Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovei Rimai Bardauskienei.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovei V. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pakeisti 2013 m. birželio 14 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-551-136/2013, kuriuo jo ir atsakovės nepilnamečio sūnaus E. D. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jo motina V. B. jos gyvenamojoje vietoje ir nustatyti sūnaus E. D. nuolatinę gyvenamąją vietą su manimi mano gyvenamojoje vietoje.

2. Priteisti iš atsakovės V. B. išlaikymą mūsų nepilnamečiam sūnui E. D. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystes. Išlaikymą valdyti ir tvarkyti uzufrukto teise pavesti man. Išlaikymą priteisti nuo 2018 m. gegužės l d.

3. Pakeisti 2013 m. birželio 14 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-551-136/2013, kuriuo iš ieškovo priteistas nepilnamečiam sūnui E. D. išlaikymas ir išlaikymo išieškojimą iš jo nutraukti.

4. Nustatyti šią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. D. tvarką:

4.1. Kas antrą savaitgalį - nuo penktadienio nuo 18 vai. iki sekmadienio 18 val. sūnus E. D. bendrauja su motina V. B. su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi, atsižvelgiant į vaiko teises ir norus.

4.2. Kiekvienų metų Romos Katalikų Šv. Kalėdų antrą dieną ir Romos Katalikų Šv. Velykų antrą dieną nuo 12 val. iki 20 val. sūnus E. bendrauja su jo motina V. B. su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi.

4.3. Sūnaus E. D. gimtadienį t.y. (duomenys neskelbtini) švęsti kartu su jo motina lyginiais metais, su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi.

4.4. Kiekvienų metų moksleivių rudens ir pavasario atostogų metu sūnus E. D. praleidžia po 7 dienas iš eilės su jo motina V. B., šių susitikimų laiką iš anksto suderinus su manimi, su teise sūnų pasiimti su savimi visam 7 dienų laikotarpiui.

4.5. Kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu po 14 dienų iš eilės birželio mėnesį, 14 dienų iš eilės liepos mėnesį ir 14 dienų iš eilės rugpjūčio mėnesį (pagal šalių galimybes ir atsižvelgiant į vaiko norą), sūnus E. D. praleidžia su jo motina V. B..

4.6. Nustatyti, kad sūnaus E. D. motina V. B. visą kitą laiką turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi telefonu bei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgdamas į sūnaus dienos režimą bei užimtumą, vaiko interesus.

2. Priteisti iš atsakovės V. B. byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas G. D. teismo posėdžio metu palaikė patikslintame ieškinyje nurodytą poziciją, prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Su V. B. kartu gyveno iki 2012 m. gruodžio mėnesio. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E., juo abu rūpinosi. 2013 m. birželio 14 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje jo ir atsakovės nepilnamečio sūnaus E. D. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jo motina V. B. jos gyvenamojoje vietoje. Nesutarimai tarp jų buvo nuolatos, jie tapo nebepakeliami, todėl jie išsiskyrė. Gyvena atskirai. Jis pripažįsta, kad kurį laiką neteikė sūnui išlaikymo pinigais, bet nuolatos pirkdavo vaikui reikalingus rūbus ir daiktus. Taip buvo dėl nuolatinių konfliktų su atsakove ir dėl itin sunkios jo finansinės padėties: jis pusę metų turėjo neįgalumą ir negalėjo dirbti, gyveno tik iš neįgalumo pašalpos. Neįgalumas jam buvo nustatytas dėl išsėtinės sklerozės. Šiuo metu neįgalumas jam nėra nustatytas. Nežiūrint į tai, sūnų jis labai myli. Juos sieja glaudūs ryšiai ir šilti tarpusavio santykiai.

