŽTT su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl klausimų, susijusių su Konvencijoje ir jos 11 protokolo 13 ir 14 straipsniuose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu sąryšyje su Aprašo 3 punktu. Dėl kreipimosi į EŽTT pažymėtina, kad CPK 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta teismo pareiga nagrinėjant bylas taikyti Konvencijos ar jos protokolų nuostatas ir vadovautis EŽTT sprendimais, tačiau teisė kreiptis į EŽTT su prašymu dėl konsultacinės išvados pateikimo Lietuvos apeliaciniam teismui CPK nėra numatyta. Iš bendrosios kompetencijos teismų tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į EŽTT su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. Ne mažiau svarbu ir tai, kad nagrinėjant šią bylą Aprašas nėra taikytinas ir klausimai susiję su jo taikymu ir (ar) suderinamumu su Konvencija, jos protokolais ir (ar) EŽTT jurisprudencija teisingo ir pagrįsto procesinio sprendimo priėmimui nagrinėjamoje byloje nėra aktualūs. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas apelianto prašymą dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į EŽTT atmeta.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas nepatyrė nei turtinės, nei neturtinės žalos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų civiliniame procese Nr. 2-69-3-21760-2017-6 ir baudžiamajame procese Nr. 1-20-2-00283-2011-2. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. CK 6.272 straipsnyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (1 dalis); žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (2 dalis); be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (3 dalis). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d., priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktą).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

27. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3600-920/2019 (civilinis procesas Nr. 2-69-3-21760-2017-6) pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui V. J., tretieji asmenys notarė L. G., antstolis S. U., D. M., J. M. dėl skolinio įsipareigojimo nustatymo ir delspinigių sumažinimo. Byla išnagrinėta dalyvaujant V. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Šis sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, kuris 2020 m. sausio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-34-413/2020 (civilinis procesas Nr. 2-69-3-21760-2017-6), Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliantas kaip atsakovės neteisėtus veiksmus šiame civiliniame procese nurodo tai, kad civilinė byla Nr. e2-3600-920/2019 išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas), byla išnagrinėta, kai ieškovui ar jo atstovui galimai nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-34-413/2020, nurodė, kad absoliučių Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019, negaliojimo pagrindų nenustatė; atskirai pasisakė dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Pastaruoju klausimu Kauno apygardos teismas konstatavo, kad civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 atsakovas V. J. ne kartą buvo pareiškęs nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, tačiau teisėjui pareikšti nušalinimai buvo pripažinti nepagrįstais Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2018 m. balandžio 5 d., 2018 m. spalio 24 d. ir 2019 m. vasario 5 d. nutartimis. Dėl šių priežasčių Kauno apygardos teismas sprendė, kad civilinė byla Nr. e2-3600-920/2019 buvo išnagrinėta teisėtos sudėties teismo, todėl naikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu nėra pagrindo. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikia jokių argumentų ir (ar) įrodymų, kurie pagrįstų, kad civilinė byla Nr. e2-3600-920/2019 buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo ir kurie nebūtų patikrinti, pasinaudojus instancine teismų procesinių sprendimų kontrolės sistema. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Kauno apygardos teismo argumentais nagrinėjamu klausimu, jie yra teisėti ir pagrįsti.

29. Nors Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-34-413/2020, dėl CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo atskirai nepasisakė, tačiau, kaip minėta, konstatavo, kad absoliutūs Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019, negaliojimo pagrindai nenustatyti. Tai reiškia, kad Kauno apygardos teismas nenustatė egzistuojant ir CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Nagrinėjamu atveju pažymėtini du aspektai. Pirma, sprendimas gali būti panaikintas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu tik tada, jei pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. 2019 m. vasario 6 d. teismo posėdyje, kuriame buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3600-920/2019, nedalyvavo ieškovas M. M., jo atstovas advokatas M. G., tretieji asmenys notarė L. G., antstolis S. U., D. M. ir J. M.. Nė vienas iš šių asmenų nepateikė apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019, grįsdami jį aplinkybe, kad jiems nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, kas lėmė jų nedalyvavimą 2019 m. vasario 6 d. teismo posėdyje. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019, apskundė tik atsakovas V. J., kuris 2019 m. vasario 6 d. teismo posėdyje dalyvavo. Antra, nustatyta, kad 2019 m. vasario 5 d. Kauno miesto apylinkės teismui ieškovo M. M. vardu jo atstovas advokatas M. G. pateikė prašymą dėl ieškovo ir jo atstovo nedalyvavimo 2019 m. vasario 6 d. teismo posėdyje, kas pagrindžia, kad apelianto argumentai dėl to, kad ieškovui ar jo atstovui galimai nebuvo pranešta apie 2019 m. vasario 6 d. teismo posėdžio laiką ir vietą, yra nepagrįsti.

30. Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atskirai nepasisakė dėl ieškovo M. M. ir jo atstovo advokato M. G. nedalyvavimo 2019 m. vasario 6 d. teismo posėdyje ir su tuo susijusių aspektų, nereiškia, kad šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir (ar) nevertino. Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija jokių pirmosios instancijos teismo proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenustatė. Remdamasis šios nutarties 28-30 punktuose išdėstytais motyvais bei nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad teismai (teisėjai) jokių neteisėtų veiksmų kaip būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos civiliniame procese Nr. 2-69-3-21760-2017-6 neatliko.

31. Nagrinėjant, ar egzistuoja atsakovės neteisėti veiksmai baudžiamajame procese Nr. 1-20-2-00283-2011-2, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-576-738/2015 2015 m. balandžio 30 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį V. J. atžvilgiu, pripažino jį kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 290 straipsnyje. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-633-785/2015, nuosprendis paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka išnagrinėjęs šią bylą, 2016 m. birželio 14 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-303/2016, panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį ir baudžiamąją bylą (baudžiamasis procesas Nr. 1-20-2-00283-2011-2) V. J. nutraukė, konstatavęs, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų baigiamieji aktai buvo priimti tinkamai pritaikius jų priėmimo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, tačiau dėl pasikeitusio baudžiamojo įstatymo jie panaikinti, nes V. J. nepadarė veikos, kuri pagal nuo 2016 m. balandžio 1 d. galiojusią BK redakciją būtų laikoma nusikalstama.

32. Apelianto teigimu, atsakovės neteisėti veiksmai baudžiamajame procese Nr. 1-20-2-00283-2011-2 pasireiškia tuo, kad teismai nepagrįstai pripažino apeliantą padarius nusikaltimą, numatytą BK 290 straipsnyje, nors jis niekada nepadarė veikos, kuri pagal bet kokią BK redakciją būtų laikoma nusikalstama. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis ir išvestiniai apelianto teiginiai yra akivaizdžiai naudojami kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, jais apeliantas siekia dar sykį patikrinti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, o tai yra draudžiama įstatymu. Pastarasis imperatyvus draudimas ir jo turinys yra aiškiai įvardinti ir apibrėžti šioje nutartyje cituotoje kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas šiuo klausimu, pagrindo plačiau apie tai pasisakyti nėra.

33. Nors apeliantas teigia, kad teisėja B. D. iš jo tyčiojosi, jį žemino, niekino partizanus, paskelbė, kad 1949 m. vasario 16 d. deklaracija ir ją įteisinantis įstatymas negalioja, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs audžiamojo proceso Nr. 1-20-2-00283-2011-2 medžiagą, tokių ar panašių aplinkybių nenustatė. Baudžiamasis procesas Nr. 1-20-2-00283-2011-2 vyko, laikantis jį reglamentuojančių teisės aktų, baudžiamojo proceso teisės normų pažeidimai nenustatyti. Dėl priežasčių, išdėstytų šios nutarties 32-34 punktuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės neteisėtų veiksmų baudžiamajame procese Nr. 1-20-2-00283-2011-2 nebuvimo yra teisėtos ir pagrįstos.

34. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jo reikalavimų, susijusių su baudžiamuoju persekiojimu kituose ikiteisminiuose tyrimuose. Su tokiu apelianto argumentu sutikti nėra pagrindo ir šiuo atveju yra svarbūs keli aspektai. Pirma, nors apeliantas vartoja sąvoką „kituose ikiteisminiuose tyrimuose“, nėra visiškai aišku, apie kokius kitus ikiteisminius tyrimus yra kalbama. Vienintelis apelianto identifikuotas „kitas ikiteisminis tyrimas“ yra ikiteisminis tyrimas Nr. 65-2-0000211. Antra, dėl šio, t. y. ikiteisminio tyrimo Nr. 65-2-0000211, pirmosios instancijos teismas eksplicitiškai pasisakė skundžiamame sprendime.

35. Taigi konstatavus, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, darytina išvada, kad atsakovės civilinė atsakomybė CK 6.272 straipsnio pagrindu yra negalima. Tokią išvadą pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas. Nors pripažintina, kad apeliantas dėl civilinio proceso Nr. 2-69-3-21760-2017-6 patyrė jo nurodomo dydžio turtinius netekimus, tačiau jie yra teisėto teisminio proceso pasekmė. Dėl apelianto reikalautos priteisti neturtinės žalos pažymėtina, kad yra tikėtina, kad apeliantas išgyveno jo nurodomus negatyvius išgyvenimus, ikiteisminiame tyrime Nr. 65-2-00002-11 jam buvo priimti nepalankūs sprendimai, tačiau, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, jie nėra nulemti neteisėtų atsakovės veiksmų.

36. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacines instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

37. Atmetus apeliacinį skundą, apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.