Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. Š. ir A. Š. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo ir 2016 m. kovo 29 papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-7-810/2016 pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovams J. Š. ir A. Š. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo ir atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovei L. D., atsakovei J. Š. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovas A. Š. patikslintame priešieškinyje prašė atidalinti 7.51 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Pro Invest“ parengtą žemės sklypo planą, paskiriant ieškovei L. D. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypo dalį, UAB „Pro Invest“ sudarytame žemės sklypo plane pažymėtą žyma „B“, o atsakovui A. Š. ir atsakovei J. Š. paskiriant bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalį, pažymėtą žyma „A“, nustatant pagal UAB „Pro Invest“ sudarytą planą 0.0476 ha ploto kelio servitutą L. D. priskirtinoje žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje žyma „B“, su teise važiuoti transporto priemonėmis, teise naudotis pėsčiųjų taku, teise varyti galvijus. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Pro Invest“ sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, kuriame žemės sklypo dalis, plane pažymėta žyma „A“, priskiriama naudotis A. Š. ir J. Š., o sklypo dalis, pažymėta žyma „B“ priskirtina L. D.. Planas atitinka visus reikalavimus, yra procedūriškai ir techniškai priimtinas, įmanomas fiziškai įgyvendinti, atitinka bendraturčių dalis, nedaro žalos daiktui ir nepažeidžia bendraturčių teisių. L. D. siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas pažeidžia A. Š. teises, nes pagal L. D. projektą jam ir J. Š. tenka žemės sklypo dalis, kurios naudingumo koeficientas yra itin žemas, be to, pagal L. D. siūlomą variantą kelio servitutui yra skiriama daugiau žemės sklypo ploto nei pagal atsakovo A. Š. pateikiamą planą, todėl darytina išvada, jog atsakovo siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas labiau atitinka ekonomiškumo, racionalumo kriterijus ir visų bendrasavininkų interesus.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas vertino tik UAB „Geosoma“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir teismas negalėjo įvertinti svarbių šiai bylai įrodymų (CPK- 177 str.). Kauno apylinkės teismo 2016-02-12 nutartimi, vadovaujantis LR CPK- 34 str. 2 d. 4 p., 290-291 str., civilinė byla Nr. 2-4316-475/2016 buvo perduota nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui. Neišnagrinėjus minėtos civilinės bylos, negalimas joks sprendimas šioje susijusioje byloje, ko pasėkoje teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, žinant apie kitos bylos iškėlimą, bylos nagrinėjimo eigoje atsakovų visus prašymus sustabdyti minėtą bylą iki bus išnagrinėta pagrindinė byla, teismas atmetė, kaip nepagrįstus, bylą nagrinėjo iš esmės ir dar nenustačius ar ieškovė teisėta ginčo žemės savininkė, ir ar gali būti ieškove, teisėja E. D. priėmė ieškovei palankų sprendimą. Šie pažeidimai ir sąlygojo neteisėto sprendimo ir papildomo sprendimo priėmimą. Teismas privalėjo civilinę bylą sustabdyti jos nagrinėjimo stadijoje, o ne priimti sprendimą. Civilinė byla 2-4316-475/2016 ir ši civilinė byla yra tarpusavyje susijusios, kildinamos iš tų pačių civilinių santykių. Civilinėje byloje 2-4316-475/2016 sprendžiamas ginčo sklypų įgijimo teisėtumas, tad neišsprendus žemės sklypo įgijimo teisėtumo, negalimas joks ginčo žemės sklypo atidalijimas, kol kas nėra žinomas tikrasis ginčo sklypo teisėtas savininkas, kuris galėtų būti ieškovu. Įsiteisėjus teismo 2016-03-07 sprendimui būtų pažeistas teisingumo principas (LR Konstitucijos 23 str.) susijusioje byloje, nustatant teisėtą ginčo (dalintinos) žemės savininką, iš ko kildinamos abi bylos. Jeigu civilinėje byloje Nr. 2-4316- 475/2016 būtu nustatyta, kad L. D. neteisėta ginčo (dalintinos žemės) savininkė, kaip tuomet įvykdyti regresą. Taip pat Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme nebaigta administracinė byla Nr. 1-12529-437/2015 pagal pareiškėjų A. Š. ir J. Š. skundą atsakovei Vyriausiajai administracinių ginčų Komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. D. ir A. D.. 2015-09-07 pateiktas skundas dėl galimai savavališkos statybos pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Savininkė L. D., nesant priimtam teismo sprendimui dėl žemės sklypo atidalijimo, be bendrasavininkių A. Š. ir O. M. sutikimo, be statybos leidimo pastatė didesnį nei 80 kv. m. ploto ūkinį pastatą ginčo sklype. Teisėja E. D. šališkai nagrinėjo bylą, visi atsakovų prašymai buvo atmetami, o ieškovės advokatės - tenkinami, todėl ne kartą teisėjai buvo pareikštas nušalinimas, tačiau visi nušalinimai buvo atmesti.

