Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-09-19 · Civilinė byla Nr. 2A-571-440/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-04-16Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-09-19Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-19
Bylos Nr.
2A-571-440/2014
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00241-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laisvė Aleknavičienė, Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė (pran.)
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 4.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-571-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00241-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 44.2.1;44.2.2;44.2.3; 4.2.4; 44.2.4.1; 44.2.4.2;44.5.2.5;99.3; 114.4; 121.14; 121.21; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Egidijaus Mockevičiaus, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, išnagrinėjo ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-90-650/2014 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje Šiaulių apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. V. pareiškė prašymą priteisti iš Lietuvos Respublikos 2000,00 Lt turtinei žalai atlyginti, 250000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti bei patirtas bylinėjimosi išlaidas, motyvuodamas tuo, kad 2009-03-13 Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau LR BK) 182 straipsnio 2 dalį dėl VSDFV Pakruojo skyriaus 2009-03-10 pareiškimo Nr. (4.40)S-1512. 2009-10-06 ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų numatytų LR BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje padarymo. 2009-11-18 Pakruojo rajono policijos komisariatas ginklo ir Šaudmenų paėmimo aktu paėmė iš ieškovo šautuvą IŽ-27EM 12x76/12x76 082751711 2008 su šautuvo dėklu, 3 vnt. 12 kal. šovinių su kulkomis, 6 vnt. 12 kal. 6,1 mm, 3 vnt 12 kal. 8,13 ir 4 vnt. 8.4 mm 12 kal. šovinių. 2011-06-17 Pakruojo rajono apylinkės prokuratūra nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-032-09 dalyje įtariamųjų M. M., E. B., A. V. atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamų veikų numatytų LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje padarymo. 2011-07-07 ieškovui grąžintas ginklas ir šaudmenys. 2011-08-23 Pakruojo rajono policijos komisariate ieškovui ir ieškovo advokatei J. G., atstovaujančiai ieškovą pagal 2009-12-02 orderį, nedalyvaujant buvo surašytas protokolas dėl gynėjo atsisakymo ir įtariamojo papildomos apklausos protokolas, 2011-09-15 surašytas paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolas. 2012-05-07 Kelmės rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-322/2012 nuosprendžiu ieškovą pripažino kaltu pagal LR BK 223 straipsnį. Byla išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi 2012-12-04. Nurodė, kad bylos procesas truko nuo 2009-03-13 iki 2012-12-04, t.y. beveik keturis metus laiko ir toks laikas nėra trumpiausias. Dėl pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, o tokie veiksmai truko ilgą laiką, todėl jam buvo padaryta 40 000,00 Lt neturtinė žala. Dėl to, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta ieškovo teisė į gynybą, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, o tokie veiksmai truko ilgą laiką, todėl jam buvo padaryta 50000,00 Lt neturtinė žala. Dėl to, jog ieškovas neteisingai buvo įtariamas nusikalstamų veikų numatytų LR BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje padarymu patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, netikrumo jausmą, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, o tokie veiksmai truko ilgą laiką, todėl jam buvo padaryta 80000,00 Lt neturtinė žala. Dėl to, jog buvo nepagrįstai paimtas ginklas ir šaudmenys, ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, neteko pragyvenimo ir maisto šaltinio, todėl jam buvo padaryta 80000,00 Lt neturtinė žala. Ieškovas 2000,00 Lt kelionės išlaidų patyrė dėl nepagrįstų kaltinimų, pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo, dėl ginklo ir šaudmenų atsiėmimo vyko pas atsakovo atstovus, vyko į įvairias teisėsaugos institucijas Pakruojyje, Šiauliuose, Kelmėje savo turėtu automobiliu, kuro sąnaudos buvo įvairios, priklausomai nuo nuvažiuotų atstumų, dokumentų, pateisinančias šias išlaidas nurodė neturintis, nes degalų pirkimo kvitų neišsaugojo.

Atsakovę atstovaujantis Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau LR BPK ) 172 straipsnį ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, turi teisę atlikti visus LR BPK numatytus veiksmus, išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas. Pagal LR BPK 178 straipsnį ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali taikyti procesines prievartos priemones ir atlikti kitus LR BPK numatytus veiksmus. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos, kuris įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką. 2009-10-06 ieškovui pareiškus įtarimą, mano, kad pagrįstai 2009-11-18 Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnas ginklo ir šaudmenų paėmimo aktu paėmė iš ieškovo šautuvą ir šovinius. Ieškovas nustatyta tvarka neskundė veiksmų dėl šautuvo ir šaudmenų poėmio. Pagal LR CK 6.272 straipsnį teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, jeigu taikant procesinės prievartos priemones buvo įvykdyti neteisėti veiksmai. Atsakovo nuomone ieškovo atžvilgiu taikomos procesinės priemonės buvo teisėtos, ikiteisminis tyrimas atliktas pagal įstatymą.