Vaikas jam yra papasakojęs, kad gyvenant pas mamą, ši jam duodavo kažkokių tablečių, nuo kurių vaikas jausdavosi apsvaigęs, matydavo tris vaizdus, svirduliuodavo eidamas į tualetą. Jis ne kartą yra sulaukęs vaiko skambučių, kad mama girtauja, todėl jam yra liūdna. Jis buvo kelis kartus nuvykęs į Klaipėdą ir yra radęs atsakovę neblaivią. Visa tai tęsiasi nuo 2016 m. ir iki šiol jokio pagerėjimo atsakovės gyvenime jis nepastebėjo. Dėl tokios situacijos, jis nutraukė darbo sutartį užsienyje ir grįžo gyventi į Lietuvą, nes suprato, kad vaikui gyventi su atsakove yra negerai ir nesaugu Tokį sprendimą jis priėmė dėl vaiko gerovės. Jis neprieštaraus, kad atsakovei susitvarkius gyvenimą, nustojus girtauti, sūnus grįžtų gyventi pas ją. Šiuo metu jis atsakove nepasitiki ir mano, kad ji turi gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Šiais metais kovo mėnesį, jam paskambino sūnus ir pasakė, kad mama girtauja, todėl jis nuvyko vakare į Klaipėdą. Jis ten nuvyko su savo mama R. D., tačiau durų niekas jiems neatidarė, todėl jis iškvietė policiją. Per langus matėsi, kad namuose buvo didelė netvarka, tačiau nei vaiko, nei atsakovės viduje nesimatė. Nesulaukęs grįžtančios atsakovės, apie 23 val. jis išvyko atgal į Raseinius. Po kelių dienų jis vėl sulaukė sūnaus skambučio, kad mama ir vėl girtauja ir jam yra liūdna. Tuomet jis iškvietė policiją. Po šio incidento sūnų paėmė iš atsakovės namų ir perdavė vaiko teisių skyriaus pareigūnų ir socialinių darbuotojų žinion. Kitą rytą, jam paskambino vaiko teisių apsaugos specialistai ir pasakė, kad vaikas yra paimtas iš motinos, nes mamai buvo užfiksuotas daugiau nei 2 promilių neblaivumas ir jai vaiko grąžinti negali. 2018-04-27 nuvyko ir parsivežė sūnų į savo namus. Jis gyvena su savo tėvais, jų bute, Raseiniuose. Sūnus lanko Raseinių Šaltinio progimnazijos pirmąją klasę. Mano, kad sūnus negali gyventi su girtaujančia motina, be to, pats vaikas nenori grįžti gyventi pas mamą, nes ten jis jaučiasi nesaugus, todėl prašo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti su juo. Nuo to laiko kai jis išsivežė sūnų pas save, atsakovė net nebuvo atvykusi aplankyti sūnaus. Kai vaiką palieka motinai, E. visuomet verkia, bijo, kad niekas neatvažiuos jo pasiimti. Vaikas iš seniau yra išgąsdintas, nuolat buvo palikinėjamas darželyje. Jis nenori išsiskirti su manimi. Jam atsakovė skambina būdama neblaivi, pasakoja, kad jis papuolė į blogą šeimą. Nuo to laiko, kai E. gyvena pas jį, su mama susitikęs buvo tris kartus. Vaikas mamos pasiilgsta po ilgesnio laiko. Vaikas nenori likti nakvoti Klaipėdoje pas mamą, nes manau, kad ten jaučiasi nesaugus. Vaikas mokykloje lankosi pas psichologą. E. močiutė, sutinka, kad jis gyventų jos bute neterminuotai. Šiuo metu jis dirba. Be to, jam labai padeda artimieji, mama ir brolis. Jis turi visas sąlygas auginti sūnų. Jo mamos namuose nėra sergančių užkrečiamomis ligomis, kurios galėtų sukelti pavojų vaiko sveikatai, asmenų, galėtų gauti tai patvirtinančias pažymas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė Rima Bardauskienė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą (b. l. 34-35), kurioje nurodyta, kad priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į nepilnamečio E. D. interesus. Ieškovas G. D. gyvena su tėvais Rita ir Z. D. jiems priklausančiame dviejų kambarių bute su visais patogumais. Butas šviesus, apstatytas baldais, jame atliktas remontas. G. D. su sūnumi yra skirtas apie 22 kv. m. atskiras kambarys, kuriame atliktas remontas, yra dvi lovos, drabužių spinta, televizoriaus staliukas su televizoriumi, ant sienų pakabintos lentynos. Bute yra tvarkinga. Ieškovas dirba UAB „Bordena“ autokrautuvo vairuotoju. Šiuo metu ieškovo sveikatos būklė yra gera, jam yra nustatyta išsėtinė sklerozė, jis vartoja vaistus, kad liga neprogresuotų.

