Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos darbo ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad Bendrovė labai apgailestauja, kad dėl didelio darbo krūvio 2021 m. pabaigoje, dėl Covid pandemijos kontaktinio bendravimo apribojimų ir nuotolinio darbo organizavimo praktinių sunkumų, Bendrovės personalo vadovė A. Č. tinkamai nesutikrino, kad įdarbinamo asmens E. Y. laikino leidimo gyventi (toliau – LLG) galiojimo terminas buvo pasibaigęs, kai su juo 2021 m. gruodžio 15 d. buvo sudaryta darbo sutartis. Teigia, kad tai pastebėjus, darbo sutartis su juo buvo nedelsiant nutraukta. Pažymi, kad E. Y. šiuo metu vėl turi prasitęstą laikiną leidimą gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Nurodo, kad Bendrovė kategoriškai nesutinka, kad ši A. Č. klaida įvyko dėl Bendrovės kaltės ar dėl veiklos vidaus kontrolės trūkumų.

Pažymi, kad po Nutarimo priėmimo paaiškėjo nauja esminė aplinkybė, susijusi su E. Y. konstitucinės teisės į vertėją pažeidimu, kurios įvertinimas turi reikšmingą įtaką taikant sankcijas Bendrovei. Nurodo, kad E. Y. neva duoti paaiškinimai, kurie užfiksuoti Nutarime, absoliučiai neatitinka tikrovės ir buvo gauti grubiai pažeidžiant apklausos atlikimo (parodymų surinkimo) tvarką, nes joje nedalyvavo vertėjas, o asmuo nesuprato, ką pasirašinėja, kokias aplinkybes tvirtina. Šios aplinkybės Bendrovei tapo žinomos po Nutarimo priėmimo ir gavimo, Bendrovės atstovams (jos advokatams) susipažinus su Nutarimu ir vėliau papildomai tiesiogiai (susitikimo su advokatu metu) iš E. Y. gavus atsakymus ir 2023 m. gegužės 23 d. rašytinius paaiškinimus rusų kalba, kurie kardinaliai skiriasi nuo tų, kurie užfiksuoti Nutarime ir kuriais remiantis buvo nagrinėjama nelegalaus darbo pažeidimo byla.

Teigia, kad rusakalbio (duomenys neskelbtini) piliečio E. Y. apklausos, vykusios 2023 m. kovo 8 d. Inspekcijos patalpose metu, vertėjas nedalyvavo ir neleidus jam susipažinti su savo parodymų protokolu jam suprantama kalba, taip pat neleidus jam pačiam surašyti parodymus buvo pažeistas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 583 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies e) punktas. Dėl šio pažeidimo gauti realybės neatitinkantys paaiškinimai, kuriais grindžiamas Nutarimas, turėjo lemiamą reikšmę priimant neteisėtą Nutarimą – iš ne teisės negali kilti teisė (lot. ex injuria jus non oritur).

Pažymi, kad Nutarimo motyvacinėje dalyje selektyviai remiamasi baudžiamosios teisės normomis, ignoruojant esminius baudžiamojo (ir administracinio nusižengimo) proceso principus, kad asmuo, kaltinamas nusikaltimo (nusižengimo) padarymu, turi teisę dalyvauti žodinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje VDI, t. y. VDI neužtikrino E. Y. atvykimo į bylos nagrinėjimą ir apklausos su vertėjo pagalba, ir Bendrovei nebuvo suteikta galimybė bylos nagrinėjimo metu užduoti jam klausimus ir atitinkamai išdėstyti savo gynybos argumentus. Nurodo, kad savo 2023 m. gegužės 23 d. tiesioginiuose parodymuose rusų kalba E. Y. aiškiai patvirtino, kad visi su juo susiję dokumentai buvo UAB „Mano aplinka“ perduoti Bendrovei, tuo tarpu Nutarime nurodoma, kad Bendrovei dokumentus, įskaitant LLG, perdavė jis pats ir net juos aptarė.

Pareiškėja, įvertinusi E. Y. parodymų prieštaringumą, taip pat į tai, kad Nutarime Bendrovės atstovės A. Č. parodymai laikomi nenuoširdžiais ir vertinami kritiškai vien tuo pagrindu, kad jie nesutampa su E. Y. parodymais, užfiksuotais VDI nedalyvaujant vertėjui, daro išvadą, kad VDI pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, negarantavo pagrindiniam liudytojui vertėjo pagalbos, iškraipė įrodymų visumos prasmę, be pagrindo Bendrovės atstovės A. Č. parodymus vertino kritiškai. Mano, kad VDI surinktų įrodymų visuma neįrodo Bendrovės atstovės tiesioginės kaltės, tyčios, neva ji patikrino E. Y. LLG ir ignoruodama jo pasibaigimo terminą, vis tiek sąmoningai nusprendė pasirašinėti su juo darbo sutartį.

Paaiškina, kad yra esminės ANK numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, leidžiančios nebausti Bendrovės apskritai: Bendrovė pripažino savo darbuotojo padarytą pažeidimą ir nuoširdžiai apgailestauja (ANK 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas), Bendrovė savo noru pašalino pažeidimą (darbo santykiai buvo nutraukti iki VDI nustatant pažeidimą (ANK 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), pažeidimo mažareikšmiškumas ir nedidelis jo pavojingumas (suklydimas dėl vieno asmens įdarbinimo nepadarė jokios žalos valstybei) lyginant su galimomis neigiamomis pasekmėmis Bendrovei, Bendrovės teigiamas charakterizavimas. Teigia, kad Bendrovės darbuotoja, nepatikrinusi LLG galiojimo termino, paprasčiausiai žmogiškai suklydo.

Atkreipia dėmesį, jog Bendrovės personalo darbuotojos neatliktų veiksmų (LLG galiojimo termino nepatikrinimo) pavojingumą mažinai ir tai, jog su E. Y. rašytinė darbo sutartis buvo sudaryta, visi mokesčiai į valstybės biudžetą buvo mokami. Nurodo, kad skiriama bauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau neigiamos pasekmės turi būti proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui. Jei dėl vieno nelegalaus darbo, susijusio tik su LLG galiojimo pasibaigimu, atvejo, neigiamos pasekmės Bendrovei reiškia jos dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose reikšmingą apsunkimą ir veiklos apribojimą, tai tokia bauda akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo.

Teigia, kad Bendrovė ėmėsi aktyvių veiksmų, kad užkirstų bet kokias rizikas dėl nelegalaus darbo ateityje – organizavo personalo darbuotojams mokymus apie užsieniečių įdarbinimą ir susijusias rizikas, atnaujino Bendrovės personalo vadovės pareiginius nuostatus, nuo 2023 m. sausio 1 d. įdiegė naują dokumentų valdymo sistemą (DVS), atnaujino personalo valdymo procedūras. Nurodo, kad Bendrovę gerai charakterizuoja tai, jog ji dalyvauja įvairiose paramos akcijose, visuomeninėje veikloje, rūpinasi bendru visuomenės gėriu, yra socialiai atsakinga įmonė.

Pareiškėja vertina, kad yra visi pagrindai neskirti jai administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja prieštarauja savo teiginiams, kadangi nurodydama, jog E. Y. visiškai nesupranta lietuvių kalbos, vis tik darbo sutartį su juo sudarė tik lietuvių kalba.

Pažymi, kad suformuotoje teismų praktikoje laikoma, jog panašaus pobūdžio bylose vienais pagrindinių įrodymų laikomi nelegaliai dirbusio asmens pirminiai paaiškinimai, tačiau atkreipia dėmesį, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas įvertinus visų tyrimo metu surinktų įrodymų visumą. Pažymi, kad E. Y. pateikė paaiškinimus apie darbo sutarties tarp jo ir pareiškėjos sudarymo aplinkybes. Jis neturėjo jokio pagrindo meluoti VDI inspektoriams ar apkalbėti darbdavį, papasakojo apie įvykius kuriuose pats dalyvavo, priešingai, nei teigia pareiškėja, E. Y., atvykęs į VDI Vilniaus skyrių, nebuvo nei išsigandęs nei pasimetęs, jam buvo paaiškinta, kad prašoma pateikti duomenis apie darbo santykius, už kurių atsiradimą (pasibaigimą) jam net negalėjo kilti jokių neigiamų pasekmių.

Paaiškina, kad Užimtumo įstatymo pažeidimo bylos nagrinėjimo metu dalyvavo net 4 pareiškėjos atstovai, įskaitant advokatę J. K. ir advokato padėjėją A. Š., prieš nagrinėjant bylą pareiškėjos atstovai nebuvo išreiškę prašymų papildomai apklausti E. Y., kaltę dėl nelegalaus darbo fakto pripažino, pateikė paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, taigi teigti, kad pareiškėjai buvo apribota teisė į gynybą ar byla buvo išnarinėta netinkamai, nėra jokio pagrindo. Vien tas faktas, kad byloje priimtas sprendimas netenkina pareiškėjos nėra pagrindas teigti, jog bylos nagrinėjimas vyko nesilaikant įstatymų reikalavimų.

Vadovaujasi Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. birželio 18 d. direktyvos 2009/52/EB 2 straipsnio b, c ir d punktais, 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 6 straipsnio 1 dalimi, 58 straipsnio 1 punktu, 62 straipsnio 2 ir 4 dalimis (redakcija, galiojusi iki 2022 m. liepos 31 d.), 64 straipsnio 1 punktu, 39 straipsnio 1 punktu, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais ir nurodo, kad E. Y. darbas pareiškėjos naudai laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 22 d. yra neteisėtas nepriklausomai nuo to, kad su E. Y. buvo sudaryta darbo sutartis ir apie jo įdarbinimą buvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui, jam buvo mokamas atlyginimas ir užtikrinamos socialinės garantijos. Šiuo atveju taikytinas bendrasis teisės principas ex injuria jus non oritur.

Nurodo, kad pareiškėjos atsakingas asmuo – Bendrovės administracijos padalinio personalo vadovė A. Č. buvo susipažinusi su užsieniečių įdarbinimo tvarka, arba turėjo su ja susipažinti, atlikdama darbines funkcijas, tačiau to nepadarė. Ji, neįsitikinusi, kad vadovaudamasi galiojančių įstatymų reikalavimais, gali sudaryti darbo sutartį su trečiosios šalies piliečiu, nepatikrino jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje pagrindžiančio dokumento (šiuo atveju – LLG) galiojimo laiko, nors galėjo ir turėjo tą padaryti, nesant teisėto pagrindo įdarbino trečiosios šalies pilietį E. Y. Bendrovėje ir leido jam nelegaliai dirbti.

Pažymi, kad tam, jog būtų išvengta pažeidimo padarymo, A. Č. reikėjo tik papildomai instruktuoti pavaldžią darbuotoją – administratorę E. P. dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos, o prieš pasirašant darbo sutartį – patikrinti E. Y. dokumentus ir pasidomėti teisės aktų, reglamentuojančių užsieniečių, įdarbinimo ir darbo tvarką reikalavimais, šiuo atveju – UTPĮ nuostatomis, tačiau tas nebuvo padaryta. Pažymi, kad UTPĮ aiškiai nurodyta, kokiais atvejais užsieniečio buvimas ir (ar) darbas Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais. Be to, A. Č. nesiėmė veiksmų, kad užsieniečių dokumentų kopijos būtų saugomos prie darbo sutarčių, taip užtikrinant galimybę patikrinti jų galiojimo laiką ir įsitikinti, kad užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje ir jų darbas įmonėje yra teisėti.

Nurodo, kad taip pat buvo tikrinta, ar Bendrovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais VDI ir Užimtumo tarnybai pateikė privalomus LDU pranešimus ir nustatė, kad šešiais atvejais iš devynių, tokie pranešimai visai nebuvo pateikti, o trys pranešimai pateikti žymiai vėliau. VDI vertinimu, tai patvirtina, kad įmonėje nebuvo nustatyto veiklos vidaus kontrolės mechanizmo, o dokumentai, susiję su užsieniečių įdarbinimu, buvo tvarkomi nepakankamai rūpestingai. Toks pareiškėjos atsakingų asmenų neveikimas, parodo atmestiną požiūrį į savo pareigų atlikimą ir negali būti pateisinamas įstatymo nežinojimu ir (ar) žmogiškąja klaida.

Sutinka, kad pažeidimas padarytas dėl nerūpestingumo, tačiau nesutinka, su pareiškėjos teiginiu, jog ši aplinkybė turėtų būti vertinama kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teigia, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos taikomos tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiama nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

VDI pareiškėjos teiginius dėl veikos mažareikšmiškumo vertina kritiškai ir kaip siekį išvengti atsakomybės už nelegalų darbą, ir nesutinka su tokiu padaryto pažeidimo traktavimu ir vertinimu.

Nurodo, kad pareiškėjos teiginys apie tai, kad ją pripažinus kalta, padarius Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, jai gali būti taikomos papildomos, Užimtumo Įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje numatytos sankcijos, neturi jokios įtakos padarytos veikos kvalifikavimui ir negali būti pagrindas netraukti pareiškėjos atsakomybėn už Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimą. Pažymi, kad šių papildomų sankcijų taikymas nėra atsakovės kompetencijos ribose, jas gali taikyti įgaliotos institucijos, vykdydamos joms pavestas funkcijas. Be to nurodo, kad vertinant pareiškėjos teiginius apie jai dėl paskirtos nuobaudos kilsiančias neigiamas pasekmes ir gresiančius finansinius praradimus, anot pareiškėjos, jai iš viso niekada neturėtų būti taikoma atsakomybė už bet kokį teisės pažeidimą, nes tuo atveju ji patirtų finansinius nuostolius ir galimai prarastų galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Atsakovė pažymi, kad nėra jokio teisinio pagrindo netraukti pareiškėjos atsakomybėn už trečiosios šalies piliečio nelegalų darbą ir neskirti jai nuobaudos, o šiuo skundu pareiškėja atsakomybę už jos padarytą priešingą teisei veiką ir dėl to atsiradusias neigiamas pasekmes bando perkelti atsakovei.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė palaikantis skundą. Paaiškino, kad Bendrovė neginčija, jog formaliai įvyko žmogiška klaida. Be to, už to paties Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies pažeidimą jau yra nubausta Bendrovės darbuotoja pagal ANK, todėl Bendrovė negali būti nubausta už tą patį pažeidimą tuo pačiu teisiniu pagrindu. Šią bylą veda dėl to, kad Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, kuris gyvena iš viešųjų pirkimų, dėl visiškai formalaus nelegalaus darbo pažeidimo bus taikomi apribojimai ne tik įdarbinti užsienio šalių piliečius, bet ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose trejus metus. Nurodo, kad net ir esant baustai, yra būdų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose(t. y. „apeiti“ nustatytus ribojimus), bet tokiu atveju Bendrovė praranda konkurencinį pranašumą. Prašo taikyti švelnesnę sankciją, t. y. visai netaikyti sankcijos. Teigia, kad paskirta bauda nėra reikšminga. Tačiau jei teismas spręstų, kad sankcija turėtų būti taikoma, prašo pritaikyti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 6 dalį nurodant, kad Bendrovei netaikomas apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pažymi, kad pažeidimo neginčija, VDI įstatymą taikė tinkamai ir sankciją skyrė pagal įstatymą, bet tik teismas gali taikyti Bendrovei mažesnę sankciją. Prašo skirti įspėjimą arba minimalią baudą 860 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl VDI Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija (1 500 Eur) už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad VDI Vilniaus skyriaus vyriausieji inspektoriai R. Č. ir T. V., pagal VDI vedėjo R. R. pavedimą Nr. 477, atliko tyrimą pagal Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – Migracijos departamentas) raštą Nr. 10K-2297, kuriame nurodoma, jog Migracijos departamente vykdant užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę nustatyta, kad Bendrovėje buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) pilietis E. Y., gim. (duomenys neskelbtini), pasas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2024 m. liepos 17 d., kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7428763 (šeimos susijungimo pagrindu), galiojęs nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 16 d. Užsienietis nuo 2020 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Užsienietis Bendrovėje dirbo nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 22 d.

Patikrinimo metu iš Bendrovės pateiktų dokumentų VDI nustatė, kad 2021 m. gruodžio 15 d. tarp įmonės UAB ,,Ekonovus“, atstovaujamos įgalioto asmens personalo vadovės A. Č., veikusios 2021 m. liepos 30 d. įgaliojimo pagrindu ir darbuotojo E. Y., buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 3569 (toliau – Darbo sutartis). Darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti nuo 2022 m. sausio 1 d. Prie Darbo sutarties pateiktos E. Y. (duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir E. Y. išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7428763, galiojusio nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 16 d., kopijos.

VDI skundžiamu Nutarimu konstatavo, kad Bendrovė, pažeisdama imperatyvius teisės aktų reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą reikalavimus nuo 2022 m. sausio 1 d. nelegaliai įdarbino įmonėje trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)) pilietį E. Y., gim. (duomenys neskelbtini), brigadininko pareigoms, nors įdarbinimo metu jis neturėjo leidimo laikinai gyventi (laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje pasibaigęs 2020 m. sausio 16 d.) ar kito dokumento, patvirtinančio jo teisėtą būvimą Lietuvos Respublikoje, ir iki 2022 m. birželio 22 d. leido jam nelegaliai dirbti įmonės naudai. Tokiais veiksmais (neveikimu) Bendrovė pažeidė imperatyvius Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Už nustatytą pažeidimą Bendrovei skirta 1 500 eurų bauda.

Pareiškėja iš esmės neginčija nustatyto pažeidimo, tačiau akcentuoja pažeidimo mažareikšmiškumą bei jai taikomos atsakomybės neproporcingumą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja UTPĮ ir Užimtumo įstatymas (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. birželio 15 d.).

UTPĮ 39 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi.

UTPĮ 58 straipsnio 1 punkte (redakcija galiojusi nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d.) buvo nustatyta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1–3, 7–10 punktus.

Pagal UTPĮ 62 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d.), darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.

Vadovaujantis 64 straipsnio 1 punktu, užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant stambaus projekto investicijų sutartį ar investicijų sutartį, sudarytą tarp investuotojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dieną yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Investicijų įstatymo 131 straipsnio 3 dalies arba 155 straipsnio 6 dalies pagrindu; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: 1) įpareigoja darbdavį nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo; 2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas; 3) įpareigoja darbdavį sumokėti visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas; 4) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį; 5) duomenų teikimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka perduoda informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo data), nelegalaus darbo pradžios data, darbdavio juridinio asmens pavadinimas ir kodas, šiam juridiniam asmeniui atstovaujančio asmens vardas, pavardė ir asmens kodas (jeigu darbdavys yra fizinis asmuo, – jo vardas ir pavardė, asmens kodas) Migracijos departamentui.

Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 6 dalimi, be šio straipsnio 5 dalyje numatytų pasekmių, darbdaviams, padariusiems šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, gali būti taikomi: 1) apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka; 2) teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinti tam tikrą dalį arba visas per 12 mėnesių laikotarpį iki nelegalaus darbo nustatymo suteiktų subsidijų, išmokų ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, lėšas.

Taigi, ginčo santykiams taikytini teisės aktai nustato, jog Lietuvos Respublikoje gali dirbti tik tas trečiosios šalies pilietis, kuris teisėtai yra Lietuvos Respublikoje, ir kuris turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba jam išduotą leidimą dirbti, jei toks yra reikalingas. Tokiu būdu darbdavys, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, turi patikrinti, ar ketinamas įdarbinti asmuo, atitinka imperatyvius UTPĮ ir Užimtumo įstatymo reikalavimus.

Kaip jau minėta, pareiškėja iš esmės neginčija konstatuoto pažeidimo, tačiau akcentuoja pažeidimo mažareikšmiškumą. Pažymėtina, kad Užimtumo įstatyme nenumatyta galimybė atleisti nuo atsakomybės už šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą dėl veikos mažareikšmiškumo. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 5 dalies 4 punktą, VDI, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 38 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminai, nurodomi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose administraciniuose aktuose. Naujos ir aktualios ginčui redakcijos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-334, VII skyriaus „Teisės aktų pažeidimai, kurie patikrinimo metu laikomi mažareikšmiais“ 46 punktas nustato, kad ūkio subjekto veiklos atitiktis teisės aktų reikalavimams, neįtrauktiems į atitinkamus kontrolinius klausimynus, vertinama tik išimtiniais atvejais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio nustatyta tvarka. Planinio ar neplaninio patikrinimo metu pastebėjus teisės aktų reikalavimų, neįtrauktų į kontrolinius klausimynus, pažeidimus, žodžiu pareikalaujama juos pašalinti (pageidautina – iki patikrinimo pabaigos), įrašant dėl šių pažeidimų kontroliniame klausimyne probleminių klausimų sprendimo rekomendacijas (47 punktas). Kai teisės akto reikalavimo, neįtraukto į kontrolinį klausimyną, pažeidimas gali padidinti riziką nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti arba (ir) padaryti reikšmingos žalos ar sukelti realų pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, visuomenei, aplinkai, kitų asmenų interesams, taikomos teisės aktų numatytos poveikio priemonės (48 punktas). Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimo tvarkos pažeidimą, pažeidimo trukmę, konstatuotina, kad nenustatyta šioje byloje išimtinių aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą svarstyti dėl padaryto pažeidimo mažareikšmiškumo. Juolab, kad mažareikšmiu teisės aktų reikalavimų pažeidimu laikytini pažeidimai, kuriuos galima ištaisyti nedelsiant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje (VAĮ 38 straipsnio 1 dalis). Nepaisant to, kad Bendrovė dar iki patikrinimo atlikimo nutraukė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) piliečiu E. Y., tačiau įvertinus tai, kad darbo sutartis buvo sudaryta 2021 m. gruodžio 15 d., o E. Y. leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimas buvo pasibaigęs dar 2020 m. sausio 16 d., t. y. beveik du metus iki Darbo sutarties su juo sudarymo, o leidimo laikinai gyventi pratęsimas negali būti atliekamas nedelsiant, todėl pagrindo nustatytą pažeidimą laikyti mažareikšmiu nebuvo teisinio pagrindo.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad ji yra du kartus baudžiama už tą patį pažeidimą, teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalį, šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis aiškintina taip, jog bauda gali būti skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės pagal ANK ar Baudžiamąjį kodeksą ne bet kokiam, o tam pačiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuriam svarstoma skirti baudą pagal Užimtumo įstatymo nuostatas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1712-575/2021; 2021 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1438-438/2021; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1809-502/2021; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2705-442/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4027-442/2021).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad VDI 2023 m. gegužės 19 d. nutarimu A. Č., kaip fiziniam asmeniui, už ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą paskirta 1 500 Eur bauda, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi sumažinta iki 500 Eur.

Šioje byloje skundžiamu Nutarimu bauda paskirta Bendrovei, t. y. vienu atveju buvo nubaustas fizinis asmuo (Bendrovės atsakingas asmuo), o kitu atveju teisinė atsakomybė buvo pritaikyta juridiniam asmeniui – Bendrovei. Teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Neatsižvelgiant į tai, kad nelegalaus darbo pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. Bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl vertintina, kad Bendrovė kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1601-438/2021).

Taigi, minėtais aktais už aptartą teisės pažeidimą skirtingi asmenys patraukti atsakomybėn, kuri nustatyta net ir skirtinguose teisės aktuose. Šiuo aspektu pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas, kai už tam tikras veikas, kuriomis padaromi, pavyzdžiui, darbo, konkurencijos ar kt. teisės pažeidimai, sankcija skiriama tiek juridiniam asmeniui, tiek jos vadovui, atsižvelgiant į siekiamus tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2005-624/2019; 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2252-624/2021 ir kt.), nėra neteisingas.

Dėl pareiškėjos argumentų susijusių su trečiosios šalies piliečio teisių turėti vertėją pažeidimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie argumentai turėtų reikšmės tuo atveju, jei Bendrovė ginčytų pačio pažeidimo padarymo faktą ar Nutarime nustatytas faktines aplinkybes. Šiuo atveju Nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos tai, ar pats įdarbinamas asmuo pateikė pasibaigusį LLG Bendrovei, ar tai už jį padarė kitas asmuo, ar pareiškėjas nurodė, kad susitvarkys dokumentus, ar tai su Bendrovės atstovais nebuvo aptarta, nes Bendrovė turėjo teisinę pareigą sudaryti darbo sutartį su trečiosios šalies piliečiu tik įsitikinusi, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai ir turi tai patvirtinančius galiojančius dokumentus.

VDI, įvertinusi tai, kad nenustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, paskyrė mažesnę nei vidutinę finansinę sankciją. Pareiškėja skunde teigia, kad pažeidimas buvo padarytas dėl žmogiškos klaidos, ji nutraukė darbo santykius su užsieniečiu, patobulino Bendrovės vidaus procesus susijusius su užsieniečių įdarbinimu, todėl jai taikoma atsakomybė yra neproporcinga.

Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos teiginius, kad padarytą pažeidimą galėjo sąlygoti žmogiškoji klaida. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas užsienietis Bendrovėje dirbo daugiau nei pusę metų, todėl laikytina, kad pažeidimas truko ilgą laiką. Be to, Bendrovės padarytu pažeidimu pažeisti imperatyvūs trečiųjų šalių įdarbinimą reglamentuojantys teisės aktai, nes Bendrovėje dirbo neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantis trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)) pilietis. Taip pat sutiktina su VDI išvada, kad pažeidimas padarytas dėl nepakankamo Bendrovės veiklos, susijusios su personalo valdymu, vidaus kontrolės užtikrinimu. Šias aplinkybes patvirtina ir pačios Bendrovės paaiškinimai bei teismui pateikti dokumentai apie tai, kad Bendrovė po VDI patikrinimo ir Nutarimo priėmimo keitė vidaus teisės aktus susijusius su užsieniečių įdarbinimu. Pažymėtina, kad pareiškėja iš esmės neginčija baudos dydžio, tačiau nurodo, jog nepanaikinus Nutarimo, Bendrovei bus apsunkinta galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad ji šioje byloje sprendžia VDI Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, tačiau nesprendžia ir negali spręsti dėl ateityje galimai galinčių atsirasti ar neatsirasti aplinkybių. Kadangi VDI ginčijamu Nutarimu neskyrė pareiškėjai Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyto apribojimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, teismas atmeta pareiškėjos teiginius apie jai taikomos atsakomybės neproporcingumą šiuo aspektu kaip nepagrįstus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Nutarimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialinės, bei procesinės teisės normos, šis Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Netenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo jai priteisti bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.