Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“ ir E. P. dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja L. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos S. G. mirties 2021 m. kovo 15 d., priimti. Nurodo, kad pareiškėja nuo 2004 metų nuolat gyvena, dirba ir sukūrė šeimą kitoje valstybėje – (duomenys neskelbtini). Ji nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi išvykimą iš Lietuvos. Mirus motinai, pareiškėja negalėjo atvykti į motinos laidotuves dėl motinos mirties dieną 2021 m. kovo 15 d. dėl Lietuvos teritorijoje galiojusio karantino. Tik nuo 2021 m. liepos 1 d. buvo panaikintas karantinas ir su juo susiję apribojimai. 2024 m. vasario 15 d. mirė pareiškėjos sesuo I. O. Pareiškėjai atvykus į sesers laidotuves paaiškėjo aplinkybė, kad motina S. G. 2016 m. liepos 7 d. oficialiuoju testamentu paliko pareiškėjai S. G. nuosavybės teise priklausiusį turtą – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalį. Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro notarė Nijolė Jokūbauskienė 2024 m. balandžio 11 d. raštu nurodė, kad po S. G. mirties Vilniaus miesto 42-ajame notarų biure užvesta pavedėjimo byla Nr. 117/2021, kurioje dėl palikimo priėmimo kreipėsi testamentinė įpėdin4 I. O., kuri pagal testamentą paveldėjo butą esantį adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto 42-ajame notarų biure po I. O. mirties užvesta paveldėjimo byla Nr. 35/2024, kurioje dėl palikimo priėmimo kreipėsi įpėdinė E. P. Pareiškėja nurodo, kad jos sesuo I. O. patikino pareiškėją, jog padės sutvarkyti motinos palikimo klausimus ir duos sutikimą priimti į įpėdinių ratą, tačiau nepranešė apie motinos sudarytą testamentą, neatskleidė viso testamento turinio. Pareiškėjai tik po sesers mirties tapo žinoma aplinkybė, jog motina testamentu jai yra palikusi žemės sklypo dalį. Pareiškėja pažymi, jog valią priimti motinos palikimą ji išreiškė per trijų mėnesių terminą nuo sužinojimo apie testamentą, kuriuo jai paliktas turtas.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs duomenų apie S. G. palikimo ar jo dalies perėjimą valstybei. Nurodė, kad pareiškėjos prašymui atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti neprieštarauja, jeigu teismas nustatys, jog šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Suinteresuotas asmuo E. P. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nėra suinteresuota šia civiline byla, ji neturėjo ir neturi jokios informacijos apie žemės sklypą, taip pat nebuvo supažindinta su 2016 m. liepos 7 d. sudarytu testamentu. Tuo atveju, jeigu pareiškėja tęs šią civilinę bylą, suinteresuotas asmuo norėtų, kad jai būtų apmokėtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nėra atlikusi jokių veiksmų dėl S. G. palikimo priėmimo ir neprieštarauja termino atnaujinimui, o sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.

Pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatytos termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinamas visiškai.

Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2024 m. vasario 26 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-1615 patvirtina, kad 2021 m. kovo 15 d. mirė pareiškėjos L. K. motina S. G., gimusi (duomenys neskelbtini) (e.b. l. 9). Iš minėtos pažymos matyti, kad S. G. mirė būdama našle, sutuoktinis Č. G. mirė (duomenys neskelbtini), palikėja be pareiškėjos turėjo dar vieną vaiką – I. O., gimusią (duomenys neskelbtini), mirusią 2024 m. vasario 15 d. Oficialiuoju testamentu, sudarytu 2016 m. liepos 7 d. ir patvirtintu Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarės Nijolės Jokūbauskienės, notarinio registro Nr. NJ-3386, S. G. jai nuosavybės teise priklausančią visą žemės sklypo dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), adresu Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini), paliko dukrai L. K. (testamento sudarymo metu buvusi J.) (e.b.l. 8). Testamentų registro ir Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarės Nijolės Jokūbauskienės 2024 m. balandžio 1 d. rašte Nr. S-38/2024 nurodytais duomenimis minėtas testamentas nepanaikintas ir galiojo palikėjos mirties dieną 2021 m. kovo 15 d.; dalį testamente nurodyto palikimo – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Vilniaus m. sav. (duomenys neskelbtini), pagal testamentą paveldėjo palikėjos dukra I. O. (e.b.l. 20; 35-37). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 2 dalis numato, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. CK 5.19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. CK 5.22 straipsnyje, reglamentuojančiame testamentu nepaskirtos dalies paveldėjimo tvarką, nustatyta, kad testatoriaus turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių pagal šio kodekso 5.11–5.14 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarės Nijolės Jokūbauskienės 2024 m. balandžio 1 d. rašte Nr. S-38/2024 nurodytais duomenimis S. G. palikimas pagal įstatymą nebuvo priimtas; paveldėta tik Oficialiuoju testamentu, sudarytu 2016 m. liepos 7 d. ir patvirtintu Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarės Nijolės Jokūbauskienės, notarinio registro Nr. NJ-3386, I. O. palikta palikimo dalis. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. vasario 23 d. kopija patvirtina, kad aukščiau nurodytu testamentu pareiškėjai paliktas turtas – 11040/54514 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruota palikėjos S. G. nuosavybės teise (e.b.l. 7; 10-11).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išaiškinta, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti teismas turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Paveldėjimo teisės yra garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog paveldėjimo teisės institutas kyla iš Konstitucijos; Konstitucija garantuoja paveldėjimo teisę, nes jos 23 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja L. K. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). CK 5.33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tik palikimo atsiradimo vietos notaras sužino apie testatoriaus mirtį, paskiria testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešama žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta testamentą paskelbusio notaro pareiga imtis priemonių nustatyti įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti jiems apie testamento turinį. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų apie oficialaus testamento, sudaryto 2016 m. liepos 7 d. ir patvirtinto Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarės Nijolės Jokūbauskienės, notarinio registro Nr. NJ-3386, paskelbimą CK 5.33 straipsnyje nustatyta tvarka bei pranešimą pareiškėjai apie šio testamento turinį. Aplinkybės, jog termino priimti palikimą eigos metu pareiškėja gyveno kitoje valstybėje, taip pat dėl karantino buvo apribotas asmenų judėjimas, testamento turinys pareiškėjai nebuvo paskelbtas CK 5.33 straipsnyje nustatyta tvarka, apsunkino pareiškėjos galimybes tinkamai ir laiku išreikšti valią dėl motinos palikimo priėmimo, todėl jos vertinamos kaip svarbios termino praleidimo priežastys.

Ginčo tarp įpėdinių dėl palikimo priėmimo nėra, valstybė taip pat nėra atlikusi S. G. palikimo priėmimo veiksmų. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad testamentu pareiškėjai paliktas palikimą sudarantis nekilnojamasis turtas – 11040/54514 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas S. G. asmeninės nuosavybės teise (b. l. 6).

Spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškėjui klausimą teismas taip pat atsižvelgia į CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai. Byloje nėra duomenų apie tai, jog S. G. įpėdiniai būtų priėmę testamentu pareiškėjai paliktą palikimo dalį. Palikimą pagal testamentą dalį priėmusios I. O. įpėdinė E. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neturi duomenų apie testamente nurodytą žemės sklypą. Valstybę paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujančios institucijos atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad neturi duomenų apie S. G. palikimo perėjimą valstybei ir nėra atlikę S. G. palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Nagrinėjamu atveju termino atnaujinimas nei vienam trečiajam asmeniui nesukeltų jokių neigiamų pasekmių ar padarinių, nebūtų sprendžiamas klausimas dėl jau paveldėto ar už realizuotą turtą gautų lėšų perdavimo. Esant tokioms aplinkybėms, termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis ir praleistas terminas pareiškėjai atnaujinamas.

Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš pareiškėjos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 578 straipsnio 1 dalimi teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjai L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios 2021 m. kovo 15 d., palikimui priimti pagal oficialųjį testamentą, sudarytą 2016 m. liepos 7 d. ir patvirtintą Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarės Nijolės Jokūbauskienės, notarinio registro Nr. NJ-3386.

Priteisti iš pareiškėjos L. K. valstybei 20,18 EUR (dvidešimt eurų, aštuoniolika euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.