Atsiliepimas

Atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad šios kategorijos bylose turėtų būti vadovaujamasi nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai. Be to teismų praktikoje yra susiklosčiusi nuomonė, kad išteisinamasis teismo nuosprendis arba bylos nutraukimas savaime nepreziumuoja viso baudžiamojo proceso neteisėtumo. Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje išskiriami pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos yra vertinama, ar byla išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiko terminą: konkrečios bylos sudėtingumas, pareiškėjo veikla ir elgesys bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, taip pat valdžios institucijų elgesys ir iniciatyva tiriant bylą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad ieškovo baudžiamoji byla nagrinėjama visose instancijose, negalima sutikti su tuo, kad procesas viršijo įmanomai trumpiausią laiką Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme. Ieškovas nenurodė jokių nepateisinamų laikotarpių, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminės institucijos neveikė aktyviai. Procesinių veiksmų skaičius negali pagrįsti ieškovo patirtų realių turtinių išlaidų, todėl reikalavimas dėl turtinės žalos turėtų būti atmestas. Ieškovo išsakyti teiginiai dėl jam padarytos pareigūnų veiksmais neturtinės žalos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes ieškovas nepateikė jokių neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų. Kadangi neteisėtų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu ieškovo atžvilgiu atlikta nebuvo, reikalavimas atlyginti neturtinės žalos turėtų būti atmestas.