Teismas pilnai iš visapusiškai įvertino šalių pateiktus atidalijimo planus, argumentus, faktines aplinkybes ir teisingai nusprendė, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo atidalijimo variantas yra logiškiausias, optimaliausiai atitinkantis bendraturčių interesus, teisingumo ir protingumo principus, geriausias užtikrinantis turto naudojimo racionalumą, nepažeidžiantis atsakovų teisių ir teisėtų interesų. Teismas sprendimą argumentavo tuo, kad ieškovės pateiktas projektas buvo parengtas sutinkamai su faktiniu žemės sklypo naudojimu ir atitinka idealiąsias nuosavybės dalis. Šio argumento atsakovai neginčijo nei nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nei teikiant apeliacinį skundą, vadinasi su juo sutiko. Susipažinus su apeliaciniu skundu darytina išvada, kad apeliantai nenurodo nei vieno su bylos nagrinėjimo dalyku susijusio argumento ir neginčija teismo sprendimo argumentų. Apeliacinis skundas yra grindžiamas tuo, kad teismas bylos nagrinėjimo metu bylos nesustabdė, teisėja nenusišalino bei tuo, kad yra nagrinėjamos kitos bylos dėl sandorių panaikinimo, savavališkų statybų, taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas nagrinėjo daugkartinius atsakovės prašymus dėl bylos sustabdymo, kuriuos atmetė, kaip nepagrįstus. Visus teismo procesinius sprendimus atsakovė vertino kaip teismo šališkumą. Nušalinimo klausimai taip pat bylos nagrinėjimo eigoje buvo išspręsti ir jie buvo teikiami analogiškais motyvais, kurie buvo susiję su procesinių klausimų sprendimu. Ieškovė nesutinka su atsakovų argumentu, kad neišnagrinėjus c/b Nr. 2-4316-475/2016 yra negalimas joks sprendimas šioje byloje. Atsakovai iškėlė bylas dėl sandorių, kurie buvo sudaryti 2004 metais, pripažinimo negaliojančiais, t. y. suėjus naikinamiesiems senaties terminams. Atsakovai nepateikia jokių argumentų, kodėl šioje byloje yra negalimas joks sprendimas. Atsakovai nurodo, kad paaiškėjo šiai bylai labai svarbios aplinkybes, bet nenurodo - kokios. Nurodo, kad įsiteisėjus 2016-03-07 teismo sprendimui būtų pažeistas teisingumo principas, kadangi nebūtų galimas regresas. Ieškovė yra teisėta turto savininkė, todėl jos nuomone, teismui nepriimant sprendimo būtų pažeistos jos teisės, o ne atvirkščiai. Būtent atsakovai vengė tvarkyti nuosavybės dokumentus po motinos mirties ir tik užvedus šią bylą pradėjo reikšti pretenzijas. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovai yra priėmę palikimą, tačiau nuosavybės teisių į paveldėtą žemės sklypą nėra įregistravę. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pasakytina tai, kad apeliantai neginčija teismo sprendimo esmės, jo argumentų, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovai ir apeliantai bei jų atstovai (advokatai) dalyvavo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Apeliacijos objektą sudaro Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys atsakovams ir atmestas atsakovo A. Š. priešieškinis ieškovei dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo ir 2016 m. kovo 29 d. papildomo sprendimo, kuriuo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žemės sklypo dalių atidalijimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šių normų turinį ir analizuodamas jų taikymo sąlygas bei pagrindus laikosi pozicijos, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas, nes jis leidžia visiškai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iš dalies (kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Nuosavybės neliečiamumo principas ir pirmiau paminėtos atidalijimo instituto nuostatos sąlygoja tam tikrą atidalijimo apsaugą. Pripažįstama, kad asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas).

Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindamas, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nei vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą būtina siekti bendraturčių interesų ir nuosavybės teisės apsaugos pusiausvyros, galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje, vadovautis proporcingumo principu, o kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo atidalijimo būtina atsižvelgti į konkrečias galimybes sklypus naudoti pagal paskirtį, į kitas aplinkybes, leidžiančias racionaliai valdyti ir naudotis sklypu, laikantis planuojamų sklypų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas negalėjo įvertinti svarbių šiai bylai įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmos instancijos teismo sprendimą, argumentaciją, susijusią su visų byloje esančių įrodymų vertinimu, turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog būtų pažeistos procesinės įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmos instancijos teismas detaliai išanalizavo byloje esančius įrodymus, jų įrodomąją reikšmę, todėl nepagrįstu laikytinas apeliantų argumentas, jog teismas priimdamas sprendimą netinkamai vertino įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovai žemės sklypui esant padalytam pagal ieškovės pasiūlytą variantą, jiems tenkančios žemės sklypo dalies negalės naudoti pagal tikslinę paskirtį.

