Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovui K. M., jo atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovo A. D. atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams A. D., K. M., L. D., tretieji asmenys O. M., J. Š., notarė Lolita Vičinienė, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. Š. pareikštu patikslintu ieškiniu (II t. b. l. 13-17) prašė teismo:

pripažinti 2004-07-20 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų K. M. ir A. D. apsimestine ir laikyti ją pirkimo-pardavimo sutartimi;perkelti ieškovui pirkėjo teises ir pareigas;priteisti atsakovui K. M. iš ieškovo 1457,54 Eur;pripažinti negaliojančia 2004-07-20 pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų K. M. ir A. D.;pripažinti negaliojančia 2004-11-24 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų L. D. ir A. D..priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovui.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytas ieškinį pagrindžiančias aplinkybes ir motyvus, prašė jais remtis ir ieškinį patenkinti. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad 2004-07-20 dovanojimo sutartis, kuria atsakovas K. M. padovanojo atsakovui A. D. jam priklausančią dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) yra apsimestinė, nes ja siekta pridengti pirkimo – pardavimo sutartį ir taip užkirsti ieškovui kelią pasinaudoti Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmumo teise pirkti atsakovui K. M. priklausiusią žemės sklypo, kuris buvo atsakovo ir ieškovo bendroji dalinė nuosavybė, dalį. Kad atsakovų K. M. ir A. D. 2004-07-20 žemės sklypo dovanojimo sandoris yra apsimestinis, patvirtina tai, jog atsakovų nesieja jokie giminystės ryšiai, taip pat ta aplinkybė, jog pastatus, buvusius atsakovui A. D. padovanotame žemės sklype, atsakovas K. M. tos pačios dienos (2004-07-20) sutartimi ne padovanojo, bet pardavė. Netrukus (2004-11-24) atsakovas A. D. iš atsakovo K. M. įgytą žemės sklypą su pastatais padovanojo savo dukrai atsakovei L. D.. Visos šios aplinkybės rodo nesąžiningus atsakovų veiksmus sudarant minėtus sandorius. Akivaizdu, kad atsakovų K. M. ir A. D. 2004-07-20 sudarytas žemės sklypo dovanojimo sandoris yra apsimestinis ir laikytinas pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl ieškovas turi teisę, remdamasis CK 4.79 str. 3 d., reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, nes atsakovas K. M. neturėjo teisės parduoti žemės sklypo be šio žemės sklypo bendraturčių – ieškovo ir trečiojo asmens O. M. – sutikimo. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis ir jo sesuo O. M., byloje įtraukta trečiuoju asmeniu, ginčo žemės sklypo bendrasavininkiais tapo po jų motinos O. Š. mirties (duomenys neskelbtini). Nors paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas jiems buvo išduotas tik 2015-03-16, tačiau ginčo žemės sklypo bendrasavininkiui – jų dėdei K. M. buvo žinoma, jog po O. Š. mirties atsiradusį palikimą priėmė ieškovas ir tretysis asmuo O. M.. Su dėde palaikė glaudžius santykius iki 2014 m. gruodžio mėn., kai iš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo gavo L. D. ieškinį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) atidalijimo. Gavęs šiuos dokumentus ir sužinojęs, kad K. M. perleido žemės sklypą kitiems asmenims, jis patyrė didžiulį šoką, susisiekė su dėde išsiaiškinti, kodėl jis nuslėpė nuo jo žemės perleidimą ir jam nepasiūlė jos įsigyti, tačiau dėdė nieko neaiškino, tik lakoniškai nurodė, jog sudarydamas sandorius jis įstatymų nepažeidė.

