Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2016-05-30 · Civilinė byla Nr. 2-41-880/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-30Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-30
Bylos Nr.
2-41-880/2016
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-01078-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Ieškovas
Širvintų rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas
N. T., M. N., Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės
Advokatai
Česlovas Bakasėnas
Kategorijos
  • 1.3.2.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-41-880/2016(Proceso Nr. 2-44-3-01078-2015-7)Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.9.5.; 3.2.6.1.(S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 30 d.ŠirvintosŠirvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,

dalyvaujant ieškovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovei Daliai Maleckaitei,

atsakovei N. T., jos atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui, atsakovei M. N., Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Giedrei Vaičiūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms N. T., M. N., išvadą teikianti institucija Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl iškeldinimo iš nuomotų gyvenamųjų patalpų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškeldinti atsakovę ir jos šeimos narius - sūnų T. T., dukras M. N. ir R. T. su visu jiems priklausančiu turtu iš nuomotų gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovas nurodė, kad Širvintų rajono savivaldybei priklauso 3 kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - butas). Butas 2014 m. vasario 28 d. buvo išnuomotas atsakovei ir jos vaikams, iki tos datos, kai butas bus reikalingas apgyvendinti iš tremties grįžusiam asmeniui (šeimai), bet ne ilgiau kaip metams nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos. 2015 m. vasario 13 d. pasirašytu papildomu susitarimu sutarties galiojimo laikas pratęstas iki tos datos, kai butas bus reikalingas apgyvendinti iš tremties grįžusiam asmeniui (šeimai), bet ne ilgiau kaip metams nuo būsto nuomos sutarties pratęsimo dienos (iki 2016 m. vasario 28 d.). Pažymėtina, kad atsakovė buvo informuota ir su tuo sutiko, kad butas pirktas iš valstybės lėšų ir jis turi tikslinę paskirtį - apgyvendinti grįžusiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimos nariams, ir, kad butą reikės patuštinti, kai tik butas bus reikalingas apgyvendinti iš tremties grįžusiam asmeniui (šeimai). Širvintų rajono savivaldybės administracija 2015 m. kovo 25 d. gavo piliečio A. G. prašymą dėl gyvenamųjų patalpų Širvintų rajono savivaldybėje suteikimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-11-05 nutarimu Nr. 1208, todėl ieškovas 2015 m. balandžio 2 d. raštu kreipėsi į atsakovę prašydama iki 2015 m. liepos 31 d. patuštinti butą ir jį perduoti UAB „Širvintų komunalinis ūkis“. Atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracijai 2015 m. liepos 12 d. pateikė prašymą dėl socialinio būsto, kuriuo informavo apie bandymus išsinuomoti būstą Širvintų mieste, tačiau nesėkmingai, ir prašė toliau leisti gyventi šiuo metu iš savivaldybės nuomojamame bute, kol nebus šeimai suteiktas socialinis būstas, nes atsakovės šeima yra įtraukta į eilę socialiniam būstui gauti, arba kol vaikai taps pilnamečiai. Ieškovas 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštu atsakovei paaiškino, kad bute privalo apgyvendinti tremtinio statusą turintį asmenį. Atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracijai 2015 m. rugpjūčio 13 d. pateikė analogišką prašymą dėl socialinio būsto. Ieškovo 2015 m. rugsėjo 14 d. raštu atsakovė informuota, kad nuo 2015 m. spalio 1 d. bus patuštintos Širvintų rajono savivaldybės būsto fondui priklausančios patalpos (bendras plotas 41,56 kv. m.), esančios (duomenys neskelbtini), taip pat buvo pasiūlyta atsakovės šeimai išsinuomoti Širvintų rajono savivaldybės būsto fonde esantį butą iki tol, kol bus suteiktas socialinis būstas. Atsakovė buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsisakė. Pažymėtina, kad atsakovė ir toliau nereagavo į ieškovo raginimus grąžinti sutartimi išnuomotas gyvenamąsias patalpas, reikalingas apgyvendinti iš tremties grįžusiam asmeniui (šeimai).