E. D. yra registruotas UAB Raseinių šeimos gydytojų centre pas šeimos gydytoją A. S. UAB (duomenys neskelbtini) centras 2018-08-31 raštu pateikė informaciją, kad E. D. pas gydytojus atveda, domisi jo sveikata, bendrauja su gydymo įstaiga tėtis G. D.. Raseinių Šaltinio progimnazija 2018-08-31 pateikė informaciją, kad nuo š.m. gegužės 3 d. E. D. lanko Raseinių Šaltinio progimnaziją. Berniukas be pateisinamos priežasties ugdomosios veiklos nepraleido. Ugdymuisi reikalingas priemones turėjo, į mokyklą ateidavo švarus, gerai nusiteikęs, išsimiegojęs, tinkamai pasiruošęs ugdymo procesui. Sūnaus pasiekimais, elgesiu domėjosi tik tėvas. Mama ugdymo įstaigoje nesilankė. Raseinių miesto seniūnija 2018-09-12 raštu pateikė informaciją apie tai, kad seniūnija nėra gavusi nusiskundimų dėl G. D. šeimos netinkamo elgesio, ydingo gyvenimo būdo, vaiko teisių pažeidimų. BĮ Raseinių socialinių paslaugų centras 2018-09-12 raštu pateikė informaciją, kurioje nurodoma, kad nėra gauta jokios neigiamos informacijos ar skundų dėl G. D. gyvenimo būdo ar nepakankamos sūnaus priežiūros. G. D. yra pakankamai savarankiškas ir įgalus spręsti iškilusias problemas, geba užtikrinti sūnaus E. D. saugią, sveiką ir ramią namų aplinką. Tėvas nestokoja tėvystės įgūdžių, geba tikslingai rūpintis, auklėti ir prižiūrėti sūnų. Tarnybos specialistė nekliudomai bendravo su E. D.. Berniukas pokalbio metu buvo linksmas, guvus, noriai bendravo, nuolat akcentavo, kad nori gyventi pas tėtį, nes mama geria, pas ją nėra taip švaru kaip pas tėtį, mama nedarydavo valgyti. Teigė, kad bijo, jog mama neatvažiuotų ir jo nepasiimtų su policija, nes kartą yra taip padariusi ir jis dabar, kai pamato policijos mašiną, pasislepia. Pasiteiravus, ar jam paskambina mama, ar jis mamai paskambina, ar jie susitinka, kai jis gyvena pas tėtį, E. pasakojo, kad jis su seneliais du kartus buvo nuvažiavęs pas mamą, jam mama paskambina, bet jis nenori su mama šnekėti, nes ji klausinėja kada grįš, o jis nenori pas ją gyventi, jam nepatinka, kad mama sako, kad atvažiuos jo pasiimti su policija, verkia.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, vaiko šiandien dėl savo sveikatos būklės V. B. negeba tinkamai vykdyti tinkamai savo kaip motinos pareigas sūnaus E. D. atžvilgiu bei tinkamai užtikrinti vaikui jo emocinius, psichologinius bei fizinius poreikius, vaiko interesus atitinkančią aplinką. Atsižvelgiant į tai, mano, kad šiuo metu vaiko E. D. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiau atitiktų jo interesus.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuota tinkamai. 2018-10-11 pateikė išvadą byloje, kurioje nurodyta, kad 2017-03-28 Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-762 V. B. dėl psichotropinių medžiagų vartojimo buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir šeimai pradėtos teikti socialinės paslaugos. 2018-04-26 Skyriuje buvo gauta informacija kad adresu (duomenys neskelbtini) neblaivi mama su šešiamečiu vaiku. Informacijai pasitvirtinus, buvo priimtas sprendimas paimti vaiką iš nesaugios jam aplinkos ir apgyvendinti jį BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre. Kitą dieną berniuką iš šio centro išsivežė jo tėtis G. D.. 2018-10-08 Skyriui prašant, BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre buvo organizuotas Atvejo vadybos posėdis dėl situacijos V. B. šeimoje bei jos galėjimo rūpintis savo sūnumi. Pasitarimo metu aptartos problemos šeimoje bei jų sprendinio galimybės, teikiama pagalba šeimai. Susirinkusių specialistų teigimu, po to, kai iš atsakovės buvo paimtas vaikas, ji pradėjo aktyviau bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, priimti jų teikiamą socialinę pagalbą, laikytis duotų rekomendacijų. Moteris lankėsi psichologo konsultacijose, konsultavosi su psichiatru, kreipėsi pagalbos į specialistus dėl alkoholio vartojimo, gydėsi dėl šios problemos. Socialinė darbuotoja dirbanti su šeima pagyrė V. B. ir nurodė, jog moteris stengiasi sau padėti ir daro žymius pokyčius, tačiau vis dar neturi oficialaus darbo. V. B. paaiškino, kad susirado darbą ir netrukus pradės dirbti oficialiai. Šiuo metu moteris išsilaiko iš pinigų gaunamų už buto nuomą, esančio Raseiniuose, priklausančio jai nuosavybės teise ir iš internetu prekiaujamų rūbų. Pati moteris nuo balandžio mėn. nebuvo nė karto nuvykusi į Raseinius pasimatyti su sūnumi, kaip ji pati nurodo, jog dėl konfliktiškų santykių su vaiko tėvu. Moteris labai išgyvena dėl to, kad sūnus liko Raseiniuose ir ji negali būti kartu su juo, tačiau pripažįsta, jog dėl jos sveikatos šiandien negali tinkamai pasirūpinti savo vaiku bei užtikrinti jam saugios aplinkos. Sutinka, kad šiuos metus vaikas mokytųsi Raseiniuose ir gyventų su tėčiu. Taip pat labai nori, kad jai būtų užtikrinamas pilnavertis bendravimas su sūnumi.