Ieškovas A. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Ieškovas A. Š. paaiškinimus dėl ieškinio reikalavimų davė 2016-06-17 teismo posėdžio metu (teismo posėdžio garso įrašas nuo 51 min. 31 s iki 1 val. 11 min.), kuomet nurodė, kad į po mamos O. Š. mirties jam likusią žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini) jis nevažiuodavo, į šį sklypą jis važiavo tik iki mamos mirties. Po mamos mirties sklypu jis nesinaudojo, nes nežinojo, kuri vieta bendrame su atsakovu K. M. slype jam priklauso, sklypas buvo neatidalintas, visą sklypą tvarkė jo dėdė K. M., kuris iš jo jokios pagalbos dėl sklypo neprašė. Nurodė, kad atsakovas A. D. gal prieš 10 metų pas jį buvo atvažiavęs į namus, jis siūlė, kad A. D. padarytų geodezinius sklypo matavimus. Po to, gal 2013 m., jis perdavė visus reikalus, susijusius su jo žemės sklypo dalimi, tvarkyti sutuoktinei J. Š., surašė jai įgaliojimą.

Atsakovė L. D. į teismo posėdį neatvyko, apie civilinės bylos iškėlimą ir teismo posėdį atsakovei pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu ir per jos tėvą atsakovą A. D., kuris 2016-05-03 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad jo dukra atsakovė L. D. šiuo metu gyvena užsienyje, jai apie šios bylos iškėlimą ir nagrinėjimą yra žinoma, sutiko dukrą pats informuoti apie visus teismo posėdžius. Byla išnagrinėta atsakovei L. D. nedalyvaujant.

Trečiojo asmens O. M. atstovas prašė ieškinį patenkinti.

Trečiasis asmuo notarė Lolita Vičinienė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdį trečiajam asmeniui pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Bylos medžiaga nustatyta, kad 1998-01-28 buvo atkurta nuosavybės teisė į 7,51 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į šį žemės sklypą buvo įregistruota atsakovo K. M. (250/751 dalis), A. M. (250/751 dalis) ir O. Š. (251/751 dalis) vardu (I t. b. l. 6-10). Po A. M. mirties jai priklausiusią žemės sklypo dalį bei sklype buvusius pastatus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - paveldėjo atsakovas K. M.. Po A. M. mirties atsakovui K. M. nuosavybės teise priklausė 500/751 dalis minėto žemės sklypo su išvardintais pastatais. Atsakovas K. M. jam priklausiusią 500/751 žemės sklypo dalį su pastatais 2004-07-20 perleido atsakovui A. D. – dėl žemės sklypo sudarė dovanojimo sutartį, dėl pastatų – pirkimo – pardavimo sutartį (II t. 4-5, 8-11). Iš atsakovo K. M. įsigytą 500/751 dalį žemės sklypo su pastatais atsakovas A. D. 2004-11-24 padovanojo savo dukrai atsakovei L. D. (II t. b. l. 6-7).

Ginčas byloje kilo dėl to, jog, ieškovo A. Š. teigimu, atsakovas K. M. nevykdė CK 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos pranešti sklypo bendraturčiui - ieškovui apie ketinimą parduoti savo žemės sklypo dalį ne bendraturčiui ir nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Tiek atsakovas K. M., tiek atsakovas A. D., duodami paaiškinimus teisme, patvirtino, kad 2004-07-20 jiems sudarant ginčijamus sandorius realiai buvo sumokėta kaina tiek už pastatus, tiek už žemės sklypą, t. y. pastatai nebuvo verti pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytos jų kainos, sumokėdamas nurodytą pastatų kainą atsakovas A. D. laikė atsilyginęs atsakovui K. M. ir už žemės sklypą. Atsakovų K. M. ir A. D. teisme duoti paaiškinimai bei jų nurodytos aplinkybės, atsižvelgus į tai, kad atsakovų nesiejo giminystės ryšiai ir iki sudaromų sandorių jie nebuvo pažįstami, leidžia teigti, kad iš tikrųjų 2004-07-20 žemės sklypo dovanojimo sandoris buvo atlygintinis ir tikroji šalių valia buvo šį turtą pirkti-parduoti už atlygį. Pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovų K. M. ir K. D. 2004-07-20 sudarytą dovanojimo sutartį yra pagrindas pripažinti apsimestine ir kvalifikuoti ją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (CK 1.87 str. 1 d.). Tokiu atveju sprendžiant šalių ginčą dėl atsakovui K. M. priklausiusios žemės sklypo dalies perleidimo taikytinos CK 4.79 straipsnio nuostatos. Atsakovas K. M., ketindamas parduoti jam priklausiusią 500/751 žemės sklypo dalį, privalėjo laikytis CK 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo ir pranešti apie šį ketinimą sklypo bendraturčiams. Kaip nustatyta byloje, sklypo kartu su atsakovu K. M. bendraturčiais buvo ieškovas A. Š. ir trečiasis asmuo O. M., tačiau būtina paminėti, kad jų sklypo dalių nuosavybės teisės ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo teisiškai įregistruotos, jų sklypo dalis tuo metu buvo įregistruota jų mirusios motinos O. Š. vardu, nuosavybės teisės į O. Š. žemės sklypo dalį (251/751) ieškovui A. Š. ir trečiajam asmeniui O. M. buvo įregistruotos 2015-03-16 išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų pagrindu tik 2015-03-18 (I t. b. l. 6-8).

Pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį, jeigu dalis, esanti bendrąja nuosavybe, parduodama pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Byloje duoti atsakovo K. M. paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas K. M. niekada nuo ieškovo A. Š. neslėpė, kad jis ketina parduoti savo sklypo dalį su pastatais, nes nebepajėgia šiuo turtu rūpintis. Tai patvirtina ir trečiojo asmens A. Š. nurodyta aplinkybė, kad 2004-07-20 ji kartu su A. Š. vyko pas notarą, galvojo, kad ieškovo A. Š. dalyvavimas bus reikalingas sudarant šioje byloje ginčijamus sandorius, tačiau paaiškėjo, kad A. Š. pas notarą jokių veiksmų atlikti nereikėjo. Atsakovas K. M. taip pat nurodė, kad jis niekada nepretendavo į ieškovui ir trečiajam asmeniui O. M. po jų mirties priklausiusią žemės sklypo dalį, tačiau tiek ieškovas A. Š., tiek trečiasis asmuo O. M. patys nerodė jokios iniciatyvos dalyvauti bendro sklypo priežiūroje ir valdyme.

Atsakovai K. M. ir A. D. bei jų atstovai teigė, kad ieškovas praleido CK 4.79 straipsnyje nustatytą terminą reikalavimui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pareikšti, nes apie atsakovo K. M. ir A. D. sudarytus sandorius žinojo nuo jų sudarymo momento, arba, net jei ir sudarytų sandorių turinio tinkamai nesuprato, tačiau, veikdamas kaip rūpestingas ir apdairus, savo turima nuosavybe besirūpinantis asmuo, privalėjo dar 2004 m. suprasti, kad atsakovas K. M. savo sklypą perleido atsakovui A. D., kuris nei nuo ieškovo, nei nuo trečiųjų asmenų taip pat niekad neslėpė, kad jis įsigijo žemę su pastatais iš atsakovo K. M..

Sprendžiant ieškinio senaties termino pradžios klausimą, taikytinos CK 1.127 straipsnio nuostatos. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; ši taisyklė taikoma tada, kai kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų pradžios nustatymo tvarkos. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie jos pažeidimą diena gali nesutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. P. v. VĮ Anykščių miškų urėdija ir kt., bylos Nr. 3K-3-133/2013).

Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista. Reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.

Ieškovas nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą atsakovui K. M. perleidus žemės sklypą sužinojo ne pažeidimo dieną, t. y. ne 2004-07-20, bet daug vėliau, t. y. tik 2014 m. gruodį, todėl teismas turi įvertinti, ar ieškovas apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo.

