- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-12-05
- Bylos Nr.
- 1-133-557/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė
- Nukentėjusysis
- A. Ž., D. Ž.
- Kaltinamasis
- R. E.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Daliaus Jocio,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. E., g. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 2005-03-16 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-02-14 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimo terminas pratęstas 1 metams, Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-04-08 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, bausmę atliko 2012-02-06, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p.,
A. K., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:
2007-02-01 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 286 str. 8 MGL (1000 litų) dydžio bauda, bausmę atliko 2007-08-13,2012-10-12 Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-10-06 iki 2012-10-07, bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę,
M. N., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamieji A. K. ir M. N. 2008 m. sausio 13 d. apie 03.20 val. viešoje vietoje – Kretingos miesto centre, Rotušės aikštėje, šalia visą parą veikiančios alkoholinių gėrimų parduotuvės, įsikūrusios Rotušės a. 3, Kretingoje, veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, pašalinių žmonių akivaizdoje dėl mažareikšmės dingsties – automobiliu „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykusiems į parduotuvę M. Ž., D. Ž., A. A. ir A. Ž. nepaklusus A. K. reikalavimui parvežti jį namo, sukėlė muštynes, kurių metu A. K. su M. N. kumščiais sudavė smūgius M. Ž. į galvą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą - dvi nedideles kraujosruvas galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose kairėje kaktos pusėje ir dešinėje viršugalvio pusėje, o A. K. peiliu dūrė A. Ž., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą - durtinę pjautinę žaizdą dešinės alkūnės–dilbio vidiniame paviršiuje, tokiu būdu sutrikdydami visuomenės rimtį bei tvarką. Tuoj po A. Ž. sužalojimo A. Ž., S. L., A. K. ir M. N. pasitraukus iš muštynių, kaltinamasis R. E. konflikto vietoje dėl chuliganiškų paskatų tyčia du kartus peiliu dūrė M. Ž. į nugarą ir į krūtinę ir padarė nekiauryminę durtinę – pjautinę nugaros dešinės pusės žaizdą bei durtinį – pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos priekinio paviršiaus sužalojimą su kairės pusės II šonkaulio priekinio galo (kremzlės) nupjovimu ir pošonkaulinės arterijos bei kairiojo plaučio viršutinės skilties pažeidimu, dėl kurio, išsivysčius masyviam kairės pusės hemotoraksui (nukraujavimui į pleuros ertmę) ir sunkiam hemoraginiam – hipovoleminiam šokui, M. Ž. 2008-01-13 9.45 val. ligoninėje mirė. Tokiu būdu kaltinamasis R. E. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė M. Ž..
Apklaustas teismo, kaltinamasis M. N. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2008-01-12 Klaipėdos „Akropolyje“ susitiko buvusį klasioką A. K., išgėrė po 3 – 4 bokalus alaus. Į Kretingą sugrįžo apie 22 val. ir nuėjo į barą „Promenada“, kur dar išgėrė po 4 – 5 bokalus alaus. Apie 24 val. jis su A. K. išėjo iš baro ir atėjo į Rotušės aikštę, kur vėl abu gėrė alų. Rotušės aikštėje susitiko iš matymo pažįstamą R. E., pravarde „zuikis“. Jis tuo metu jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, R. E. su jais negėrė ir jis nežino, ar pastarasis buvo neblaivus. 2008-01-13 apie 03 val. jis su „zuikiu“ pamatė, kad A. K. yra labai girtas, todėl nusprendė nuvežti jį namo, tačiau taksi automobilių nebuvo. Jiems stovint aikštėje, privažiavo tamsios spalvos „Audi“ automobilis ir sustojo netoli alkoholinių gėrimų parduotuvės, maždaug 50 metrų atstumu nuo jų. Iš automobilio išlipo vienas vaikinas ir nuėjo į parduotuvę. Tuomet jis su A. K. priėjo prie automobilio priekinių keleivio pusės durelių, R. E. vaikščiojo kažkur šalia. Automobilyje už vairo sėdėjo moteris, šalia vyras, o gale sėdėjo moteris ir vyras, o kitas vyras buvo išėjęs į parduotuvę. Jiems priėjus vyriškis, sėdėjęs priekinėje keleivio vietoje, dureles atidarė pats, po ko A. K. paklausė, ar gali parvežti namo. Automobilyje sėdėjęs vyriškis juos išplūdo necenzūriniais žodžiais, jie atsakė atgal, kilus žodiniam konfliktui, vyras pats išlipo iš automobilio ir pradėjo stumdytis su A. K., prie jų prisijungė ir kitas iš automobilio išlipęs vaikinas, o jis ir „zuikis“ tuo metu stovėjo šalia automobilio. Pirmasis išlipęs vaikinas pargriovė A. K. ir abu vaikinai jį spardė, jis puolė gelbėti A. K. ir kažkuriam vaikinui sudavė rankomis ir kojomis, po to ir jį patį pargriovė ant žemės. Kažkuriuo metu jų priešininkams į pagalbą atėjo ir trečias vaikinas, jie visi taip pat buvo išgėrę. Po to tie patys du iš mašinos išlipę vaikinai, kurie spardė A. K., ėmė artintis prie R. E.. Pirmasis ėjo iš priekinės keleivio vietos išlipęs vaikinas, jo rankoje matė kažkokį blizgantį daiktą, kurį šis išsitraukė iš kišenės, tuo metu kažkas iš aplinkinių sušuko “atsargiai, peilis”. Iš jų kompanijos peilio niekas neturėjo. Matė, kad R. E. buvo susikibęs su antruoju iš mašinos išlipusiu vaikinu, purtė jį ir sakė “mes tik prašėme pavežti”, grumtynių metu R. E. nuo to vaikino per galvą nutempė megztinį, ir šis liko iki pusės nuogas. Tuo metu jis purtė ant žemės gulintį sumuštą A. K., bandydamas jį pakelti. Tolesnių grumtynių tarp R. E. ir tų vaikinų nematė ir, pakėlęs A. K., su juo nuėjo link parko pusės. Nueidamas iš įvykio vietos nematė, kad kas nors iš konflikto dalyvių būtų rimtai sužalotas ir likęs gulėti konflikto vietoje. Įsodinęs A. K. į taksi automobilį, pats dar kurį laiką šoko būsenoje klaidžiojo po miestą, namo eiti bijojo ir grįžo namo tik sausio 17-18 d. naktį. Jo ūgis yra 178 cm., įvykio metu vilkėjo tamsios spalvos drabužius.
Kaltinamasis M. N. nesugebėjo paaiškinti teismui, kodėl visų keturių apklausų ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 93-109) jis nurodė, kad prie automobilio jie priėjo visi trys kartu, t. y. tame tarpe ir R. E..
Apklaustas teismo, kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2008-01-12 Klaipėdos „Akropolyje“ susitiko buvusį klasioką M. N., išgėrė po 4 – 5 bokalus alaus. Į Kretingą sugrįžo apie 22 val. ir nuėjo į barą „Promenada“, kur dar išgėrė po 4 – 5 bokalus alaus. Apie 24 val. jis su M. N. išėjo iš baro ir atėjo į Rotušės aikštę, kur vėl abu gėrė alų. Rotušės aikštėje susitiko iš matymo pažįstamą R. E., pravarde „zuikis“, kuris priėjo prie jų parūkyti, tačiau su jais negėrė. Po kiek laiko jis pasijautė girtas ir norėjo važiuoti namo. Taksi nebuvo, privažiavo mašina, iš jos išlipo vienas žmogus ir nuėjo į parduotuvę. Jis su M. N. priėjo prie mašinos, už kurios vairo sėdėjo moteris, paprašė pavežti ir įvyko konfliktas. Iš priekinės keleivio vietos išlipęs vaikinas pradėjo stumdytis, jie abu vienas kitam sudavė smūgius. Dėl girtumo įvykio aplinkybių neprisimena. Pamena, kad su kažkuo apsistumdė, gavo kelis smūgius ir daugiau nieko nepamena, prarado sąmonę. Jis pats peilio ir jokių aštrių daiktų su savimi neturėjo, ar tokius daiktus turėjo jo draugai – nežino. Sausio 13 d. jį namuose pažadino policijos pareigūnai ir liepė keltis. Atsikėlęs pamatė, kad jo galva yra sužalota, be to, skaudėjo dešinės rankos pirštai ir kairės pusės sėdmens kaulai, tuomet suprato, kad greičiausiai buvo įvykusios muštynės. Jo ūgis yra 185 cm., įvykio metu vilkėjo tamsios spalvos drabužius.
Kaltinamasis A. K. nesugebėjo paaiškinti teismui, kodėl apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 34-35) jis nurodė, kad aikštėje alkoholinius gėrimus su jais vartojo ir R. E..
Apklaustas teismo, kaltinamasis R. E. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2008-01-12 naktį iš baro ėjo į parduotuvę nusipirkti cigarečių ir ketino eiti namo, buvo blaivus. Parduotuvėje prie durų nuleidęs galvą miegojo pažįstamas A. K., su juo buvo iš matymo pažįstamas M. N., kuriuos prieš tai matė aikštėje. Jau tada A. K. buvo labai girtas, jie tarėsi parvežti jį namo, tačiau 20 min. nesėkmingai laukė taksi, po ko A. K. ir M. N. vėl nuėjo į parduotuvę. Pardavėja liepė K. eiti lauk, ir K. su N. nuėjo link namų. Paskui privažiavo „Audi“, įvyko konfliktas ir prasidėjo muštynės. Girdėjo, kaip A. pasakė „parvežkit namo“, o iš priekinės keleivio vietos išlipęs vyriškis (M. Ž.) pradėjo A. kolioti necenzūriniais žodžiais. Tuomet jis pradėjo eiti prie konfliktuojančiųjų norėdamas nutraukti konfliktą šaukdamas „žmonės tik parvežti prašė“. Eidamas matė, kaip A. priėjus vyriškis sudavė jam smūgį į veidą ranka ir A. nuvirto. Tuo metu jis pradėjo grumtis su S. L., besigrumiant jie traukėsi link parduotuvės „Laura“. Tuo metu atsitiktinai pasirodė pažįstamas vyriškis su šunimi, šuo draugiškai krimstelėjo jam į ranką, jis nutraukė grumtynes ir pasitraukė į šoną. Atsitraukęs pastebėjo, kad link jo greitu žingsniu ateina M. Ž., kuris prie jo priėjo ir nukrito, matomai nuo girtumo ar užkliuvęs už bortelio. Tuo metu jį ėmė pulti A. Ž., jie susikibo, grumtynių metu jis nuvilko A. Ž. megztinį (pastarasis liko iki pusės nuogas), sviedė megztinį jam atgal ir traukdamasis užkliuvo koja peilį. Iš kur atsirado ten peilis, nežino, jis gulėjo ant žemės. Norėdamas peilį numesti šalin, jį pakėlė, kaire ranka (yra kairiarankis) sugniaužęs dalį koto ir dalį geležtės, o ant jo tuo momentu puolė Ž.. Mano, kad kontakto metu A. Ž. galėjo susižeisti į jo laikomą peilį, nors pats tokio kontakto nejuto. Ž. puolant, jis traukdamasis sėdmenimis atsitrenkė į M. Ž.. Rankoje laikyto prie kairės kojos prispausto peilio geležtė buvo atsukta į M. Ž., kuris tuo metu kėlėsi nuo žemės ir jo krūtinė buvo peilio lygyje, todėl mano, kad savo kūno svoriu atsirėmęs į besikeliantį M. Ž. ar sukdamasis pažiūrėti, už ko užkliuvo, galėjo jam įdurti peiliu, susižaloti galėjo ir pats M. Ž., tačiau tokio kontakto taip pat nejuto. Po to paėjo į priekį ir nuėjo link kinoteatro. Eidamas sutiko D. Ž., peilį numetė šalin. Savo parodymus kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 142-148). Jo ūgis yra 188 cm., įvykio metu vilkėjo tamsios spalvos drabužius.