Atmestini apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik ieškovės pateiktą UAB „Geosoma“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad iš atsakovų pateikto plano (t. 2, b. l. 6) matyti, jog ieškovei prašomoje priskirti žemės sklypo dalyje, atsakovų pateiktame plane pažymėtoje „B“, esantys ieškovei priklausantys statiniai būtų labai arti atsakovams prašomos priskirti sklypo dalies, plane pažymėtos „A“, todėl žemės sklypo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovų pateiktą planą (t. 2, b.l. 6), esant konfliktiškiems šalių santykiams, tik skatintų ir gilintų tarp šalių nesutarimus, pažeistų šalių teises ir jų teisėtus interesus; kad nesutarimai tarp šalių gali kilti ir dėl to, kad atsakovams tenkanti žemės sklypo dalis, jų pateiktame plane pažymėta indeksu „A“,, „perdengia“ namų valdos dalį, kurioje yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, teismas sutiko, laikė juos pagrįstais, nes net ir nagrinėjant šią civilinę bylą teisme teismui nekilo abejonių, kad normalaus bendravimo ir dalykiško, civilizuoto problemų sprendimo tarp šalių nėra, jų santykiai yra konfliktiniai, todėl atidalijus žemės sklypus pagal atsakovų pateiktą projektą atsakovams priklausantis žemės sklypas ribotųsi su ieškovei priklausančia namų valda, kurioje yra ieškovei priklausantis gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, ir kuriame nuolat gyvena ieškovės tėvas A. D., dėl ko būtų pažeisti ieškovės interesai, ir toks šio ginčo išsprendimo būdas skatintų tolimesnius ginčus tarp šalių, pažeistų šalių interesus. Šios teismo nurodytos aplinkybės bei motyvai apeliaciniame skunde nėra ginčijami.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė įrodė, jog jos siūlomas bendro turto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Juolab, kad apeliantai skundu iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, kad ieškovės pateiktas projektas buvo parengtas sutinkamai su faktiniu žemės sklypo naudojimu ir atitinka idealiąsias nuosavybės dalis.

Apeliantai teigia, kad ir teismas negalėjo įvertinti svarbių šiai bylai įrodymų (CPK- 177 str.), nes Kauno apylinkės teismo 2016-02-12 nutartimi, vadovaujantis LR CPK- 34 str. 2 d. 4 p., 290-291 str., civilinė byla Nr. 2-4316-475/2016 buvo perduota nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui ir ši civilinė byla yra tarpusavyje susijusios, kildinamos iš tų pačių civilinių santykių, kad civilinėje byloje 2-4316-475/2016 sprendžiamas ginčo sklypų įgijimo teisėtumas, tad neišsprendus žemės sklypo įgijimo teisėtumo, negalimas joks ginčo žemės sklypo atidalijimas, kol nėra žinomas tikrasis ginčo sklypo teisėtas savininkas, kuris galėtų būti ieškovu. Tačiau teisėjų kolegija su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti, nes nėra CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytų pagrindų privalomam bylos sustabdymui.

LITEKO sistemos duomenimis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu apeliantų ieškinys dėl sandorių nuginčijimo atmestas, todėl šis sprendimas neturės įtakos nagrinėjamai bylai, nors sprendimas ir neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka (civ. bylos Nr. 2-520-925/2016). VĮ registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė L. D. iki šiol yra ginčo sklypo (500/751 dalies), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Todėl apeliantų prašymas , pateiktas apeliacinės instancijos teismui 2016 m. rugsėjo 29 d., reg. Nr. E1-36150, dėl bylos sustabdymo netenkinamas.

Pažymėtina, kad kai byla užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, gali būti atnaujinta CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka, pateikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Dėl 2016 m. kovo 27 d. papildomo sprendimo teisėtumo.

Apeliaciniame skunde apeliantai visiškai neargumentavo ir nenurodė, kad ieškinio patenkinimo atveju buvo neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos šalims. Todėl atmetus atsakovų apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo 2016 m. kovo 27 d. papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų perskirstymui (CPK 93 str.5 d.) Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju sutiktina su visais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindų jo keisti ar naikinti. Esant nurodytoms aplinkybėms sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo iš atsakovų priteisti jos turėtas advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikė kvitą apie 50 Eur sumokėjimą advokatei J. Ž. (2 t. b. l. 173-175, 176, 177). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.11 punkte už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 dydžio koeficientas. Maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą gali būti 928,07 Eur ( 713,90 x 1,3 = 928,07 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015K2 – 713,90 Eur)). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovų po lygiai priteistinos ieškovės turėtos 50 Eur dydžio išlaidos už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantų apeliacinį skundą, iš apeliantų po lygiai į valstybės biudžetą priteisiamos 8 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326-331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą ir 2016 m. kovo 27 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš A. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 25 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme L. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. Š. ir J. Š. iš kiekvieno po 4 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.