Byloje nustatyta, kad ieškovą ir atsakovą K. M. sieja giminystės ryšiai (sūnėnas - dėdė), jų tarpusavio santykiai, kaip byloje teigė abu, iki 2014 metų buvo pakankamai geri, ieškovas neneigė, jog jam buvo žinomas dėdės ketinimas parduoti jam priklausiusią žemės sklypo dalį su pastatais. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo pasirengęs pirkti jo dėdei priklausiusį turtą ir tokio ieškovo ketinimo realumo neatspindi tolimesni ieškovo veiksmai po ginčijamų sandorių sudarymo.

Teismas laiko, kad šiuo atveju senaties termino dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pažeidus bendraturčio pirmenybės teisę pirkti bendrąją nuosavybę eigos pradžiai reikšminga aplinkybė, kad pats ieškovas buvo nuvykęs pas notarą ginčijamų sandorių sudarymo dieną, todėl, būdamas sklypo bendraturčiu, jis galėjo prašyti informacijos tiek iš notaro, tiek iš viešų registrų apie jo turimą su kitais asmenimis bendrą nuosavybę, t. y. veikdamas kaip rūpestingas ir atidus asmuo, domėtis savo nuosavybės turiniu bei teisine būkle. Net ir tuo atveju, jei po ginčijamų sandorių sudarymo ieškovui liko iki galo neaiškus atsakovo K. M. sudarytų sandorių turinys, ieškovo tolimesni veiksmai po šių sandorių sudarymo visiškai paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis būtų norėjęs ir realiai ketinęs įsigyti atsakovo K. M. turėtą žemės sklypo dalį ar dalyvauti šio sklypo valdyme. Pažymėtina tai, kad ieškovas A. Š. po ginčijamų sandorių sudarymo ir toliau nesilankė jam priklausančiame žemės sklype, juo nesinaudojo, neprižiūrėjo, nemokėjo jokių mokesčių, susijusių su šiuo žemės sklypu. Šią aplinkybę byloje patvirtino tiek atsakovas A. D., tiek tretieji asmenys O. Š. bei O. M.. Pats ieškovas teigė, kad jam naudotis sklypu trukdė tai, kad žemės sklypas tarp bendrasavininkių nebuvo atidalintas ir nebuvo aiškios kiekvieno iš bendraturčių sklypo dalių konkrečios vietos bendrame sklype, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų siūlęs kitiems bendraturčiams nustatyti naudojimosi sklypu tvarką ar atidalinti kiekvieno dalis, t. y. pašalinti sklypu naudotis trukdžiusias priežastis. Priešingai, kaip patvirtino visi byloje dalyvaujantys byloje asmenys, dėl žemės sklypo atidalijimo į teismą 2014 m. kreipėsi būtent L. D.. Tuo metu nei ieškovas, nei trečiasis asmuo O. M. dar nebuvo teisiškai įregistravę savo po O. Š. mirties nuosavybės teise paveldėtų sklypo dalių, kas taip pat patvirtina, jog ieškovas savo sklypo dalimi visu tuo laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2014 metų nesirūpino, jokių sklypo klausimų, susijusių su sklypo valdymu ar naudojimu, iš esmės esprendė. Trečiasis asmuo J. Š. bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad mokesčius už žemės sklypą pradėjo mokėti tik po to, kai buvo teisiškai įforminta šio sklypo dalies nuosavybė A. Š. vardu, t. y. nu 2015 metų. Nors ieškovas teigė, kad jis apie tai, jog jo pirmenybės teisė įsigyti žemės sklypo dalį yra pažeista sužinojo tik 2014 m. gruodžio mėn., todėl nuo tada turi būti skaičiuojama senaties termino eiga, teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovo pozicija. Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį nuo 2004-07-20 iki 2014 m. gruodžio mėn. ieškovas būtų reiškęs atsakovams K. M. ar A. D. kokias nors pretenzijas dėl naudojimosi, valdymo ar disponavimo ginčo turtu, priešingai, kaip byloje patvirtino tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys J. Š. ir O. M., nurodytu laikotarpiu jie prie jų bendrąja daline nuosavybe buvusio sklypo priežiūros niekuo neprisidėjo, tretysis asmuo O. M. dar 2008 metais buvo nusprendusi savo sklypo dalį parduoti A. D., apie tai žinojo tiek ieškovas A. Š., tiek trečiasis asmuo J. Š., tačiau sandoris neįvyko, nes, pasak O. M., A. Š. netenkino A. D. siūloma kaina už jų žemės sklypo dalį. Tiek atsakovo A. D., tiek ieškovo A. Š. bei trečiųjų asmenų J. Š. bei O. M. teisme duoti paaiškinimai teismui patvirtina, kad atsakovas A. D. su ieškovu A. Š., trečiaisiais asmenimis J. Š., O. M. bendravo 2005-2010 metų laikotarpiu, siūlė nupirkti jų sklypo dalis ar spręsti dėl sklypo tolesnio bendro valdymo, kas leidžia daryti išvadą, kad tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys turėjo suprasti, kad atsakovas K. M. nebėra žemės sklypo bendrasavininkis.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apie šalių, taip pat trečiųjų asmenų veiksmus po ginčijamų sandorių sudarymo 2004-07-20 iki ieškovo kreipimosi į teismą su šiuo ieškiniu 2016-01-15, teismas laiko, kad šiuo atveju ieškinio senaties termino dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal CK 4.79 str. 3 d. eigos pradžia sutampa su ginčijamų sandorių sudarymo data 2004-07-20, todėl ieškovas laikytinas praleidusiu trijų mėnesių terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl jo, kaip bendraturčio, pažeistų teisių gynimo, įvertinus tai, kad ieškovas senaties termino atnaujinti byloje neprašė, tuo tarpu bylos medžiagoje teismas jokių svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių nenustatė. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pareikštą ieškinio reikalavimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo atmesti (CK 1.131 str. 1 d., 2 d.). Kartu teismas neturi pagrindo byloje tenkinti ieškinio reikalavimo dėl 2004-07-20 žemės sklypo dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, nes, byloje nustačius, kad praleistas trijų mėnesių terminas ieškinio reikalavimui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, šiuo atveju vien apsimestinio sandorio fakto konstatavimas tarp šalių susiklosčiusių nuosavybės perleidimo teisinių santykių nepakeistų ir šalių teisėms bei pareigoms jokios įtakos neturėtų, be to, teismas taip pat sutinka su atsakovų argumentais, kad kitiems ieškinio reikalavimuose nurodytiems sandoriams ginčyti yra praleisi senaties terminai, t. y. 10 metų pagal CK 1.125 str. 1 d., kurie skaičiuotini nuo šių sandorių sudarymo. Nurodytų aplinkybių pagrindu ieškinys dėl senaties termino praleidimo atmestinas.