Šalies argumentai

Atsakovę atstovaujančios Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros įgaliota Šiaulių apygardos prokuratūra su ieškiniu nesutiko, prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nes ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad baudžiamojo proceso pasėkoje patyrė negatyvias pasekmes. Neįrodyti neteisėti ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, prokuroro veiksmai, priežastinis ryšis tarp veiksmų ir žalos, todėl nėra pagrindo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Taip pat ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad būtent baudžiamojo proceso pasėkoje jis patyrė kokias tai negatyvias neturtines pasekmes. Ieškovas tik nurodo, kad dėl policijos ir prokuratūros veiksmų dėl be pagrindo pradėto ikiteisminio tyrimo ir vykdyto baudžiamojo persekiojimo, dėl per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės ir dėl nepagrįsto ginklo ir šaudmenų paėmimo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, netikrumo jausmą, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, dėl ginklo iš šaudmenų paėmimo neteko pragyvenimo ir maisto šaltinio, tačiau nė vienam šiam faktui patvirtinti jis nepateikė jokių duomenų, todėl šie argumentai yra visiškai nepagrįsti.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje - Šiaulių apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas ( toliau Šiaulių apskrities VPK ) su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnai ieškovo teisę į jam išduotų ginklų bei šaudmenų disponavimą buvo apriboję nuo 2009 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. liepos 7 d. Pažymėjo, kad Šiaulių apskrities VPK pareigūnai ieškovo ginklą ir šaudmenis paėmė, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsižvelgiant į ieškovui pareikštą įtarimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-9-032-09. Šiuo atveju policijos komisariato pareigūnų veika paimant ginklą bei šaudmenis iš ieškovo, buvo atlikta veikiant pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo suteiktus įgaliojimus, o ne LR BPK nustatyta tvarka. Tai yra sprendimas paimti ginklus ir šaudmenis priimtas viešojo administravimo subjektui veikiant viešojo administravimo srityje, todėl pareiškėjo keliamas ieškininis reikalavimas dėl paimto ginklo ir šaudmenų priskiriamas prie reikalavimų dėl žalos atlyginimo kategorijai, kuriuos nagrinėja administraciniai teismai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - LR ABTĮ) 15 straipsniu ir LR CK 6.271 straipsniu. Trečiojo asmens nuomone, ieškovas savo ieškinio reikalavimui dėl neturtinės žalos, atsiradusios iš policijos pareigūnų veiksmų paimant ginklą ir šaudmenis, remiasi netinkama materialine teises norma ir kreipiasi ne į tą teismą. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis LR CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu civilinė byla dalyje dėl ieškinio reikalavimo priteisti 80 000,00 Lt neturtinę žalą dėl nuo 2009 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. liepos 7 d. paimto ginklo ir šaudmenų, turėtų būti nutraukta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-032-09 buvo pradėtas 2009 m. kovo 13 d. pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pakruojo skyriaus pareiškimą. Pareiškimas buvo pateiktas atlikus A. V. ūkininko ūkio dokumentų patikrinimą, todėl pareiškime nurodytų aplinkybių nebuvo pagrindo vertinti kaip akivaizdžiai neteisingų (LR BPK 168 straipsnio 2 dalis), ir buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo veiksmų atitikties baudžiamiesiems įstatymams. Baudžiamosios bylos duomenimis A. V. 2009 m. spalio 6 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Jokia kardomoji priemonė jam paskirta nebuvo, todėl tuo aspektu negali būti nagrinėjamas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš valstybės, nes pranešimas apie įtarimą nepriskiriamas prie procesinių prievartos priemonių, kurios reglamentuotos LR BPK III dalyje. 2011 m. birželio 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje A. V. atžvilgiu dėl LR BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. V. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo bei pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 straipsnyje, padarymo. 2011 m. rugpjūčio 22 d. A. V. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 straipsnyje, padarymo. Byla su kaltinamuoju aktu 2011 m. rugpjūčio 26 d. išsiųsta į teismą ir 2012 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 223 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams. Teismas nustatęs ir įvertinęs faktines aplinkybes padarė išvadą, kad ieškovas atliktu ikiteisminiu tyrimu byloje Nr. 40-9-032-09, kuri išnagrinėta Kelmės rajono apylinkės teismo nebuvo nepagrįstai nuteistas, atliekamo ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo taikytas sulaikymas, suėmimas, jokia kita procesinės prievartos priemonė, iš esmės apribojanti jo teises į laisvą judėjimą, darbinę veiklą, disponavimą turimu turtu ir piniginėmis lėšomis, t.y. nenustatytas nė vienas iš numatytų pagrindų atsirasti valstybės pareigai atlyginti žalą ieškovui. Teismas vertino, kad ieškovas ieškinį grindžia iš esmės ne nepagrįstu nuteisimu, kokių nors procesinių prievartos priemonių taikymu toje baudžiamojoje byloje, bet nurodo visai kitų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teisėjų veiksmų neteisėtumą, susijusių su jo teisės į gynybą pažeidimu, neteisėtu paties ikiteisminio tyrimo pradėjimu, pranešimų apie įtarimą nepagrįstą reiškimą bei atsisakymu tenkinti jo skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal LR BPK 215 straipsnį, aplinkybėmis, kad ikiteisminis tyrimas vilkintas, o vėliau dalyje buvo nutrauktas. Ieškovas nurodo, kad nors neturi jokių rašytinių duomenų, tačiau 2000,00 Lt turtinę žalą jis patyrė dėl to, kad daugybę kartų buvo priverstas važinėti savo turimu automobiliu į įvairias teisėsaugos institucijas, o neturtinė žala atsirado dėl to, kad dėl pareigūnų veiksmų, pažeistos ieškovo teisės į gynybą, pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Tačiau tokie argumentai ir nurodytos aplinkybės dėl žalos atsiradimo, kurios nėra grindžiamos jokiais rašytiniais duomenimis apie ieškovo pinigines išlaidas, turėtą automobilį, automobilio kuro sąnaudas, kilometražą, bei patirtus dvasinius išgyvenimus, psichinės ir fizinės sveikatos sutrikdymą, reputacijos pablogėjimą, teismo vertinimu savaime nesuponuoja valstybei žalos atlyginimo pagal LR CK 6.272 straipsnio 1 dalį pagrindų. Teismas padarė išvadą, kad ikiteisminis tyrimas atliktas ir baudžiamoji byla išnagrinėta teismuose per palyginti optimalų laiką, kiek tai leido bylos sudėtingumas, esant keliems įtariamiesiems bei didelės apimties tyrimo objektų ( A. V. ūkininko ūkio finansinės veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentų analizės) prasme, įtariamųjų teiktų ir nagrinėtų skundų ikiteisminiame tyrime eiga, todėl vertino, kad taikytos kelios byloje procesinės prievartos priemonės (2009-04-06 daiktų, dokumentų poėmis, 2010-08-10 krata, siekiant paimti ūkio finansinės veiklos tyrimui reikalingus dokumentus), ieškovo atžvilgiu buvo proporcingos, tuo ikiteisminis tyrimas iš esmės nebuvo vilkinamas. Be to aplinkybė, kad 2011-06-17 nutarimu prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą dalyje įtariamųjų M. M., E. B., A. V. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje padarymo, taip pat neleidžia daryti išvados, kad ikiteisminio tyrimo procesas ieškovo atžvilgiu buvo užbaigtas galutinai ir reabilituojančiais pagrindais, nes prokuroras tuo pačiu nutarimu konstatavo, kad dėl nustatytų įvairių finansinių pažeidimų A. V. ūkyje, pradėtinas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 straipsnio požymių. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo pripažinti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista ieškovo teisė į gynybą, nes baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis tokių aplinkybių ir argumentų dėl jo teisių suvaržymo ieškovas nenurodė nei apeliaciniame, nei kasaciniame skunduose dėl priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Be to 2009-10-06 teikiant pranešimą apie įtarimą A. V., jis atsisakė turėti gynėją. Nė viename procesiniame veiksme, į kurį ieškovas, kaip įtariamasis, buvo kviečiamas dalyvauti 2011 metais nebuvo teikiami ieškovo prašymai, kad jį atstovauja būtent advokatė J. G., byloje pateikusi 2009-12-02 orderį, ir kad be jos dalyvavimo negalima atlikti tų procesinių veiksmų. Teismas atsižvelgė į byloje esančius kitus rašytinius duomenis – 2011-09-26 prokuroro lydraštyje nurodytą informaciją apie įtariamojo A. V. atsisakymą nuo gynėjo paslaugų, siunčiant nagrinėti baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, 2011-11-07 Kelmės rajono apylinkės teismo pranešimą ieškovui dėl teisės į gynybą išaiškinimo, taip pat į paties ieškovo argumentus teismui 2011-11-24 teisiamajame posėdyje, kad gynėjas jam reikalingas ir jis norėtų, kad būtų paskirtas kitas advokatas. Teismas atmesdamas ieškovo ieškinį valstybei dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismų neteisėtų veiksmų, vertindamas jį kaip nepagrįstą ir neįrodytą, atsižvelgė ir į tai, kad ieškovo baudžiamoji byla peržiūrėta visose galimose teisminėse instancijose, kad 2013-09-12 Šiaulių apygardos teismas, atmesdamas A. V. apeliacinį skundą dėl 2012 m. gegužės 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžio ir jo pripažinimo kaltu pagal LR BK 223 straipsnį nenustatė jokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-02-26 nutartyje, atmesdamas ieškovo kasacinį skundą teismas taip pat konstatavo, kad iš A. V. ūkio dokumentai paimti laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų ir tai tinkamai užfiksuota procesiniuose dokumentuose. Teismas atmesdamas ieškovo reikalavimą dalyje dėl 80000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo, dėl 2009-11-18 Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnų paimto iš ieškovo ginklo ir šaudmenų, nurodė, kad toks reikalavimas byloje reiškiamas nepagrįstai. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnai buvo apriboję ieškovo teisę į jam išduoto ginklo bei šaudmenų disponavimą nuo 2009 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. liepos 7 d. ne ikiteisminio tyrimo byloje, atliekant kurią nors procesinę prievartos priemonę, bet atitinkamam licencijavimo poskyrio pareigūnui priimant sprendimą dėl ginklo, šaudmenų ir leidimo laikyti ginklą paėmimo iš ieškovo, kaip fizinio asmens. Teismas vertino, kad policijos komisariato pareigūnų veiksmai paimant ginklą bei šaudmenis iš ieškovo, buvo atlikti pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo suteiktus įgaliojimus, o ne baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Teismas padarė išvadą, kad sprendimas paimti ginklus ir šaudmenis priimtas viešojo administravimo subjektui veikiant viešojo administravimo srityje, todėl ieškovo keliamas ieškinio reikalavimas dėl paimto ginklo ir šaudmenų priskiriamas prie reikalavimų dėl žalos atlyginimo kategorijai, kuriuos nagrinėja administraciniai teismai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsniu ir LR CK 6.271 straipsniu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimą ir priteisti iš Lietuvos Respublikos 2000,00 Lt turtinei žalai atlyginti, 250 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Bylos procesas truko nuo 2009-03-13 iki 2012-12-04, t.y. beveik keturis metus laiko ir toks laikas nėra trumpiausias.

2.Nuo 2009-10-06 iki 2011-06-17 neteisingai buvo įtariamas nusikalstamų veikų numatytų LR BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje padarymu.

3.Nuo 2009-11-18 iki 2011-07-07 iš jo buvo nepagrįstai paimtas ginklas ir šaudmenys.

4.Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta jo teisė į gynybą. Pareigą užtikrinti gynėjo dalyvavimą procese turėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas.

5.Dėl pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, o tokie veiksmai truko ilgą laiką todėl jam buvo padaryta 40000,00 Lt neturtinė žala. Jog pernelyg ilgai buvo nagrinėjama byla akivaizdžiausiai parodo laiko tarpas tarp nutarimo skirti kratai ir atliktos kratos, tačiau apie tai pirmosios instancijos teismas išvis nutylėjo, nors apie tai buvo aštriai pasisakyta pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą. Laiko jog teismas tyčia nutylėjo atsakovui nepalankias aplinkybes ir taip pažeidė teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Dėl to jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta jo teisė į gynybą patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją pažeminimą pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, o tokie veiksmai truko ilgą laiką, todėl jam buvo padaryta 50000,00 Lt neturtinė žala. Dėl to jog neteisingai buvo įtariamas nusikalstamų veikų numatytų LR BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje padarymu patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, netikrumo jausmą dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją pažeminimą pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, o tokie veiksmai truko ilgą laiką todėl jam buvo padaryta 80000,00 Lt neturtinė žala.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Šiaulių apygardos prokuratūra prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-032-09 buvo pradėtas 2009 m. kovo 13 d. pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pakruojo skyriaus pareiškimą, atlikus A. V. ūkininko ūkio dokumentų patikrinimą, todėl pareiškime nurodytų aplinkybių nebuvo pagrindo vertinti kaip akivaizdžiai neteisingų. Šiaulių apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir vykdytas teisėtai. Ieškovui viso proceso metu nebuvo taikytos jokios prievartos (kardomosios ar kitos) priemonės. Ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Pripažintina ir tai, kad įtakos jo trukmei turėjo ir paties ieškovo elgesys. Ieškovas du kartus 2010 m. rugpjūčio 30 d. ir 2010 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją su skundais dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, kurie buvo atmesti, kiekvieną kartą reiškė nušalinimus jo skundus nagrinėjantiems teisėjams. Ieškovas išnaudojo visas galimybes apskųsti teismų nutartis. Pažymėtina, kad ir kiti ieškovo veiksmai (neveikimas), - dokumentų nepateikimas, niekuo nepagrįstas atsisakymas pasirašyti procesinius dokumentus, atsisakymas duoti parodymus, nerodo jo paties kuo operatyvesnio proceso siekio.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad baudžiamoji byla tirta ikiteisminio tyrimo institucijose ir išnagrinėta teismuose per palyginti optimalų laiką.

3. LR BPK 51 straipsnis numato kada gynėjo dalyvimas būtinas. A. V. nepriskirtinas nei vienai LR BPK 51 straipsnyje nurodytų asmenų kategorijai. Nors baudžiamojoje byloje buvo pateiktas advokatės J. G. 2009-12-02 orderis, tačiau nei viename procesiniame veiksme 2011 metais, nagrinėjant ieškovo skundus ikiteisminio tyrimo teisėjui, baigiant ikiteisminį tyrimą, ieškovas nepateikė prašymų, kad jį atstovautų advokatė J. G.. Teismas pagrįstai nepripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pažeista ieškovo teisė į gynybą.

4. Iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17, 18, 40, 41 straipsnių dispozicijų matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, ir kada iš asmens ginklai ir šaudmenys paimami. Reikalavimas panaikinti leidimą, paimti ginklus ir šaudmenis, yra išreikštas imperatyvia forma, t. y. nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimą, nei apibrėžta įstatymu.

5. A. V. apeliaciniame skunde nenurodė, kokias materialines ar procesines teisės normas pažeidė teismas atmesdamas jo ieškinį. Skunde yra nurodomos tos pačios aplinkybės ir motyvai kaip ir ieškinyje. Ieškovo nesutikimas su ne jo naudai priimtu sprendimu savaime nereiškia, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti Šiaulių apylinkės teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta per optimalų laiką, atsižvelgė į tai, kad byloje buvo daugiau įtariamųjų, didelė bylos apimtis, reikalinga buvo ūkininko ūkio finansinės veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentų analizė, o taikytos kelios byloje procesinės prievartos priemonės (daiktų, dokumentų poėmis, krata) buvo proporcingos bei ikiteisminis tyrimas nebuvo vilkinamas.

2. 2009-10-06 teikiant pranešimą apie įtarimą A. V., jis atsisakė turėti gynėją bei nė viename procesiniame veiksme, į kurį jis buvo kviečiamas dalyvauti 2011 metais, nebuvo teikiami jo prašymai, kad be advokatės J. G., byloje pateikusios 2009-12-02 orderį, dalyvavimo negalima atlikti tų procesinių veiksmų. Pažymėtina, kad jis atsisakė nuo gynėjo paslaugų ir siunčiant nagrinėti baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu į teismą, o Kelmės rajono apylinkės teismas informavo A. V. dėl teisės į gynybą. A. V. motyvai, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą nepagrįsti.

3. A. V. teiginiai dėl patirtos 2000,00 Lt turtinės žalos nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodomais. Be to, ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nesąlygoja, kad tyrimas buvo nepagrįstas ir neteisėtas. Minėtoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad A. V. atliko LR BK 223 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką bei buvo nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams.

Šalies argumentai

4. Teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, kuris buvo grindžiamas, kad neteisėtai buvo paimtas ginklas. Ginklas iš A. V. buvo paimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, bei to paties įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kuriame įtvirtinta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Todėl policijos pareigūnų veiksmai paimant ginklą bei šaudmenis buvo atlikti teisėtai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Šiaulių apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti Šiaulių apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Teismas nustatė visas esmines bylos aplinkybes, ištyrė visus duomenis, padarė teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą dėl be pagrindo pradėto ikiteisminio tyrimo, dėl per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, teisės į gynybą pažeidimo, nepagrįsto ginklo ir šaudmenų paėmimo.

Pagal LR BPK 44 straipsnio 5 dalį kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką.

LR CK 6.272 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (LR CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (LR CK 6.248 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad teisė į žalos atlyginimą asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Tačiau, ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo LR CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Valstybės civilinės atsakomybės požiūriu ikiteisminio tyrimo nutraukimas ne visais atvejais yra pagrindas pripažinti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; kokiu pagrindu nutrauktas ikiteisminis tyrimas; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja LR BPK IV dalis, kurios 166 straipsnyje 1 dalyje yra nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas, gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Pagal LR BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatą (iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusi redakcija) prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais - ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi baudžiamąjį procesą ir konkrečiai ikiteisminį tyrimą reglamentuojančios normos ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir/ar prokurorus įpareigoja pradėti ikiteisminį tyrimą, gavus duomenų apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai šie duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba iš tų duomenų iš karto yra aišku, kad tokia veika neturi nusikalstamos veikos požymių. A. V. 2009 m. spalio 6 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio dalyje, padarymo. 2011 m. birželio 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje A. V. atžvilgiu dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. V. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo bei pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnyje, padarymo. 2011 m. rugpjūčio 22 d. A. V. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnyje, padarymo. Byla su kaltinamuoju aktu 2011 m. rugpjūčio 26 d. išsiųsta į teismą ir 2012 m. gegužės 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuospredžiu A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą 223 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams.

Apeliantas skunde nurodė, kad bylos procesas truko beveik keturis metus laiko ir toks laikas nėra trumpiausias. Nuo 2009-10-06 iki 2011-06-17 neteisingai buvo įtariamas nusikalstamų veikų numatytų LR BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje padarymu. Dėl pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo patyrė neturtinę žalą. Nesutinka su teismo išvadomis, nurodo, jog tai, kad pernelyg ilgai buvo nagrinėjama byla akivaizdžiausiai parodo laiko tarpas tarp nutarimo skirti kratai ir atliktos kratos, tačiau apie tai pirmosios instancijos teismas išvis nutylėjo, nors apie tai buvo aštriai pasisakyta pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą. Laiko jog teismas tyčia nutylėjo atsakovui nepalankias aplinkybes ir taip pažeidė teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

Apeliantas ieškinyje, apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, nenurodė dėl kurių konkrečiai procesinių dokumentų ir kuria data priimtų pasisako. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 1-11-322/2012 matyti, kad 2009-10-19 Pakruojo rajono apylinkės teismas priėmė nutartį dėl kratos atlikimo ( 1 tomas b.l. 115). Krata atlikta ir kratos protokolas surašytas 2010-08-10 ( 1 tomas b.l. 117). Iš 2012-05-07 priimto nuosprendžio turinio nėra duomenų, kad būtų galima spręsti, kad buvo keliamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo konkrečių veiksmų atliekant kratą neteisėtumo, t.y., kad krata atlikta praėjus ilgesniam laikui po teismo nutarties atlikti kratą priėmimo ( 3 tomas b.l. 190-193), ar kad šis klauimas būtų keliamas apeliaciniame skunde (3 tomas b.l. 198). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje A. V. nedalyvavo (3 tomas b.l. 209). A. V. kasaciniame skunde taip pat nenurodė aplinkybių, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, kad priėmus nutartį atlikti kratą, krata buvo atlikta po kelių mėnesių, kokios tai turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo eigai, ar kita ( 3 tomas b.l. 3). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013-02-26 priimdamas nutartį ( Nr. 2K-134/2013) nenustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, kad nepagrįstai ilgai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, o dėl kitų aplinkybių nurodė, kad ( 3 tomas b.l. 17-21). Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netyrė,neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų trukmę, kitas aplinkybes, ar kad tyčia nutylėjo atsakovui nepalankias aplinkybes, ir kad taip pažeidė teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos vertinimu pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino visas aplinkybes turinčias reikšmės bylos nagrinėjimui, todėl apelianto argumentai nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nustatė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-032-09 buvo pradėtas 2009-03-13 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pakruojo skyriaus pareiškimą, atlikus A. V. ūkininko ūkio dokumentų patikrinimą, todėl pareiškime nurodytų aplinkybių nebuvo pagrindo vertinti kaip akivaizdžiai neteisingų (LR BPK 168 straipsnio 2 dalis), ir buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo veiksmų atitikties baudžiamiesiems įstatymams. Baudžiamosios bylos duomenimis A. V. 2009 m. spalio 6 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jokia kardomoji priemonė jam paskirta nebuvo, todėl tuo aspektu negali būti nagrinėjamas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš valstybės, nes pranešimas apie įtarimą nepriskiriamas prie procesinių prievartos priemonių, kurios reglamentuotos LR BPK III dalyje. 2011 m. birželio 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje A. V. atžvilgiu dėl LR BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. V. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo bei pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 straipsnyje, padarymo. 2011 m. rugpjūčio 22 d. A. V. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 straipsnyje, padarymo. Byla su kaltinamuoju aktu 2011 m. rugpjūčio 26 d. išsiųsta į teismą ir 2012 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 223 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams. Teismas nustatęs ir įvertinęs faktines aplinkybes padarė išvadą, kad ieškovas atliktu ikiteisminiu tyrimu byloje Nr. 40-9-032-09, kuri išnagrinėta Kelmės rajono apylinkės teismo nebuvo nepagrįstai nuteistas, atliekamo ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo taikytas sulaikymas, suėmimas, jokia kita procesinės prievartos priemonė, iš esmės apribojanti jo teises į laisvą judėjimą, darbinę veiklą, disponavimą turimu turtu ir piniginėmis lėšomis, t.y. nenustatytas nė vienas iš numatytų pagrindų atsirasti valstybės pareigai atlyginti žalą ieškovui. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su teismo išvadomis.

Teismas vertino, kad ikiteisminis tyrimas atliktas ir baudžiamoji byla išnagrinėta teismuose per palyginti optimalų laiką, kiek tai leido bylos sudėtingumas, esant keliems įtariamiesiems bei didelės apimties tyrimo objektų ( A. V. ūkininko ūkio finansinės veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentų analizės) prasme, įtariamųjų teiktų ir nagrinėtų skundų ikiteisminiame tyrime eiga, todėl vertino, kad taikytos kelios byloje procesinės prievartos priemonės (2009-04-06 daiktų, dokumentų poėmis, 2010-08-10 krata, siekiant paimti ūkio finansinės veiklos tyrimui reikalingus dokumentus), ieškovo atžvilgiu buvo proporcingos, tuo ikiteisminis tyrimas iš esmės nebuvo vilkinamas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais bei Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Šiaulių apygardos prokuratūros atsiliepime į apeliacinį skundą argumentais, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-032-09 buvo pradėtas atlikus A. V. ūkininko ūkio dokumentų patikrinimą, todėl pareiškime nurodytų aplinkybių nebuvo pagrindo vertinti kaip akivaizdžiai neteisingų. Ieškovui viso proceso metu nebuvo taikytos jokios prievartos (kardomosios ar kitos) priemonės. Ikiteisminis tyrimas užsitęsė ir dėl paties ieškovo elgesio. Ieškovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją su skundais dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, kurie buvo atmesti, kiekvieną kartą reiškė nušalinimus jo skundus nagrinėjantiems teisėjams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors tyrimas baudžiamojoje byloje truko 4 metus, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, paties ieškovo elgesį, baudžiamoji byla išnagrinėta per palyginti optimalų laiką. Baudžiamosios bylos duomenimis ieškovas naudojosi jam suteikta teise skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, reikšti nušalinimus, skųsti teismų priimtas nutartis, sprendimus, kas taip pat įtakojo įkiteisminio tyrimo atlikimo bei bylos nagrinėjimo trukmę.

Apeliantas skunde nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta jo teisė į gynybą. Pareigą užtikrinti gynėjo dalyvavimą procese turėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas. Vadovaujantis LR BPK 50 straipsniu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Įtariamasis ir kaltinamasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją. Jei įtariamasis ar kaltinamasis prašo užtikrinti gynėjo dalyvavimą ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal baudžiamojo proceso 51 straipsnį ar privalomas kitais įstatymų numatytais atvejais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas išaiškina įtariamajam ar kaltinamajam teisės į valstybės garantuojamą teisine pagalbą įgyvendinimo tvarką. Pagal LR BPK 51 straipsnį gynėjo dainavimas būtinas: 1) nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis; 2) nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas; 3) nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas; 4) kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją; 5) nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos; 6) baudžiamojo proceso kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant; 7) tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas; 8) kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį; 9) nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka. Baudžiamosios bylos duomenimis A. V. nepriskirtinas nei vienai LR BPK 51 straipsnyje nurodytų asmenų kategorijai. Nors baudžiamojoje byloje buvo pateiktas advokatės J. G. 2009-12-02 orderis, tačiau nei viename procesiniame veiksme 2011 metais, nagrinėjant ieškovo skundus ikiteisminio tyrimo teisėjui, baigiant ikiteisminį tyrimą, ieškovas nepateikė prašymų, kad jį atstovautų advokatė J. G., kad jis nesutinka, kad būtų atliekami kokie tai ikiteisminio tyrimo veiksmai tik dalyvaujant advokatei.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neturi pagrindo pripažinti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista ieškovo teisė į gynybą, nes baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis tokių aplinkybių ir argumentų dėl jo teisių suvaržymo ieškovas nenurodė nei apeliaciniame, nei kasaciniame skunduose dėl priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Be to 2009-10-06 teikiant pranešimą apie įtarimą A. V., jis atsisakė turėti gynėją. Nė viename procesiniame veiksme, į kurį ieškovas, kaip įtariamasis, buvo kviečiamas dalyvauti 2011 metais nebuvo teikiami ieškovo prašymai, kad jį atstovauja būtent advokatė J. G., byloje pateikusi 2009-12-02 orderį, ir kad be jos dalyvavimo negalima atlikti tų procesinių veiksmų. Teismas atsižvelgė į byloje esančius kitus rašytinius duomenis – 2011-09-26 prokuroro lydraštyje nurodytą informaciją apie įtariamojo A. V. atsisakymą nuo gynėjo paslaugų, siunčiant nagrinėti baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, 2011-11-07 Kelmės rajono apylinkės teismo pranešimą ieškovui dėl teisės į gynybą išaiškinimo, taip pat į paties ieškovo argumentus teismui 2011-11-24 teisiamajame posėdyje, kad gynėjas jam reikalingas ir jis norėtų, kad būtų paskirtas kitas advokatas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nes byloje nėra duomenų, kad jis būtų reiškęs prašymus dėl advokatės iškvietimo, skundęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus dėl gynybos neužtikrinimo ir kt. Ieškovo prašymai ir skundai ikiteisminio tyrimo medžiagos tvirtina, jog ieškovas aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl ieškovo galimybės gintis nebuvo apsunktinos, todėl nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeista ieškovo teisė į gynybą.

Apeliantas nurodė, kad nuo 2009-11-18 iki 2011-07-07 iš jo buvo nepagrįstai paimtas ginklas ir šaudmenys. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Šiaulių apygardos prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą nesutikdama su apelianto argumentais nurodė, kad iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17, 18, 40, 41 straipsnių dispozicijų matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, ir kada iš asmens ginklai ir šaudmenys paimami. Reikalavimas panaikinti leidimą, paimti ginklus ir šaudmenis, yra išreikštas imperatyvia forma, t. y. nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimą, nei apibrėžta įstatymu. Sutiktina ir su Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos argumentais, kad nėra pagrindo vertinti, kad ginklas buvo paimtas neteisėtai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, 18 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką.

Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo reikalavimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl 2009-11-18 Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnų paimto iš ieškovo ginklo ir šaudmenų, pagrįstai nurodė, kad reikalavimas nepagrįstas. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnai buvo apriboję ieškovo teisę į jam išduoto ginklo bei šaudmenų disponavimą nuo 2009-11-18 iki 2011-11-07 ne ikiteisminio tyrimo byloje, atliekant kurią nors procesinę prievartos priemonę, bet atitinkamam licencijavimo poskyrio pareigūnui priimant sprendimą dėl ginklo, šaudmenų ir leidimo laikyti ginklą paėmimo iš ieškovo, kaip fizinio asmens. Teismas vertino, kad policijos komisariato pareigūnų veiksmai paimant ginklą bei šaudmenis iš ieškovo, buvo atlikti pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo suteiktus įgaliojimus, o ne baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sprendimas paimti ginklus ir šaudmenis priimtas viešojo administravimo subjektui veikiant viešojo administravimo srityje, todėl ieškovo keliamas ieškinio reikalavimas dėl paimto ginklo ir šaudmenų priskiriamas prie reikalavimų dėl žalos atlyginimo kategorijai, kuriuos nagrinėja administraciniai teismai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsniu ir LR CK 6.271 straipsniu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įstatymo nuostatas nėra pagrindo spręsti , kad policijos pareigūnų veiksmai paimant ginklą bei šaudmenis buvo neteisėti.

Apeliantas nurodė, kad dėl pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, o tokie veiksmai truko ilgą laiką todėl jam buvo padaryta neturtinė žala, taip pat dėl vykusio proceso patyrė turtinių išlaidų. Neturtinės žalos, padarytos nepateisinamai uždelstu baudžiamuoju procesu, atlyginimo teisės klausimais išsamiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-7-7/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, byla Nr. 3K-3-428/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-534/2009; kt.). Taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais yra išsamiai pasisakyta ir dėl neturtinės žalos atlyginimo privalomumo, jos sąlygų, kriterijų ir kt., jeigu ji yra padaryta dėl per ilgo baudžiamojo proceso.

Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis sprendė, kad ieškovo argumentai ir nurodytos aplinkybės dėl žalos atsiradimo, kurios nėra grindžiamos jokiais rašytiniais duomenimis savaime nesuponuoja valstybei žalos atlyginimo pagal LR CK 6.272 straipsnio 1 dalį pagrindų. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo be kitų nurodytų argumentų vertino, kad taikytos kelios byloje procesinės prievartos priemonės (2009-04-06 daiktų, dokumentų poėmis, 2010-08-10 krata, siekiant paimti ūkio finansinės veiklos tyrimui reikalingus dokumentus), ieškovo atžvilgiu buvo proporcingos, tuo ikiteisminis tyrimas iš esmės nebuvo vilkinamas. Taip pat ta aplinkybė, kad 2011-06-17 nutarimu prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą dalyje įtariamųjų M. M., E. B., A. V. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje padarymo, taip pat neleidžia daryti išvados, kad ikiteisminio tyrimo procesas ieškovo atžvilgiu buvo užbaigtas galutinai ir reabilituojančiais pagrindais, nes prokuroras tuo pačiu nutarimu konstatavo, kad dėl nustatytų įvairių finansinių pažeidimų A. V. ūkyje, pradėtinas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 straipsnio požymių. Teismas atmesdamas ieškovo ieškinį valstybei dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismų neteisėtų veiksmų, vertindamas jį kaip nepagrįstą ir neįrodytą, atsižvelgė ir į tai, kad ieškovo baudžiamoji byla peržiūrėta visose galimose teisminėse instancijose, kad 2013-09-12 Šiaulių apygardos teismas, atmesdamas A. V. apeliacinį skundą dėl 2012 m. gegužės 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžio ir jo pripažinimo kaltu pagal LR BK 223 straipsnį nenustatė jokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-02-26 nutartyje, atmesdamas ieškovo kasacinį skundą teismas taip pat konstatavo, kad iš A. V. ūkio dokumentai paimti laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų ir tai tinkamai užfiksuota procesiniuose dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos argumentais ir sprendžia, kad teismas padarė pagrįstas išvadas. Nėra pagrindo vertinti, kad pažeista ieškovo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Teismas atsižvelgė ir įvertino visu apelianto argumentus, tačiau iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu detaliau dėl kitų nurodytų apelianto apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nepasisako nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, remiantis išdėstytais motyvais, kasacinio teismo praktika, LR BPK įstatymo nuostatomis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesines ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, trečiajam asmeniui.

Teisėjai Vilija ValantienėLaisvė AleknavičienėEgidijus Mockevičius