Nukentėjusysis A. Ž. parodė, kad 2008-01-13 apie 03 val. nakties jis drauge su M. Ž., D. Ž., A. A. ir S. L. automobiliu „Audi 100“ atvyko į Rotušės aikštę Kretingoje ir sustojo prie parduotuvės „Visą parą“. Vairavo D. Ž., M. Ž. sėdėjo šalia jos, visi kiti – gale. Buvo išgėręs 100-200 gramų brendžio ir 4 – 5 butelius alaus, M. Ž. irgi buvo panašiai išgėręs. S. L. išlipo ir nuėjo į gėrimų parduotuvę. Prie automobilio priėjo trys vaikinai, vienas jų atidarė dureles, už kurių sėdėjo M. Ž., ir paprašė parvežti namo. M. Ž. pasakė, kad neveš, nes mašina pilna, po ko A. K. sugriebė M. Ž. už rūbų ir jėga išvilko iš automobilio į lauką, pats atsisėdo į jo vietą ir bandė atidaryti galines duris, bet to padaryti neleido A. A.. Norėdamas padėti išvilktam į lauką M. Ž., jis išlipo iš mašinos. Besiginčijant M. N. pastūmė M. Ž. ranka, po ko prasidėjo muštynės. Jis kumščiu smogė vienam iš vaikinų į galvą, pats gavo smūgį į galvą, besigrumiant šis vaikinas nutraukė jo drabužius, ir jis liko iki pusės nuogas. Netrukus prie jų prisijungė ir iš parduotuvės grįžęs S. L.. Jis pats susiėmė su A. K., matė, kad M. Ž. puola dviese ir, puolęs jam į pagalbą, nustūmė ar nuspyrė M. N.. Muštynių metu nugriuvusiam vienam iš vaikinų jis su M. Ž. kelis kartus įspyrė į įvairias kūno vietas. Po to pamatė besigrumiantį su A. K. S. L., puolė jam į pagalbą, tačiau užsimojęs trenkti A. K. ranka pajuto, kad ranka atšoko ir ėmė šilti, iš dilbio pradėjo trykšti kraujas. Jie grūmėsi prie mašinos galo, o kiti kaltinamieji buvo prie mašinos priekio, taigi jį sužaloti galėjo tik A. K.. Jau po to, kuomet buvo išvilktas pamatė, kad jis peiliu buvo sužalotas ir į krūtinę, tačiau grumtynių metu šio sužalojimo nepajuto. Po dūrio į ranką jis atsitraukė ir nuėjo link policijos komisariato, su juo nuėjo ir S. L.. Nueidamas matė, kad M. Ž. dar mušėsi su juos užpuolusiais vaikinais. Atvykę policijos pareigūnai jį ir S. L. iš karto pristatė į Kretingos ligoninę, todėl kaip visos muštynės baigėsi, nematė. Nei vienas iš jų kompanijos konflikto metu neturėjo peilio ar kokio kito aštraus daikto.
Mano, kad iš pat pradžių mušėsi su A. K., kuris ir išvilko jį iš drabužių, negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė (t. 1, b. l. 135-137), kad iš drabužių jį išvilko M. N.. Dėl to, su kuo mušėsi iš pradžių, nėra garantuotas ir negali kategoriškai tvirtinti.
Nukentėjusioji A. Z. parodė, kad ji yra nužudytojo M. Ž. mama. Apie įvykį jai pranešė marti, papasakojo, kad šventė gimtadienį, važiavo į parduotuvę, ten pristojo trys vyrai, ištraukė jos sūnų iš automobilio ir kilo muštynės, kurių metu sūnus buvo mirtinai sužalotas. Jos sūnus nemėgo muštis ir tokių konfliktų visuomet vengdavo.
Nukentėjusioji D. Ž. parodė, kad sausio 12 d. vakare šventė su vyru ir draugais pirtyje, po to linksminosi bare Palangoje, grįžinėdami namo naktį užvažiavo į Kretingoje visą parą dirbančią parduotuvę. Ji alkoholio nevartojo, nes vairavo automobilį. Vyras buvo stipriai apgirtęs, A. išgėrusi nedaug, dėl kitų draugų girtumo negali pasakyti. Sustojus prie parduotuvės, ji pasiliko sėdėti prie vairo ir net nebuvo atsegusi diržo, vyras taip pat diržo neatsisegė ir sėdėjo šalia, liko sėdėti ir A., o L. ir Ž. išėjo į parduotuvę. Belaukiant mašinoje pamatė prisiartinančius tris jaunuolius. A. pasakė, kad kažkas bus negerai, ir pasiūlė užsispausti mašinos dureles. Savo dureles ji užsirakino, o vyras nespėjo. Priėjo prie mašinos trys jaunuoliai ir atidarė vyro pusės dureles. Pradėjo klausinėti apie pavežimą ir dar kažką. Vyras kategoriškai pasakė, kad niekas niekur nebus vežamas, ji su A. prašė palikti juos ramybėje. Vaikinai pradėjo priešiškai elgtis pries jos vyrą. Vienas iš trijų jaunuolių norėjo atsegti diržą, bet vyras neleido, tada vienas iš jaunuolių timptelėjo ir atsegė diržą. Jos vyras buvo ištemptas iš mašinos, prasidėjo muštynės. Kada parėjo iš parduotuvės draugai, nepamena. Ji pradėjo skambinti į policiją, buvo su A. išlipusios iš mašinos jų raminti, bet visi trys vaikinai buvo labai agresyviai nusiteikę. Paskui vėl grįžo į mašiną kviesti policiją. Prasidėjus muštynėms, matė Ž. supjaustytą ranką, bėgo kraujas. Prie besimušančių grupės buvo priėjęs vyras su vaiku ir šunimi. Su kuo tas priėjęs asmuo bendravo, nepastebėjo. Link „Ūkio“ banko pamatė savo vyrą, matė, kaip vienas jaunuolis mušasi su juo. Ji priėjo ir prašė vyrą trauktis šalin, vyras iš pradžių stovėjo per atstumą ramiai, vienu tarpu jie buvo apsikabinę, vaikinas jos vyrą atstūmė ir paleido. Vyras truputėlį suklupo, paskui ji parsivedė vyrą prie mašinos. Tas jaunuolis nuėjo link turgaus pusės. Kur pasišalino kitu du jaunuoliai, ji nepastebėjo. Grįžus prie mašinos vyras atsirėmė į mašiną ir pasakė, kad labai pavargo. Jis atsisėdo mašinos gale, nesakė, kad jam skauda. Paskui su A. nusprendė važiuoti į ligoninę pažiūrėti, kaip Ž.. Prie ligoninės bandė vyrą pažadinti, kad užeitų kartu į ligoninę ir tada pajuto, kad jos rankos išteptos krauju ir suprato, kad jis sužeistas. Vyrą su A. pristatė į ligoninę.
Praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, visų smulkmenų nepamena. Matė, kaip vienas iš vaikinų mušė vyrą, matė sužalotą Ž. ranką, mate, kad kažkuris iš dalyvavusių konflikte buvo išsirengęs. Nepamena, ar jos vyrui buvo nuvilkta striukė. Kaip į konflikto vietą atsirado Ž., nematė, tiksliai nepamena, ar jis buvo išėjęs į parduotuvę. Negali pasakyti, ar kas nors buvo nugriuvęs ant žemės. Vyras buvo su vienu iš jų, o kiti buvo pasilikę prie mašinos. Matė tik vieną prisitraukimą, tarpusavio susikabinimą. Vyras buvo suklupęs jau prieš galą, kai jie buvo dviese atskirai. Tas vaikinas buvo jos vyro ūgio, tikrai ne žemesnis, jos vyro ūgis 1.85 m. Jos vyras peilio neturėjo ir mašinoje nelaikydavo, su savimi peilio nesinešiojo. Kiti taip pat peilio nesinešiojo ir nesivežiojo. Konflikto metu peilio nematė, negirdėjo ir perspėjimų dėl peilio.
