Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. R. atstovo advokato G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarimo E. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio patrulis M. S. 2014-08-03 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 89P-16223911-14-14 dėl to, kad E. R. 2014-08-03 apie 14.01 val. (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0.64 prom. girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais E. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nėra gautas.

Motyvuojamoji dalis

E. R. atstovo advokato G. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas ginčija pirmos instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – nuobaudos skyrimo pagrįstumu, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl E. R. kaltės padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, E. R. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d., įrodo byloje surinkta ir teismo posėdžių metu ištirta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo faktas ir aplinkybės (b.l. 2-3), E. R. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl įvykusios situacijos (b.l.3), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad E. R. nustatytas 0,64 promilių girtumas (b.l.4), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l.5), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad patikrinimui sustabdžius automobilį (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo E. R. sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, vairuotojui nustatytas 0,63 promilių girtumas (b.l.6), garso įrašas, iš kurio galima girdėti, kad pareigūnai patikrino E. R. neblaivumą, nurodė jam patikrinimo rezultatus, taip pat anglų kalba jam buvo paaiškinta, kokia nuobauda jam gali būti skirta už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą (b.l.121).Pareigūnas M. S. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2014-08-03 apie 12.31 val., vykdydamas tarnybines pareigas (duomenys neskelbtini). su patruliu G. K. sustabdė automobilį (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų dokumentų paaiškėjo, kad automobilį vairavo E. R.. Kadangi nuo jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, asmeniui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0048, patikros Nr. 1629067. Buvo nustatytas lengvas 0.64 prom. girtumo laipsnis (b. l. 6).

Pažymėtina, kad byloje policijos pareigūnų nurodytos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės buvo nuoseklios viso proceso metu, teisme jie buvo apklausti liudytojais. Liudytojas G. K. parodė, jog 2014-08-03 vyko reidas Zarasų mieste, išvažiuojant iš Zaraso ežero salos, tuo metu buvo tikrinami visi automobiliai, važiuojantys iš renginio ta gatve ir visus vairuotojus tikrino alkotesteriu. M. S. priėjo prie sustabdyto lengvojo automobilio, kurį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jam buvo duota alkotesteriu tikrintis girtumą ir buvo nustatytas jo neblaivumas. Tuomet duota pakartotinai patikrinti girtumą per šiaudelį ir paaiškinta asmeniui atsakomybė (b.l.81). Analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytojas M. S., nurodydamas, kad tikrino visų neblaivumą ir buvo šiam vairuotojui alkotesteriu per atstumą nustatytas neblaivumas (b.l. 83). Minėtuosius parodymus liudytojai patvirtino 2015-03-23 teismo posėdžio metu. Tai, kad pareigūnai duodami teismo posėdžio metu parodymus teigė, jog tam tikrų įvykio aplinkybių ir pokalbio su pažeidėju detalių neprisimena ir vartojo tokius paaiškinimus, kaip „jei neklystu“, teismo vertinimu neduoda pagrindo netikėti jų parodymais, nes pažeidimą nustačiusių pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. Tai, kad jų parodymuose dėl tam tikrų neesminių įvykio aplinkybių atsirado netikslumų, teismo vertinimu yra natūralu, nes praėjo ilgas laiko tarpas nuo pažeidimo registravimo dienos, o pareigūnai kasdien susiduria su pažeidėjais, todėl kiekvieno jų pažeidimo nereikšmingų detalių tikrai prisiminti negali. Be to, tai, kad pareigūnai tiksliai neprisimena, kuris pareigūnas kokius veiksmus siekiant išaiškinti pažeidimą atliko, vertinant E. R. atsakomybės klausimą nėra reikšmingi, nes visi veiksmai yra užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje. Tokiu būdu netikėti pareigūnų parodymais, kurie dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, patikimi ir objektyvūs apylinkės teismas neturėjo pagrindo, o E. R. neblaivumo faktas yra nustatytas alkotesterio „Alcotest 7510 ARCK 0048“ parodymais.

Pažeidėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas ir tuo, kad neblaivumas jam buvo tikrinamas pažeidžiant imperatyvias nuostatas bei alkotesterio naudotojo instrukciją. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai įvertino šiuo klausimu surinktą medžiagą ir padarė pagrįstą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu. E. R. neblaivumas viršijo įstatymo nustatytą leistiną ribą. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į alkotesterio „Alcotest 7510 ARCK 0048“ parodymus, kuriuo buvo nustatytas 0,64 ± 0,01 % promilių girtumas bei įvertinęs galimą alkoholio matuoklio matavimo paklaidą (± 0,01 %). Teismas taip pat pažymėjo, kad sertifikatas galioja iki 2014 m. gruodžio 17 d., todėl alkoholio matuoklis pažeidimo fiksavimo metu, tai yra 2014 m. rugpjūčio 3 d., buvo tinkamas naudoti (76 b.l.). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepanaikino abejonių dėl to, kad alkotesteriu E. R. buvo patikrintas nepraėjus 15 minučių po paskutinio alkoholio vartojimo. Tačiau pažymėtina, jog ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismui duodamas parodymus dėl šios aplinkybės nebuvo nuoseklus, aiškindamas, prieš kiek laiko iki tikrinimo vartojo alkoholį. 2014-09-04 prašyme aiškino, kad alaus išgėrė iki sustabdymo likus 4 min, nuo pavartoto alkoholio iki fiksuotų alkotesterio rodmenų tebuvo praėjusios 9 min.(b.l. 19), 2014-09-09 posėdžio metu teigė, kad alų išgėrė kelias minutes prieš tikrinant blaivumą (b.l. 43), 2015-03-09 teismo posėdyje jau teigė, kad nuo tada, kai išgėrė alaus iki paskutinio pūtimo buvo praėję apie 5-6 minutes (b.l. 128). Atkreiptinas dėmesys, kad vairuotojas vairuojantis transporto priemonę privalo būti blaivus, o ne vairuodamas automobilį ar prieš sėdant į jį, vartoti alkoholinį alų. Todėl šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aukštesnių instancijos teismų formuojama praktika, kad aplinkybė, jog E. R. galimai nebuvo pasiteirauta apie alkoholio vartojimą, nepaneigia alkotesterio, kuris pažeidimo nustatymo metu buvo tinkamas naudoti, nustatytų rezultatų (žr. 2013-07-31 Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-501-557/2013). Taip pat akcentuotina, kad E. R. buvo tikrinamas du kartus – pirmą kartą per atstumą, antrą kartą –per šiaudelį, todėl teismas pagrįstai darė išvadą, kad E. R. alkoholio koncentracija organizme yra objektyviai užfiksuota. Aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, jog šiuo atveju buvo pažeistas alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukcijos reikalavimas, kad reikia palaukti ne trumpesnį nei 15 minučių laiko tarpą po paskutinio alkoholio vartojimo. Teisme apklausti pareigūnai G. K. ir M. S. patvirtino, kad iš salos važiavo daug automobilių, buvo susidariusi automobilių kolona, nuo salos iki patikrinimo vietos automobiliai važiavo lėtai ir tai galėjo užtrukti apie 30 minučių. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino E. R. teiginį, jog jis automobiliu iš vietos kur vartojo alkoholį iki sustabdymo ( 1,1 km. atstumą) nuvažiavo per dvi minutes.

