Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-605-324/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-11
Bylos Nr.: e2S-605-324/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-00243-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginija Gudynienė
Ieškovas: E. S.
Atsakovas: R. M.

Civilinė byla Nr. e2S-605-324/2023Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00243-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.1.2.4; 2.3.4.4.3; 3.1.18.5; 3.3.2.5

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį ir atsakovo R. M. priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. S. (toliau – ir ieškovė) teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisti iš atsakovo R. M. (toliau – ir atsakovas) nepilnamečių vaikų E. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) išlaikymui kiekvienai po 220 Eur per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Tuo pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2-1268-979/2022 (teisminio proceso Nr. 2-13-3-00243-2022-4).

2. Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu; netenkinus reikalavimo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, nustatyti atsakovo ir ieškovės laikiną dalyvavimo vaikų auklėjime tvarką, nustatant kiekvienam po 50 procentų bendravimo su vaikais laiko. Tuo pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2-1306-558/2022 (teisminio proceso Nr. 2-13-3-00264-2022-7).

3. Alytaus apylinkės teismas sujungė civilines bylas e2-1268-979/2022 (teisminio proceso Nr. 2-13-3-00243-2022-4) ir Nr. e2-1306-558/2022 (teisminio proceso Nr. 2-13-3-00264-2022-7) į vieną civilinę bylą, kuriai paliko civilinės bylos Nr. e2-1268-979/2022.

4. Šalys 2022 m. vasario 28 d. pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį, kuria susitarė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1268-979/2022 priėmimo. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartimi nustatė ieškovės ir atsakovo laikinąją bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, pagal kurią:

1. Atsakovas ir ieškovė nepilnamečių vaikų auklėjime dalyvauja kiekvienas po 50 procentų buvimo su vaikais laiko, paskirstant laiką kiekvienam po savaitę.

2. Ieškovė įsipareigoja pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų ugdymo įstaigos pirmąjį penktadienį, einantį po teismo nutarties, kuria bus nustatyta tėvų laikinoji bendravimo su vaikais tvarka, ir prižiūrėti vaikus vieną savaitę laiko iki sekančio penktadienio.

3. Atsakovė įsipareigoja pasiimti nepilnamečius vaikus jų ugdymo įstaigos kitos savaitės penktadienį, einantį po teismo nutarties, kuria bus nustatyta tėvų laikinoji bendravimo su vaikais tvarka, ir savaitę laiko prižiūrėti vieną savaitę laiko iki sekančio penktadienio.

4. Tėvams susitarus (vienam pasiūlius, o kitam sutikus rašytine tvarka sms ar kitomis priemonėmis) vaikai gali būti pasiimami ir perduodami kitam iš tėvų kitoje vietoje.

5. Vaikams susirgus, vaikus slaugo tas iš tėvų, pas kurį vaikai susirgo. Vaikams nelankant darželio dėl ligos, kitam iš tėvų nedraudžiama aplankyti sergantį vaiką (vaikus) jų gyvenamojoje vietoje ir atsižvelgiant į vaikų sveikatos būklę, nepažeidžiant vaikų interesų, pasiimti juos tėvui (motinai) priskirtai savaitei laiko. Tuo atveju, jei vaikų dėl sveikatos būklės pasiimti negalima, motina (tėvas), kuris dėl vaikų ligos prarado buvimo su vaikais laiką, turi teisę bendravimo su vaikais laiką persikelti į kitą laiką tokiam laikotarpiui, kurį dėl vaikų ligos prarado galimybę būti su vaikais. Tėvui (motinai) dėl objektyvių priežasčių (liga, komandiruotė ar pan.) negalint prižiūrėti pačiam vaikų tuo laiku, kai vaikų priežiūra paskirta tam iš tėvų, pirmumą prižiūrėti vaikus turi ne kiti asmenys, o kitas tėvas (motina). Apie nurodytą aplinkybę tėvai nedelsiant informuoja vienas kitą rašytine žinute.

6. Vaikus išlaiko, tenkindamas vaikų kasdieninius poreikius tas iš tėvų, pas kurį vaikai būna. Vaikams skirtos valstybės išmokos turi būti panaudotos apmokėjimui už vaikų ugdymo įstaigą ir kitiems vaikų poreikiams, iš anksto juos suderinus su kitu iš tėvų. Dėl kitų būtinų vaikams patiriamų išlaidų prekėms ir paslaugoms, išskyrus išlaidas pramogoms ir žaislams, tėvai privalo apie tokias išlaidas informuoti kitą iš tėvų rašytine tvarka ( sms žinute) ir pateikti prekių (paslaugų) įgijimo patvirtinantį dokumentą. Gavęs prekių ar paslaugų įgijimo dokumentą ir žinutę apie įgytas prekes ar paslaugas, antras iš tėvų kompensuoja ½ dalį vaikų būtiniems poreikiams patirtų išlaidų, pervesdamas jas į motinos ar tėvo sąskaitą per tris dienas nuo dokumento apie išlaidas gavimo.