Teisme perskaičius D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 93-95, 96-99, 100-105, 106-109), nukentėjusioji parodė, kad pirminiai jos parodymai yra teisingiausi, nes jie buvo labiausiai užsifiksavę atmintyje. D. Ž. patvirtino savo pirminius parodymus, kad į parduotuvę buvo nuėjęs tik S. L., o jos vyrą išvilkus iš automobilio, po kelių sekundžių iš automobilio išlipo ir A. Ž., tuomet visi penki vaikinai pradėjo muštis. Tuo metu iš parduotuvės išėjo S. L. ir bandė visus išskirti, tačiau tai padaryti jam nepavyko. Vienas iš užpuolikų muštynių metu buvo pargriautas ant žemės. Matė, kad jos vyras buvo atsitraukęs link parduotuvės „Eurokos“ pusės su vienu iš juos užpuolusių vaikinų, kuris prieš M. Ž. šokinėjo, bandydamas išprovokuoti konfliktą, tačiau M. Ž. stovėjo ramiai nuleidęs rankas, po ko apsisuko ir ėjo atgal prie automobilio, tačiau tas pats vaikinas puolė jį už nugaros, sugriebė už rūbų, sudavė smūgius, po ko M. Ž. nukrito. Daugiau M. Ž. niekas nebemušė, ir jis atsikėlęs atėjo prie automobilio, pasakė „pavargau“ ir atsisėdo į automobilio galą. Civilinį ieškinį palaiko, vyrą laidojo savo lėšomis, padėjo draugai, kvitų nerinko. Pateisinančius dokumentus turi tik dėl paminklo. Laidoti vyrą padėjo draugai, viską darė bendrai su vyro mama. Išgėręs vyras būdavo ramus, kažkiek svirduliuodavo, būdavo nerišli kalba, bet nebūdavo konfliktiškas žmogus.
Liudytojas S. L. parodė, kad 2008-01-13 apie 03 val. nakties jis drauge su M. Ž., D. Ž., A. A. ir S. L. automobiliu „Audi 100“ atvyko į Rotušės aikštę Kretingoje ir sustojo prie parduotuvės „Visą parą“. Vairavo D. Ž., M. Ž. sėdėjo šalia jos, visi kiti – gale. Buvo išgėręs alaus ir 50 gramų brendžio, M. Ž. ir A. Ž. buvo išgėrę daugiau. Jis nuėjo į parduotuvę, ant laiptų prasilenkė su visais trim kaltinamaisiais, jie buvo girti, agresyvūs, ėjo svirduliuodami. Po kelių minučių išėjęs iš parduotuvės, prie automobilio pamatė muštynes. Prie automobilio pargriautą M. Ž. mušė A. K. ir dar vienas vaikinas, o kitoje automobilio pusėje A. Ž. grūmėsi su trečiuoju vaikinu. Pribėgęs jis nuspyrė vieną iš M. Ž. mušusių vaikinų, po to nustūmė tolyn A. K. ir ėmė su juo grumtis, matė, kad tuo metu atsikėlęs M. Ž. ėmė grumtis su prieš tai jo nuspirtu vaikinu. Besigrumiant A. K. pagriebė jį už kairiosios rankos ir pradėjo traukti prie savęs, o jis K. priešinosi traukdamasis nuo jo į šalį, todėl jie pradėjo suktis ratu, kol iš inercijos abu nugriuvo. Grumtynių metu A. K. nenatūraliai šypsojosi, matėsi, kad jis yra nuo kažko apsvaigęs. Jiems atsistojus priėjo A. Ž., kuris bandė jam padėti grumtis su A. K.. A. Ž. buvo iki pusės nuogas. Šiuo metu nepamena, ar jo krūtinė jau buvo sužalota, tačiau tvirtina ikiteisminio tyrimo teisėjui po įvykio duotus parodymus (t. 1, b. l. 165-166) apie A. Ž. krūtinės sužalojimą, nes apklausiamas sakė tiesą, o tuo metu viską prisiminė geriau. A. Ž. prisiartino prie A. K. ir užsimojo, tačiau jokio veiksmo padaryti nespėjo, kadangi susiėmė už dešiniosios rankos ir pasakė žodį „viskas“, o jis pamatė, kad A. Ž. iš dešiniosios rankos čiurkšlėmis trykšta kraujas. A. Ž. ranką galėjo sužaloti tiktai A. K., kadangi tuo momentu daugiau jokių žmonių prie jų nebuvo. Jis pats peilio ar kokio kito aštraus daikto neturėjo, tokių daiktų neturėjo ir jo draugai, nematė, kad tokius daiktus būtų turėjęs kas nors iš jų priešininkų. Po A. Ž. sužalojimo muštynės baigėsi, jis su A. Ž. nuėjo link policijos komisariato, tuo metu M. Ž. nematė, beeinant privažiavo policijos automobilis ir nuvežė juos į ligoninę. Negali detalizuoti, kokius veiksmus muštynių metu atliko M. N. ir R. E., M. Ž. sužalojimo peiliu aplinkybių nematė.
Liudytoja A. A. parodė, kad 2008-01-13 apie 03 val. 20 min. atvyko į gėrimų parduotuvę, esančią Rotušės aikštėje Kretingoje. S. L. nuėjo į parduotuvę, link jų automobilio atėjo 3 vaikinai. Vienas iš vaikinų buvo iš matymo pažįstamas A. K., tačiau kokius veiksmus jis atliko konflikto metu, neįsidėmėjo. Vaikinai priėjo prie M. Ž. durelių, jas atidarė, paklausė „ar galit parvežti namo“, į ką M. Ž. atsakė, kad jie ir taip jau yra penkiese. Tuomet vaikinas, kuris buvo įsirėmęs į dureles, pačiupo M. Ž. ir, atsegęs augos diržą, ištempė iš automobilio į lauką. Ištemptas į lauką M. Ž. atsistojo ir pradėjo su tais vaikinais muštis. Tuomet A. Ž. išlipo iš automobilio padėti M. Ž., ir toliau visi grūmėsi. Jiems besimušant, iš parduotuvės išėjo S. L. ir iš karto priėjo prie besimušančiųjų. Kiek matė, pradžioje S. L. kažką kalbėjo su vienu vaikinu, o po to vienas iš vaikinų suko S. L. ratu, paėmęs už rankos. Ji pati buvo išgėrusi nedaug. Matė, kad dviese mušėsi atokiau, o likę keturi – vienoje krūvoje. Dar matė, kad A. Ž. iš dešinės rankos srove plūsta kraujas, jam buvo nuplėšti viršutiniai rūbai aukščiau kelnių. Nepamena, ar kas nors iš vaikinų gulėjo ant žemės. Po muštynių du vaikinai nuėjo į vieną pusę o trečias – į kitą pusę. M. Ž. priėjo prie automobilio ir pasakė „pavargau“, po ko ji su D. Ž. padėjo jam atsisėsti į automobilio galą ir nuvažiavo į ligoninę pažiūrėti, kas nutiko A. Ž., kadangi matė, kad atvykęs policijos automobilis A. Ž. su S. L. nuvežė į ligoninę. Atvykus prie ligoninės M. Ž. jau buvo nesąmoningas, todėl jį atidavė medikų priežiūrai. Konflikto metu peilio nematė, iš jų kompanijos niekas peilio neturėjo.
Liudytojas B. A. parodė, kad 2008-01-13 apie 03.30 val. atėjo į Rotušės aikštę Kretingoje, buvo blaivus ir viską gerai prisimena. Eidamas pro visą parą dirbančią parduotuvę, matė prie jos stovinčius ir tarpusavyje besišnekančius jam nepažįstamus du vaikinus, kurie atrodė neblaivūs. Netoliese matė stovintį taksi automobilį užžiebtu plafonu, tačiau į jį niekas nelipo. Nuėjęs prie “Snoro” banko paviljono matė, kaip prie parduotuvės atvažiavo automobilis „Audi 100“ ir sustojo, iš automobilio išlipo vienas vyriškis ir nuėjo į parduotuvę, o jo matyti vaikinai stovėjo prie parduotuvės. Tuo metu jis šnekėjosi su drauge L., atsisukęs pamatė, kad prie automobilio vyksta muštynės, mušėsi penki vaikinai, todėl jis sugrįžo prie parduotuvės „Visą parą“. Atėjęs matė, kad muštynėse dalyvauja tie patys du neblaivūs vaikinai, kuriuos matė anksčiau, be to, su jais buvo ir trečias, iš kur jis atsirado – nežino. 4 vaikinai mušėsi prie automobilio, o du šiek tiek toliau, ant šaligatvio. Vienu metu mate, kaip įvykio vietoje atsiradęs vyras su vaiku ir šunimi bandė skirti tuos atokiau besimušančius, tačiau vaikui pradėjus verkti, pasitraukė į šalį. Matė, kad vienas iš vaikinų, kuris mušėsi toliau nuo automobilio ir buvo iki pusės nuogas, pareina susiėmęs už rankos. Jį lydėjo draugas. Tuo metu privažiavo policijos automobilis ir abu vaikinai į jį įlipo. Vėliau matė, kad prie automobilio „Audi 100“ stovėjo dvi merginos ir vaikinas. Kad šis vaikinas būtų sužalotas – nepastebėjo, sukniubusio ar priklaupusio vaikino nematė. Jokių peilių ar panašių daiktų besimušančiųjų rankose nepastebėjo, taipogi nežino ir konflikto priežasties.
Liudytoja L. K. parodė, kad muštynių, kurios vyko jos ir B. A. akivaizdoje, aplinkybių nepamena. Prisimena tik tai, kad atvyko GMP, vienas vaikinų buvo sužeistas ir užsiėmęs ėjo link greitosios, vėliau atvyko ir policija.
Liudytojas A. B. parodė, kad 2011-01-13 apie 03 val. nakties jis su mažamečiu sūnumi ir šunimi ėjo į parduotuvę „Visą parą“. Buvo neblaivus, todėl prisimena ne visas matytas aplinkybes. Netoli parduotuvės „Sarma“ pamatė keletą konfliktuojančių vaikinų, tarp kurių pažino savo žmonos pusbrolį R. E.. Vaikinai buvo nusiteikę agresyviai, aiškiai brendo konfliktas, tačiau jam matant, vaikinai dar nesimušė. Jis paklausė R. E., kas čia vyksta, ar nereikia pagalbos, pastarasis atsakė, kad viskas tvarkoje. Tada jis nuėjo į parduotuvę, ten būdamas girdėjo kažką sakant, kad aikštėje vyksta muštynės, yra iškviesta greitoji ir policija, tačiau jam išėjus iš parduotuvės, aikštėje jau nieko nebebuvo. Nematė, kad kas nors iš konflikto dalyvių būtų pargriautas ant žemės. Nepamena, kad jo vedamas šuo būtų sugriebęs R. E. už rankos ir, žinodamas šuns būdą, tuo labai abejoja, šunį vedėsi maždaug pusantro metro ilgio pavadėliu, o iki vaikinų buvo priėjęs maždaug 3 metrų atstumu.