Ieškinį atmetus, atsakovų K. M. ir A. D. atstovai prašė priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Nustatyta, kad atsakovas K. M. byloje patyrė 544,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo parengimą ir atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose (II t. b. l. 70-75), kurios susidarė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovas A. D. byloje patyrė 200 eurų advokatės teisinės pagalbos išlaidų (II t. b. l. 53, 77). Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 98 str., atmetus ieškinį, atsakovams K. M. ir A. D. iš ieškovo priteistina atitinkamai 544,50 Eur ir 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto užmokesčio dydžio.

Atsakovo atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas 2016-09-08, t. y. jau po 2016-09-06 vykusio teismo posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, pateikė prašymą priteisti 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsiradusių dėl atsakovo K. M. atstovavimo 2016-09-06 teismo posėdyje (II t. b. l. 84-87). Prašymas dėl nurodytų išlaidų priteisimo atmestinas vadovaujantis CPK 98 str. 1 d., nes šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Ieškinį atmetus, vadovaujantis CPK 96 str. 2 d., išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų byloje siuntimu, iš ieškovo nepriteistinos, nes ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje buvo atleistas, jam teikta antrinė teisinė pagalba.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. Š. 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui K. M..

Priteisti iš ieškovo A. Š. 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. D..

Atmesti atsakovo K. M. atstovo prašymą dėl 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.