Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo įgaliotam atstovui advokatui G. G., vertėjai Daivai Karalevičiūtei, išnagrinėjusi E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Danijos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugpjūčio 3 d. apie 14 val. 01 min. Zarasuose, (duomenys neskelbtini), E. R. vairavo automobilį Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,64 promilių girtumas. Šiais veiksmais E. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. R. kaltu dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo neprisipažino. Jis nurodė, kad buvo išgėręs pusę litro alaus, vyko policijos reidas, jis buvo sustabdytas. Nurodė, kad policininkai nekalbėjo angliškai, o jis nesuprato lietuviškai, taip pat pažymėjo, kad policijos pareigūnams pasakė, jog ką tik išgėrė alaus ir tai galėjo paveikti testo rezultatus, bet policijos pareigūnai nesuprato, ką jis norėjo pasakyti. Posėdžio metu E. R. taip pat nurodė, kad iš vakaro kelis alaus buvo išgėręs. Be to, paaiškino, kad nuo to momento, kai išgėrė alaus, iki paskutinio pūtimo buvo praėję 5-6 min (127-128 b.l.).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Utenos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus vyr. patrulis G. K. nurodė, kad vyko reidas po renginio, buvo tikrinami vairuotojai, ar jie yra blaivūs. Kolona buvo sustabdyta, tikrinami visų automobilių vairuotojai. Dirbo kartu su Zarasų patruliais. E. R. atvedė jam kolega, atnešė dokumentus su alkotesterio parodymais, nurodė, kad sustabdytas užsienietis. Buvo apiformintas įvykis, nes alkotesterio parodymai buvo virš normos. Taip pat liudytojas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniu E. R. buvo išaiškinta teisė važiuoti į gydymo įstaigą nusistatyti neblaivumą, jis jam ją išaiškino, nes su juo bendravo anglų kalba. Liudytojas pažymėjo, kad turėjo įgaliojimą atlikti neblaivių vairuotojų kontrolę, buvo duota tarnybos užduotis, tiksliai nurodyta, kur turi dirbti, ką daryti. Liudytojas nurodė, kad automobilyje buvo dar vienas asmuo, tačiau tuo metu, kai jie bendravo, jie buvo tik dviese (143-144 b.l.).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju E. C. C. nurodė, kad nuo salos iki sustabdymo vietos važiavo kelias minutes, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. R. buvo išgėręs tik vieną bokalą alaus ir liudytojas visą laiką buvo su juo, todėl gali patvirtinti, kad daugiau alkoholio E. R. nevartojo. E. C. C. taip pat nurodė, kad pareigūnai iš vis nekalbėjo angliškai, paaiškino, kad su E. R. yra draugai (144-145 b.l.).

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis ATPK 249 str. ir BPK 276 str. 5 d. pagrindu, buvo pagarsinti Utenos VPK Kelių policijos patruliu administracinio teisės pažeidimo metu dirbusio M. S. parodymai. Apklaustas 2014 m. spalio 30 d. teismo posėdyje M. S. nurodė, kad Zarasuose vyko šventė ir buvo vykdoma akcija, kad visų išvažiuojančių iš salos automobilių vairuotojų girtumas būtų tikrinamas. E. R. patikrintas alkotesteriu per atstumą, buvo nustatytas neblaivumas, tada buvo paprašyta jo pastatyti automobilį į šoną, pasikvietė kolegą, kad su šiuo asmeniu pabendrautų angliškai, o kolega davė jam dar sykį pūsti šiaudeliu ir surašė protokolą. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, jis sakė, kad iš vakaro buvo vartojęs alkoholį (83-84 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. R. savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino, nurodė, jog išgėrė alaus iš karto prieš važiavimą ir policijos pareigūnai nepalaukė 15 min. termino, numatyto alkotesterio instrukcijoje, neinformavo jo apie galimybę pasitikrinti medicinos įstaigoje, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi jo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, visų pirma, įrodo patikimi, nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys liudytojais teismo posėdžiuose apklaustų policijos pareigūnų G. K. ir M. S. parodymai, iš kurių nustatyta, kad reido metu du kartus – vieną kartą per atstumą, antrą kartą per vienkartinį antgalį (šiaudelį), alkotesteriu buvo patikrintas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir buvo nustatyta, kad jis yra neblaivus.

