Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Laimutė Venckuvienė Baudž. byla Nr. 1A-134-174/2016 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43413-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.3.2.1.; 1.2.27.4.; 1.2.14.1.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.; 1.1.8.9.2. (S)

2016 m. balandžio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, 289 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal 289 straipsnį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 289 straipsnį ir pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir R. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. A. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2015-10-14 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta panaikinti.

Nuosprendžiu priteista iš R. A. nukentėjusiajai E. L. 2 295 Eur, nukentėjusiajai L. M. S. – 398 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš R. A. 54, 08 Eur valstybės naudai atmestas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinę spynos dalį, supakuotą į SPP Nr. 142054, saugomą Klaipėdos apskrities VPK daiktų saugojimo kambaryje, – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sunaikinti; voką su CD iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), voką su CD iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), voką su CD su įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėmis, voką su CD su vaizdo įrašu iš UAB „Norfos mažmena“, voką su CD su vaizdo įrašu iš ST „Argus“, voką su CD su liudytojos A. U. pateiktomis nuotraukomis, voką su daktiloskopine plokštele su rankos pėdsaku iš buto (duomenys neskelbtini), voką su daktiloskopine plokštele su rankos pėdsaku iš buto (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 4 d., apie 11.30 val., E. L. atidarius buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duris jis, R. A., prisistatė policijos pareigūnu bei paaiškino, kad jos sesuo, dirbanti ligoninėje, yra areštuota, nes paėmė kyšį – žymėtus pinigus, todėl jis turi juos surasti ir paimti, po to pastūmė E. L. į buto vidų, kad galėtų pats įeiti, ir tokiu būdu, pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, pavartodamas apgaulę, įsibrovė į patalpą. Po to R. A., E. L. atsisakius atiduoti reikalaujamus pinigus, suėmė ją už rankų ir jėga įstūmė į tualeto patalpą, kurios duris užrėmė suolu iš išorės. Taip R. A. padarė E. L. muštinę žaizdą kairio dilbio užpakaliniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą dešinio žasto, ir dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei tokiu būdu atėmė galimybę priešintis. Po to R. A. iš buto pagrobė E. L. priklausančius pinigus – 275 eurus, 50 eurų vertės gintarinę apyrankę, 1 500 eurų vertės gintarinius karolius, 30 eurų vertės geltono metalo žiedą su rubino imitacijos akimi, 30 eurų vertės geltono metalo žiedą, bendros 30 eurų vertės tris sidabrinius žiedus, 50 eurų vertės geltono metalo grandinėlę, 60 eurų vertės geltono metalo smulkaus pynimo grandinėlę su išlietu pakabuku, bendros 60 eurų vertės tris balto metalo grandinėles, 15 eurų vertės balto metalo pakabutį su Ožiaragio ženklu, 15 eurų vertės balto metalo pakabutį su ornamentu, 60 eurų vertės ovalo formos gintarinę segę su dirbtiniu inkliuzu, 60 eurų vertės gintarinę segę su balto metalo pagrindu, 60 eurų vertės gintarinį suvenyrą iš grybų bei L. M. S. priklausančią 58 eurų vertės 2 g geltono metalo grandinėlę, 50 eurų vertės geltonos spalvos metalo žiedą su gintaro akimi, 50 eurų vertės geltono metalo žiedą su violetinės spalvos iškilusia akute, 60 eurų vertės geltono metalo grandinėlę ant kaklo, 30 eurų vertės geltono metalo smulkaus pynimo apyrankę, 10 eurų vertės balto metalo ažūrinį žiedą, 20 eurų vertės balto metalo žiedą su balta akute, bendros 40 eurų vertės du balto metalo žiedus, bendros 45 eurų vertės tris balto metalo grandinėles, 35 eurų vertės gintarinius karolius. Tokiu būdu R. A., pasisavinęs valstybės tarnautojo vardą, padarė neteisėtus veiksmus, nes pavartodamas apgaulę įsibrovė į patalpą bei pavartojęs fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, padarė nukentėjusiajai E. L. nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė svetimą E. L. priklausantį bendros 2295 eurų vertės turtą bei L. M. S. priklausantį bendros 398 eurų vertės turtą.

Be to, R. A. 2015 m. spalio 1 d., laikotarpiu nuo 13.00 iki 14.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pro neužrakintas buto duris slapta neteisėtai – be savininkės L. K. leidimo, pateko į svetimą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš jo pagrobė L. K. priklausančius pinigus – 53 eurus, bendros 1 500 eurų vertės tris šventųjų paveikslus (ikonas), 250 eurų vertės gintaro gabalus, bei 5 eurų vertės papuošalus, tai yra gelsvos spalvos plastiko karolius su gėlės formos papuošimu, bendros 50 eurų vertės geltono metalo su granato akmeniu (raudonos spalvos) papuošalų rinkinį (grandinėlę su pakabuku, apyrankę ir auskarą), 10 eurų vertės balto metalo grandinėlę su rombo formos pakabuku, 5 eurų vertės balto metalo grandinėlę su driežo formos pakabuku, 30 eurų vertės geltono metalo grandinėlę, 2 eurų vertės geltono metalo grandinėlę su pakabuku, 30 eurų vertės geltono metalo apyrankę su širdele, 25 eurų vertės gelsvos spalvos vėrinį iš plastiko karoliukų su pakabuku, bendros 5 eurų vertės balto metalo auskarus ir pakabuką iš perlo formos plastiko karoliukų, bendros 10 eurų vertės geltono metalo segę, auskarą ir vėrinį su akutėmis, 1 euro vertės vėrinį iš plastiko karoliukų, 0,50 eurų vertės geltono metalo žiedelį su trosu, bendros 40 eurų vertės balto metalo vėrinį, apyrankę ir auskarus iš kreminės spalvos plastiko karoliukų, 3 eurų vertės rusvos spalvos segę su balto metalo užsegimu, 2 eurų vertės geltono metalo mėnulio formos segę, 5 eurų vertės balto metalo skėčio formos segę, 7 eurų vertės geltono metalo gėlės formos segę, 1,5 euro vertės vabalo formos geltono metalo segę, 30 eurų vertės geltono metalo medalioną su elnio atvaizdu, 5 eurų vertės pelėdos formos balto metalo segę, 0,10 eurų vertės popierinį maišelį su rankenomis, 600 eurų vertės geltono metalo vyrišką laikrodį, bendros 60 eurų vertės keturis balto metalo žiedus. Tokiu būdu R. A., įsibrovęs į patalpą, pagrobė L. K. priklausantį bendros 2730,10 eurų vertės turtą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. prašo sušvelninti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir labai gailisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiųjų ir pats grąžino joms kai kuriuos pagrobtus daiktus (tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe) bei pažadėjo atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Nurodo, kad nusikaltimus jis padarė dėl sunkios finansinės padėties ir nors tai nepateisinama, tačiau jis privalėjo išlaikyti neįgalią žmoną, kuriai reikalinga priežiūra, pirkti jai vaistus, mokėti komunalinius mokesčius. Nors iki nusikaltimų padarymo jis keletą mėnesių nedirbo, tačiau kol vyko ikiteisminis tyrimas, jis buvo susiradęs darbą, bet tyrėja jo neišleido, nes darbas buvo užsienyje. Apeliantas pažymi, kad jis padarė išvadas ir žada gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti, o sąžiningai dirbdamas susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliantas prašo sumažinti jam paskirtą bausmę iki minimumo, taikant BK 59 straipsnio 2 dalies, 4 dalies ir BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.

Nuteistojo R. A. gynėja advokatė J. Manako-Galminė prašo nuteistojo R. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. A. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybių nebuvimą bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas R. A. už tris tyčinius savanaudiškus nusikaltimus mažesnes nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmes, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti vienas nesunkus (BK 289 straipsnis), vienas apysunkis (BK 178 straipsnio 2 dalis) ir vienas sunkus (BK 180 straipsnio 2 dalis) nusikaltimai, apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą R. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas atsižvelgė į pagrobtų daiktų vertę bei į tai, kad nusikaltimai padaryti prieš regėjimo ir judėjimo negalią turinčias senyvo amžiaus moteris (nukentėjusiajai E. L. 86 metai, nukentėjusiajai L. K. – 92 metai), padaryta žala neatlyginta. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo ir neturėjo oficialaus pajamų šaltinio, nusikalto būdamas ne kartą teistas, iš jų daug kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei, nors teistumai išnykę, tačiau tai jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nusikalsti, nedarantį išvadų. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį R. A. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Pažymėtina, kad nuteistojo R. A. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, savanaudiškos, viena iš jų nukreipta prieš vieną pagrindinių įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. Kaip minėta, R. A. nusikalto ir buvo teisiamas, būdamas praeityje ne kartą teistas, iš jų daug kartų ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, ir nors teistumai yra išnykę, tačiau tai neigiamai jį charakterizuoja bei rodo, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, akivaizdu, kad jis, nepaisant ankstesnių teistumų, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, be kita ko, atsižvelgia ir į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas, tai parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad R. A. naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas praeityje daug kartų teistas. Nuteistojo R. A. nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią. Šie duomenys rodo, kad R. A. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios. Todėl pirmosios instancijos teismas už naujas nusikalstamas veikas paskirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei 178 straipsnio 2 dalies, 289 straipsnio, BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, nuostatų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. A. už tyčinių savanaudiškų nusikaltimų padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, yra adekvati jo padarytoms veikoms bei atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį.

Nors apelianto skunde pabrėžiama, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, tačiau, kaip minėta, šią aplinkybę teismas pripažino R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę apeliantui. Nors nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde pažymi, kad jis turi pareigą pasirūpinti neįgalia žmona bei ją išlaikyti, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. A. santuoką su A. P., kuriai nuo 2006 m. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (t. 4, b. l. 75), nuo 2006-10-06 jai neterminuotai nustatytas nedarbingumas (t. 4, b. l. 76), sudarė tik 2015-09-09 (t. 4, b. l. 77), t. y. jau po jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 289 straipsnyje, padarymo, o BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą jis padarė nepraėjus nė mėnesiui laiko po santuokos sudarymo. Be to, kaip minėta, R. A. nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu niekur nedirbo ir oficialaus pajamų šaltinio neturėjo, todėl akivaizdu, kad pragyventi siekė iš savanaudiškų nusikaltimų darymo.

Dėl apelianto prašymo sušvelninti jam bausmę taikant BK 59 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad be nuteistajam nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi), jokių kitų apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių šioje byloje nėra nustatyta, jų apeliaciniame skunde nenurodė ir pats nuteistasis. Vien tai, jog, pasak R. A.: „Prieš teismą buvau parašęs laišką, nukentėjusiajai, atsiprašiau, pažadėjau, kad gražinsių žalą“, nesudaro pagrindo šias aplinkybes vertinti kaip apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes, priešingai – jos vertintinos kaip nuteistojo siekis sušvelninti savo teisinę padėtį.

Apelianto skunde keliamas ir BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo klausimas. BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui būtinos sąlygos yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-740/2006, Nr. 2K-424/2007, Nr. 2K-449/2007, Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-7–287/2009, Nr. 2K-650/2012 ir kt.), bent dalies turtinės žalos atlyginimas ir bent vienos iš šios normos 1–6 punktuose numatytų aplinkybių nustatymas. Tačiau šioje byloje nėra BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų visumos, kadangi byloje nustatyta tik viena R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, R. A. nusikaltimais padarytos žalos neatlygino, duomenų, kad jis, kaip pats nurodo, išlaiko neįgalią žmoną, teismui nepateikta, juolab, jog, kaip minėta, santuoką su A. P., kuriai nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, R. A. sudarė po jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 289 straipsnyje, padarymo, o BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą jis padarė nepraėjus nė mėnesiui laiko po santuokos sudarymo, o nusikaltimų padarymo metu jis niekur nedirbo ir oficialaus pajamų šaltinio neturėjo, todėl darytina išvada, jog pragyvenimui užsidirbdavo iš nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, taikyti apeliantui R. A. BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas pagrindo nėra.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam R. A. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, Baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant bausmės rūšį ar mažinant jos dydį, R. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. A. apeliacinį skundą atmesti.