Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. 91-283 taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2016 m. sausio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 289 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį. BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punkto pagrindu, paskirtas bausmes pagal BK 289 ir 180 straipsnio 2 dalį subendrino apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi apėmimo būdu subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bausmes sudėjus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 4 metams laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2015 m. spalio 14 d., bausmės pabaiga – 2018 m. birželio 14 d. Anksčiau teistas.Komisijos 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 91-283 priimtas sprendimas nuteistajam R. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam R. A.. Nuteistasis R. A. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį, prašo pritaikyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 163 straipsnio 3 dalį, 2 dalį, 157 straipsnio 2 dalį, BPK 360 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo nutartyje nenurodyta sprendimo priėmime dalyvavusio prokuroro pavardė. Taip pat R. A. skunde nurodo, kad jis atitinka visus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus. R. A. nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad jo teistumai neišnykę, nes iš tiesų jo ankstesni teistumai išnykę. Nuteistojo manymu buvo neatsakingai žiūrėta į jo bylą. R. A. skunde nurodo, kad teisėjos R. Balsevičienės sprendimai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos šališki. Skunde R. A. rašo, kad paleistas lygtinai laikinai apsistos „Tėvo namuose“, jo nuomone, tai gerai prižiūrimi namai. Nutartyje nurodyta jo savybė – sprendimų priėmimo įgūdžių stoka negali būti vertinama neigiamai, nes laisvėję jis dirbo ir mokėjo skolas. Nuteistojo R. A. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis R. A. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (46 balai pagal OASys metodiką), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, jog nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia, kad leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo - dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, įskaitant papildomas programas, nebaustas, dirba VĮ „Mūsų amatai“ suvirintoju. Aplinkybės, jog R. A. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, skatintas 2 kartus, turi specialybę, laisvėje turėtų darbą, teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį ir jo korekciją bausmės atlikimo metu. Tačiau pažymėtina, kad vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi kiekvieno nuteistojo pareiga tinkamai atlikti paskirtą bausmę ir aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taigi, įvertintina ir tai, kad nuteistasis ne visuomet linkęs elgtis pagal visuomenės taisykles, anksčiau nuteistasis pasirinkdavo ne konstruktyvų problemų sprendimo būdą, o nusikalstamą. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantis tikimybę R. A. pakartotinai nusikalsti, yra ankstesni nusikalstami veiksniai, gyvenimo sąlygos, mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvus, problemų įgūdžių stoka, pasekmių nenumatymas). Taip pat pažymėtina, kad esant vidutinei pakartotinai nusikalstamai rizikai, pažanga turi būti itin akivaizdi ir nuteistasis turėtų mažinti dinaminius rizikos balus, kurie sudaro 16 balų. Taigi, nagrinėjamu atveju, vien teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesnysis teismas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjos šališkumo, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nenustatė. Taip pat pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, kad sprendžiant klausimą dėl R. A. lygtinio paleidimo prokuroras nedalyvavo. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su ankstesniais teisės pažeidimais, mąstymu ir elgesiu, sprendimą, mažinant dinaminius pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos balus, ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui nėra pagrindo

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. A. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.