Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. R. advokato Ginto Gustaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimo E. R. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad iš liudytojų paaiškinimų neaišku, kodėl teismas padarė išvadą, jog iš salos iki patikrinimo vietos užtruko atvažiuoti apie 30 min. Įvertinus liudytojų paaiškinimus, galima, konstatuoti, jog buvo tikrinami tą dieną visi iš šventės važiavę žmonės. Eilė buvo labai ilga. Tačiau nėra aišku, kada reidas prasidėjo ir kada baigėsi, kada susidarė automobilių spūstis, ar E. R. buvo patikrintas reido pradžioje, ar vėliau, kurioje sustabdytos kolonos dalyje jis buvo. Neaiš­ku, iš ko liudytojas M. S. nustatė, jog atvažiavimas iš salos iki reido vietos turėtų užtrukti apie pusvalandį. Todėl negalima daryti išvados, kad nuo to momento, kai saloje jis išgėrė 0,5 1 alaus ir iškart pradėjo važiuoti iki jo patikrinimo alkotesteriu momento praėjo dau­giau nei 15 mi­nu­čių. Liudytojas M. S. patvirtino, kad nuo jo neužuodė alkoholio kvapo ir jo kalba buvo rišli. Sprendžiant iš liudytojų parodymų, patikrinimas vyko greitai, kas pagrindžia, jog pareigūnai apie 15 minučių taisyklę jo neinformavo.

Skundžiamame nutarime teismas nurodo, esą E. R. buvo informuotas apie galimybę pa­si­tikrinti alkoholio koncentraciją kraujyje, jei nesutinka su alkotesterio parodymais. Nors liudytojas G. K. nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims jie paaiš­ki­na apie teisę per valandą kreiptis į gydymo įstaigą ištirti alkoholio koncentraciją kraujyje, tačiau nenurodė, kad tą padarė ir šiuo atveju. Jis protokolą pasirašė ir atsiprašė dėl susidariusios situacijos, nes taip nurodė padaryti pareigūnas. Tai nereiškia, kad jis su alkotesterio parodymais sutinka. Jis yra užsienietis, lietuvių kalbos nemoka, niekada nebuvo baustas už vairavimą neblaivus, todėl nežino savo teisių tokioje situacijoje. Vienas pareigūnų nemokėjo angliškai, kitas šiek tiek kalbėjo. Byloje nustatyta, jog dalis jo bendravimo su pareigūnais buvo įrašyta. Tam, kad teismas išsiaiškintų, ar pareigūnai iš tiesų supažindino jį su jo teisėmis, gali atsakyti tik garso įrašas. Jis taip pat padėtų atskleisti G. K. anglų kalbos lygį, kas leistų padaryti išvadas, ar jis galėjo suprasti jo perduodamą informaciją. Teismas privalėjo įrašą išreikalauti iš Utenos AVPK, atsižvelgiant į tai, jog administracinių teisės pažeidimų bylose jis privalo būti aktyvus.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

E. R. advokato Ginto Gustaičio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­ki­namos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuos­tatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (parei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo pa­da­rytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas E. R. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplin­ky­bes, ne­tin­­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių pati­ki­mu­mą. Pri­im­damas sprendimą dėl E. R. kaltės padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą ad­mi­nistracinį tei­sės pa­žei­di­mą, apylinkės teismas nesiaiškino visų reikšmingų by­los ap­lin­kybių, nepašalino byloje iškilusių prieš­ta­ravimų, nesurinko visų administra­ci­nėn at­sa­komybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar pa­nei­giančių įrodymų.

Pirmosios instancijos teismas E. R. nubaudė, kvalifikuodamas jo veiką pagal ATPK 126 str. 1 d., tačiau teismas byloje tinkamai neištyrė visų aplinkybių ir nenustatė, ar pažeidimą fiksavę policijos pareigūnai tikrai ir tinkamai atliko jų nurodytus procesinius veiksmus, kadangi jų pa­ro­dy­mai apie įvykio aplinkybes nėra išsamūs visiškai sutampantys. Priešingai nei nurodoma skun­džia­ma­me nutarime, iš liudytojų apklausos protokolo matyti, kad nei liudytojas G. K., nei liu­dy­to­jas M. S. tiksliai nenurodė, kad pažeidėjas pripažino, jog su alkotesterio parodymais su­tin­ka ir kad prisipažino vartojęs alkoholį iš vakaro, o ne prieš išvažiuojant iš Zaraso salos. Byloje nesant įrodymų, paneigiančių, kad patikrinimas įvyko vėliau nei parodė E. R., t. y. 8 minutės po alkoholio vartojimo, buvo svarbu nustatyti, ar pareigūnai suprantamai informavo E. R. apie teisę pasitikrinti blaivumą praėjus 15 minučių po paskutinio alkoholio vartojimo, jo teisę kreiptis į li­go­ninę dėl kraujo tyrimo nesutinkant su alkotesterio parodymais, ir kokia informacija E. R. buvo su­teikta jam pasirašant protokolą. Todėl pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu nus­ta­tęs, kad pareigūnams G. K. ir M. S. tiriant E. R. blaivumą ir surašant admi­nis­tra­ci­nio pažeidimo protokolą 2014-08-03 Zarasuose buvo daromas garso įrašas (b. l. 82), turėjo šio įra­šo išreikalauti, išklausyti, įvertinti ir pašalinti kilusius neaiškumus. Aukštesnysis teismas spren­džia, kad šios aplinkybės turi būti išsiaiškintos, ištirtos ir tik po to padarytos atitinkamos iš­vados bei pri­imtas sprendimas dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­čiam adminis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siš­kai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. ge­gužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­žei­di­mų bylų teisenoje teis­mas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ad­mi­nis­­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­kin­ti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl pa­mi­nė­tų pro­cesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nu­tar­i­mas negali būti laikomas teisėtu.

Nagrinėdamas admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pa­ša­lin­ti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės nu­ta­ri­mas yra nai­kinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iš naujo. Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra never­ti­na­mi, kad tai neda­rytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą. Kadangi apeliantas prašė nutarimą pa­naikinti ir admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, apeliacinis skundas tenki­na­mas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. R. advokato Ginto Gustaičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarimą panaikinti ir E. R. admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.