Gyvenimo ir buities sąlygos atsakovės namuose yra geros. Ji nuomojasi tvarkingą vieno kambario butą renovuotame name adresu, (duomenys neskelbtini). Įsiskolinimų už butą neturi. Bute padarytas remontas, yra visi reikalingi patogumai, baldai ir namų apyvokos daiktai. Vaikas turi savo žaidimų ir mokymosi erdvę. Namuose palaikoma švara, maisto trūkumo neužfiksuota.

Vadovaudamasis išdėstytu bei turima informacija, Skyrius mano, jog dėl savo sveikatos būklės, šiuo metu, atsakovė negebės tinkamai vykdyti savo kaip motinos pareigų sūnaus atžvilgiu bei tinkamai užtikrinti vaikui jo emocinius, psichologinius bei fizinius poreikius, vaiko interesus atitinkančią aplinką. Be to, manoma, jog šiuo metu vaikas yra jam saugesnėje aplinkoje šalia yra daugiau jį mylinčių žmonių bei tinkamai užtikrinančių jo poreikius (b. l. 56).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl šios atitikties sprendžiama, įvertinant kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį, vaiko norus ir kt. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Be to, pažymėtina, kad, sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str. 1-3 d. numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenims, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 str. 2 d. teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Pareiškus ieškinį dėl teisme vaiko nustatytos gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, turi būti įrodyta, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, teismų praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas.

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nagrinėjamoje byloje nepilnamečio vaiko tėvui pareiškus reikalavimą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-551-136/2013 nustatytos sūnaus gyvenamosios vietos su jo motina pakeitimo, ieškovas turi įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai), kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių turi būti keičiama nustatyta sūnaus gyvenamoji vieta.

Ieškovas G. D. kaip vieną iš esminių aplinkybių, atsiradusių po teismo sprendimo priėmimo, nurodo atsakovės V. B. piktnaudžiavimą alkoholiu, dėl ko atsakovės namuose vaikui tapo nesaugu.

Sprendžiant, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, būtina atsižvelgti ir į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.; individualizuoti vaiko interesus; negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2013).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas G. D. ir atsakovė V. B. yra nepilnamečio E. D. tėvai (b. l. 6). Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-551-136/2013 nepilnamečio E. D. gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. B., iš tėvo G. D. priteistas išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį nuo 2013 m. birželio 14 d. iki sūnaus pilnametystės (b. l. 7). 2018-05-05 G. D. sudarė vaiko priėmimo į priešmokyklinę ugdymo grupę (b. l. 8-9). E. D. nuo 2018 m. gegužės mėnesio mokosi Raseinių Šaltinio progimnazijoje (b. l. 12). Nuo 2018-08-10 G. D. dirba UAB (duomenys neskelbtini) autokrautuvo vairuotoju, jo mėnesio darbo užmokestis 603,00 Eur (b. l. 17). G. D. vardu registruota transporto priemonė Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). R. D. sutinka, kad jei priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), neterminuotai gyventų jos anūkas E. D. (b. l. 20). Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 114).

Bylos duomenys apie šalių gaunamas pajamas, turimą turtą ir kt., patvirtina, kad tiek ieškovas G. D., tiek atsakovė V. B. turi visas finansines galimybes tinkamai atlikti savo, kaip tėvo/motinos funkcijas. Įvertinus bylos šalių gyvenimo ir buities sąlygas taip pat nustatyta, kad tiek ieškovo, tiek ir atsakovės namuose yra sudarytos geros sąlygos jų nepilnamečiui vaikui E. D. augti bei vystytis, tačiau esamos sąlygos neapsprendžia reikalavimo pagrįstumo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o yra būtina vertinti visumą vaiko interesų.

Nors atsakovė V. B. teismo posėdžio metu teigė, kad ji gali užtikrinti saugią ir tinkamą aplinką vaikui augti ir vystytis, tačiau šiuos jos argumentus paneigia byloje esantys duomenys.

Byloje nustatyta, kad 2017-03-28 Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-762 V. B. dėl psichotropinių medžiagų vartojimo buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir šeimai pradėtos teikti socialinės paslaugos. 2018-04-26 Skyriuje buvo gauta informacija, jog adresu (duomenys neskelbtini) neblaivi mama su šešiamečiu vaiku. Informacijai pasitvirtinus buvo priimtas sprendimas paimti vaiką iš nesaugios jam aplinkos ir apgyvendinti jį BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre (b. l. 56, 58, 59). Iš BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pateiktų duomenų matyti, kad V. B. šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ir palaikymo paslaugos, kurių metu buvo nustatyta pagrindinės šeimos problemos – psichotropinių medžiagų vartojimas ir to nepripažinimas bei konfliktiški tarp skyrium gyvenančių vaiko tėvo ir motinos santykiai. 2017-11-20 gautas Raseinių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas pranešimas, kad tėvui G. D. lankant sūnų V. B. namuose buvo rasta netvarka, moteris vartojo alkoholį, buvo išgėrusi raminamųjų, todėl jis nusprendė sūnų parsivežti į Raseinius (b. l. 60-61). 2018-04-26 E. D. buvo paimtas iš V. B. namų ir laikinai apgyvendintas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre (b. l. 62). 2018-04-26 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-04-26, 18.20 val., buvo gautas pranešimas iš Klaipėdos PK, jog adresu (duomenys neskelbtini) neblaivi mama su šešiamečiu vaiku. Nuvykus minėtu adresu, namuose rasta mama V. B. ir jos sūnus E. D.. Mamai nustatytas 1,66 promilės neblaivumas, ji elgėsi neadekvačiai, bendravo neišlipdama iš lovos. Kadangi mama dėl savo neblaivumo negalėjo pasirūpinti vaiku, vaikui iškilusi reali grėsmė, buvo priimtas sprendimas vaiką laikinai apgyvendinti BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre (b. l. 62). 2018-04-30 paaiškinime V. B. nurodė, kad geranoriškai sutinka, kad jos sūnus E. D. gyventų su G. D. (b. l. 63). Iš 2018-10-08 BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro sudaryto pagalbos plano matyti V. B. šeimai matyti, kad V. B. diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, adaptacijos sutrikimai. Ji gydėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre, baigė „Minesotos“ programą, lankėsi pas psichologą, psichiatrą. Nuspręsta V. B. šeimai toliau tęsti socialinių įgūdžių ir palaikymo paslaugas (b. l. 64-66). 2018-08-08 Klaipėdos priklausomybių ligų centro pažyma patvirtina, kad V. B. stacionariniame skyriuje gydėsi nuo 2018-07-10 iki 2018-08-08, ji baigė „Minesotos“ modelio programos kursą (b. l. 90, 91). Byloje pateiktas 2018-03-12 ieškovo G. D. darytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, akivaizdžiai apsvaigusi atsakovė, didelė netvarka jos namuose (b. l. 81).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. spalio 11 d. išvadoje nurodė, kad šiuo metu dėl savo sveikatos būklės, atsakovė negebės tinkamai vykdyti savo kaip motinos pareigų sūnaus atžvilgiu bei tinkamai užtikrinti vaikui jo emocinius, psichologinius bei fizinius poreikius, vaiko interesus atitinkančią aplinką. Be to, manoma, jog šiuo metu vaikas yra jam saugesnėje aplinkoje šalia yra daugiau jį mylinčių žmonių bei tinkamai užtikrinančių jo poreikius (b. l. 56).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovė Rima Bardauskienė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad šiuo metu geriausiai vaiko interesus atitiktų E. D. gyvenamosios vietos nustatymas su jo tėvu G. D.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ne mažiau svarbi yra ir vaiko nuomonė. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui būtinai turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio nagrinėjimo metu nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. Pagal Konvencijos 12 straipsnio 2 dalį, vaiko pažiūros jį liečiančiu klausimu gali būti išsiaiškintos teisminio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą instituciją, nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka.

CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

Nagrinėjamu atveju nepilnamečio E. D. (šiuo metu vaikui yra 6 metai) nuomonė buvo išklausyta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone specialistės. 2018-09-18 pateiktoje išvadoje (b. l. 34-35) nurodoma, kad specialistė nekliudomai bendravo su E. D.. Berniukas pokalbio metu buvo linksmas, guvus, noriai bendravo, nuolat akcentavo, kad nori gyventi pas tėtį, nes mama geria, pas ją nėra taip švaru kaip pas tėtį, mama nedarydavo valgyti. Teigė, kad bijo, jog mama neatvažiuotų ir jo nepasiimtų su policija, nes kartą yra taip padariusi ir jis dabar kai pamato policijos mašiną pasislepia. Pasiteiravus, ar jam paskambina mama, ar jis mamai paskambina, ar jie susitinka, kai jis gyvena pas tėtį, E. pasakojo, kad jis su seneliais du kartus buvo nuvažiavęs pas mamą. Jam mama paskambina, bet jis nenori su mama šnekėti, nes ji klausinėja kada grįš, o jis nenori pas ją gyventi, jam nepatinka, kad mama sako, kad atvažiuos jo pasiimti su policija, verkia.

Iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nepilnametis E. D. iš esmės nuo pat gimimo visą laiką gyveno su motina V. B., todėl emocinis ryšys tarp jo ir motinos yra glaudus, tačiau akivaizdu, kad šiuo metu vaikas su mama jaučiasi nesaugiai. Ieškovas G. D. taip pat nebuvo nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir bendravimo su sūnumi, atsakovė posėdžio metu patvirtinu, kad ieškovas yra geras sūnui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad pats nepilnametis E. D. nurodė, kad norėtų gyventi ir su tėčiu, darytina išvada, kad su tėvu G. D. jį sieja stiprus emocinis ryšys, jis tėvu pasitiki, nes pastarajam skambindavo kai jam pasidarydavo liūdna, kai mama būdavo neblaivi. Svarbu ir tai, kad vaikas šiuo metu tėvo namuose jaučiasi saugesnis. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, jog atsakovė ne visada tinkamai rūpinosi savo nepilnamečiu sūnumi E. D.. Jos šeima 2017-03-28 dėl psichotropinių medžiagų vartojimo buvo įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir šeimai pradėtos teikti socialinės paslaugos. Iš kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir nors pati atsakovė šių problemų nepripažįsta. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad užfiksuotas alkoholio vartojimas buvo tik vienkartinis įvykis, tačiau šiuos parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas G. D. būtų piktnaudžiavęs tėvo valdžia ar ją panaudojęs priešingai nepilnamečio sūnaus interesams, ar turi kokių priklausomybių. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad G. D. darbdavio charakterizuojamas teigiamai kaip kruopštus, pareigingas darbuotojas (b. l. 75). Raseinių socialinių paslaugų centro duomenimis G. D. yra pakankamai savarankiškas ir geba spręsti iškilusias problemas ir užtikrina sūnui E. D. saugią, sveiką ir ramią aplinką Ieškovas nestokoja tėvystės įgūdžių, geba tikslingai rūpintis, auklėti ir prižiūrėti sūnų (b. l. 39-40). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tėvas domisi vaiko sveikata, bendrauja su mokyklos pedagogais (b. l .37, 38). Duomenų, kad ieškovo naujus teisės pažeidimus, nėra. Atsakovė teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad ieškovas tinkamai rūpinasi sūnumi ir dėl to jam pretenzijų neturi.