Nors pažeidėjas ginčija pareigūnų įgaliojimus tikrinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens girtumą, tačiau, kaip matyti iš ginčijamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančio Utenos apskrities VPK Kelių policijos valdybos rašto duomenis (b.l.136) teisingai nustatė, kad Kelių būrio patrulis G. K. turi teisę vykdyti eismo priežiūrą nuo 2012-05-24 iki 2015-05-24, o patrulis M. S. - nuo 2012-06-01 iki 2015-06-24, ir padarė pagrįstą išvadą, kad 2014-08-03 abu pareigūnai turėjo teisę surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą asmeniui, pažeidusiam Kelių eismo taisykles. Teismas neturi pagrindo abejoti oficialiu institucijos pateiktu dokumentu, patvirtinančiu abiejų policijos pareigūnų įgaliojimus. Be to, Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 8 str. nuostatos numato, jog policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę tikrinti transporto priemonę vairuojantį asmenį, įtardamas, jog jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar paveiktas vaistų, neleisti tokiam asmeniui, taip pat asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, transporto priemonės vairuoti.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pareigūnai neįvykdė savo pareigos informuoti asmens apie galimybę pačiam atlikti girtumo patikrinimą. Visų pirma, vertinant asmens atsakomybę pagal ATPK 126 straipsnį, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (pvz., bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Antra, teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu, kadangi, kaip matyti iš pirminio E. R. paaiškinimo (b.l.3), pradžioje jis neneigė gėręs, jis apgailestavo, kad gėrė ir teigė, kad tai nepasikartos. Garso įrašas taip pat nepatvirtina, jog vairuotojas būtų ginčijąs alkotesterio parodymus, priešingai, jis taip pat nurodė, kad gailisi (b.l. 146), todėl pareigūnams, nebuvo pagrindo aiškinti dėl galimybės patikrinti girtumą medicinos įstaigoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartyje Nr. 2AT-12-2014 yra pažymėjęs, kad asmuo, nesutinkantis su testo rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą patikrinimui, tačiau apeliantas to nepadarė. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. R. nuo 2007-09-04 gyvenamąją vietą yra deklaravęs Lietuvoje ( b.l. 7), prieš tai jam nekartą buvo išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje. 2009 metais jis buvo jau kartą baustas administracine bauda už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l.18), turi nuolatinį darbą Lietuvoje ( b.l. 27-30), kas pagrįstai leidžia manyti, jog jis Lietuvos Respublikos įstatymus žino ir nesutikus su alkotesterio parodymais, jis turėjo galimybę pats prisistatyti į medicinos įstaigą, blaivumo patikrinimui. Tačiau tokių duomenų byloje nėra, todėl tai tik patvirtina išvadą, kad jis sutiko su alkotesterio parodymais, kurie beje buvo atlikti du kartus. Teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti atstovo paaiškinimai, kad ne taip buvo suprastas E. R. išreikštas gailestis bei suprastas klausimas „ar dar ką nors galima padaryti?“, yra tik gynybinė pozicija, siekiant E. R. palankaus teismo sprendimo. Pateikus apeliacinį skundą, teisme buvo gautas atstovo pateiktas E.C. C. liudijimo teisme vertimas į lietuvių kalbą, motyvuojant tuo, kad teismo vertėja netiksliai išvertė liudytojo duotus parodymus. Dėl to, apelianto atstovo nuomone, galėjo turėti reikšmės sprendžiant apelianto kaltės klausimą. Su šiais teiginiais sutikti nėra jokio teisinio pagrindo. Išties ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą. Pagal suformuotą teismų praktiką bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas taip pat yra rašomas. To paties straipsnio 5 p. nurodyta, jog protokole užrašomi asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant bylą, paaiškinimai. Protokolas nėra stenograma teismo posėdžio, tačiau jame privalo būti nurodyti asmenų paaiškinimai dėl esminių bylos nagrinėjimo momentų. Tiek teismo protokole užfiksuoti E.C. C. paaiškinimai, tiek apelianto pateikti vertimai daryti iš garso įrašo, iš esmės, dėl esminių momentų sutampa, jų esmė nėra iškraipyta, todėl apeliacinės instancijos vertinimu, jokios įtakos priimant nutarimą pirmos instancijos teisme, neturėjo. Apygardos teismas pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinant byloje surinktus duomenis, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad E. R. apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Skundo argumentai nepagrįsti, paneigti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėms ir laikytini tik pažeidėjo gynybine versija. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus esančius byloje, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas paskirdamas nuobaudą. Taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. R. atstovo advokato G. G. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.