Atsakovė N. T. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė leisti jai su visais trimis vaikais gyventi adresu (duomenys neskelbtini), kol jų šeimai bus pasiūlytas tinkamas gyvenamas būstas arba kol vaikai taps pilnamečiai. Atsakovė nurodė, kad ji su visais trimis vaikais yra įrašyti į eilę socialiniam būstui gauti. Nuomojami butai be jokių sutarčių, todėl ji su mažamečiais vaikais liktų be jokių garantijų, negautų kompensacijos už nuomą. Savivaldybės pasiūlytas gyvenamasis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), siūlymo metu neturėjo socialinio būsto statuso, todėl buvo reali grėsmė, kad ten įsikėlus vėl bus liepta kraustytis. Tik šių metų lapkričio mėnesį šis butas patvirtintas kaip socialinis būstas. Be to, jis nebuvo parengtas apgyvendinimui. Siūlytas būstas yra be jokių patogumų, kūrenamas malkomis, vanduo šulinyje, sandėliukas malkoms net kitoje gatvės pusėje. Atsakovė turi negalią (širdyje implantuotas cardioverteris - defibriliatorius) ir jai yra apribotas svorio kilnojimas, todėl pati nesugebėtų atsinešti vandens ar malkų. Juo labiau, kad butas yra antrame aukšte. Persikrausčius į siūlytą butą gerokai pablogėtų vaikų gyvenamos sąlygos, nutrūktų socialiniai ryšiai su draugais, kelias į mokyklą pailgėtų daugiau nei dešimt kartų. Jos pajamos yra mažos. Ji mano, kad savivaldybės vadovės, priklausančios darbo partijai, tyčia nesuteikia tinkamo kito būsto dėl politinių motyvų.

Atsakovė M. N. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad būstą jų šeimai suteikė Širvintų rajono savivaldybė po to, kai jie išėjo iš namų ir gyveno Krizių centre. Ji ištekėjusi, dirba Nacionaliniame vėžio centre. Stengiasi finansiškai padėti mamai, kurios negali palikti namuose vienos, nes jos sveikata gerokai susilpnėjo po antros operacijos. Mamai reikia jos kaip medikės ir kaip dukters pagalbos. Jų šeima gyvena be socialinių pašalpų ir be jokių kompensacijų. Vaikams priteistų alimentų jų tėvas nemoka, jį išlaiko jo pensijinio amžiaus mama. Mamai su vaikais tereikia labai nedaug, galėti nuomotis būstą. Deja, Širvintose išsinuomoti butą nėra galimybių - pasiūlos nėra.

Atsiliepimas

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyris 2015 m. gruodžio 10 d. atsiliepime nurodė, kad ieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovę ir jos šeimos narius su jiems priklausančiu turtu iš nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamos patalpos - pažeistų mažamečių vaikų interesus. N. T. šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma nuo 2007 m. vasaros, kada moteris su trimis mažamečiais vaikais kreipėsi pagalbos dėl smurtaujančio sutuoktinio. 2011 m. sausio 4 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 9-3, N. T. šeima dėl smurto šeimoje buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ir jai buvo teikiamos socialinės paslaugos. Atsakovė visais įmanomais būdais stengėsi dėl savo vaikų: įsidarbino parduotuvėje, išsikraustė gyventi į nuomojamą butą Musninkų mstl., kad vaikai galėtų mokytis ir ramiai gyventi be smurtaujančio tėvo. Per dešimt mėnesių šeimoje padėtis labai pasikeitė, atsakovė atsisakė paslaugų ir paprašė išbraukti ją iš socialinės rizikos šeimų apskaitos, kas buvo padaryta 2011 m. spalio 28 d.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyris 2015 m. gruodžio 17 d. atsiliepime nurodė, kad ieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovę ir jos šeimos narius su jiems priklausančiu turtu iš nuomojamų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamos patalpos - nepažeistų mažamečių vaikų interesų. 2014 m. atsakovei buvo suteikta laikinoji pagalba ir buvo leista laikinai apsigyventi bute, skirtame politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams apsigyventi. 2015 m. rugsėjo 14 d. atsakovė buvo informuota, kad jos šeimai bus suteiktos kitos gyvenamosios patalpos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad, manytina, jog šiuo metu šeima kito gyvenamojo būsto neturi ir įsigyti jį neturi galimybių. Teismo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad šeimai buvo pasiūlytas kitas, tačiau prastesnis socialinis būstas, kuriame nebūtų sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos nepilnamečiams. Tokiu atveju pablogėtų vaikų gyvenimo sąlygos ir tai būtų traktuojama kaip vaiko teisių pažeidimas. Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų teisė į būstą pagal įstatymus priskiriama viešiesiems interesams. Iškeldinimo atveju, tėvams neturint galimybės savo nepilnamečiams vaikams suteikti kitą gyvenamąjį būstą, bei vadovaujantis Bendraisiais vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatais, patvirtintais 2002-12-17 Lietuvos Respublikos nutarimu Nr. 1983, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir Vaiko teisių apsaugos skyriui kiltų pareiga pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, laikinai juos apgyvendinant vaikų globos namuose iki tol, kol tėvai bus pajėgūs užtikrinti vaikams gyvenamąjį būstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. vasario 28 d. ieškovas ir atsakovė sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 14-04, pagal kurią atsakovei, jos sūnui T. T., gim. 2003 m., dukroms R. T., gim. 2005 m., ir M. N. (dabar N.), gim. 1992 m., išnuomojo trijų kambarių 63,92 m² ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-19). Šis butas buvo išnuomotas iki tos datos, kai bus reikalingas apgyvendinti iš tremties grįžusiam asmeniui (šeimai), bet ne ilgiau kaip metams (b.l. 20). Į minėtą butą atsakovė buvo perkelta iš Krizių centro, nes išsikėlė iš vyro, kuris smurtavo atsakovės atžvilgiu. 2015 m. vasario 13 d. ieškovas ir atsakovė sudarė papildomą susitarimą, kuriame susitarė pratęsti buto nuomą iki tos datos, kai bus reikalingas apgyvendinti iš tremties grįžusiam asmeniui (šeimai), bet ne ilgiau kaip metams (b.l. 23-24). Trijų kambarių 63,92 m² ploto butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), skirtas apgyvendinti Politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė yra netekusi 50 proc. darbingumo, o jos sūnus T. T. ir R. T. yra nepilnamečiai. Jokio nekilnojamojo turto ir kitos gyvenamosios vietos atsakovė ir jos vaikai neturi.