7. Tėvai įsipareigoja per visą laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laiką nekeisti savo gyvenamosios vietos ir vaikų ugdymo įstaigos. Esant reikalui šalys susitaria leisti kitam iš tėvų aplankyti vaikus jų gyvenamojoje vietoje. Tėvai susitaria, kad kiekvienas iš jų turės galimybę praleisti su vaikais jiems svarbias šventes ( šv. Velykas, vaikų gimtadienius ir kt.), buvimo su vaikais konkretų laiką iš anksto susitarus suderinus raštu (žinutėmis). Tėvams yra žinoma, kad vaikai su kiekvienu iš tėvų šventiniu laikotarpiu turi teisę praleisti pusę šventinių dienų laiko.

8. Atsakovas sutinka, kad vaikai lankytų (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

5. Ieškiniu ieškovė teismo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų išlaikymui periodines išmokas po 350 Eur per mėnesį iki dukterų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teisę paskirti ieškovę; nustatyti ieškovo siūlomą atsakovo ir nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką.

6. Atsakovas priešieškiniu teismo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, nustatyti atsakovo siūlomą ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką; priteisti iš ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, priėmimo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Alternatyvus reikalavimas – nustatyti tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, taikant 50:50 procentų principą.

7. Alytaus apylinkės teisme 2023 m. sausio 27 d. gautas ieškovės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones į tokias laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; 2) iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečių vaikų naudai kiekvienai iš jų iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą po 315 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 3) nustatyti atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

1) Vaikų tėvas privalo bendrauti su nepilnametėmis dukromis kas antrą kiekvieno kalendorinio mėnesio savaitgalį (pirmuoju bendravimo savaitgaliu laikant tos savaitės, kuomet priimama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, einantį savaitgalį), penktadienį pasiimant vaikus iš jų ugdymo (ikimokyklinio, mokyklinio) įstaigos, po dukrų ugdymo užsiėmimų pagal nustatytą grafiką, bet ne anksčiau nei 15.00 val. ir to paties savaitgalio sekmadienį nuo 17.00 iki 18.00 val. grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą.

2) Vaikų tėvas privalo bendrauti su nepilnametėmis dukromis kiekvienų kalendorinių metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesį sekmadienį), jei diena nepatenka į bendravimo su vaikais laikotarpį pagal nustatytą grafiką, Tėvo dieną nuo 9.30 val. iki 10.00 val. pasiimant vaikus iš gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val. grąžinant į gyvenamąją vietą.

3) Išimtinė bendravimo su vaikais teisė kiekvienų kalendorinių metų Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) tenka ieškovei, o jei nurodyta diena patenka į atsakovo bendravimo grafiką, atsakovas privalo Motinos dieną (švenčiamą kiekvienų kalendorinių metų pirmąjį gegužės sekmadienį) pristatyti vaikus nuo 9.00 val. iki 10.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą.

4) Vaikų tėvas bendrauja su vaikais vasaros atostogų laikotarpiu nepertraukiamam 15 kalendorinių dienų laikotarpiui. Apie bendravimo pradžią, vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką į/iš gyvenamosios vietos atsakovas privalo pranešti ieškovei raštu (sms žinute ir pan.) ne vėliau kaip 60 kalendorinių dienų iki planuojamų atostogų pradžios (jei atsakovo nurodytu laikotarpiu ieškovė yra suplanavusi atostogas ir rezervavusi bilietus ar gyvenamąją vietą, atsakovas renkasi kitą 15 kalendorinių dienų laikotarpį vasaros metu). Nustatytu terminu atsakovui nepranešus apie planuojamas atostogas su vaikais, atsakovas netenka galimybės atostogauti su vaikais vasaros laikotarpiu ir šis atostogų laikotarpis nekompensuojamas.