Įvertinus šalių gyvenamąją vietą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, siekį keisti gyvenimo būdą, kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, šalių elgesį, motyvaciją, teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenimas su ieškovu G. D. labiau atitinka vaiko interesus ir jiems neprieštarauja. Siekiant užtikrinti nepilnamečiui vaikui aplinkos stabilumą, saugumą, vengiant papildomo psichologinio vaiko traumavimo, ieškovo reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo tenkintinas, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, nustatyta Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-551-136/2013, keistina, ir nepilnamečio E. D. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu G. D. (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, CPK 178, 185 straipsniai). Teismas pažymi, kad CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms gali būti reiškiamas pakartotinis ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

Nepilnamečio E. D. gyvenamąją vietą nustačius su tėvu G. D., nustatytina vaiko bendravimo tvarka su motina V. B..

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ribotina atsakovės bendravimo su vaiku tvarka, todėl nustatytina maksimali atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka. Teismų praktikoje maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) suprantamas taip, kad, nustatant bendravimo tvarką, tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nustatyti tokią atsakovės V. B. bendravimo su sūnumi E. tvarką:

5.1. Kas antrą savaitgalį - nuo penktadienio nuo 18 vai. iki sekmadienio 18 val. sūnus E. D. bendrauja su motina V. B. su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi, atsižvelgiant į vaiko teises ir norus.

5.2. Kiekvienų metų Romos Katalikų Šv. Kalėdų antrą dieną ir Romos Katalikų Šv. Velykų antrą dieną nuo 12 val. iki 20 val. sūnus E. bendrauja su jo motina V. B. su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi.

5.3. Sūnaus E. D. gimtadienį t.y. (duomenys neskelbtini) švęsti kartu su jo motina lyginiais metais, su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi.

5.4. Kiekvienų metų moksleivių rudens ir pavasario atostogų metu sūnus E. D. praleidžia po 7 dienas iš eilės su jo motina V. B., šių susitikimų laiką iš anksto suderinus su manimi, su teise sūnų pasiimti su savimi visam 7 dienų laikotarpiui.

5.5. Kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu po 14 dienų iš eilės birželio mėnesį, 14 dienų iš eilės liepos mėnesį ir 14 dienų iš eilės rugpjūčio mėnesį (pagal šalių galimybes ir atsižvelgiant į vaiko norą), sūnus E. D. praleidžia su jo motina V. B..

5.6. Nustatyti, kad sūnaus E. D. motina V. B. visą kitą laiką turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi telefonu bei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgdamas į sūnaus dienos režimą bei užimtumą, vaiko interesus.

Atsakovė su tokia ieškovo siūloma bendravimo su sūnumi tvarka sutiko. Teismo vertinimu, tokia ieškovo siūloma atsakovės bendravimo su sūnumi tvarka yra artima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje maksimaliai bendravimo su vaiku tvarkai bei pakankama, siekiant atsakovei V. B. visapusiškai rūpintis sūnumi, dalyvauti jo auklėjimo, ugdymo procese. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais. Visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsižvelgiant į tai nustatytina ieškovo ieškinyje siūloma atsakovės V. B. bendravimo su sūnumi tvarka.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovas, su kuriuo gyvena nepilnametis sūnus, jį išlaiko vienas, nes atsakovė išlaikymo sūnui neteikia. Pasikeitus aplinkybėms, t. y. šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo iš atsakovės.