E. R. 2014 m. rugpjūčio 3 d. 14 val 01 min. alkotesteriu „Alcotest 7510 ARCK 0048“ buvo nustatytas 0,64 ± 0,01 % promilių girtumas. Iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad sertifikatas galioja iki 2014 m. gruodžio 17 d., todėl alkoholio matuoklis pažeidimo fiksavimo metu, tai yra 2014 m. rugpjūčio 3 d., buvo tinkamas naudoti (76 b.l.). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu. Įvertinus galimą alkoholio matuoklio matavimo paklaidą (± 0,01 %) ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad E. R. neblaivumas viršijo įstatymo nustatytą leistiną ribą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad policijos pareigūnai nepasiteiravo jo, kada jis vartojo alkoholį. Policijos pareigūnas G. K. teismo posėdyje nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jam nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro (82 b.l.). Kaip nurodė teismo posėdžio metu apklaustas patrulis G. K., pradžioje jie paklausia asmens, ar jis yra vartojęs alkoholį, jei yra – paklausia prieš kiek laiko, jei nėra praėję 15 min., tai pralaukiamas šis laiko tarpas, ir tada duodama pūsti. Jei pasako, kad vartojo iš vakaro, laukti prasmės nėra ir duodama pūsti iš karto. E. R. apklaustas teismo posėdyje yra nurodęs, kad vartojo alkoholį ir iš vakaro (128 b.l.). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog E. R. galimai nebuvo pasiteirauta apie alkoholio vartojimą, nepaneigia alkotesterio, kuris pažeidimo nustatymo metu buvo tinkamas naudoti, nustatytų rezultatų. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2013 m. liepos 31 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-501-557/2013).

Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Medicininė apžiūra – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N3-899/2007). Iš byloje esančių duomenų, negalima teigti, kad E. R. nesutiko su alkotesterio parodymais. Kaip jau minėta, iš byloje esančio, teismo išreikalauto ir posėdžio metu ištirto garso įrašo girdėti, kad E. R. pasakė: „prarasiu teises?“, pareigūnas pasakė, kad taip. Tada E. R. sako - „Negerai. Gal galit kažką padaryti?“. Pareigūnas sako: „Nieko neįmanoma“. Pareigūnas paprašo parašyti vardą, pavardę ir pasirašyti, paprašo parašyti kodėl vairavo šiek tiek išgėręs. E. R. sako, kad labai gailisi.“ Teismo posėdžio metu išklausytas garso įrašas patvirtina, kad E. R. iš karto po pažeidimo padarymo su alkotesterio duomenis sutiko, tačiau teisme savo poziciją pakeitė, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

Atmestinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginys, kad policijos pareigūnai su juo nebendravo anglų kalba. Iš garso įrašo, perklausyto teismo posėdžio metu, nustatyta, kad su E. R. angliškai kalbėjo policijos pareigūnas G. K., kuris mokėjo anglų kalbą. Iš garso įrašo akivaizdu, kad policijos pareigūnas anglų kalba bendrauja sklandžiai, suprantamai, E. R. atsako į pareigūno klausimus, todėl atmestinas teiginys, kad pareigūnai su juo angliškai nebendravo ir jam nebuvo suprantamas padarytas teisės pažeidimas. Priešingai, iš garso įrašo darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato padaręs pažeidimą, suvokė jo laukiančias pasekmes, nes po to, kai pareigūnas pasakė, kokia galima nuobauda už padarytą teisės pažeidimą, E. R. pasakė: „Negerai. Gal galite kažką padaryti?“. Pareigūnai viso teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad su E. R. angliškai bendravo G. K., nes M. S. anglų kalbos nemoka. Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą policijos pareigūnų duotais parodymais, kadangi šių liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, atitinkantys loginę įvykių seką, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, taip pat pažymėtina, jog liudytojai yra policijos pareigūnai, valstybės tarnautojai, vykdantys įstatymu jiems pavestas funkcijas, veikę teisėtai ir savo įgaliojimų ribose, todėl teismas jų parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi.

Teismas kritiškai vertina teisme liudytoju apklausto E. C. C. parodymus, nes juos su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu sieja draugiški santykiai, be to, jo duoti parodymai prieštaringi. Apklaustas teismo posėdžio metu E. C. C. nurodė, kad pareigūnai angliškai iš viso nekalbėjo, tačiau tai paneigta teismo posėdžio metu išklausytu garso įrašu. Be to, E. C. C. paaiškino, kad sėdėjo automobilyje ir labai ilgai laukė E. R. (144-145 b.l.), vėliau nurodo, kad nuo sustabdymo iki davimo pūsti į alkotesterį buvo praėję kelios minutės (147 b.l). Teismas daro išvadą, kad Emilio C. C. nėra suinteresuotas pateikti teismui objektyvius parodymus.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas asmens, neturinčio tam įgaliojimų. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio Utenos apskrities VPK Kelių policijos valdybos rašto (136 b.l.) matyti, kad Kelių būrio patrulis G. K. turi teisę vykdyti eismo priežiūrą nuo 2012-05-24 iki 2015-05-24, o patrulis M. S. - nuo 2012-06-01 iki 2015-06-24, todėl 2014-08-03 abu pareigūnai turėjo teisę surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą asmeniui, pažeidusiam Kelių eismo taisykles. Teismas neturi pagrindo abejoti oficialiu institucijos pateiktu dokumentu, patvirtinančiu abiejų policijos pareigūnų įgaliojimus. Be to, tai nepaneigia esminio fakto, už kurį asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn – transporto priemonės vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam.