8. Prašyme nurodoma, kad šiuo metu nustatyta laikina bendravimo tvarka pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, sudaro galimybę atsakovui išvengti pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tiek, kiek realiai reikalinga dukroms, atsakovas nesikooperuoja su ieškove vykdant teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį, dėl ko didžioji dalis vaikų priežiūros ir vaikų išlaikymo tenka išimtinai ieškovei. Po to, kai teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas nevežė nepilnamečių dukrų į ugdymo įstaigą, o tai reiškia, kad atsakovas neužtikrina tinkamo dukrų ugdymo ir daro tiesioginę žalą vaikams. Ieškovės gyvenamoji vieta yra 4 min. kelio automobiliu ir 17 min. pėsčiomis (1,6 km.) nuo dukrų ugdymo įstaigos, todėl ieškovė gali geriau užtikrinti dukrų nuvežimą ir pasiėmimą į/iš ugdymo įstaigos. Nuo atsakovo gyvenamosios vietos iki dukrų ugdymo įstaigos reikia vykti automobiliu 29 km, nekalbant apie galimas blogas oro ir vairavimo sąlygas, kas netgi keltų grėsmę dukroms, todėl darytina pagrįsta prielaida, kad atsakovas, neveždamas vaikų į darželį, kuomet vaikai pagal taikytas laikinąsias apsaugos priemones būna pas atsakovą, savo interesus galimai iškelia aukščiau vaikų interesų. Taip pat atsakovas nesilaiko nustatyto vaikų pasiėmimo/grąžinimo grafiko, dėl ko ieškovė maždaug 16 kartų turėjo važiuoti pasiimti dukrų 27 km pirmyn ir atgal 27 km, dėl ko ji patiria kuro ir laiko nuostolius.

Atsiliepimas

9. Atsakovas su ieškovės prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės teiginiai, neva vaikų tėvas neveda vaikų į ugdymo įstaigą ir tuo pažeidžia Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra nepagrįsti. Teismo nutartimi patvirtintas šalių susitarimo 7 punktas, kuriame nurodyta, kad tėvai įsipareigoja nekeisti vaikų ugdymo įstaigos, ir 8 punktas, kuriame nurodyta, jog atsakovas sutinka, kad vaikai lankytų (duomenys neskelbtini), reiškia tik tai, kad vaikų tėvai susitarė ne dėl kasdienio darželio lankymo, o dėl konkretaus darželio, į kurį bus vedami vaikai. Nustačius vaikų globą kiekvienam iš tėvų po 50 proc., tėvai neįsipareigojo kiekvieną dieną vesti vaikų į ugdymo įstaigą, tačiau įsipareigojo prižiūrėti vaikus vieną savaitę laiko iki kito penktadienio, kas reiškia, kad buvimo su vaikais metu vieną savaitę kiekvienas iš tėvų sprendžia, kas geriausia yra jų vaikams. Ugdymo įstaigos nelankymas, kai vaikai buvo tėvo žinioje, buvo susijęs tik su dviem aplinkybėms: vaikų susirgimais, jų sveikatinimu ir vaikų vasaros atostogomis. Nesutinka su ieškove, kad ugdymo įstaigos epizodinis nelankymas vaikams buvo žalingas. Šalių dukros yra trejų ir dvejų metų amžiaus, tokio amžiaus vaikai darželyje gauna įprastinę priežiūrą ir minimalų ugdymą, jie dar nėra rengiami mokyklai. Ieškovė dažnai perduoda sergančius vaikus atsakovui, jų gydymu rūpinasi atsakovas. Ji į vaikų sveikatą žiūri aplaidžiai, nepripažindama jų poreikio į medicinines paslaugas. Atsakovas, o ne ieškovė išrūpino vaikams logopedo pagalbą. Nuo pat logopedės paskyrimo atsakovas vaikus nuolat vežė į darželį, išskyrus dienas, jeigu jie sirgo. Vienintelį kartą 2022 m. gruodžio 20 d. išvežęs į darželį atsakovas grįžo atgal į namus dėl stipraus plikledžio, sudėtingų eismo sąlygų, pavojingų gyvybei. Atsakovas yra sudaręs vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, tarp jo ir vaikų yra nusistovėjęs glaudus emocinis ryšys. Atsakovas šiuo metu dirba pagal darbo sutartį ir turi visas sąlygas rūpintis vaikais, tuo tarpu ieškovės darbo grafikas yra nepastovus ir neaiškus. Ieškovė turi įsipareigojimų dar dviem savo vaikams, yra sutelkusi visą dėmesį į savo kūno chirurginio gražinimo procedūras, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neužtikrins tinkamos ir reikalingos priežiūros vaikams, jei vaikai gyventų su ja, o atsakovo bendravimo su vaikais tvarka būtų minimali.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.

11. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrindė būtinumo keisti teismo nustatytą laikinąją bendravimo su vaikais tvarką ar kad nustatyta laikinoji bendravimo tvarka pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovė pateikė lenteles apie dukrų nesilankymą ugdymo įstaigoje ir logopedą, kai jos tuo metu gyvena su tėvu, tačiau tai neįrodo, kad į ugdymo įstaigą ir pas logopedą dukros buvo nevežamos be svarbių priežasčių. Tuo tarpu iš atsakovo rašomų žinučių ugdymo įstaigai, medicininių išrašų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VTAS) išvados matyti, kad dukros buvo nevežamos dėl ligos ar dėl labai prastų oro sąlygų - plikledžio. Atsakovo pateikti medicininiais išrašai ir VTAS išvada patvirtina, kad šalių dukros dažnai serga, turi kitų sveikatos sutrikimų, kas leidžia pagrįstai manyti, kad dukros nelankydavo ugdymo įstaigos dėl ligų. Ieškovės nurodomi motyvai dėl dukrų sveikatos sutrikimų, patiriamų joms būnant pas atsakovą, nėra pagrįsti įrodymais. Atvirkščiai, iš atsakovo paaiškinimų, kuriuos patvirtina pateikti medicininiai išrašai ir VTAS išvada, matyti, kad būtent atsakovas vežiojo dukras pas gydytojus, nuolat rūpinosi jų sveikata. Ieškovės nurodomus motyvus, kad šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka su vaikais pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, paneigia VTAS pateikta išvada, iš kurios matyti, kad ieškovės skundai dėl atsakovo netinkamo elgesio su vaikais analogiškais motyvais, nurodomais ir ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nepasitvirtino. Priešingai, VTAS vertinant ištirtas buities ir gyvenimo sąlygas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti ir vystytis, grėsmių jų saugumui nestebėta/nenustatyta, šalys supranta vaikų poreikius, jų gyvenamojoje aplinkoje sudarytos sąlygos poilsiui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan., šalys yra motyvuotos rūpintis savo nepilnametėmis dukromis. Lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) pateikta informacija VTAS taip pat patvirtina, kad abu tėvai rūpinasi dukromis, domisi jų ugdymu, lavinimu, bendrauja su pedagogais, vaikai atvedami prižiūrėti, tvarkingi ir švarūs. Ieškovės pateikti duomenys nepagrindžia nuolatinės grėsmės, sistemingo ir netinkamo atsakovo elgesio su dukromis, tokie duomenys tik parodo šalių abipusį konfliktą, nenorą veikti vaikų interesų labui, ieškoti bendro susitarimo, kaip toliau šalys dalyvaus vaikų auklėjime ir ugdyme. Ta aplinkybė, kad dukros nelanko ugdymo įstaigos, nepatvirtina nesaugios aplinkos dukroms pas atsakovą namuose. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas savo valdžią dukrų atžvilgiu įgyvendintų netinkamai, nėra kitų institucijų (policijos, prokuratūros) medžiagos apie atsakovo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus ar administracinę teisenas dėl netinkamo elgesio dukrų atžvilgiu, jo atžvilgiu nėra priimta apkaltinamųjų nuosprendžių ar administracinių teisės nusižengimų nutarimų, byloje nėra pateikta duomenų dėl fizinio ar psichologinio smurto prieš dukras naudojimo atvejų. Priešingai, į bylą pateikta institucijos išvada dėl atsakovo gyvenimo ir buities sąlygų patvirtina, kad pas atsakovą nenustatyta pažeidimų. Vaikams yra svarbus santykis tiek su mama (ieškove), tiek su tėvu (atsakovu), todėl santykiai su tėvu turi būti vystomi ir toliau, vien kilę nesutarimai ar konfliktai tarp tėvų, kiti nepatogumai nėra pagrindas riboti bendravimą. Teismui nustačius, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui bendraujant su dukromis, jos patirtų psichologinę įtampą ar tai darytų žalą vaiko psichologinei būklei ar kitaip pažeistų jų interesus, teismas konstatavo, kad 2022 m. kovo 2 d. nutartimi nustatyta laikina šalių ir dukrų bendravimo tvarka yra užtikrinamas nepilnamečių vaikų teisių ir interesų bendrauti su tėvu stabilumas.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

12. Atskiruoju skundu ieškovė prašo teismo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Skundžiama nutartimi pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnio 1 dalies nuostatos atsakovui tinkamai nevykdant nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos, neužtikrinant jų ugdymosi ir sveikatos priežiūros (lankymosi pas logopedą).

3.2. Kritiškai vertintini pirmosios instancijos teismo motyvai, neva vaikų nelankymas jiems būnant su atsakovu yra pagrįstas ligomis ar plikledžiu. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad ne visais atvejais vaikai nelankė darželio dėl ligos, o nurodytas argumentas, neva vaikai negalėjo būti pristatyti dėl blogų oro sąlygų, nėra įrodytas - atsakovas nepateikė tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Kai atsakovas be pagrindo neveža dukrų į darželį penktadieniais, jis jų neatveža ir į gyvenamąją vietą, nors pagal 2022 m. kovo 2 d. nutartį privalo tai padaryti, dėl to ieškovė maždaug 16 kartų nuo to momento, kai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turėjo važiuoti pas atsakovą pasiimti dukrų, t.y. papildomai turėjo nuvažiuoti 883,2 km, patirdama labai ženklius kuro ir laiko nuostolius.

3.3. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nevertino vaiko teisių apsaugos institucijos išvados.

3.4. Pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką atsakovas sutiko, kad vaikai lankytų (duomenys neskelbtini). Be kita ko, nutarta patvirtinti tokį vaikų pasiėmimo ir grąžinimo grafiką: ieškovė įsipareigoja pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų ugdymo įstaigos pirmąjį penktadienį, einantį po teismo nutarties, kuria bus nustatyta tėvų laikinoji bendravimo su vaikais tvarka, ir prižiūrėti vaikus vieną savaitę laiko iki kito penktadienio; atsakovas įsipareigoja pasiimti nepilnamečius vaikus iš jų ugdymo įstaigos kitos savaitės penktadienį, einantį po teismo nutarties, kuria bus nustatyta tėvų laikinoji bendravimo su vaikais tvarka, ir savaitę laiko prižiūrėti vieną savaitę laiko iki sekančio penktadienio. Tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino byloje pateiktų įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas nesilaiko nustatytos laikinos bendravimo tvarkas, kas suponuoja būtinybę jas keisti.

3.5. Atsakovas tinkamai nevykdė nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, tačiau tokio atsakovo nesikooperavimo teismas nepagrįstai nelaikė reikšminga aplinkybe, sudarančią pagrindą tenkinti ieškovės pareikštą prašymą.

3.6. Skundžiama nutartimi sudaromos prielaidos atsakovui pažeisti ugdymo programų nuostatas, kadangi atsakovas neužtikrina dukrų ugdymo.

3.7. Skundžiama nutartimi atsakovo interesai iškelti aukščiau nepilnamečių vaikų interesų.

3.8. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

3.9. Pirmosios instancijos teismas taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą.

3.10. Pirmosios instancijos teismas neskyrė nepilnamečių vaikų interesų apsaugai pakankamai dėmesio, nepakankamai detaliai analizuojant atsakovo elgesį, priešingą vaikų interesams, ir galimai piktybiškai nesikooperuojant su ieškove vaikų auklėjimo ir ugdymo klausimais.

3.11. Skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko") teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus, šiuo atveju tokia tvarka neatitinka geriausių vaikų interesų, nes: 1) ieškovės darbo grafikas (individuali veikla) užtikrina lankstų prisitaikymą prie vaikų užimtumo ir galimo konkretaus atsakovo bendravimo su vaikais (pvz., savaitgaliais, darbo dienomis); 2) dukros yra tokio amžiaus, kuomet jos labai prisirišusios prie mamos; 3) atsakovas bendravimo su dukromis laikotarpiu nesirūpina dukrų ugdymu, nepristato jų į darželį; 4) nepristatydamas dukrų į darželį atsakovas neužtikrina sveikatos priežiūros ir raidos, nes dukros tuomet nelanko logopedo užsiėmimų.

Atsiliepimas

13. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovas neveda nepilnamečių vaikų į ugdymo įstaigą ir tuo pažeidžia Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šios nutarties 7 punktu nepilnamečių vaikų tėvai susitarė ne dėl kasdieninio darželio lankymo, o dėl konkretaus darželio, į kurį bus vedami vaikai. Nustačius vaikų globą kiekvienam iš tėvų po 50 proc., tėvai neįsipareigojo kiekvieną dieną vesti vaikų į ugdymo įstaigą, tačiau įsipareigojo prižiūrėti vaikus vieną savaitę laiko iki kito penktadienio. Tai reiškia, kad buvimo su vaikais metu vieną savaitę kiekvienas iš tėvų sprendžia, kas geriausia jų vaikams. Ieškovės siekis priversti vaikų tėvą nuvežti vaikus į ugdymo įstaigą, kai vaikai serga, atostogauja, kai vaikams paskirtas sanatorinis gydymas ar atliekami kiti sveikatinimo veiksmai, yra kenkiantis vaikams, prieštarauja jų interesams.

4.2. Vasaros laikotarpiais darželiuose ugdymas nevyksta, vyksta tik vaikų priežiūra apjungtose grupėse, nes darželiuose sumažėja vaikų skaičius, darbuotojai atostogauja. Įprasta, kad daugelis vaikų vasaros laikotarpiu nelanko ugdymo įstaigos, o leidžia laiką su tėvais ar seneliais. Vasaros laiku vaikai ilgai žaidžia lauke, vėlai eina miegoti, todėl rytais ilgiau miega. Kokybiškai praleistas laikas dviejų ir trejų metų vaikams su jais mylinčiais artimais asmenimis atliepia geriausius vaiko interesus.

4.3. Byloje yra pakankamai įrodymų apie vaikų sveikatos būklę, dėl kurios vaikai negalėjo lankyti ugdymo įstaigos. Dažnai pati ieškovė perduoda sergančius vaikus atsakovui, ir jų gydymusi rūpinasi vaikų tėvas. Ieškovė į vaikų sveikatą žiūri aplaidžiai, nepripažindama jų poreikio į medicinines paslaugas.

4.4. Nuo logopedės paskyrimo atsakovas veda vaikus į darželį, išskyrus dienas, jei jie serga. Vienintelį kartą (2022-12-20) išvežęs į darželį, atsakovas grįžo atgal į namus dėl stipraus plikledžio, sudėtingų eismo sąlygų. Atsakovas į šeimos gydytoją kreipiasi tik tais atvejais, jeigu ligos metu per tris dienas vaistai nepadeda, o ligos simptomai stiprėja. Atsakovas gerai žino, kokiais vaistais vaikus gydyti ir juos visada išgydo.

Šalies argumentai

4.5. Ieškovė teigia, kad atsakovas netinkamai prižiūri vaikus, nes po pabuvimo pas atsakovą (2023-01-13 – 2023-01-21) ant vaikų kūnų buvo matyti išbėrimai ir iššutimai. Siekdama apkaltinti atsakovą vaikų nepriežiūra, ieškovė nutyli pabėrimų ant kūnelio atsiradimo priežastis, t.y. kad vaikai sirgo vėjaraupiais. Dukters E. iššutimai, niežulys, lūpų suskeldėjimas periodiškai kartojasi beveik vienerius metus nuo to laiko, kai ieškovė jas išsivežė iš namų. Ne kartą ieškovės buvo paprašyta daugiau dėmesio skirti šios dukters sveikatai.

4.6. Atsakovas 2022 m. sausio 27 d. dukras pasiėmė iš ieškovės gyvenamosios vietos. Dukters Eivos sveikatos būklė buvo labai bloga, penktadienį beveik neužmigo, spardėsi, muistėsi, kasėsi, verkė, stipriai slogavo, trynė akis, nosytė buvo išburkusi, pilna sekreto. Atsakovas dukrą nuvedė pas dermatologą, kuris konstatavo, kad tai greičiausiai alergija nuo naminių gyvūnų. Pas atsakovą naminių gyvūnų nėra, ieškovė laiko dvi kates. Dėl sistemingai besikartojančių kvėpavimo takų ligų atsakovas ne kartą ieškovės prašė išvežti iš buto kates, nes tai gali būti glaudžiai susiję su dukrų ligomis, bet ieškovė nenorėjo keisti savo gyvenimo patogumų dėl vaikų sveikatos.

4.7. Ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su vaikais tvarka neužtikrins vaikų interesų. Beveik metus laiko tėvai dalinosi vaikų priežiūra per pusę. Vaikai prie atsakovo yra labai prisirišę, sunkiai su juo išsiskiria. Būdami su tėvu, vaikai turi galimybę artimai bendrauti taip pat ir su seneliais. Atsakovas yra sudaręs tinkamas sąlygas augti ir vystytis, tarp jo ir vaikų yra nusistovėjęs glaudus emocinis ryšys. Atsakovas turi visas sąlygas rūpintis vaikais. Ieškovės darbo grafikas nepastovus, ji turi įsipareigojimų dar dviem savo vaikams.

4.8. Ieškovė nesirūpino vaikais. Kai dukrai E. buvo paskirtas sanatorinis gydymas, ji atsisakė prižiūrėti kitą dukrą. Ieškovė neatvyko į paskirtą abiem tėvams vizitą pas neurologą 2022 m. rugpjūčio 31 d. dėl vaikų sveikatos būklės aptarimo. Ieškovė atsisakė vežti ir nedavė atsakovui vaikų nuvežti į kineziterapijos užsiėmimus.

4.9. Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė pranešė Alytaus apskrities VTAS, kad ieškovė nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2023 m. sausio 13 d. dėl nepagrįstų priežasčių ir ignoruodama jai telefonu pateiktą informaciją, neatvedė dukros E. į kineziterapeuto, ergoterapeuto, medicinos psichologo, klinikinio logopedo užsiėmimus, nors pagal atliktų tyrimų rezultatus ir diagnozę gali būti nustatomas neįgalumas.

4.10. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaikams išleidžia arba būtina išleisti po 401 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Dukterų ugdymo įstaigos paslaugos per mėnesį kainuoja atitinkamai 45,28 Eur ir 44 Eur. Tarp šalių buvo sutarta, kad ieškovė vaikams gaunamas išmokas (po 86 Eur) naudos apmokėjimui už ugdymą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė sutaupo vaikų išmokas, tačiau atsakovas dėl to pretenzijų nereiškė. Ieškovė nurodė, kad jos pajamos yra 1900 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad dviem savo nepilnamečiams vaikams ji moka išlaikymą 340 Eur (220 + 120) per mėnesį, tačiau iš atsakovo siekia prisiteisti dvigubai daugiau. Atsakovas ne tik neatsisako išlaikyti savo vaikus, bet juos pastoviai išlaiko. Jis visiškai vaikus išlaiko, kai jie būna pas jį, veža į gydymo įstaigas, patiria išlaidas tyrimams, sanatoriniam gydymui, kurui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

16. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir šalių taikos sutartimi sulygtą šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

17. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia atsakovo pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.

18. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. vasario 1 d. raštą su pridedama Vaiko situacijos vertinimo anketa, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. vasario 10 d. raštą su pridedamu Nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.

19. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad nebūtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, į tai, kad ieškovė turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę dėl naujų įrodymų priėmimo ir taip pat prašo priimti į bylą šiuo įrodymus, priima atsakovo pateiktus įrodymus.

22. Apeliacinės instancijos teismas dėl priimtų naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį: abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

24. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose CK 3.65 straipsnis, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

25. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2022 m. vasario 28 d. pateikė teismui patvirtinti bendru sutarimu nustatytą laikiną bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais tvarką. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartimi nustatė ieškovės ir atsakovo laikinąją bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, pagal kurią:

1. Atsakovas ir ieškovė nepilnamečių vaikų auklėjime dalyvauja kiekvienas po 50 procentų buvimo su vaikais laiko, paskirstant laiką kiekvienam po savaitę.

4. Tėvams susitarus (vienam pasiūlius, o kitam sutikus rašytine tvarka sms ar kitomis priemonėmis) vaikai gali būti pasiimami ir perduodami kitam iš tėvų kitoje vietoje.

8. Atsakovas sutinka, kad vaikai lankytų (duomenys neskelbtini).

26. Ieškovė prašė pakeisti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones į tokias laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; iki teismo sprendimo priėmimo dienos priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečių vaikų naudai, nustatyti atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (atsakovas bendrauja su dukterimis kas antrą kalendorinio mėnesio savaitgalį, Tėvo dieną, taip pat vasaros atostogų metu nepertraukiamą 15 kalendorinių dienų laikotarpį).

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

28. Kaip minėta, šalys 2022 m. vasario 28 d. teismui pateiktoje taikos sutartyje susitarė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje ir šalių laikinosios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, pagal kurią abi šalys nepilnamečių vaikų auklėjime dalyvauja kiekvienas po 50 procentų buvimo su vaikais laiko, paskirstant laiką kiekvienam po savaitę. Ši tvarka jau vykdoma daugiau kaip vienerius metus.

29. Kritiškai vertintinas ieškovės argumentas, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko") neatitinka geriausių vaikų interesų. Pirma, dėl tokios tvarkos sutarė abi šalys, jos pateikė teismui patvirtinti bendru sutarimu nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Antra, šalys Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo sutarta laikinoji bendravimo su nepilnamečiais vaikais, neskundė, ji yra įsiteisėjusi.

30. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepagrindė būtinumo keisti teismo nustatytą laikinąją bendravimo su vaikais tvarką ar kad nustatyta laikinoji bendravimo tvarka pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus.

31. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė pateikė lenteles apie dukrų nesilankymą ugdymo įstaigoje ir logopedą, kai jos tuo metu gyvena su tėvu, tačiau tai neįrodo, kad į ugdymo įstaigą ir logopedą dukros buvo nevežamos be svarbių priežasčių. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių dukros dažnai serga, turi kitų sveikatos sutrikimų, kas leidžia pagrįstai manyti, kad dukros nelankydavo ugdymo įstaigos dėl ligų. Būtent atsakovas vežiojo dukras pas gydytojus, nuolat rūpinosi jų sveikata.

32. Taigi, ieškovės pateikti duomenys nepagrindžia nuolatinės grėsmės, sistemingo ir netinkamo atsakovo elgesio su dukromis, tokie duomenys tik parodo šalių abipusį konfliktą, nenorą veikti vaikų interesų labui, ieškoti bendro susitarimo, kaip toliau šalys dalyvaus vaikų auklėjime ir ugdyme. Byloje nėra duomenų, kurie bent sudarytų prielaidą manyti, kad atsakovas savo valdžią dukrų atžvilgiu įgyvendintų netinkamai, kad pažeidinėja vaikų interesus. Tuo remiantis bei siekiant išlaikyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšį pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra jokio pagrindo keisti teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartimi nustatytą bendravimo su dukromis tvarką, nes būtent tokia tvarka yra optimali, racionali, laikinai sureguliuojanti ginčo situaciją pereinamuoju laikotarpiu iki bus išnagrinėta civilinė byla.

33. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje ieškovė ieškiniu teismo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, atsakovas priešieškiniu – su juo.

34. Šiame kontekste pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2019 m. liepos 23 d. sprendime byloje Š. prieš Lietuvą (peticijos Nr. 21243/17) pripažino, jog Lietuvos Respublika pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį (teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą). Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad nacionalinės priemonės, trukdančios tėvo ir vaiko bendravimui, prilygsta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje saugomos teisės apribojimui. Sprendime nurodyta, kad Lietuvos teismų sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriais buvo nustatyta laikinoji nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su motina, padėjo stiprinti vaiko prisirišimą prie motinos gyvenamosios vietos ir padidino tikimybę, kad būtent ši gyvenamoji vieta ir taps nuolatinė, siekiant užtikrinti stabilų vaiko gyvenimą. Teismas nurodė, jog tokio pobūdžio bylose Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis reikalauja, kad nacionaliniai teismai nuodugniai įvertintų visą šeimos situaciją, o pareiškėjo atveju sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimti nenagrinėjant jo argumentų. Tie sprendimai po kiek laiko nulėmė galutinį bylos rezultatą, kai pareiškėjo argumentai jau buvo nebesvarbūs. Nors teismų sprendimai nebuvo savavališki ar akivaizdžiai nepagrįsti, tačiau veiksmingas šeimos gyvenimo gerbimas reikalauja, jog būsimi tėvo ir vaiko santykiai būtų nustatyti atsižvelgiant į aktualias, o ne praeityje buvusias aplinkybes.

35. Taigi, kiekvienai iš šalių prašant nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, siekiant užtikrinti stabilų vaikų gyvenimą, šioje proceso stadijoje nenustačius, kad šalių bendru sutarimu sulygta bendravimo tvarka, kuomet kiekviena iš šalių su vaikais bendrauja pagal „50:50 procentų laiko" modelį, t.y. kiekviena iš šalių su vaikais bendrauja po vieną savaitę, prieštarautų vaikų interesams, nėra poreikio keisti šią bendravimo tvarką ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Tokiu būdu nei vienai iš šalių nebūtų suteiktas pranašumas (padidintos tikimybės), kad vaikų laikinoji vieta taptų nuolatine, t.y. užsitikrinti palankesnę padėtį priimant teismo sprendimą.

36. Minėta, jog teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas siekiant išvengti šalių konfliktinių situacijų, kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais tvarkos, bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti tėvų bei vaikų interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.

37. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisakytina kaip dėl neturinčių teisinės reikšmės vertinant apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

38. Kartu pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi įtakos ginčo iš esmės sprendimui, kuomet išsamiai bus įvertintos faktinės bylos aplinkybės, ištirti įrodymai, taip pat neturi įtakos pakartotiniam prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimui.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai pritaikė laikinąją apsaugą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė