Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-02-03 · Civilinė byla Nr. 2YT-1131-618/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-03
Bylos Nr.
2YT-1131-618/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-16169-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Pareiškėjas
R. E.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė ligonių kasa, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 3.4.4.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
Civilinė byla Nr. 2YT-1131-618/2017Proceso Nr. 2-06-3-16169-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.11. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 3 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. E. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė ligonių kasa, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Brigita Tamkevičienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Antstolio patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar ši suma viršija MMA, todėl jai nelieka jokių lėšų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms, t.y. nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Vykdomosios bylos Nr. 0005/03/04505 duomenimis nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo Kretingos rajono policijos komisariato Kelių policijos 2003-03-06 nutarimą Nr. 090044/444 dėl 14,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininko R. E. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolės žinioje taip pat yra vykdomoji byla Nr. 0005/13/00933, vykdoma pagal Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-08 vykdomąjį raštą Nr. 1-133-557/2012 dėl 1638,75 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. E. išieškotojos Valstybinės ligonių kasos naudai (vykd. b. l. 4). Antstolė 2016-11-04 patvarkymu Nr. 16-5-18793 areštavo pinigines lėšas, esančias Kybartų pataisos namų sąskaitoje (vykd. b. l. 55).

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. Ch. IĮ, bylos Nr. 3K-3-40/2010).

Pareiškėjas prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK yra atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išieškojimą iš skolininko turto reglamentuoja CPK 668 straipsnis. CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte numatyta, jog priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog antstolė 2016-11-04 patvarkymu Nr. 16-5-18793 areštavo pinigines lėšas, esančias Kybartų pataisos namų sąskaitoje. Kybartų pataisos namai 2016-11-23 raštu dėl informacijos pateikimo nurodė, jog pareiškėjas nedirbo ir darbinių pajamų bei kitų joms prilyginamų išmokų negavo. Iš byloje esančio Kybartų pataisos namų banko sąskaitos išrašo matyti, jog pareiškėjo kredito apyvarta laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-10-31 sudarė iš viso 260,00 Eur. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad iš pareiškėjo buvo išieškotos piniginės lėšos, esančios Kybartų pataisos namų sąskaitoje, nėra. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, jog išieškojimas būtų atliktas jį nukreipiant į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolė savo veiksmais nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas, kaip nepagrįstas, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0005/03/04505 ir Nr. 0005/13/00933 grąžinti antstolei Brigitai Tamkevičienei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Larisa Šimanskienė