Be to, kritiškai vertintini ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai, kad jis atstumą nuo alkoholio vartojimo vietos iki patikrinimo vietos nuvažiavo per 2 minutes. Iš pateikto žemėlapio (78 b.l.) matyti, kad nuo vietos, iš kurios išvažiavo administracinėn atsakomybėn traukiamas E. R., iki vietos, kurioje jį sustabdė ir patikrino policijos pareigūnai, yra 1,1 kilometro atstumas. Kaip nurodė liudytojai G. K. ir M. S., vyko policijos reidas po renginio, tikrino visų automobilių vairuotojus, kolona buvo sustabdyta. Todėl teiginys, kad minėtą 1,1 kilometro atstumą nuvažiuoti su mašina per 2 min., po renginio, vykstant policijos reidui, vertintinas kritiškai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylose dėl neblaivių asmenų vairavimo vienas iš pagrindinių įrodymų yra alkotesterio patikros rodmenys, todėl darytina išvada, kad tokio įrodymo patikimumas turi būti patikrintas visapusiškai (LVAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2930/2011). Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmeniui administracinis kaltinimas dėl pažeidimo padarymo grindžiamas duomenimis, gautais panaudojus specialią techninę priemonę, be kitų aplinkybių, turi įvertinti ir tai, ar techninė priemonė panaudota laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, tai kartu apima ir panaudoto prietaiso leistinumo bei tinkamumo vertinimą, taip pat tokios priemonės panaudojimo teisingumą (Klaipėdos apygardos teismo nutarimas byloje Nr. ATP-728-107/2012). Teismas neturi pagrindo atmesti techniškai tvarkingo, patikros sertifikatą turinčio, alkotesterio parodymų, kuriais E. R. buvo užfiksuotas lengvas girtumo laipsnis.

Teismas neatmeta galimybės, kad E. R. alkoholį vartojo prieš pat transporto priemonės vairavimą, tačiau teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia teigti, kad po paskutinio alkoholio vartojimo iki patikros alkotesteriu praėjo 15 min., atsižvelgiant į tai, kad atstumą iš salos iki patikros vietos, policijai atliekant reidą ir tikrinant kiekvieną automobilį, nuvažiuoti užtrunka ilgiau nei 2 minutes, įvertinus tai, kad E. R. buvo du kartus tikrinamas – pirmą kartą per atstumą, antrą kartą – per šiaudelį. Teismas daro išvadą, kad alkotesterio parodymais objektyviai užfiksuota alkoholio koncentracija organizme, o ne burnoje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teisminio nagrinėjimo metu taip pat nurodė, kad jam nebuvo išaiškinta teisės pasitikrinti girtumą medicinos įstaigoje. Teismas sutinka, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodymų, kad ši teisė būtų E. R. išaiškinta. Tačiau pažymėtina, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N62 – 3686/2008). Pareigūnas G. K. nurodė išaiškinęs šią teisę E. R., tačiau garso įraše to negirdėti. Tai nepaneigia minėtos teisės išaiškinimo fakto, tačiau, vadovaujantis teisėje visuotinai galiojančiu principu, kad visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas negali teigti, kad ši teisė E. R. buvo išaiškinta. Vis dėl to, teismas daro išvadą, kad tokios teisės neišaiškinimas nepaneigia jau užfiksuotų alkotesterio duomenų, kuriais E. R. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atliktos medicininės apžiūros rezultatai patys savaime nepaneigia pirminio testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir yra vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).

E. R. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., taip pat įrodyta byloje surinkta ir teismo posėdžių metu ištirta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo faktas ir aplinkybės (2-3 b.l.), E. R. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl įvykusios situacijos (3 b.l.), asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad E. R. nustatytas 0,64 promilių girtumas (4 b.l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (5 b.l.), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad patikrinimui sustabdžius automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo vairuotojo E. R. sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, vairuotojui nustatytas 0,63 promilių girtumas (6 b.l.), garso įrašu, iš kurio galima girdėti, kad pareigūnai patikrino E. R. neblaivumą, nurodė jam patikrinimo rezultatus, taip pat anglų kalba jam buvo paaiškinta, kokia nuobauda jam gali būti skirta už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą (121 b.l.).

Surinktų ir teismo posėdžiuose ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2014 m. rugpjūčio 3 d. apie 14 val. 01 min. Zarasuose, (duomenys neskelbtini), E. R. vairavo automobilį Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,64 promilių girtumas. Šiais veiksmais E. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje. E. R. kaltas dėl šio teisės pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. R. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant lygų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam vidurkiui, bei papildoma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jos terminą nustatant lygų sankcijoje numatytam vidurkiui. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnio numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

E. R. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą - 361 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt vieno euro) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.