- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-392-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-01078-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- Širvintų rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- N. T., M. N.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos ir atsakovės N. T. apeliacinius skundus dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms N. T., M. N. dėl iškeldinimo iš nuomotų gyvenamųjų patalpų, išvadą teikianti institucija Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškeldinti atsakovę ir jos šeimos narius - sūnų T. T., dukras M. N. ir R. T. su visu jiems priklausančiu turtu iš nuomotų gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Širvintose, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
2. Ieškovas nurodė, kad Širvintų rajono savivaldybei priklauso 3 kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), Širvintose (toliau - butas). Butas 2014 m. vasario 28 d. buvo išnuomotas atsakovei ir jos vaikams, iki tos datos, kai butas bus reikalingas apgyvendinti iš tremties grįžusiam asmeniui (šeimai), bet ne ilgiau kaip metams nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos. 2015 m. vasario 13 d. pasirašytu papildomu susitarimu sutarties galiojimo laikas pratęstas iki tos datos, kai butas bus reikalingas apgyvendinti iš tremties grįžusiam asmeniui (šeimai), bet ne ilgiau kaip metams nuo būsto nuomos sutarties pratęsimo dienos (iki 2016 m. vasario 28 d.). Pažymėtina, kad atsakovė buvo informuota ir su tuo sutiko, kad butas pirktas iš valstybės lėšų ir jis turi tikslinę paskirtį - apgyvendinti grįžusiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimos nariams, ir, kad butą reikės patuštinti, kai tik butas bus reikalingas apgyvendinti iš tremties grįžusiam asmeniui (šeimai). Širvintų rajono savivaldybės administracija 2015 m. kovo 25 d. gavo piliečio A. G. prašymą dėl gyvenamųjų patalpų Širvintų rajono savivaldybėje suteikimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-11-05 nutarimu Nr. 1208, todėl ieškovas 2015 m. balandžio 2 d. raštu kreipėsi į atsakovę prašydama iki 2015 m. liepos 31 d. patuštinti butą ir jį perduoti UAB „Širvintų komunalinis ūkis“. Ieškovas apie tai informavo atsakoves, joms buvo pasiūlytas kitas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Širvintose. Atsakovė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintų m., Širvintų r. sav., atsisakė. Pažymėtina, kad atsakovė ir toliau nereagavo į ieškovo raginimus grąžinti sutartimi išnuomotas gyvenamąsias patalpas, reikalingas apgyvendinti iš tremties grįžusiam asmeniui (šeimai).
3. Atsakovė N. T. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė leisti jai su visais trimis vaikais gyventi adresu (duomenys neskelbtini), Širvintos, kol jų šeimai bus pasiūlytas tinkamas gyvenamas būstas arba kol vaikai taps pilnamečiai. Savivaldybės pasiūlytas gyvenamasis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), Širvintos, yra be jokių patogumų, kūrenamas malkomis, vanduo šulinyje, sandėliukas malkoms net kitoje gatvės pusėje. Atsakovė turi negalią (širdyje implantuotas cardioverteris - defibriliatorius) ir jai yra apribotas svorio kilnojimas, todėl pati nesugebėtų atsinešti vandens ar malkų. Juo labiau, kad butas yra antrame aukšte.
4. Atsakovė M. N. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad būstą jų šeimai suteikė Širvintų rajono savivaldybė po to, kai jie išėjo iš namų ir gyveno Krizių centre. Ji ištekėjusi, dirba Nacionaliniame vėžio centre. Stengiasi finansiškai padėti mamai, kurios negali palikti namuose vienos, nes jos sveikata gerokai susilpnėjo po antros operacijos. Mamai reikia jos kaip medikės ir kaip dukters pagalbos. Jų šeima gyvena be socialinių pašalpų ir be jokių kompensacijų. Vaikams priteistų alimentų jų tėvas nemoka, jį išlaiko jo pensijinio amžiaus mama. Mamai su vaikais tereikia labai nedaug, galėti nuomotis būstą. Deja, Širvintose išsinuomoti butą nėra galimybių - pasiūlos nėra.
Atsiliepimas
5. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyris 2015 m. gruodžio 10 d. atsiliepime nurodė, kad ieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovę ir jos šeimos narius su jiems priklausančiu turtu iš nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Širvintos, nesuteikiant kitos gyvenamos patalpos - pažeistų mažamečių vaikų interesus. N. T. šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma nuo 2007 m. vasaros, kada moteris su trimis mažamečiais vaikais kreipėsi pagalbos dėl smurtaujančio sutuoktinio. 2011 m. sausio 4 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 9-3, N. T. šeima dėl smurto šeimoje buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir jai buvo teikiamos socialinės paslaugos. Atsakovė visais įmanomais būdais stengėsi dėl savo vaikų: įsidarbino parduotuvėje, išsikraustė gyventi į nuomojamą butą Musninkų mstl., kad vaikai galėtų mokytis ir ramiai gyventi be smurtaujančio tėvo. Per dešimt mėnesių šeimoje padėtis labai pasikeitė, atsakovė atsisakė paslaugų ir paprašė išbraukti ją iš socialinės rizikos šeimų apskaitos, kas buvo padaryta 2011 m. spalio 28 d.
6. Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyris 2015 m. gruodžio 17 d. atsiliepime nurodė, kad ieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovę ir jos šeimos narius su jiems priklausančiu turtu iš nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Širvintos, nesuteikiant kitos gyvenamos patalpos - nepažeistų mažamečių vaikų interesų. 2014 m. atsakovei buvo suteikta laikinoji pagalba ir buvo leista laikinai apsigyventi bute, skirtame politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams apsigyventi. 2015 m. rugsėjo 14 d. atsakovė buvo informuota, kad jos šeimai bus suteiktos kitos gyvenamosios patalpos.
7. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad, manytina, jog šiuo metu šeima kito gyvenamojo būsto neturi ir įsigyti jį neturi galimybių. Teismo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad šeimai buvo pasiūlytas kitas, tačiau prastesnis socialinis būstas, kuriame nebūtų sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos nepilnamečiams. Tokiu atveju pablogėtų vaikų gyvenimo sąlygos ir tai būtų traktuojama kaip vaiko teisių pažeidimas. Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų teisė į būstą pagal įstatymus priskiriama viešiesiems interesams. Iškeldinimo atveju, tėvams neturint galimybės savo nepilnamečiams vaikams suteikti kitą gyvenamąjį būstą, bei vadovaujantis Bendraisiais vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatais, patvirtintais 2002-12-17 Lietuvos Respublikos nutarimu Nr. 1983, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir Vaiko teisių apsaugos skyriui kiltų pareiga pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, laikinai juos apgyvendinant vaikų globos namuose iki tol, kol tėvai bus pajėgūs užtikrinti vaikams gyvenamąjį būstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas ir nuspręsta iškeldinti N. T., T. T., M. N. ir R. T. su visu jų turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; sprendimo vykdymas atidėtas 12 mėnesių laikotarpiui.
9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad trijų kambarių 63,92 m2 ploto butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), Širvintose, skirtas apgyvendinti politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams, t.y. jis nėra socialinis būstas, o atsakovei ir jos šeimai buvo išnuomotas išimtiniu atveju ir tik iki tol kol atsiras asmuo grįžęs iš tremties ir pageidaus gyventi šiame bute. Toks asmuo yra ir jis pateikęs prašymą suteikti jam būstą. Taigi, tarp šalių sudaryta sutartis dėl gyvenamųjų patalpų nuomos yra pasibaigusi, tiek tuo pagrindu, kad atsirado sąlyga, kuri buvo numatyta kaip nuomos sutarties pabaigos pagrindas, tiek suėjo ir sutartyje numatytas terminas, t.y. 2016 m. vasario 13 d., iki kurio buvo sudaryta terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. CK 6.613 straipsnyje numatyta, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas ir jo šeimos nariai turi išsikelti iš nuomojamos patalpos, o neišsikėlusieji iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad šalių tarpusavio sutartiniai santykiai yra pasibaigę ir atsakovė su šeima privalo išsikelti iš nuomojamo buto. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovė ir jos vaikai jokios nuosavybės teise registruotos gyvenamosios patalpos neturi, kad atsakovė yra netekusi 50 proc. darbingumo, sprendimo dėl atsakovės ir jos šeimos iškeldinimo iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Širvintos vykdymą atidėjo 12 mėn. laikotarpiui.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
10. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį, kuria sprendimo vykdymas atidėtas 12 mėnesių laikotarpiui ir vietoje šios dalies priimti naują sprendimą – sprendimo vykdymą atidėti 1 mėnesio laikotarpiui.
11. Nurodė, kad teismas nepagrįstai savo iniciatyva (nesant atsakovių prašymo) sprendimo vykdymą išdėstė 12 mėnesių laikotarpiui. Pagal CPK normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendimai turi būti pradėti vykdyti per kiek įmanoma trumpesnį terminą. Vieno mėnesio terminas pasirūpinti nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta. Dėl šių priežasčių skundžiamas sprendimas turi būti pakeistas.
12. Atsakovė N. T. apeliaciniu skundu prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
13. Nurodė, kad nuomos sutartis buvo nutraukta nepagrįstai, nes ieškovas net neketino suteikti ginčo buto iš tremties grįžusiam asmeniui A. G., o galimai planavo jį parduoti. Be to, A. G. yra vienišas, todėl jam trijų kambarių ginčo butas būtų suteiktas nepagrįstai. Pagal CK 6.607 str. 1 d. pasibaigus nuomos sutarties terminui nuomininkas turi pirmenybės teisę išsinuomoti gyvenamąją patalpą, todėl atsakovei turi būti suteiktas prioritetas. Teismas, priimdamas sprendimą pasisakė ir dėl į bylą neįtraukto asmens A. G., todėl tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Kadangi atsakovė yra neįgali ir turi nepilnamečių vaikų, atsakovės ir jos vaikų interesų apsaugai turi būti suteiktas prioritetas, todėl atsakovei turi būti suteikta teisė toliau nuomotis ginčo butą, ir ji neturėtų būti iškeldinama iš jo.
Atsiliepimas
14. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas ir nuspręsta iškeldinti N. T., T. T., M. N. ir R. T. su visu jų turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo naikinti. Dėl likusios sprendimo dalies ieškovas yra pateikęs apeliacinį skundą. Apeliantės N. T. apeliacinio skundo argumentai neįtakoja skundžiamo sprendimo dalies dėl iškeldinimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atmestini ir teismo nenagrinėtini.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
15. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
16. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
17. Atsakovė N. T. kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus atsisako priimti dėl šių priežasčių: atsakovės pateikiami įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla, o dėl N. T. nedarbingumo fakto pirmosios instancijos teismas pasisakė skundžiamame sprendime, t. y. jį įvertino su kitais byloje esančiais įrodymais.
18. Šioje byloje yra du apeliaciniai skundai: ieškovo ir atsakovės N. T.. Kadangi atsakovė prašo apskritai panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o ieškovas skundžia tik sprendimo vykdymo tvarką, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisakys dėl atsakovės apeliacinio skundo, t. y. dėl viso teismo sprendimo pagrįstumo apskritai.
Dėl atsakovės N. T. apeliacinio skundo
19. Apeliantė nurodo, kad sprendimas yra naikintinas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, nes teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens – A. G. teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas tokį apeliantės teiginį atmeta. Šioje byloje buvo sprendžiamas tik atsakovių ir jų šeimos narių iškeldinimo iš ginčo buto pasibaigus nuomos sutartyje numatytam terminui, klausimas. Tai, ar A. G. atitinka į Lietuvą grįžtančio tremtinio statusą ir ar minėtas statusas jam suteiktas pagrįstai, nėra šios bylos dalykas, todėl šis klausimas byloje sprendžiamas nebuvo ir teismas neturėjo jokio pagrindo į bylą traukti A. G..
20. Ginčo butas yra pirktas iš valstybės lėšų ir turi tikslinę paskirtį, t. y. apgyvendinti grįžusiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimos nariams. Ginčo butas nėra socialinis būstas. Minėtas butas apeliantei N. T. buvo suteiktas išimties tvarka, laikinai gyventi, apeliantė buvo informuota ir su tuo sutiko, kad butą reikės atituštinti, kai tik butas bus reikalingas apgyvendinti iš tremties grįžusiam asmeniui (šeimai). Atituštinti butą būtinybė atsirado tuomet, kai Širvintų rajono savivaldybės administracija 2015-03-25 gavo A. G. prašymą dėl gyvenamųjų patalpų Širvintų rajono savivaldybėje suteikimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-11-05 nutarimu Nr. 1208.
21. Kaip nurodė ieškovas, jis šiuo atveju turi tik vieną butą, skirtą apgyvendinti grįžusiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimos nariams, kurį šiuo metu yra užėmusi apeliantės šeima. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014-02-28 Širvintų rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 14-04/40 yra pasibaigusi 2016-02-28, todėl pasibaigus nuomos sutarčiai atsakovės su kitais šeimos nariais bet kokiu atveju turėtų išsikraustyti iš ginčo buto.
22. Grįžtančių tremtinių laikino apgyvendinimo punktas (toliau - punktas), kuriame gyveno ir A. G. yra panaikintas nuo 2015 m. sausio 1 d. Atsižvelgęs į tai Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlė grįžtantiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams, gyvenusiems panaikintame punkte, pasirinkti laisvus savivaldybių butų fonduose esančius butus, skirtus apgyvendinti grįžusiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimos nariams.
23. Pažymėtina, kad Širvintų rajono savivaldybės administracija dėl to, kad atsakovės neišsikrausto iš ginčo buto, A. G. pasirinkus butą Širvintose jau daugiau nei metus negali patenkinti A. G. prašymo suteikti gyvenamąsias patalpas, kurios pirktos už tikslines valstybės lėšas ir skirtos grįžusiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimos nariams apgyvendinti.
24. Be to, kaip teisingai nurodė ieškovas ir pirmosios instancijos teismas, apeliantės šeimai pasiūlyta išsinuomoti Širvintų rajono savivaldybės būsto fondui priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Širvintų m., Širvintų r. sav., iki tol, kol bus suteiktas socialinis būstas, tačiau apeliantė N. T. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintų m., Širvintų r. sav., atsisakė. Taigi, tokiu būdu atsakovė prisiėmė visą riziką dėl savo ir savo šeimos, taip pat ir nepilnamečių vaikų, gerovės. Apeliantei buvo suteiktas pakankamas laiko tarpas susirasti kitas gyvenamąsias patalpas, tačiau apeliantė jokių aktyvių veiksmų dėl būsto paieškos nesiėmė, teismui nepateikė jokių įrodymų, kad aktyviais savo veiksmais visą laiką, nuo sužinojimo apie reikalingumą atlaisvinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Širvintų m., Širvintų r. sav., ieškojo kitų gyvenamųjų patalpų sau ir savo šeimai.
25. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančių gyvenimo sąlygų, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-194/2012, 2014 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-192/2014).
26. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad prioritetinis vaiko teisių gynimo principas negali lemti tėvų piktnaudžiavimo šiuo principu, pažeidžiant būsto savininko bei kitų asmenų, turinčių teisę ir siekiančių įstatymo nustatyta tvarka gauti (išsinuomoti) būstą, teises. Būtent tėvai pirmiausia privalo rūpintis vaikais, auklėti, globoti ir išlaikyti. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, tėvai turi rūpintis vaikais ir tik jiems negalint to užtikrinti, tai padaro valstybė ar savivaldybė.
27. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas tinkamai įvertino faktinę bylos situaciją, tinkamai taikė su ginču susijusias teisės normas bei teismų praktiką, todėl pagrįstai tenkino ieškinį. Dėl šios priežasties atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškinys, paliekama nepakeista.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
28. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai sprendimo vykdymą atidėjo 12 mėnesių laikotarpiui, nes atsakovėms būtų užtekę 1 mėnesio. Su šiuo atsakovo teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip buvo nustatyta byloje, atsakovė N. T. yra neįgali, augina du nepilnamečius vaikus. Taigi, atsakovės šeimos narių teisių užtikrinimas yra viešasis interesas. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai savo iniciatyva išsprendė sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą. Be to, atsižvelgus į atsakovės neįgalumą, ieškovo nurodomas vieno mėnesio terminas nėra pakankamas ginčo buto atlaisvinimui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 12 mėnesių terminą.
29. Svarbu pažymėti ir tai, kad dėl didelio apeliacinės instancijos teismo darbo krūvio byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta 2017 m. birželio 19 d., t. y. daugiau nei po 12 mėnesių nuo skundžiamo sprendimo priėmimo. Taigi, teismo sprendime nurodytas 12 mėnesių terminas jau apskritai yra pasibaigęs, todėl ieškovo apeliacinio skundo tenkinimas šiuo metu nebetektų prasmės.
30. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o ieškovo skundžiama sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.