Ieškovas G. D. prašė iš atsakovės V. B. priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. D. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 190,00 Eur, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2018-05-01 iki vaiko pilnametystės. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo mėnesio pajamos yra 603,00 Eur (b. l. 17). Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna minimalų darbo užmokestį (b. l. 114), tačiau kaip pati teigė posėdžio metu, ji gauna papildomų pajamų iš prekybos drabužiais bei iš buto, esančio Raseinių mieste, nuomos, todėl jos mėnesio pajamo yra maždaug 700,00 Eur per mėnesį. Kitų išlaikytinių atsakovė neturi. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo prašoma išlaikymo suma, sūnaus išlaikymui ji gali skirti po 100,00 Eur per mėnesį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje 3K-3-16-706/2016 yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Atliktas byloje esančių ir teismo posėdžių metu išdėstytų aplinkybių, įrodymų, vertinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė gali savo nepilnamečiam sūnui teikti išlaikymą po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies. Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. 2-551-136/2013, keistinas, priteisiant nepilnamečiam vaikui E. D. išlaikymą iš atsakovės V. B. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2018-05-01 iki vaiko pilnametystės, ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant uzufrukto teisę ieškovui tvarkyti priteistą išlaikymą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Nagrinėjamoje byloje buvo pareikšti trys reikalavimai, du iš jų patenkinti visiškai, vienas iš dalies (ieškovas sūnaus išlaikymui prašė priteisti iš atsakovės po 190,00 Eur per mėnesį, teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies ir nepilnamečio išlaikymui priteisė 150,00 Eur per mėnesį), atsižvelgiant į tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui ir atsakovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad jis byloje patyrė 1050,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 128, 129). Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 600,00 Eur už teisinę pagalbą (b. l. 125). Byloje patenkinta 92,07 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų – atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovui priteistina 966,73 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovei – 47,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaito priešpriešines sumas, todėl ir iš atsakovės V. B. ieškovui G. D. priteisia 919,17 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (966,73 Eur – 47,56 Eur). Be to, iš atsakovės valstybei priteistinas 54,00 Eur žyminis mokestis (už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo) (150*12*3 proc.), nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas įstatymo pagrindu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje susidarė 15,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės V. B. (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-551-136/2013 nustatytą nepilnamečio vaiko E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina V. B. ir E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jo tėvu G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš V. B., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų, 00 ct), indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2018-05-01 iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nuo 2018-05-01 nutraukti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-551-136/2013 priteistą išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. D. išieškojimą iš G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1. Kas antrą savaitgalį - nuo penktadienio nuo 18 val. iki sekmadienio 18 val. sūnus E. D. bendrauja su motina V. B. su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi, atsižvelgiant į vaiko teises ir norus.

2. Kiekvienų metų Romos Katalikų Šv. Kalėdų antrą dieną ir Romos Katalikų Šv. Velykų antrą dieną nuo 12 val. iki 20 val. sūnus E. bendrauja su jo motina V. B. su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi.

3. Sūnaus E. D. gimtadienį t.y. (duomenys neskelbtini) švęsti kartu su jo motina lyginiais metais, su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi.

4. Kiekvienų metų moksleivių rudens ir pavasario atostogų metu sūnus E. D. praleidžia po 7 dienas iš eilės su jo motina V. B., šių susitikimų laiką iš anksto suderinus su G. D., su teise sūnų pasiimti su savimi visam 7 dienų laikotarpiui.

5. Kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu po 14 dienų iš eilės birželio mėnesį, 14 dienų iš eilės liepos mėnesį ir 14 dienų iš eilės rugpjūčio mėnesį (pagal šalių galimybes ir atsižvelgiant į vaiko norą), sūnus E. D. praleidžia su jo motina V. B..

6. Nustatyti, kad sūnaus E. D. motina V. B. visą kitą laiką turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi telefonu bei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgdamas į sūnaus dienos režimą bei užimtumą, vaiko interesus.

Likusi patikslinto ieškinio dalis atmetama.

2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti nepilnamečio vaiko E. D. laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu G. D. – palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 919,17 Eur (devynis šimtus devyniolika eurų, 17 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis eurus, 00 ct) žyminio mokesčio ir 15,40 Eur (penkiolika eurų, 40 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.