Byloje nėra ginčo, kad trijų kambarių 63,92 m² ploto butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), skirtas apgyvendinti politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams, t.y. jis nėra socialinis būstas, o atsakovei ir jos šeimai buvo išnuomotas išimtiniu atveju ir tik iki tol kol atsiras asmuo grįžęs iš tremties ir pageidaus gyventi šiame bute. Toks asmuo yra ir jis pateikęs prašymą suteikti jam būstą. Taigi, tarp šalių sudaryta sutartis dėl gyvenamųjų patalpų nuomos yra pasibaigusi, tiek tuo pagrindu, kad atsirado sąlyga, kuri buvo numatyta kaip nuomos sutarties pabaigos pagrindas, tiek suėjo ir sutartyje numatytas terminas, t.y. 2016 m. vasario 13 d., iki kurio buvo sudaryta terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. CK 6.613 straipsnyje numatyta, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas ir jo šeimos nariai turi išsikelti iš nuomojamos patalpos, o neišsikėlusieji iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šalių tarpusavio sutartiniai santykiai yra pasibaigę ir atsakovė su šeima privalo išsikelti iš nuomojamo buto.

Pažymėtina, kad gyvenamosios patalpos, skirtos suteikti nuomos pagrindais grįžtantiems nuolat gyventi į Lietuvą politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams, turi būti išnuomojamos konkrečiai nustatytai tikslinei paskirčiai – nuomoti nuolat gyventi į Lietuvą grįžtantiems politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams. Ginčo patalpos nėra socialinis būstas. Įstatymas įpareigoja savivaldybes jų turimą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais, todėl savivaldybei išlieka teisė ir pareiga kontroliuoti, ar turimas turtas naudojamas pagal tikslinę paskirtį.

Teismas nesutinka su atsakovės atstovo argumentu, kad šiuo atveju reikia atsižvelgti į tai, kad atsakovė gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais, ji turi neįgalumą, todėl trijų socialiai remtinų asmenų interesai turi atsverti vieno tremtinio interesus. Teismo nuomone, atskiros socialinės grupės neturi pirmumo teisės viena prieš kitą, o joms apgyvendinti skirti būstai turi būti naudojami pagal jų tikslinę paskirtį. Šiuo atveju sutartis yra pasibaigusi, būstas nėra socialinis, o jo paskirtis – būsto suteikimas nuolat gyventi į Lietuvą grįžtantiems politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams, todėl nėra pagrindo šiame bute palikti gyventi atsakovę ir jos šeimą.

