- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- 2S-1339-562/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23177-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Atsakovas
- O. Ž.
- Ieškovas
- E. C.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo O. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. rezoliucijos dėl vykdomojo rašo išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. C. ieškinį atsakovui O. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. C. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui O. Ž. (toliau – atsakovas), kurį vėliau patikslinusi prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui D. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Šalys 2018 m. sausio 17 d. kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti jų sudarytą 2018 m. sausio 16 d. taikos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2380-391/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-23177-2017-9) patvirtino šalių taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. 2-2380-391/2018 nutraukė.
4. Taikos sutarties 1 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti savo nepilnamečiam sūnui D. Ž. išlaikymą po 190 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki šalių nepilnamečio sūnaus D. Ž. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė tvarko vaiko lėšas uzufrukto teise (Taikos sutarties 1 punktas). Atsakovas pervedė į vaiko motinos atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur, kaip užstatą, kad išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui D. Ž. bus mokamas reguliariai ir laiku. Vaikui sulaukus pilnametystės, ieškovė grąžina atsakovui 5 000 Eur (Taikos sutarties 2 punktas).
Šalies argumentai
5. Ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurio trūkumus ištaisė 2021 m. sausio 7 d.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 7 d. rezoliucija civilinėje byloje Nr. 2-2380-391/2018 ieškovės prašymą tenkino – 2021 m. sausio 11 d. išdavė vykdomąjį raštą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. rezoliuciją, kuria 2021 m. sausio 11 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-2380-391/2018, ir perduoti pirmosios instancijos teismui vykdomojo rašo išdavimo klausimą nagrinėti iš naujo; taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą antstoliui vykdyti išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. vykdomąjį raštą; prijungti įrodymus apie atsakovo sveikatos būklę, turtinę padėtį ir atsakovo prašymo ieškovei naudoti 5 000 Eur lėšas išsiuntimo patvirtinimo duomenis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Atsakovas iš antstolės Aurelijos Puodžiukienės sužinojo apie tai, kad ieškovei yra išduotas vykdomasis raštas, ir kad ieškovė antstolei šį vykdomąjį raštą pateikė vykdymui.
7.2. Atsakovas yra pateikęs ieškovei prašymą, kad ji naudotų 5 000 Eur užstatą nuo 2020 m. spalio 1 d., kadangi atsakovas dėl pablogėjusios sveikatos neturi galimybės šiuo metu teikti šalių nepilnamečiam sūnui Taikos sutarties 1 punktu sulygtą išlaikymą.
7.3. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo dėl taikos sutarties nevykdymo tvarką, priėmė rezoliuciją, kai, tuo tarpu, šį klausimą turėjo išspręsti teismo nutartimi.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Papildomai pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Atsakovas nevykdo Taikos sutarties dėl išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui mokėjimo.
8.2. Ieškovė neturi pagrindo panaudoti atsakovo sumokėto 5 000 Eur užstato, kadangi jo neužtektų iki 2029 metų pabaigos, t. y. iki kol šalių nepilnametis sūnus sulauks pilnametystės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl įrodymų prijungimo.
9. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą prijungti įrodymus apie atsakovo sveikatos būklę, turtinę padėtį ir atsakovo prašymo ieškovei naudoti 5 000 Eur lėšas išsiuntimo patvirtinimo duomenis.
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).
12. Nagrinėjamu atveju, atsakovas neturėjo galimybės pirmosios instancijos teismui pateikti jo prašomus prijungti įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nagrinėjant atsakovo atskirąjį skundą ir vertinant skundžiamos rezoliucijos teisėtumą bei pagrįstumą, atsakovo prašomi prijungti įrodymai neturi jokios esminės reikšmės, kadangi jie turi būti pateikiami teismui, nagrinėjančiam klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo prašymą prijungti jo kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.
Dėl bylos esmės.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. rezoliucijos, kuria buvo išspręstas vykdomojo rašto išdavimo klausimas.
15. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vykdomojo rašto išdavimo klausimą išsprendė rezoliucija, kadangi šį klausimą, informavęs atsakovą apie ieškovės pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, turėjo išspręsti nutartimi. Atsakovas prašė ieškovės naudoti 5 000 Eur užstatą nuo 2020 m. spalio 1 d., kadangi šiuo metu dėl pablogėjusios sveikatos neturi galimybių mokėti Taikos sutarties 1 punktu sulygto išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui.
16. Ieškovė, prieštaraudama atsakovo atskirojo skundo argumentams, teigia, kad neturi pagrindo panaudoti atsakovo sumokėto 5 000 Eur užstato, kadangi jo neužtektų iki 2029 metų pabaigos, t. y. iki kol šalių nepilnametis sūnus sulauks pilnametystės.
Dėl teismo rezoliucijos, kuria išduotas vykdomasis raštas, apskundimo.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 7 d. rezoliucija, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2380-391/2018, išsprendė ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir 2021 m. sausio 11 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl Taikos sutarties nevykdymo.
18. Teisės į apeliaciją įgyvendinimo tvarką nustato CPK nuostatos, kurios reglamentuoja atvejus, kuomet atskirai nuo teismo sprendimo aukštesnės instancijos teismui galima apskųsti ir kitus teismo nutartimis išspręstus klausimus. Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui jeigu tai tiesiogiai nustatyta CPK arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis).
19. Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme.
20. CPK 290 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjo rezoliucija neskundžiama.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju, ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo klausimas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi. Šalių sudaryta taikos sutartis, kuria tarpusavio nuolaidomis išspręstas kilęs teisminis ginčas, yra vykdytinas dokumentas ir turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.
22. Nurodytos CPK nuostatos leidžia daryti išvadą, jog vykdomojo rašto išdavimo klausimą dėl šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo teismas išsprendžia ištyręs abiejų šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Be to, šaliai suteikta procesinė teisė apskųsti teismo nutartį suponuoja teismo pareigą procesiniame sprendime išdėstyti savo motyvus ir išduoti vykdomąjį raštą tik dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas rezoliucija išdavė vykdomąjį raštą, nesuteikęs atsakovui galimybės pateikti savo poziciją, ir, priimdamas rezoliuciją, jokių argumentų dėl Taikos sutarties dalies nevykdymo neišdėstė. Vykdomasis raštas išduotas dėl visų teismo patvirtintos Taikos sutarties punktų, nesuteikus atsakovui galimybės atsikirsti ieškovės prašymui ir neišklausius jo pozicijos ginčo klausimu.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nepaisant to, kad ginčo klausimas išspręstas rezoliucija, o ne nutartimi, ginčo atveju priimta teisėjos rezoliucija turi būti aiškinama kaip užkertanti galimybę tolesnei bylos eigai CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Šiuo atveju atsakovas neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos, nepaisant to, kad CPK jam tokia procesinė teisė suteikta, todėl laikytina, kad ginčo klausimo išsprendimas rezoliucija užkirto galimybę tolimesnei bylos eigai.
Dėl procesinės bylos baigties.
24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
25. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo rezoliucijos teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir netinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą rezoliuciją, kurią yra pagrindas panaikinti ir ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
27. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – drausti antstoliui vykdyti išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. vykdomąjį raštą.
28. CPK 80 straipsnio 5 dalis numato, jog už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones mokamas 50 Eur žyminis mokestis.
29. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirojo skundo turiniu ir jo priedais, atkreipia dėmesį į tai, kad nėra pridėtas dokumentas, patvirtinantis nurodyto žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliekamas nenagrinėtas
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
31. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Prašo priteisti 210 Eur už advokato pagalbą.
32. Kadangi tenkinamas atskirasis skundas, nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. rezoliuciją, kuria 2021 m. sausio 11 d. civilinėje byloje Nr. 2-2380-391/2018 išduotas vykdomasis raštas, panaikinti ir ieškovės E. C. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsakovo O. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nenagrinėtą.