Liudytoja V. Ž. parodė, kad 2008-01-13 naktį ji dirbo parduotuvėje „Visą parą“. Jau vėlai naktį, tikslaus laiko nurodyti negali, į parduotuvę atėjo trys iš matymo pažįstami kaltinamieji, kurie lankydavosi ir anksčiau, todėl juos pažįsta kaip parduotuvės klientus. Vienas jų buvo stipriai girtas, o kiti du atrodė normaliai. Vaikinai kažką pirko, tačiau ką konkrečiai – nepamena. Jiems išėjus pro langą pastebėjo, kad netoli parduotuvės vyksta susistumdymas, tačiau į tai nekreipė dėmesio, kas su kuo ir dėl ko ten stumdėsi – nežino.
Liudytojas policijos pareigūnas R. M. parodė, kad 2008-01-13 apie 03.30 val. budėtojo nurodymu su kolega J. P. nuvyko į Rotušės aikštę Kretingoje, kur vyko muštynės. Atvykę Vytauto gatve prie pat aikštės pamatė ateinančius du jaunuolius, kurių vienas buvo iki pusės nuogas, o jo ranka buvo kruvina, kitas jaunuolis sužalotąjį vedė, todėl jis abu jaunuolius pristatė į Kretingos ligoninę, o pats grįžo į policijos komisariatą. Abu jaunuoliai buvo išgėrę ir susijaudinę, jis pats konflikto ir muštynių nematė.
Liudytojas policijos pareigūnas J. P. parodė, kad 2008-01-13 apie 03.30 val. budėtojo nurodymu su kolega R. M. nuvyko į Rotušės aikštę Kretingoje, kur vyko muštynės. Atvykę Vytauto gatve prie pat aikštės pamatė ateinantį jaunuolį, kuris buvo iki pusės nuogas, o jo ranka buvo kruvina. Pastarąjį vedė antrasis jaunuolis. R. M. minėtus jaunuolius pristatė į Kretingos ligoninę, o jis liko įvykio vietoje, kur nustatė ten buvusių žmonių duomenis ir išsiaiškino, kad tarp jaunuolių dėl neaiškių priežasčių kilo konfliktas ir muštynės. Šias aplinkybes sužinojo iš įvykio vietoje sutikto B. A., kuris parodė, kuria kryptimi nuėjo trys konflikte dalyvavę vaikinai. Iš esmės tą patį pasakė ir šalia B. A. buvęs vyriškis su vaiku ir šunimi, šio vyriškio pavardės neužsirašė. Daugiau jokių incidento aplinkybių nustatyti nepavyko, įtariamųjų sulaikyti nepavyko taipogi. Jokių pašalinių asmenų aikštėje nematė, prie jo niekas nepriėjo ir pagalbos nesikreipė. Pasikalbėjo su naktį dirbančios parduotuvės pardavėja, bet ši pasakė nieko nemačiusi. Jam yra žinoma, kad vėliau tyrimo eigoje R. E. sesuo kreipėsi į tyrimą atlikusius pareigūnus dėl R. E. grįžimo į Lietuvą, tačiau smulkesnės tokių derybų detalės jam nėra žinomos.
Liudytoja I. E. parodė, kad jos sūnus R. E. po įvykio išvyko dirbti į užsienį, apie įvykį ji sužinojo iš laikraščių, sūnus apie tai jai nieko nepasakojo. Apie tai, kad sūnus yra paieškoje, sužinojo po ilgo laiko tarpo, iki to namuose sūnaus niekas neieškojo. Po to sūnus nusprendė parvykti išsiaiškinti, ji kreipėsi į advokatus teisinės pagalbos, kad sūnus nebūtų sulaikytas, tačiau nespėjus sutvarkyti visų formalumų, sūnus buvo sulaikytas užsienyje ir perduotas Lietuvai. Sūnus alkoholiu nepiktnaudžiavo, netiki, kad jis galėjo nužudyti žmogų.
Įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta ir užfiksuota fotonuotraukomis įvykio vieta, esanti Kretingoje, Rotušės aikštėje, apžiūros metu jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (1t., b.l. 13-15).
Specialisto išvadoje Nr. M 66/08(03) nurodyta (1t., b. l. 18-24), kad M. Ž. 2008-01-13 9.45 val. mirė ligoninėje dėl durtinio – pjautinio kiauryminio krūtinės ląstos priekinio paviršiaus sužalojimo su kairės pusės II pošonkaulinės arterijos ir kairiojo plaučio pažeidimu, išsivysčius masyviam kairės pusės hemotoraksui (nukraujavimui į pleuros ertmę) ir sunkiam hemoraginiam – hipovoleminiam šokui. Ištyrus mirusiojo kūną, rasti šie švieži galimai aplinkybėse nurodytu laiku padaryti sužalojimai:
durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės ląstos priekinio paviršiaus žaizda su kairės pusės II šonkaulio priekinio galo (kremzlės) nupjovimu ir pošonkaulinės arterijos bei kairiojo plaučio viršutinės skilties pažeidimu, nekiauryminė durtinė-pjautinė nugaros dešinės pusės žaizda, padarytos aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu, tikriausiai peilio geležte, dviem dūriais į krūtinės ląstos priekinį paviršių ir dešinę nugaros pusę, dvi nedidelės kraujosruvos galvos skliauto minkštuose audiniuose - kairėje kaktos pusėje ir dešinėje viršugalvio pusėje, šviežia poodinė kraujosruva ir smulkus odos nubrozdinimas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje bei nedidelis nešviežias odos nubrozdinimas kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, padaryti bukais daiktais, atsirado nuo sumušimo arba atsitrenkimo.
Kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas su kairiojo plaučio pažeidimu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą - tarp šio sužalojimo ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kiti sužalojimai nežymūs, nereikšmingi ir jokios įtakos mirčiai neturėjo. Ligoninėje 2008-01-13 05 val. iš M. Ž. paimtame kraujyje rasta 2,03 ‰ etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį. Šiai specialisto išvadai paaiškinti ir patikslinti teisme apklaustas išvadą davęs teismo medicinos ekspertas D. V. kategoriškai paneigė kaltinamojo R. E. versiją apie galimą M. Ž. sužalojimo peiliu mechanizmą jiems susiduriant ir atsitrenkiant vienas į kitą, kadangi toks sužalojimo mechanizmas būtų įmanomas tik esant peilį laikančiai rankai fiksuotoje padėtyje. Ekspertas paaiškino, kad sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant stiprius smūgius peiliu, nukentėjusiajam labiausiai tikėtinai tuo metu esant vertikalioje padėtyje (stovint). Po patirtų sužalojimų peiliu nukentėjusysis dar keletą ar keliolika minučių galėjo atlikti aktyvius veiksmus, o dėl slopinančio alkoholio poveikio patirtų sužalojimų iš karto galėjo ir nepajusti.
Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus mirusiojo M. Ž. rūbus, vilkėtus įvykio metu, bliuzone ir maškinėliuose rasti audinio pažeidimai (pjūviai), atitinkantys durtinių – pjautinių sužalojimų vietas, drabužiai ištepti panašiomis į kraują dėmėmis (1t., b. l. 28-33).
Specialisto išvadoje Nr. G 109/08(03) nurodyta, kad A. Ž. galimai 2008 m. sausio 12-13 d. naktį paveikus aštriu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu (galimai peiliu), padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - durtinės pjautinės žaizdos krūtinės ląstos dešiniame priekiniame paviršiuje bei dešinės alkūnės – dilbio vidiniame paviršiuje (1t, b. l. 36-37).
Žemesnės instancijos teismas
Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus A. Ž. marškinėlius ir kelnes, vilkėtus įvykio metu nustatyta, kad drabužiai ištepti panašiomis į kraują dėmėmis (1t., b. l. 46-50).
Specialisto išvadoje Nr. G 124/08(03) nurodyta, kad A. K. galimai aplinkybėse nurodytu laiku buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: poodinės kraujosruvos kairės akies vokų, abiejų plaštakų nugarinių paviršių – krumplių srityse, patirtos pasekoje ne mažiau trijų traumuojančių smūginių kontaktų su kietais bukais paviršiais, juos turinčiais daiktais, bei odos nubrozdinimai dešinės pusės kaktos ir nosies šaknies srityse, susidarę tikėtinai vieno traumuojančio dinaminio kontakto su kietu paviršiumi, jį turinčiu daiktu pasekoje (1t., b. l. 53).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus A. K. bliuzoną ir striukę, vilkėtus įvykio metu nustatyta, kad striukė ištepta panašiomis į purvą dėmėmis, striukės kišenėje rasta susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, kuri, kaip nurodyta specialisto išvadoje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 0, 290 g. (1t., b. l. 54-58, 61-64).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, jog jie visiškai patvirtina R. E. inkriminuotą kaltinimą dėl tyčinio nužudymo bei A. K. ir M. N. inkriminuotą kaltinimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Kaip matyti iš apklaustų asmenų parodymų, A. K. įvykio metu buvo stipriai girtas ir konflikto aplinkybių beveik neprisimena. Nustatyta, kad įvykio metu ženkliai apgirtę buvo ir M. N., A. Ž., S. L. ir A. B., todėl jų parodymus būtina vertinti itin kruopščiai ir pamatuotai dar ir dėl akivaizdaus pavartoto alkoholio poveikio šių asmenų gebėjimui tiksliai prisiminti įvykio aplinkybes.
Kaltinamųjų aiškinimas, neva prie nukentėjusiųjų automobilio pirmi priėjo A. K. ir M. N., o R. E. prie automobilio atėjo vėliau, byloje surinktais įrodymais visiškai paneigtas. D. Ž., A. Ž. ir A. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai patvirtino, kad prie automobilio kartu priėjo visi trys kaltinamieji, netikėti šiais tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo, tuo labiau, kad D. Ž. buvo blaivi, nes vairavo automobilį, o A. A., kaip matyti iš apklaustų asmenų parodymų, alkoholio buvo vartojusi nežymiai. Šie parodymai visiškai atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus M. N. parodymus. Tuo tarpu R. E. aiškinimą, jog pardavėjai išvarius iš parduotuvės girtus A. K. ir M. N., pastarieji nuėjo link namų, paneigia tiek V. Ž. parodymai, jog apsipirkę kaltinamieji visi trys išėjo iš parduotuvės, tiek ir S. L. parodymai, jog eidamas į parduotuvę, jis prasilenkė su visais trim kartu ėjusiais kaltinamaisiais.
Kaltinamųjų aiškinimą, neva A. K. paprašius parvežti namo, M. Ž. pats išlipo iš automobilio ir pradėjo konfliktą, vėlgi paneigia nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti D. Ž., A. Ž. ir A. A. parodymai, jog M. Ž., atsegus jam saugos diržą, buvo jėga ištrauktas iš automobilio. Kaip parodė kaltinamieji, su M. Ž., pastarajam dar sėdint automobilyje, prie atidarytų automobilio durelių betarpiškai bendravo A. K.. A. A. teigimu, M. Ž. ištempė iš automobilio būtent į dureles įsirėmęs su juo bendravęs asmuo, o A. Ž. tiesiogiai įvardijo A. K. kaip M. Ž. ištempusį iš automobilio asmenį, kas leidžia kategoriškai teigti, jog M. Ž. ištempė iš automobilio A. K..
Nukentėjusysis A. Ž. patvirtino, kad muštynių metu nugriuvusiam vienam iš vaikinų jis su M. Ž. kelis kartus įspyrė į įvairias kūno vietas. D. Ž. taipogi nurodė, kad vienas iš užpuolikų buvo pargriautas ant žemės. Kaltinamieji M. N. ir R. E. parodė, kad iš jų kompanijos buvo pargriautas ir spardomas tik A. K., M. N. nurodo puolęs į pagalbą A. K. ir ėmęs muštis su jį spardžiusiais vaikinais. Tuo tarpu liudytojo S. L. aiškinimo, jog du vaikinai mušė pargriautą M. Ž., kiti apklausti konflikto dalyviai ar konfliktą matę asmenys nepatvirtino. Taigi iš apklaustų asmenų parodymų galima spręsti, kad iš pradžių A. Ž. ir M. Ž. mušėsi su A. K. ir M. N.. A. K. pripažįsta konflikto metu sudavęs savo priešininkams smūgius kumščiu, su jais stumdęsis, specialisto išvadoje A. K. konstatuoti sužalojimai abiejų plaštakų nugarinių paviršių – krumplių srityse taip pat yra būdingi sužalojimams, kuriuos asmuo patiria, pats smūgiuodamas kumščiais. Visos šios objektyviai nustatytos aplinkybės paneigia A. K. gynėjo argumentus, neva A. K. įvykio metu dėl girtumo buvo nepajėgus aktyviai smurtauti prieš nukentėjusiuosius. Kita vertus, aplinkybė, kad viename iš muštynių epizodų A. K. buvo pargriautas ant žemės ir spardomas A. Ž. ir M. Ž., vėlgi nepaneigia apklaustų asmenų parodymais nustatytų aplinkybių, jog kituose muštynių epizoduose A. K. pats aktyviai smurtavo prieš savo priešininkus.
Kaip jau minėta, A. K. dėl girtumo įvykio metu apklausiamas negalėjo nurodyti, su kuo konkrečiai jis grūmėsi ir kokius konkrečiai smurtinius veiksmus atliko. A. Ž., S. L. ir M. N. apklausų metu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme taip pat painiojosi ir skirtingai nurodydavo, su kuo betarpiškai jie patys grūmėsi bei kokius konkrečius veiksmus atliko kiti konflikto dalyviai, iš ko seka, kad dėl didelio girtumo įvykio metu jau pirminių apklausų metu jie pakankamai ribotai prisiminė įvykio aplinkybes, o apklausiant teisme jų galimybes prisiminti įvykio aplinkybes esmingai apsunkino dar ir ilgas laikotarpis, praėjęs nuo įvykio iki bylos nagrinėjimo teisme. Konflikte betarpiškai nedalyvavę, o tik jį stebėję asmenys taipogi nurodė gerai neįsidėmėję konkrečių muštynių epizodų, kurie leistų detaliai ir tiksliai atkurti visa konflikto eigą. Tuo būdu ir kiti reikšmingi esminę reikšmę sprendžiant kaltės ir veikų kvalifikavimo klausimus konflikto epizodai toliau nagrinėtini, gretinant kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus ir šalinant juose esančius prieštaravimus.
Iš apklaustų asmenų parodymų matyti, kad grumtynių metu vienam iš konflikto dalyvių – A. Ž. – buvo nutraukti drabužiai ir jis liko nuogas aukščiau juosmens. A. Ž. teigimu, drabužius jam nutraukė vienas iš jaunuolių, bet tikrai ne A. K.. Kaip nurodo A. Ž., jis iš pradžių susigrūmė su A. K., tačiau pamatęs, kad M. Ž. grumiasi su kitais dviem kaltinamaisiais, nuskubėjo jam į pagalbą, po ko vienas iš tų dviejų vaikinų ir nutraukė jam drabužius. M. N. ir R. E. patvirtino, kad drabužius A. Ž. su juo besigrumdamas nutraukė R. E., netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu R. E. aiškinimo, jog iš pradžių jis grūmėsi su S. L., nei vienas iš apklaustų asmenų nepatvirtino. S. L. parodė, kad nuspyręs vieną iš besigrumiančių su M. Ž. vaikinų (tikėtinai M. N., kuris nurodo buvęs trumpam pargriautas), ėmė grumtis su A. K., susikibus rankomis A. K. ėmė sukti jį ratu, kol abu pargriuvo, o atsistojus jam į pagalbą atėjo iki pusės nuogas A. Ž., kuris užsimojo prieš A. K., tačiau iš karto po to iš rankos jam ėmė trykšti kraujas. Šiuos S. L. parodymus visiškai patvirtino ir A. Ž.. Tuo būdu teismui nekyla abejonių, kad A. Ž. sužalojo būtent A. K.. Pažymėtina, kad A. Ž. nurodo grumtynių įkarštyje net nepajutęs, kuomet buvo sužalotas į krūtinę. Gi iš teismo medicinos specialisto išvadoje aprašytų A. Ž. sužalojimų pobūdžio ir lokalizacijos galima spręsti, kad abu sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienmomentiniu poveikiu: dešinio dilbio žaizda yra pjautinė, apie 10 cm ilgio, tuo tarpu krūtinės lastos dešinio priekinio paviršiaus žaizda yra durtinė – pjautinė, 3 cm ilgio, iš ko seka, kad smogiant peiliu A. Ž. į dešinę kūno pusę, jam dengiantis ranka galėjo būti padarytas pjautinis rankos sužalojimas, tačiau dengiantis nuo smūgio nepavyko išvengti ir durtinio krūtinės sužalojimo.
Pažymėtina ir tai, kad nors visi konflikto dalyviai neigia iki konflikto pradžios turėję peilį, durtinių – pjautinių sužalojimų padarymas A. Ž. ir M. Ž. įtikinamai patvirtina konflikto dalyvių disponavimą peiliu. Kaltinamasis M. N. vienintelis nurodo matęs panašų į peilį daiktą besiartinančio prie R. E. M. Ž. rankoje, ir girdėjęs kažkieno šauksmą “atsargiai, peilis”. Niekas kitas šių M. N. parodymų nepatvirtino, net ir pats R. E., kuris nurodo peilį grumtynių metu radęs ant žemės. Visi kiti apklausti asmenys nurodo peilio apskritai nematę ir jokių perspėjimų dėl peilio negirdėję. Reikšminga ir ta aplinkybė, kad nei vienas iš kaltinamųjų nepatyrė durtinių pjautinių sužalojimų, tuo tarpu net du iš trijų priešingoje pusėje besigrūmusių asmenų buvo sužaloti peiliu. Išdėstytų aplinkybių analizė leidžia daryti išvadą, kad peilį konflikto metu su savimi turėjo ir nepalankiai klostantis muštynių eigai (besigrumiant su S. L. pastarajam į pagalbą atskubėjus dar ir A. Ž.) prieš A. Ž. be jokio perspėjimo panaudojo A. K..
Iš apklaustų asmenų parodymų toliau matyti, kad po A. Ž. sužalojimo peiliu A. Ž., S. L., A. K. ir M. N. muštynėse toliau nebedalyvavo ir iš jų pasitraukė (A. Ž. ir S. L. nuėjo ieškoti pagalbos, o A. K. ir M. N. taip pat pasišalino iš įvykio vietos), o konfliktą tebetęsė tik atokiau nuo minėtų 4 asmenų buvę R. E. ir M. Ž.. Šių aplinkybių kontekste negalima paneigti kaltinamojo R. E. aiškinimo, jog po grumtynių su A. Ž., kuomet pastarasis buvo išvilktas iš drabužių, R. E. rado ir pasiėmė ant žemės gulėjusį peilį – byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad R. E. turėjo peilį su savimi iki konflikto pradžios, bei jokiais bylos duomenimis nepaneigta tikimybė, kad po A. Ž. sužalojimo pasitraukdamas iš konflikto, A. K. panaudotą peilį kaip daugiau nebereikalingą galėjo numesti ten pat įvykio vietoje, kur jį rado ir paėmė R. E.. Įvertinant sunkų A. K. girtumą, galima logiškai paaiškinti, kad dėl girtumo A. K. tuo metu negalėjo pakankamai racionaliai apsvarstyti, jog numesdamas peilį palieka įvykio vietoje įkaltį, kita vertus, bandymas slėpti kruviną peilį drabužiuose ateityje galėjo tapti dar didesniu įkalčiu, jeigu ant A. K. drabužių būtų rasta A. Ž. kraujo pėdsakų.
Kaip matyti iš D. Ž. parodymų, ji matė savo vyrą besigrumiantį su vienu iš vaikinų, ne mažesnio ūgio, kaip M. Ž., taigi pagal ūgį tikrai ne su M. N.. Du atokiau besigrumiančius asmenis matė ir A. A. bei B. A.. Aukščiau jau aptarta, kad su M. Ž. besigrūmęs asmuo konflikto pabaigoje tikrai buvo ir ne A. K.. Iš to seka, kad konflikto pabaigoje su M. Ž. grūmėsi R. E., ką visiškai patvirtina ir paties R. E. parodymai. D. Ž. parodė mačiusi fizinį kontaktą tarp M. Ž. ir jo priešininko (nurodė, kad vienu tarpu jie buvo apsikabinę, vaikinas M. Ž. atstūmė ir paleido, prieš tai sudavė smūgius), po kurio M. Ž. parkrito, tačiau tuoj atsikėlė ir ji parsivedė vyrą prie mašinos, o jaunuolis nuėjo link turgaus pusės. R. E. parodė, kad jis traukdamasis sėdmenimis atsitrenkė į besikeliantį nuo žemės prieš tai pargriuvusį M. Ž., rankoje laikyto peilio geležtė tuo metu buvo atsukta į M. Ž., kurio krūtinė buvo peilio lygyje, todėl savo kūno svoriu atsirėmęs į besikeliantį M. Ž. ar sukdamasis pažiūrėti, už ko užkliuvo, galėjo jam įdurti peiliu, susižaloti galėjo ir pats M. Ž., tačiau tokio kontakto taip pat nejuto. Po to paėjo į priekį ir nuėjo link kinoteatro, eidamas sutiko D. Ž.. Taigi R. E. ir D. Ž. parodymai toje dalyje, jog konflikto pabaigoje tarpusavyje kontaktavo tik R. E. su M. Ž., kad tą kontaktą matė betarpiškai prie jų buvusi D. Ž., ir kad po konflikto R. E. pasišalino iš įvykio vietos vienas, atskirai nuo kitų kaltinamųjų, tarpusavyje iš esmės sutampa. Šiuos parodymus visiškai atitinka ir jau aptarti kitų apklaustų asmenų parodymai, jog po A. Ž. sužalojimo A. Ž., S. L., A. K. ir M. N. konflikte toliau nebedalyvavo ir iš įvykio vietos pasišalino.
Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, kad M. Ž. konflikto metu galėjo būti sužalotas peiliu dar prieš susidūrimą su R. E. konflikto pabaigoje. Nustatyta, kad konflikto metu pirmasis panaudojo peilį A. K., sužalodamas A. Ž., taip pat nustatyta, kad po šio peilio panaudojimo epizodo A. K. iš konflikto pasitraukė ir su M. Ž. nebekontaktavo. Nenustatyta, kad A. K. konflikto metu peilį būtų naudojęs ir prieš tai (nustatyta, kad jis grūmėsi suduodamas smūgius kumščiais, stumdydamasis, pats buvo pargriautas ir spardomas), nenustatyta, kad peilį apskritai būtų naudojęs M. N., taip pat nenustatyta, kad peilį iki kitų kaltinamųjų pasitraukimo iš konflikto būtų naudojęs ir R. E.. Kaltinamasis R. E. neneigia kontakto su M. Ž. metu rankoje laikęs peilį. Vienok teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas kategoriškai paneigė kaltinamojo R. E. versiją apie galimą M. Ž. sužalojimo peiliu mechanizmą jiems susiduriant ir atsitrenkiant vienas į kitą ir paaiškino, kad sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant stiprius smūgius peiliu, nukentėjusiajam labiausiai tikėtinai tuo metu esant vertikalioje padėtyje (stovint). Nukentėjusioji D. Ž. apklausta teisme nurodė, kad patys tiksliausi yra pirminiai iš karto po įvykio ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai, kad M. Ž. buvo atsitraukęs link parduotuvės „Eurokos“ pusės su vienu iš juos užpuolusių vaikinų, kuris prieš M. Ž. šokinėjo, bandydamas išprovokuoti konfliktą, tačiau M. Ž. stovėjo ramiai nuleidęs rankas, po ko apsisuko ir ėjo atgal prie automobilio, tačiau tas pats vaikinas puolė jį už nugaros, sugriebė už rūbų, sudavė smūgius, po ko M. Ž. nukrito. D. Ž. teisme taip pat parodė, kad vienu tarpu M. Ž. ir jo priešininkas buvo apsikabinę, vaikinas jos vyrą atstūmė ir paleido, vyras truputėlį suklupo, paskui ji parsivedė vyrą prie mašinos. Taigi D. Ž. nurodytos jos matyto kontakto tarp M. Ž. ir R. E. aplinkybės iš esmės atitinka teismo medicinos specialisto išvadoje ir eksperto paaiškinimuose teismui nurodytą M. Ž. durtinių – pjautinių sužalojimų pobūdį ir šių sužalojimų padarymo mechanizmą, iš ko galima spręsti, kad R. E. smogė M. Ž. peiliu į dešinę nugaros pusę, po to, M. Ž. atsisukus ir jiems abiems viena ranka apsikabinus, smogė M. Ž. peiliu į krūtinės ląstos priekinį paviršių ir nukentėjusįjį nuo saves atstūmė, po ko M. Ž. parklupo. Tokia smūgių peiliu lokalizacija visiškai atitinka ir R. E. nurodytą aplinkybę, kad jis yra kairiarankis ir peilį laikė kaire ranka. Tuo būdu neginčijamai nustatyta, kad tarpusavio konflikto metu R. E. tyčia peiliu sudavė du stiprius smūgius M. Ž. į gyvybiškai svarbias kūno vietas – nugarą ir krūtinę, ko pasekoje dėl patirtų sužalojimų M. Ž. ligoninėje mirė.
Analizuojant veikų kvalifikavimo klausimus pažymėtina, jog viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2008). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009). Viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma visų objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo (BK 284 straipsnio 1 dalis) požymių. Veiką kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalis iš viso netaikytina, nes šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-652/2007, 2K-122/2008).
Nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, kad kaltinamieji, matydami, jog prie parduotuvės nakties metu automobiliu atvyko jiems nepažįstami asmenys, ir kad visos automobilio sėdimos vietos yra pilnai užpildytos, aiškiai nepagrįstai pareikalavo atvykusiųjų parvežti A. K. namo, o M. Ž. atsisakius šį reikalavimą patenkinti, A. K. panaudojo jo atžvilgiu brutualų fizinį smurtą, jėga ištempdamas M. Ž. iš automobilio. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, kaltinamieji ėmė stumdytis su išvilktu iš automobilio M. Ž., ko pasekoje kilo muštynės tarp kaltinamųjų bei M. Ž. ir jam padėti iš automobilio išlipusio A. Ž. bei S. L., kuris, išėjęs iš parduotuvės, atskubėjo į pagalbą M. Ž. ir A. Ž.. Be abejo, kaltinamųjų atlikti veiksmai – brutualus M. Ž. išvilkimas iš automobilio ir mušimas bei žalojimas aplinkinių akivaizdoje (stebint pašaliniams asmenims, ką patvirtino iš esmės visi apklausti asmenys), naudojant aiškiai neadekvatų įvykio situacijai smurtą – buvo įžūlūs, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamieji tarpusavio santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir aukščiau jau aptartą būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, todėl laikytina, kad BK 284 str. 1 d. numatytą veiką jie padarė, veikdami tiesiogine neapibrėžta tyčia. Suduodami smūgius kumščiais į galvą M. Ž. ir smūgį peiliu A. Ž., kaltinamieji neabejotinai suprato, kad tokiais veiksmais neišvengiamai sužalos nukentėjusiuosius, ir siekė būtent tokių pasekmių. Nors A. Ž. peiliu betarpiškai sužalojo A. K., nustatyta, kad abu kaltinamieji veikė bendrininkaudami, pritardami vienas kito veiksmams ir siekdami tų pačių pasekmių. Todėl A. K. ir M. N. veiksmai dėl smurto prieš M. Ž. ir A. Ž. panaudojimo, sutrikdžiusio viešąją tvarką bei rimtį, ir nežymaus šių asmenų sveikatos sutrikdymo kvalifikuojami pagal BK 284 str. 1 d. Iš kaltinimo šalintina nuoroda dėl M. Ž. dešinės plaštakos sužalojimo suduodant smūgius, kadangi minimų sužalojimų pobūdis neleidžia atmesti prielaidos, jog nurodytus sužalojimus M. Ž. galėjo patirti ir pats, suduodamas smūgius kaltinamiesiems muštynių metu. Taipogi šalintina nekonkreti kaltinimo nuoroda dėl bandymo sumušti S. L. ir, laikantis tiek kaltinamajame akte inkriminuoto, tiek teisiamajame posėdyje prokuroro pakeisto kaltinimo ribų, kaltinamiesiems neinkriminuojamas durtinis – pjautinis A. Ž. sužalojimas krūtinės srityje. Atskirai neinkriminuojamas ir pakeistame kaltinime nurodytas automobilio padangų spardymas, M. Ž. išvilkimas iš automobilio ir bandymas atidaryti galines automobilio dureles laikant, kad šiuos veiksmus apima kaltinimo formuluotė „sukėlė muštynes“.
Byloje surinktais ir šiame nuosprendyje jau aptartais įrodymais nustatyta, kad išprovokuojant konfliktą ir sukeliant muštynes, taip pat muštynėse kartu su A. K. ir M. N. dalyvavo (suduodamas smūgius, grumdamasis, nuplėšdamas A. Ž. drabužius) ir kaltinamasis R. E.. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tokie R. E. veiksmai taip pat atitiktų BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu R. E. buvo išduotas Lietuvai pagal Europos arešto orderį tik dėl BK 129 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo padarymo. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroras neužtikrino, kad BPK 70 str. 3 d. nustatyta tvarka būtų gautas R. E. išdavusios valstybės sutikimas traukti jį baudžiamojon atsakomybėn ir pagal BK 284 str. 1 d. Todėl, nesant BPK 70 str. 1 d. numatytų sąlygų, R. E. nėra kaltinamas ir negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 str. 1 d.
Tyčinis nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sužalojimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos yra nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Šis požymis konstatuojamas įvertinus tikruosius nusikaltimo subjekto elgesio motyvus, nulėmusius asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą.
Byloje surinkti įrodymai patikimai patvirtina, kad M. Ž. mirė dėl R. E. jo atžvilgio pavartoto fizinio smurto – smūgių sudavimo peiliu į gyvybiškai svarbias kūno vietas. Nekyla abejonių, kad kaltinamojo R. E. pavartotas fizinis smurtas buvo tiesioginė nukentėjusiojo mirties priežastis, tikimybė, jog nukentėjusysis galėjo būti sužalotas kitomis aplinkybėmis ar kitų asmenų, yra visiškai paneigta. R. E., suduodamas du smūgius peiliu nukentėjusiajam į nugarą ir krūtinę, neabejotinai numatė ir suprato, kad savo veiksmais atims gyvybę kitam žmogui, ir sąmoningai to siekė. Nužudymo būdas, kaltininko veiksmų intensyvumas leidžia teigti, jog kaltininkas veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, kai viekiama siekiant, ar sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar atimti gyvybę. Šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Teismo vertinimu, nusikaltimo padarymo aplinkybės paneigia tiesioginės apibrėžtos tyčios buvimą R. E. veikoje – nusikaltimas padarytas spontaniškai kilusio konflikto metu, prieš anksčiau nepažįstamą asmenį, nepaneigta, jog nusikaltimo įrankis pas kaltinamąjį konflikto metu pateko atsitiktinai ir nebuvo iš anksto paruoštas naudoti, kaltinamasis apsiribojo dviem dūriais peiliu, nors nukentėjusysis dar tebebuvo gyvybingas ir aktyvus, o kaltinamajam nebuvo kliūčių toliau aktyviai smurtauti, kaltinamojo pasišalinimo iš nusikaltimo vietos metu sužalotas nukentėjusysis liko viešoje vietoje artimųjų globoje, t. y. nebuvo paliktas be pagalbos. Remiantis išdėstytu, R. E. veika, atsižvelgiant į kaltininko veiksmų tyčią ir kilusias pasekmes, vertintina kaip tyčinis nužudymas, kuris, atsižvelgiant į nustatytus nusikalstamų kaltinamojo veiksmų motyvus ir tikslus, kvalifikuojamas kaip tyčinis nužudymas dėl chuliganiškų paskatų.
Kaip jau minėta, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R. E. kartu su kitais kaltinamaisiais dalyvavo išprovokuojant konfliktą ir sukeliant muštynes bei pačiose muštynėse. Aukščiau jau aptartais apklaustų asmenų parodymais taip pat nustatyta, jog po A. Ž. sužalojimo peiliu A. Ž., S. L., A. K. ir M. N. muštynėse toliau nebedalyvavo ir iš jų pasitraukė, o konfliktą, kurį betarpiškai stebėjo vienintelė D. Ž., tebetęsė tik atokiau nuo minėtų 4 asmenų buvę R. E. ir M. Ž.. Kaip matyti iš D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų pirminių parodymų, kuriuos ji patvirtino teisiamajame posėdyje kaip tiksliausiai atitinkančius įvykio aplinkybes, taip pat ir iš jos teisiamajame posėdyje duotų parodymų, M. Ž. konflikto su R. E. metu elgėsi pasyviai, stovėjo atsitraukęs ir nereagavo į pastarojo mėginimus išprovokuoti fizinį kontaktą, o D. Ž. paragintas apsisuko ir ėjo atgal link automobilio, būtent tuo metu M. Ž. pasivijęs puolė ir peiliu sužalojo R. E.. Pats R. E. taip pat nenurodo, kad galimo sužalojimo peiliu metu ar betarpiškai prieš tai M. Ž. būtų jį puolęs ar kėlęs jam kokią nors tiesioginę ar netiesioginę grėsmę. Nustatytos įvykio aplinkybės, pati įvykio aplinka neginčijamai patvirtina, jog kaltinamojo smurtavimas peiliu prieš M. Ž. buvo nulemtas akivaizdžiai chuliganiškų paskatų – fizinis smurtas ir žalojantis įrankis prieš iki tol iš esmės nepažįstamą žmogų buvo panaudotas mažareikšme, pačių kaltinamųjų neteisėtais veiksmais išprovokuota dingstimi, viešoje vietoje, įvykį stebint pašaliniams asmenims, M. Ž. akivaizdžiai traukiantis iš konflikto vietos nepadarius R. E. jokios žalos ir tuo pačiu nebekeliant kokios nors žalos padarymo grėsmės ateityje, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu demonstruojant aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, priešpastatant save aplinkiniams ir demonstruojant niekinantį požiūrį į juos. Remiantis išdėstytu, R. E. veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 8 p.
Tuo būdu visų trijų kaltinamųjų kaltė aukščiau aptartų nusikaltimų padaryme visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamieji privalo atsakyti. Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis M. N. pareiškė, kad jis prisipažįsta kaltu, tačiau duodamas parodymus neigė eilę esminių teismo pripažintų įrodytomis bylos aplinkybių – aiškino, kad neva M. Ž. pirmasis sukėlė konfliktą, išlpūsdamas juos necenzūriniais žodžiais, pats savo iniciatyva išlipo iš automobilio ir pirmasis pradėjo naudoti fizinį smurtą, turėjo su savimi ir konflikto metu bandė panaudoti peilį, nors teismas nustatė visiškai priešingas konflikto kilimo ir peilio panaudojimo aplinkybes, taip pat akivaizdžiai bandė sumenkinti kitų kaltinamųjų vaidmenį konflikto metu. Todėl dalinį M. N. kaltės pripažinimą laikyti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra jokio pamatuoto pagrindo. Analogiška išvada daroma ir dėl A. K. (kuris pareiškė neprisipažįstantis kaltu, tačiau duodamas parodymus iš dalies pripažino savo kaltę) parodymų, kadangi A. K. kategoriškai neigė teismo nustatytą aplinkybę, jog konflikto metu jis turėjo peilį ir juo sužalojo A. Ž.. Tuo tarpu R. E. savo kaltės iš esmės nepripažino, kategoriškai neigdamas smūgiavęs peiliu M. Ž..
Kaltinamųjų A. K. ir M. N. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog jie nusikalto, veikdami bendrininkų grupe, ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamojo R. E. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad R. E. nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus. R. E. šią aplinkybę kategoriškai neigia, kiti kaltinamieji teisiamajame posėdyje taip pat paneigė girtavę kartu su R. E., nurodė buvę patys girti ir negalintys pasakyti, ar R. E. buvo neblaivus. Liudytoja V. Ž. taipogi nepatvirtino, kad parduotuvėje R. E. būtų atrodęs neblaivus. Nors liudytojas S. L. nurodo, kad visi trys kaltinamieji, su kuriais jis prasilenkė eidamas į parduotuvę, buvo neblaivūs, pažymėtina, kad pagal byloje apklaustų asmenų parodymus įvykio metu ganėtinai neblaivus buvo ir pats S. L., todėl jokiais kitais įrodymais nepatvirtintas jo išdėstytas kaltinamųjų nablaivumo vertinimas negali būti vieninteliu ir lemiamu R. E. neblaivumą patvirtinančiu įrodymu. Tuo būdu ši kaltinamajam R. E. inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš kaltinimo šalinama kaip nepasitvirtinusi.
Kaltinamasis M. N. nusikalto pirmą kartą, yra jauno amžiaus, padarė nesunkų nusikaltimą, jo vaidmuo bendrininkų grupės padarytame nusikaltime nebuvo pagrindinis. M. N. nusikalto, būdamas 5 kartus baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose, tačiau byloje nėra duomenų, kad po nusikaltimo padarymo jis būtų padaręs dar kokių nors teisės pažeidimų. 2009 m. M. N. sukūrė šeimą, augina mažametį vaiką, nuo 2011 m. dirba, iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kas leidžia teigti, kad M. N. per praėjusį po nusikaltimo padarymo ilgą laiko tarpą pakeitė savo antivisuomenišką elgesį. Todėl jam skirtina viena švelniausių sankcijoje numatytų bausmių bauda. Priimant dėmesin atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatomas artimas maksimaliam baudos dydis. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. a papunkčiu ir BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitomas suėmime išbūtas laikas nuo 2008-01-18 iki 2008-03-06 (viso 49 dienos), vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir kaltinamasis M. N. laikomas atlikusiu bausmę.
Kaltinamasis A. K. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, atliko pagrindinį vaidmenį bendrininkų grupės padarytame nusikaltime. A. K. nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą ir eilę galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o šios bylos teisminio nagrinėjimo metu padarė dar vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį jau yra nuteistas. Ankstesnius nusikaltimus, kaip iš šiame nuosprendyje aptartą A. K. padarė, būdamas girtas. Kadangi A. K. yra recidyvistas, sistemingai daro tyčinius nusikaltimus, administracinius teisės pažeidimus, girtauja, anksčiau taikytos švelnesnės bausmės yra aiškiai nepakankamos sulaikyti A. K. nuo antivisuomeniško elgesio, yra pagrindas svarstyti klausimą dėl sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimo A. K.. Visgi, atsižvelgiant į jauną kaltinamojo amžių, į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik 5 metų laikotarpis, per kurį A. K. padarė tik vieną nesunkų nusikaltimą, įvertinant, kad už ankstesnius nesunkius nusikaltimus A. K. buvo skiriamos nedidelio dydžio baudos, kurių auklėjamasis poveikis kaltinamajam buvo minimalus, A. K. nuo 2012-03-15 užsiregistravo darbo biržoje, teismas laiko, kad bausmės tikslai A. K. atžvilgiu dar gali būti pasiekti neskiriant jam griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės rūšies, o taikant sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę ir nustatant kaltinamajam griežtus įpareigojimus, leisiančius efektyviai kontroliuoti jo elgesį ir suteiksiančius galimybę kaltinamajam pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu pakeisti savo antivisuomenišką elgesį ir stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Priimant dėmesin atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo vaidmenį bendrininkų grupės padarytame nusikaltime, nustatomas maksimalus bausmės dydis. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 ir 9 d., paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bauda, baudos sumokėjimo terminą suderinant su 2012-10-12 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendyje nurodytu terminu. Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitomas suėmime išbūtas laikas nuo 2008-01-13 iki 2008-05-10, ir nuo 2012-10-06 iki 2012-10-07 (pagal ankstesnį nuosprendį).
Kaltinamasis R. E. įvykdė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei, visiškai beprasmiškai, dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje pašalinių akivaizdoje nužudė jauną žmogų, veikė tiesiogine tyčia. R. E. yra recidyvistas, nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą ir eilę galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ilgą laiką slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, savo elgesį vertina nekritiškai ir nei kiek nesigaili nusikaltęs. Priimant dėmesin paminėtas aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skiriama sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, parenkant lygų sankcijos vidurkiui bausmės dydį. Bausmę skiriama atlikti pataisos namuose. Nors R. E. nusikalto, dar neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ankstesnę bausmę jis baigė atlikti laikotarpiu nuo 2011-02-24 iki 2012-02-05, todėl bausmės BK 64 str. nustatyta tvarka nebendrinamos. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012-02-06 (suėmimo baigus atlikti ankstesnę bausmę dienos), į bausmės laiką įskaitomas suėmime išbūtas laikas nuo 2011-02-05 iki 2011-02-23.
Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį (b. l. 32-45, t. 2), kuriuo prašo iš kaltinamųjų priteisti nukentėjusiojo M. Ž. 5658 litų 27 ct. dydžio gydymo išlaidas ir nukentėjusiojo A. Ž. 35 litų 40 ct. dydžio gydymo išlaidas, patvirtintas gydymo įstaigos pateiktais duomenimis. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamiesiems tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusiuosius, jie dėl sužalojimų buvo gydomi. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis CK 6. 263 str. 2 d. kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas. Todėl M. Ž. gydymo išlaidos priteisiamos iš M. Ž. mirtinai sužalojusio R. E., o A. Ž. gydymo išlaidos – iš A. Ž. sužalojusio A. K..
Nukentėjusysis A. Ž. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 146-147). Nukentėjusioji A. Z. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 621 lito turtinės žalos (kurią sudaro dokumentais patvirtintos išlaidos gedulingiems pietums, paminint sūnaus mirties metines) ir 99397 litų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 116-124). Nukentėjusioji D. Ž. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 10555 litų turtinės žalos (kurią sudaro jos sutuoktinio M. Ž. laidojimo išlaidos) ir 989 445 litų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 106-109).
Nukentėjusiosios D. Ž. civilinis ieškinys dėl jos turėtų laidojimo bei kitų su tuo susijusių išlaidų, taip pat paminklo pastatymo išlaidų atlyginimo iš dalies tenkintinas. Nukentėjusiosios pateikta PVM sąskaita – faktūra patvirtina jos turėtas 5200 litų dydžio paminklo pastatymo išlaidas, ši dokumentais pagrįstų nukentėjusiosios turėtų išlaidų dalis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl tenkinama. Kita vertus, D. Ž. duodama parodymus teisme nurodė, jog vyro laidojimo išlaidas dalijosi kartu su M. Ž. mama, materialinę ir kitokią pagalbą taip pat teikė ir draugai, tačiau nukentėjusioji nepateikė jokių dokumentų, kurie galėtų pagrįsti bent dalį jos turėtų išlaidų. Iš teisingumo ministerijos 2008-07-15 sprendimo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu matyti, jog šiai institucijai buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys D. Ž. turėtas 1878 litų 68 ct dydžio laidojimo išlaidas. Tuo būdu teismas laiko, jog D. Ž. neįrodė jos galimai patirtų didesnių sutuoktinio laidojimo išlaidų, negalima paneigti, kad prie laidotuvių rengimo materialiai prisidėjus nužudytojo mamai ir draugams, pačios D. Ž. išlaidos neviršijo nurodytos sumos dydžio. Vadovaujantis (CK 6. 291 str. 2 d.), iš ieškinio sumos turi būti minusuojama nukentėjusiosios gauta 1040 litų dydžio laidojimo pašalpa. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas numato, kad šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens teismo tvarka išieškoti išmokėtas sumas (14 str. 1 d.). Priėmus sprendimą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, laikoma, kad sprendime nurodyto dydžio žala yra atlyginta. Žalos kompensavimas šio įstatymo nustatyta tvarka neatleidžia už žalą atsakingo asmens nuo pareigos atlyginti likusią smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (13 str. 5 d.). Remiantis Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 13 str. 5 d. nuostatomis, iš kaltinamojo nukentėjusiesiems priteistinas žalos atlyginimo dydis mažintinas tomis sumomis, kurios yra nukentėjusiesiems išmokėtos avansu Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju nukentėjusiajai avansu išmokėta 838 litų 68 ct. kompensacija už padarytą turtinę žalą. Todėl likusioje dalyje D. Ž. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas. Tenkinamas, kaip pagrįstas domumentais, atitinkantis protingumo ir teisingumo kriterijus ir A. Z. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. Turtinės žalos atlyginimas D. Ž. ir A. Z. priteisiamas iš šią žalą padariusio kaltinamojo R. E..
Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.
Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – gyvybės atėmimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.
Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismų praktikoje, tame tarpe ir Europos žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai. Jie atspindi žalą padariusio asmens - valstybės - turtinę padėtį ir yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu. Kai nagrinėjama byla ne prieš valstybę, o prieš asmenį, savarankiškai atsakantį už savo prievoles, tai didesnę reikšmę turi tiesioginio skolininko turtinė padėtis, o ne apibendrinti krašto ekonominės padėties duomenys.
Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiosioms A. Z. ir D. Ž. padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo R. E. veiksmais, kuriais brutualiai buvo atimta brandaus visuomenės nario gyvybė. Nužudytasis M. Ž. mirties metu buvo 26 metų amžiaus, nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, jog M. Ž. dirbo, išlaikė mažametį vaiką, gyveno aktyvų gyvenimą, palaikė pozityvius socialinius ryšius, nukentėjusiųjų parodymais taip pat nustatyta, kad M. Ž. su motina, žmona ir jų mažamete dukra siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai, jie nuolat bendraudavo kasdieniame gyvenime. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nukentėjusiosios dėl tragiškos, žiaurios ir beprasmės vyro, sūnaus netekties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą (tai patvirtina ir pateikta medicininė pažyma apie A. Z. sveikatos būklę – b. l. 70, t. 4), ilgalaikį emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių. Išdėstytų aplinkybių kontekste nukentėjusiosios D. Ž. pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo turinys vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nedirba, neturi turto. Taigi realių galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą tokioje apimtyje, kiek to prašo nukentėjusioji D. Ž. (priimant dėmesin, kad iš kaltinamojo priteisiama ir pakankamai didelė suma turtinės žalos atlyginimui), nėra. Dirbdamas bausmės atlikimo vietoje bei vėliau po bausmės atlikimo, nuteistasis per ilgą laiką galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį prašomos priteisti žalos. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, A. Z. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas, priteisiant jai iš kaltinamojo R. E. 99397 litus neturtinės žalos atlyginimo. D. Ž. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R. E. nukentėjusiajai D. Ž. 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Priimdama tokį sprendimą, kolegija taip pat atsižvelgia į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose.
Pagrįstas, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra ir nukentėjusiojo A. Ž. prašymas priteisti 2000 litų neturtinės žalos atlyginimą dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo (sužalojimo peiliu), todėl A. Ž. civilinis ieškinys tenkinamas pilnai, priteisiant jį iš žalą padariusio kaltinamojo A. K..
Kaip matyti iš policijos pateiktų į bylą dokumentų, policija dėl R. E. ekstradicijos patyrė 4530,40 lt išlaidų (t. 2, b. l. 46-53). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudž. byloje Nr. 1A-134/2012) formuojamą praktiką, demokratinėse valstybėse laikomasi principo, kad asmens, kurio laisvę valstybė suvaržo paskirdama jam bausmę ar kardomąją priemonę, materialinio – buitinio aprūpinimo, sveikatos priežiūros, maitinimo ir kitų su jo išlaikymu susijusių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga. Tokios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XIV skyriuje ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Penktame skirsnyje. Lietuvos Respublikai pagal ekstradiciją išduodamo arba perduodamo baudžiamajam persekiojimui asmens statusas – suimtasis, nes jo atžvilgiu yra priimta teismo nutartis paskirti kardomąją priemonę – suėmimą. Vadinasi, visos išlaidos, susijusios su šio asmens materialiniu – buitiniu aprūpinimu, yra valstybės pareiga. Su ekstradicijos vykdymu susijusios išlaidos savo prigimtimi bei paskirtimi skiriasi nuo proceso išlaidų, nurodytų BPK 103 ir 104 str. Šiuose straipsniuose minimos išlaidos, kurios gali būti išieškomos iš nuteistojo, yra susijusios su kitų proceso dalyvių – liudytojų, nukentėjusiųjų baudžiamajame procese patirtomis išlaidomis. Tuo tarpu išlaidos, susijusios su ekstradicijos vykdymu, yra susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje. Kaip jau minėta, šių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, kuri negali būti perkeliama asmeniui, kurio atžvilgiu vykdomas baudžiamasis procesas. Taigi R. E. ekstradicija į Lietuvos Respubliką yra viena iš policijos funkcijų, kurią finansuoti privalo valstybė iš savo biudžeto, todėl nagrinėjamu atveju ekstradicijos išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis.
Iš byloje esančio pinigų priėmimo kvito matyti, kad nukentėjusioji A. Z. turėjo 2000 litų išlaidų byloje dalyvavusio įgaliotojo atstovo – advokato – paslaugoms apmokėti (b. l. 7 , t. 5). Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., šios išlaidos priteisiamos iš kaltinamojo R. E., kadangi A. Z. yra pripažinta nukentėjusiąja būtent dėl R. E. nusikalstamų veiksmų. Remiantis BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d. ir 3 d., iš kaltinamųjų lygiomis dalimis išieškotinos nukentėjusiosios ir liudytojos kelionės išlaidos 1501 litas 82 ct.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi Kretingos raj. policijos komisariate: M. Ž. drabužiai sunaikintini, A. Ž. ir A. K. drabužiai grąžintini savininkams. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre saugoma pakuotė su 0,234 g. kanapių ir jų dalių sunaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas
nusprendžia:
M. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir nubausti jį 98 MGL (12740 litų) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2008-01-18 iki 2008-03-06 ir nustatyti, kad nuteistasis M. N. paskirtą bausmę yra atlikęs. M. N. paskirtas kardomąsias priemones dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 ir 9 d., šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinai nubausti A. K. laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda, kurią nuteistasis per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2008-01-13 iki 2008-05-10, ir nuo 2012-10-06 iki 2012-10-07, vieną suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
R. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 8 p., ir nubausti jį laisvės atėmimu keturiolikai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-02-06, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2011-02-05 iki 2011-02-23. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistojo R. E. 5658 litus 27 ct. M. Ž. gydymo išlaidų atlyginimui, o iš nuteistojo A. K. 35 litus 40 ct. A. Ž. gydymo išlaidų atlyginimui Valstybinei ligonių kasai.
Nukentėjusiosios A. Z. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistojo R. E. 621 litą turtinės ir 99 397 litus neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. Z.. Išieškoti iš nuteistojo R. E. 2000 litų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajai A. Z..
Nukentėjusiosios D. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistojo R. E. 5200 litus turtinės ir 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. Ž.. Likusioje dalyje nukentėjusiosios D. Ž. civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo A. Ž. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistojo A. K. 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. Ž..
Išieškoti iš nuteistųjų R. E., A. K. ir M. N. po 500 litų 60 ct proceso išlaidų valstybei.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
M. Ž. drabužius sunaikinti, A. Ž. drabužius grąžinti nukentėjusiajam A. Ž., A. K. drabužius grąžinti nuteistajam A. K.,pakuotę su 0,234 g. kanapių ir jų dalių sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam R. E. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.