Atsakovė taip pat nurodo, kad iškeldinus ją ir jos šeimą iš ginčo patalpų bus pažeisti dviejų nepilnamečių vaikų interesai, nes jie liks be būsto. Dėl to, kad iškeldinus atsakovę su šeima bus pažeisti vaikų interesai nurodo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktu nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos. Tačiau ši norma nėra besąlyginis pagrindas, leidžiantis netaikyti būsto savininko ar valdytojo teises ginančių įstatymų, kai yra nustatytas pagrindas ginti pažeistas jo teises ir savininko teises pažeidžiančius asmenis iškeldinti iš savininkui priklausančios gyvenamosios patalpos.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje taip pat nustatyta, kad vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1153/2003; 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006 ir kt.). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normos, užtikrinančios vaiko teisę turėti būstą, įpareigoja vaiko teisių apsaugos tarnybas, kaip vaiko interesus ginančias valdžios institucijas, rūpintis, kad vaikai neliktų be būsto, jei to neužtikrina jų tėvai.

Kadangi vaiko teisių apsauga yra viešasis interesas, tai sprendžiant iškeldinimo iš socialinio būsto klausimą būtina atsižvelgti į vaikams nustatomus padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis), tačiau prioritetinės vaiko teisių gynybos principas negali lemti tėvų piktnaudžiavimo šiuo principu, pažeidžiant būsto savininko bei kitų asmenų, turinčių teisę ir siekiančių įstatymo nustatyta tvarka išsinuomoti socialinį būstą, teises. Pažymėtina, kad CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kad nesant teisinio pagrindo būtų pažeistos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymo saugomi interesai ar daroma žala kitiems asmenims arba prieštaraujama subjektinės teisės paskirčiai. Be to, asmuo iš savo neteisėto elgesio negali tikėtis naudos (nullus commodum capere de sua injuria propria) ir iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėti padariniai (ex injuria ius non oritur). Vaiko teisės neturi būti suabsoliutinamos ir sprendžiant dėl jų apsaugos turi būti atsižvelgiama į kitų pretenduojančių į būstą asmenų interesus. Atsižvelgiant į tai, kad būstas nėra socialinis, nuomos sutartis pasibaigusi, būstas buvo skirtas atsakovei ir jos vaikams tik išimties tvarka, todėl šiuo atveju vaikų interesai nėra svarbesni už kitų asmenų, t.y. politinių kalinių ir tremtinių interesus grįžus į Lietuvą gauti būstą.

Remiantis išdėstytais motyvais ir nurodytais teisiniais argumentais, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai – N. T., T. T., M. N. ir R. T. su visu jų turtu iškeldintini iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Pažymėtina, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti (LR CPK 284 str. 1 d.). Remiantis tuo, jog atsakovė ir jos vaikai jokios nuosavybės teise registruotos gyvenamosios patalpos neturi, kad atsakovė yra netekusi 50 proc. darbingumo, darytina išvada, kad įsigyti kitą gyvenamąjį plotą ar jį išsinuomoti, jiems gali būti sudėtinga. Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad vaikai gerai prižiūrėti, labai gerai mokosi, o iškeldinus skubos tvarka iš nuomojamų patalpų nesant kitos gyvenamosios patalpos, jais tektų pasirūpinti valstybės institucijoms, laikinai apgyvendinant laikinai juos apgyvendinant vaikų globos namuose iki tol, kol tėvai bus pajėgūs užtikrinti vaikams gyvenamąjį būstą. Teismo vertinimu tai labai pažeistų vaikų interesus, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nurodė, jog ieško kito būsto, kurį ji galėtų išsinuomoti, tačiau dar nerado, sprendimo dėl atsakovės ir jos šeimos iškeldinimo iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) vykdymas atidėtinas 12 mėn. laikotarpiui (LR CPK 271 str., 284 str.). Šiuo atveju tai užtikrins ir vaikų teisių apsaugą ir per šį laikotarpį atsakovė turės realią galimybę susirasti kitą būstą, o gal pagal eilę gaus socialinį būstą. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. pvz.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 ir 307 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Iškeldinti N. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) T. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) M. N. (duomenys neskelbtini) ir R. T. (duomenys neskelbtini) su visu jų turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Sprendimo vykdymą atidėti 12 mėnesių (dvylikos mėnesių) laikotarpiui.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius